- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2YT-4260-913/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius, Z. S.
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui, ir Z. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius ir Z. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjui A. Č. praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo L. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Pareiškime nurodė, kad 2019 m. vasario 5 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus gavo 2019 m. vasario 5 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pranešta, kad pagal 1996 metų birželio 14 d. Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), L. Č. yra atkurtos nuosavybės teisės į 3.7500 ha žemę, kompensuojant pinigais, yra neišmokėta 1671,11 Eur dydžio piniginė kompensacija. Šiuo raštu tarnyba informavo, kad pareiškėjas, kaip savo tėvo L. Č. turto paveldėtojas, turi teisę kreiptis į notarų biurą, pagal palikimo atsiradimo vietą ir paveldėti neišmokėtą kompensaciją už žemę. Pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į Anykščių rajono 2 – ąjį notarų biurą, tačiau notarų biure paaiškino, kad po L. Č. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, ir kad praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas yra vienintelis tėvo sūnus, daugiau artimų giminių jis neturėjo. Tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinę, nes su pareiškėjo motina J. Č. išsiskyrė 1978 metais. Pareiškėjas laidojo savo tėvą, padengė visas laidojimo išlaidas, nes žinojo, kad L. neturi piniginių indėlių ar kitokių santaupų. Nekilnojamojo turto taip pat neturėjo. Jokių dokumentų, leidžiančių įtarti, kad gali būti po jo mirties paveldimo turto, neturėjo, todėl į notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė. Apie atsiradusį paveldėjimą po L. Č. mirties sužinojo, tik gavęs Nacionalinės žemės tarnybos raštą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo A. Č. pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti tenkintinas tik tuo atveju, jei nėra kitų pretendentų ir kiti pretendentai nepareikš pretenzijų dėl mirusiojo turto ir turtinių teisių. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Č. palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą patenkinti.
5. Duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu liudytoja L. Č. nurodė, jog jie su vyru buvo nuvykę į notarų biurą po L. Č. mirties, tačiau notarė jiems tuomet atsakė, kad paveldėjimas jau yra sutvarkytas.
6. Siekiant išsiaiškinti visas bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes iš Lietuvos notarų rūmų buvo išreikalauta Anykščių rajono notarės Rimutės Bučinskienės sudaryta Paveldėjimo byla, užvesta po L. Č. mirties. Susipažinus su gautais dokumentais nustatyta, kad po L. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), jo turtą paveldėjo jo žmona S. Č. pagal 1995-06-05 Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Renkant duomenis apie L. Č. įpėdinę sutuoktinę S. Č. iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro buvo gauti duomenys, kad S. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). S. Č. turėjo dukrą Z. S., gimusią (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
7. 2019-11-05 nutartimi Z. S. įtraukta į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu. Per teismo nustatytą terminą Z. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo A. Č. prašymu sutinka, prieštaravimų neturi, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant A. Č. naudai.
8. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų prašymus, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui Z. S. ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
9. Bylos medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). L. Č. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su S. (S.) B., gimusia (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Po L. Č. mirties į notarų biurą kreipėsi jo sutuoktinė S. Č., buvo užvesta Paveldėjimo teisės byla ir 1995-06-05 išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, iš kurio matyti, kad po L. Č. mirties jo žmona S. Č. paveldėjo akcijas, esančias investicinėje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, 36 priklausančios mirusiajam pagal šios bendrovės išduotą 1995-05-16 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) piniginis indėlis su procentais, esantis Anykščių taupomajame banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)ir investicinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Anykščių taupomajame banke (e. b. l.). L. Č. sutuoktinė S. Č. mirė (duomenys neskelbtini). S. Č. turėjo dukrą Z. S., kuri yra įtraukta į šią bylą suinteresuotu asmeniu.
10. Pareiškėjas A. Č. yra L. Č. sūnus (e. b. l.). Tačiau per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas L. Č. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Iš 1996 m. birželio 14 d. Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad pareiškėjo tėvui L. Č. yra atkurtos nuosavybės teisės į 3.7500 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), suteikiant kompensaciją pinigais (e. b. l.).
11. Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą atnaujinti ar neatnaujinti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kadangi L. Č. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. 1994 m. gruodžio 3 d., todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (toliau – CK) (Žin., 1964, Nr. 19-138). 1964 m. CK 587 straipsnyje (redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu) buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK), kuriame nustatyta, kad tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, tai yra apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
12. 1964 m. CK 588 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančiame CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).
13. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
14. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą (palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnį), pareiškėjas pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes po tėvo L. Č. mirties žinojo, kad tėvas neturi nekilnojamojo ar kito turto. Jokių dokumentų, leidžiančių įtarti, kad gali būti po jo mirties paveldimo turto, nebuvo. Pareiškėjas, kaip vienintelis sūnus palaidojo tėvą, padengė visas laidojimo išlaidas. Apie atsiradusį palikimą po L. Č. mirties sužinojo, tik gavęs 2019 m. vasario 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), apie L. Č. 1996 m. birželio 14 d. sprendimu atkurtas nuosavybės teises į 3,7500 ha žemės, kompensuojant pinigais. Pareiškėjas terminą palikimą priimti praleido dėl aplinkybės, kuri nepriklausė nuo jo valios, nes Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimas atkurti nuosavybės teisę į žemę buvo priimtas jau po pareiškėjo tėvo L. Č. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Dėl šios objektyvios priežasties pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti.
15. Po L. Č. mirties jo turtą pagal įstatymą paveldėjo sutuoktinė S. Č., t. y. tapo jo įpėdinė. S. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Kas yra S. Č. įpėdiniai, teismas nenustatė, tačiau į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukė vienintelę S. Č. dukrą Z. S.. Suinteresuotas asmuo Z. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog ji neprieštarauja pareiškėjo A. Č. prašymui atnaujinti terminą palikimui priimti, ji pati dėl šio pareiškėjo prašymo prieštaravimų nereiškia ir sutinka, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti (e. b. l.).
16. Kartu teismas pažymi, jog terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas daug, palikėjo L. Č. turtą paveldėjo S. Č., kuri irgi mirė. Tačiau po L. Č. mirties likusio turto masę sudarė tik akcijos ir piniginis indėlis, jokio nekilnojamojo turto palikėjas L. Č. neturėjo. Todėl pareiškėjo ir palikimą priėmusio asmens teisėtų interesų pusiausvyra neturėtų būti pažeista, jei bus atnaujintas terminas palikimui priimti pareiškėjui A. Č..
17. Išnagrinėjus pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus. Nenustatyta, kad atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai. Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma – pareiškėjo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais pripažįstama, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas A. Č. praleido terminą palikimui priimti po savo tėvo L. Č. mirties yra svarbios, todėl prašymas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujinamas.
18. Byloje susidarė 10,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Pareiškėjui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, po jo tėvo L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 10,40 Eur (dešimt eurų 40 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.