- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- e1-1124-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08283-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštesniojo išsilavinimo, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2020 m. vasario 25 d., apie 19.24 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario 25 d., laiko tiksliai nepamena, apie 16 val. jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholį vartojo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vartojo alkoholinį gėrimą degtinę (pasakyti, kiek tiksliai, negali). Jau buvo tamsu ir jis nusprendė savo namo kieme pervaryti jam priklausantį automobilį į kitą vietą, arčiau laiptinės. Jis gyvena pas savo motiną I. K. Vilniuje, Grigiškėse, (duomenys neskelbtini), kuri yra jam priklausančio automobilio „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja. Jo motinai nematant jis paėmė automobilio „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir išėjo į kiemą. Atsisėdęs į automobilį pradėjo važiuoti atbulomis. Pamena tik tiek, kad atėjo kaimynas, kuris jam pasakė, kad jis atsirėmė į jo automobilį. Tada jis išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo automobilį, į kurį jam sakė, kad jis atsitrenkė. Ant kito automobilio priekinio bamperio, prie valstybinių numerių lentelės pamatė apgadinimą, kurio konkretizuoti negali. Pamena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, kurie atvykę apžiūrėjo abu automobilius, ir tada patikrino jo blaivumą - du kartus jam buvo nustatyta virš 2,00 promilės. Sulaukus vilkiko, kuris atvažiavo nutempti jam priklausantį automobilį, jis kartu su policijos pareigūnais išvažiavo į Vilniaus AVPK areštinę. Vairuotojo pažymėjimas jam buvo atimtas 5-iems metams, 2015 m., dėl vairavimo būnant neblaiviam. Automobilį registruojant valdytoja įtraukė savo motiną, kadangi neturi deklaruotos gyvenamosios vietos (b. l. 60-61).
Liudytojas A. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 25 d., apie 19.24 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme neblaivus vyras „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovinčius automobilius, o pranešėjas jį sulaikė. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko V. S., kuris paaiškino, kad per langą pamatė automobilį, kuris važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį ir bando šalintis. Jam išėjus į lauką ir priėjus prie automobilio „Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jo vairuotojas aiškiai neblaivus. Iš vairuotojo paėmė užvedimo raktelius, apie eismo įvykį iškarto pranešė 112, vairuotojo nepaleido. Šalia taip pat buvo ir apgadinto automobilio „Lexus RX 350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja N. K.. Paprašius pateikti „Nisssan“ vairuotojo asmens dokumentą - vairuotojo pažymėjimą ar asmens tapatybės kortelę, jis pasakė, kad teisė vairuoti yra atimta, alkoholį vartojo. Pateikęs asmens tapatybės kortelę paaiškėjo, kad tai A. K.. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Drager“, jam pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,58 promilių - sunkus girtumas. Antru pūtimu po 24 minučių buvo nustatyta 2,36 promilių - vidutinis girtumas. Iš V. S. ir N. K. buvo priimti paaiškinimai, nubraižyta eismo įvykio schema, įregistruotas eismo įvykis. A. K. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS ikiteisminio tyrimo pradėjimui, dėl neblaivaus vairavimo. Taip pat A. K. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas, dėl to, kad vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta ir važiuodamas atbulas neįsitiko, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Lexus“. Automobilis „Nissan“ buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 32). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).
Liudytojas V. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Vilniuje. 2020 m. vasario 25 d., apie 19.30 val. jis buvo savo bute. Išgirdo, kad kažkas labai smarkiai gazuoja kieme automobiliu. Jis priėjo prie lango ir pamatė, kaip automobilis „Nisssan X TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulomis, atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį „Lexus“. Jis apsirengė ir nusileido į kiemą, pribėgo prie „Nissan“ automobilio ir pamatė jį vairuojantį vyrą, apie 50 m., trumpai kirptų plaukų, dėvėjo akinius. Šio vyro nepažįsta, tik iš matymo. Priėjus prie vairuotojo pusės lango pajuto, kad nuo vyro sklinda stiprus alkoholio kvapas. Siekiant nutraukti šio asmens veiksmus, jis išėmė raktus iš uždegimo spynelės, ir atėmė iš jo automobilio raktus, po ko paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir telefonu paaiškino esamą situacija. Po to jis paprašė savo žmonos, kad ji surastų apgadinto automobilio „Lexus“ savininką. Netrukus atvyko policijos pareigūnų ekipažas, kuris nurodytam vyrui pirmo pūtimo metu nustatė 2,58 promilių girtumą. Policijos pareigūnai nušalino nurodytą vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo ir jį sulaikė (b. l. 37).
Šalies argumentai
N. K. paaiškinime nurodyta, kad ji vasario 25 d., vakare, apie 19.20 val. buvo namie, atėjo kaimynė ir pranešė, kad girtas vyras trenkėsi į jų mašiną „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vyras vairavo „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29).
Liudytojo V. S. paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. vasario 25 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) kieme pastebėjo kaip automobilis „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulomis įsirėžė į kitą automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Nissan“ bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Išbėgęs į kiemą atėmė iš „Nissan“ vairuotojo raktelius ir iškvietė policiją. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus (b. l. 30).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2020 m. vasario 25 d. 19.24 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme neblaivus vyras vairuodamas automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovinčius automobilius. Pranešėjas S. jį sulaikė (b. l. 8).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. K. 2020 m. vasario 25 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 19.39 val. buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 20.03 val. A. K. nustatytas 2,36 promilių girtumas. Kaltinamasis A. K. tikrinimo rezultatų neginčijo, neblaivumo patikrinimo aktą pasirašė (b. l. 43).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. vasario 25 d., 19.39 val. A. K. buvo nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, o 20.03 val. – 2,36 promilių neblaivumas (b. l. 44-45). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 46).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K. (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Nissan X-TRAIL“ 2008 m. kaina Lietuvoje yra 4 265 EUR be PVM (b. l. 13).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų A. A. ir V. S. parodymai, tarnybinis pranešimas, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. K. vairavo automobilį „Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,36 promilės), todėl kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis A. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, taip pat sutiko su prokuroro siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Prašė jam skirtiną baudą padalinti lygiomis dalimis per 24 mėnesių laikotarpį, kadangi šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų ir yra bedarbis (b. l. 73-74, 75).
Dėl skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs stipraus alkoholinio gėrimo, neužilgo sėdo už automobilio vairo. Be to, vairuodamas automobilį tokios būklės sukėlė realias pasekmes – apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. K. praeityje teistas vieną kartą, šiuo metu teistumas yra išnykęs (b. l. 63), baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 64-68), šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 75 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. K. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. vasario 25 d. 19.39 val. (b. l. 49) iki 2020 m. vasario 26 d. 13.48 val. (b. l. 52) išbūtas laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi A. K. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skirtinos baudos dydį bei tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, gali būti nustatytas 2 metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių
BK 42 straipsnio 6 dalies ir 67 straipsnio 3 dalies pagrindu padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso BK 68 ir 72 straipsniais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.
A. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. teisės vairuoti transporto priemones neturi (teisė vairuoti transporto priemones jam atimta Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarimu už vairavimą esant neblaiviam, duomenų apie vairuotojo grąžinimą nėra), tačiau Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholinio gėrimo neužilgo sėdo už automobilio vairo, vairuodamas padarė eismo įvykį, kurio metu apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, praeityje yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, už ką jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nagrinėjamu atveju vairavo net neturėdamas tokios teisės, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam – 5 metų laikotarpiui.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta (duomenys neskelbtini)straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju A. K., kaip minėta, teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, ji jam buvo atimta, taigi kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas jam taikyta nebuvo. Kita vertus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo 2020 m. vasario 26 d. nutarimu jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 69), todėl nuo šio nutarimo priėmimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 26 d. ir skaičiuotinas specialiosios teisės atėmimo terminas.
Bylos duomenimis automobilis „Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam A. K.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo, būdamas vidutinio girtumo būklės, praėjus labai mažam laiko tarpui tyčia sėdo už vairo, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą. Be to, A. K. praeityje yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, už ką jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis teigiamų išvadų nepadarė, vėl sėdo už vairo būdamas neblaivus, ir net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 17, 19), taikytinas iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 69, 71) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bylos duomenimis automobilis Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę, kur jis buvo saugomas nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. sausio 26 d. (b. l. 20, 22). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio vyresniosios specialistės R. Š. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato išlaidos patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Sauda“ aikštelėje saugoto automobilio Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 33,88 Eur (b. l. 22). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. vasario 25 d. 19.39 val. iki 2020 m. vasario 26 d. 13.48 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmės dalis sudaro 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.
Paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 26 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, A. K. nustatyti dviejų metų terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš A. K. procesines išlaidas – 33,88 EUR, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas už transporto priemonės – automobilio „Nissan X-TRAIL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.