Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1813-450/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-25
Bylos Nr.
2S-1813-450/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10153-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2S-1813-450/2012
Teisminio proceso Nr.2-01-3-10153-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 128.17.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų O. Ž. ir R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas [kreditorius] AB DNB bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2012 m. sausio 11 d. nutartimi buvo areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys skolininkams O. Ž. ir R. Ž.. Išnagrinėjus skolininko O. Ž. atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos nutartį dėl turto arešto paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas [kreditorius] AB DNB bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pakartotiniam pareiškimui pateikti bei išieškoti iš skolininkų 213.457,58 EUR skolos sumą, parduodant hipoteka įkeistą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi tenkino kreditoriaus AB DNB banko pareiškimą, nurodydamas išieškoti iš O. Ž. ir R. Ž. 213.457,58 EUR, 139 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos [213.457,58 EUR], skaičiuojant nuo pareiškimo gavimo dienos [2012-07-23] iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą: 0,1248 ha žemės sklypą, 301,99 kv.m. gyvenamąjį namą ir 78 kv.m. šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini). Nutartyje nurodyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartimi skolininkams priklausantis ir įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėta turto arešto nutartis buvo apskųsta, visų nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti pakartotinį pareiškimą, hipotekos teisėjai šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo sustabdyta (CPK 76 str.). Įvertinęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo bei byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims. Nutartyje pažymėta, kad, atsižvelgiant į hipotekos bylų ypatumus, tiek įstatyminių, tiek sutartinių palūkanų skaičiavimo laikotarpius, kreditoriaus prašomos išieškoti 5,00 proc. įstatyminės palūkanos skaičiuotinos nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-07-23 iki visiško skolos išieškojimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeisto daikto savininkai O. Ž. ir R. Ž. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad kredito gavėjai yra O. Ž. ir R. Ž., tačiau faktinis kredito gavėjas buvo O. Ž., kuris ir prisiėmė visas prievoles pagal kredito sutartį. R. Ž., pasirašydama kredito sutartį ir priedą prie jos, banko darbuotojų buvo suklaidinta, jai buvo pasakyta, kad jai reikia pasirašyti sutartį kaip sutuoktinei. Pasirašydama sutartį, jį neturėjo tikslo sudaryti kredito sutartį ir prisiimti prievoles pagal ją, neketino tapti bendraskole. Kredito sutartį paruošė ir pateikė pasirašyti bankas, nesiaiškindamas sutuoktinių (R. Ž.) tikrųjų ketinimų ir valios, nesiaiškino ir nepaaiškino prievolės prigimties ir solidarumo. Kadangi tikrosios R. Ž. valios dėl kredito sutarties sudarymo nebuvo, todėl R. Ž. nėra solidarioji bendraskolė ir į jai priklausančią turto dalį negali būti nukreiptas išieškojimas. Paaiškino, kad jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, teisme yra užvesta byla dėl ištuokos ir turto padalinimo. Teismas nepagrįstai nusprendė parduoti visą sutuoktiniams priklausiusį turtą. Kredito gavėjas ir skolininkas yra O. Ž., todėl tik jam priklausanti turto dalis galėtų būti parduota. Nurodė, kad teismas netinkamai paskaičiavo skolos sumą, nuo kurios skaičiuojamos įstatyminės palūkanos. Teismas į skolos sumą [213.457,58 EUR], nuo kurios priskaičiavo įstatymines palūkanas, įskaičiavo 12.740,52 EUR palūkanų ir tokiu būdu priteisė palūkanas nuo palūkanų. Toks palūkanų priskaičiavimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimams ir prieštarauja CK 6.37 str. 4 d. įtvirtintai nuostatai, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Be to teismas paskaičiavo ir priteisė neproporcingai dideles palūkanas ir delspinigius.

Pareiškėjas [kreditorius] AB DNB bankas su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti skundžiamą nutartį. Nurodė, kad įstatymai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles nustato specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, hipotekos teisėjo kompetencijai nėra numatyta nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo, vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų, prieš kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Apeliantų pateikiami argumentai neįrodo pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjų atskirojo skundo teiginiai dėl pagrindinės prievolės - skolos dydžio, kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybių šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi. Bet kokiu atveju kreditoriaus teisė į metines palūkanas (įstatymines arba sutartines) nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dienos gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą yra įtvirtinta įstatymuose ir pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio [atskirojo] skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria tenkintas kreditoriaus AB DNB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, iš varžytinių parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį skolininkams O. Ž. ir R. Ž.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos reglamentuojamos LR CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 str. 1 d. numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Šiuo atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 11 d. nutartimi jau buvo areštuotas hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis O. Ž. ir R. Ž. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi, išnagrinėjęs O. Ž. atskirąjį skundą, paliko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius, išnagrinėjęs kreditoriaus AB DNB banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pareiškimą tenkino ir priėmė skundžiamą nutartį priverstinai parduoti iš varžytinių hipoteka įkeistą skolininkų turtą. Skolininkai [apeliantai], nesutikdami su šia nutartimi, kaip atskirojo skundo motyvus nurodo skolininkės valios trūkumus, pasirašant kreditavimo sutartį, aplinkybes dėl galimai neteisingai skaičiuotų procesinių palūkanų bei bendrai dėl prašomų išieškoti palūkanų bei delspinigių pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, nurodoma, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t.y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2010]. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, teismas nurodo, kad atskirojo skundo argumentai dėl kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybių, skolininkės R. Ž. tikrosios valios sudaryti kreditavimo sutartį nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nenagrinėtini. Skolininkų keliamas klausimas dėl R. Ž. atsakomybės pagrindo spręstinas bendra ginčo teisenos tvarka, teismui pateikiant atitinkamą ieškinį. Atskirajame skunde apeliantai kėlė ir kitą klausimą dėl kreditoriaus paskaičiuotų galimai per didelių palūkanų bei delspinigių, neteisingai paskaičiuotų procesinių palūkanų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodoma, kad hipotekos teisėjas hipotekos bylos nagrinėjimo metu, veikdamas tiek šalies prašymu, tiek savo iniciatyva, turi teisę spręsti netesybų, įskaitant palūkanų, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui ir kurios savo esme atitinka sutartines netesybas, dydžio atitikties įstatymo reikalavimams klausimą tais atvejais, kai jos yra neprotingai didelės ir (ar) lupikiškos [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-392/2012]. Taigi jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju kreditorius AB DNB bankas prašė išieškoti iš skolininkų 183.203,83 EUR pradelsto kredito, 12.740,52 EUR palūkanų, 17.673,73 EUR delspinigių. Iš bylos duomenų matyti, kad prašomos išieškoti 12.740,52 EUR palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, todėl joms LR CK 6.73 str. 2 d. netaikytina. Teismas taip pat neturi pagrindo mažinti prašomų išieškoti 17.673,73 EUR delspinigių sumą, nes pats delspinigių dydis, t.y. tiek jų procentinė išraiška [0,05], tiek bendras dydis [17.673,73 EUR] lyginant su negrąžinto kredito suma [183.203,83 EUR] nelaikytinas neprotingai dideliu. Įvertintinos ir tokios aplinkybės, kad ir po daugkartinių kreditoriaus pranešimų apie netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus skolininkai įsiskolinimų nepadengdavo, toliau pažeidinėdavo mokėjimų grafikus, o sutarties pažeidimo laikotarpis truko daugiau nei 2 metų laikotarpį. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas dėl neva neteisingai paskaičiuotų procesinių palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų nurodyta LR CK 6.37 str. 4 d. nuostata, numatanti, kad palūkanos už priskaičiuotinas palūkanas neskaičiuojamos, šiuo atveju netaikytina. Paaiškintina, kad pagal CK 6.37 str. 1 d. palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, o pagal minėto straipsnio 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos [Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-465/2011]. Taigi nagrinėjamu atveju teismas, nurodydamas išieškoti 5 proc. dydžio procesines palūkanos, jas skaičiuojant nuo bendros skolos sumos, į kurią įskaičiuotos ir sutartinės palūkanos, LR CK 6.37 str. 4 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad hipotekos lakštas, kuriuo buvo įkeistas skolininkams priklausantis turtas, ginčijamas ar nuginčytas teismine tvarka, kad skola kreditoriui sumokėta, todėl pirmosios instancijos teismo Hipotekos skyrius, turėdamas galiojantį bei įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytą hipotekos lakštą ir pakartotinį kreditoriaus pareiškimą bei nustatęs, kad yra visi įstatyme nustatyti pagrindai inicijuoti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, pagrįstai nusprendė pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūras, parduodant hipoteka įkeistą turtą iš varžytinių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas [kreditorius] AB DNB bankas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 363 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl jos lygiomis dalimis [po 181,50 Lt] priteistinos iš apeliantų [LR CPK 93 str. 1 d., 3 d.] kreditoriaus naudai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų O. Ž. (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. (duomenys neskelbtini) po 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo [kreditoriaus] AB DNB banko (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėja Asta Radzevičienė