- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-2732-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04795-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- T. V.
- Ieškovas
- J. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Andrutė Kalinauskienė ir Andžej Maciejevski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui T. V. ir atsakovo T. V. priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė teismo santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą 1992-07-21 (duomenys neskelbtini) registruotą Vilniaus m. CMS 2012-09-01, įrašas Nr. 3782, nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę – V., o atsakovui palikti jo pavardę –V., taip pat prašė santuokos metu J. V. vardu 1996-01-22 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-283 pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą - butą (duomenys neskelbtini), vertė 68 800 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti J. V., prašė nustatyti, kad už J. V. natūra atitekusį santuokos metu įgytą butą ieškovė sumoka atsakovui 34 400 Lt piniginę kompensaciją per dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, transporto priemonę - keleivinį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vertė 4900 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti J. V., transporto priemones - keleivinius automobilius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1990 Lt, ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 500 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti T. V., taip pat prašė visus kreditorinius įsipareigojimus pagal 2010-12-25 J. V. ir (duomenys neskelbtini) sudarytą 4000,00 Lt paskolos sutartį automobilio pirkimui po santuokos nutraukimo palikti J. V., visus įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolės B. P. vykdomą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9641-590/2009 išieškotojui UAB ,,General Financing” (grąžintina suma sudaro 18 710,72 Lt) – po santuokos nutraukimo palikti J. V. ir T. V. vykdyti solidariai, įsipareigojimus ir priklausančias mokėti vykdymo išlaidas pagal antstolio R. K. vykdomą Vilniaus miesto 7 notarų biuro 2012-08-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. VB7-7453 išieškotojui UAB ,,Vilniaus energija” (1198,18 Lt) – po santuokos nutraukimo palikti J. V. ir T. V. vykdyti solidariai, įsipareigojimus ir priklausančias mokėti pinigines įmokas (pagal UAB ,,Vilniaus energija” 2012-08-31 išrašytą sąskaitą Nr. G208/54117 už šilumos energiją (1198,18 Lt) – po santuokos nutraukimo palikti šalims vykdyti solidariai.
Nurodė, kad 1992 m. ieškovė sudarė su atsakovu santuoką, susilaukė sūnaus, kuris šiuo metu yra jau pilnametis. Santuokos pradžioje su atsakovu sutarė, vėliau atsakovas pasikeitė, neieškojo darbo, materialiai šeimai nepadėjo, ėmė gerti, smurtauti. Namuose tvyrojo įtampa, todėl ieškovė bijojo atsakovo. Ieškovė taip pat nereiškė priekaištų, nesikreipė į policiją, viena pati išlaikė šeimą, pirko maistą, gamino, mokėjo mokesčius, dengė visas kitas išlaidas. Ji dirbo keliuose darbuose, tačiau gauto darbo užmokesčio neužteko šeimos poreikiams, todėl turėjo skolintis, nes pinigų nebuvo elementariausioms išlaidoms. Dėl pinigų stygiaus sūnus negalėjo baigti vidurinės mokyklos. Dėl šių priežasčių ieškovė išvyko dirbti į Angliją. Kai pranešė atsakovui, jog ruošiasi skirtis, atsakovas ją sumušė. Dėl sumušimo kreipėsi į teismo ekspertus, kurie nustatė sužalojimą. Mano, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, todėl prašo santuoką nutraukti, pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atsakovą, prašo pakeisti pavardę į buvusią iki santuokos sudarymo. Teigia, kad santuokoje įgijo vieno kambario butą, tris automobilius, yra skolingi kredito bendrovei ir UAB ,,Vilniaus energija” už šilumą.
Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė teismo nutraukti T. V. bei J. V. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2012-09-04 įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 3782, dėl J. V. kaltės, butą (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei J. V., už ieškovei natūra atiteksiantį butą iš ieškovės J. V. jam priteisti piniginę kompensaciją – ½ buto rinkos vertės – 45 000,00 Lt, prašė po santuokos nutraukimo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui T. V., o kitus du automobilius - Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei J. V., prašė po santuokos nutraukimo, per bylos nagrinėjimo procesą paaiškėjusias ieškovės J. V. asmenines prievoles kreditoriams – UAB ,,General Financing”, UAB ,,Vilniaus energija” ir kitas, nesusijusias su šeimos poreikių tenkinimu, priteisti vykdyti iš J. V. asmeninio turto, prašė po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – V., o atsakovui jo pavardę – V., taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad atsakovas neketina gyventi su ieškove, kuri inicijavo santuokos nutraukimo procesą ir siekia skyrybų. Mano, kad santuoka iširo ne dėl jo kaltės. Teigė, kad jis dirbo, prisidėjo prie šeimos materialinės gerovės, tačiau yra neįgalus, nesupranta lietuvių kalbos, dėl to jam sunku rasti pastovų darbą. Teigė, kad ieškovė be jo žinios ėmė kreditus, kuriuos išleido jam nežinant. Todėl mano, kad pati ieškovė turi grąžinti pasiskolintas sumas, taip pat ir skolingas sumas už nesumokėtus mokesčius. Mano, kad butas, kurį įgijo santuokoje, turi būti įvertintas pagal realią kainą, ir jam turi būti priteista kompensacija, tam, kad įgytų kitą būstą. Sutiko, kad butas būtų paliktas ieškovei, nesutinka su ieškovės įvardyta kompensacijos suma ir su prašymu šią sumą išdėstyti per du metus. Prašė skirti jam automobilį Audi A4, o kitus automobilius, kurių realiai nėra, prašo palikti ieškovei. Neprieštarauja, kad ieškovei būtų palikta iki santuokos turėta pavardė.
Trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus energija“ pateikė byloje ieškinį ieškovei J. V. ir T. V., kuriuo prašė teismo priteisti solidariai iš J. V. ir T. V. 1736,54 Lt skolos, 13,90 Lt palūkanų, 80,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu J. V. ieškinį atsakovui T. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei tenkino iš dalies, patenkino UAB ,,Vilniaus energija“ ieškinį ieškovės ir atsakovo atžvilgiu: priteisė solidariai iš J. V. ir T. V. 1736,54 Lt skolos ir 13,90 Lt delspinigių bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2012-10-02 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo UAB ,,Vilniaus energija” naudai.
Taip pat teismas santuoką, sudarytą 1992-07-21 (duomenys neskelbtini) tarp T. V. ir J. V. (santuokoje V.), įregistruotą 2012-09-01 Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. 3782, nutraukė dėl atsakovo T. V. kaltės, padalino šalių turimą turtą, įvertintą bendrai 97 390 Lt sumai lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam (po 48 695 Lt), skoliniams įsipareigojimams įvykdyti paliko 21 740 Lt vertės turtą, esantį nekilnojamojo turto buto (duomenys neskelbtini)dalyje. Taip pat ieškovei J. V. priteisė butą (duomenys neskelbtini) ir automobilius (duomenys neskelbtini) 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. V. priteisė automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už ieškovei priteistą didesnės vertės turtą priteisė atsakovo naudai 32 925,00 Lt kompensaciją, kurios mokėjimą išdėstė lygiomis dalimis per du metus. Teismas sprendimu padalino solidariai priteistus ir vykdomus bei atsiradusius iki teismo sprendimo išieškojimus tarp šalių lygiomis dalimis (t. y. kiekvienam po ½ dalį) ir nustatė, kad iki teismo sprendimo priėmimo neįvykdytos prievolės UAB ,,Vilniaus energija” naudai yra solidarios.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, jog šalys santuoką sudarė 1992-07-21 Vilniaus m. CMS, įrašas apie šios santuokos sudarymą yra padarytas 2012-09-01 (įrašo Nr. 3782). Teismas konstatavo, jog sutuoktiniai neturi siekio gyventi kartu, faktiškai jau gyvena skyrium, nes ieškovė gyvena užsienyje, o atsakovas liko gyventi Lietuvoje. Teismas nurodė, kad paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros protokole ir apžiūros lape yra konstatuota, kad 2012-08-22 apie 19 val. ieškovė J. V. patyrė traumą, ją sumušė sutuoktinis, ir dėl šio įvykio 2012-08-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-2346-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. Teismas sprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu sutuoktiniams susitaikius, t. y. toks įvykio išnagrinėjimo rezultatas neįrodo, kad nebuvo fakto, dėl kurio buvo pradėta ikiteisminio tyrimo byla, ir neįrodo, kad atsakovas nenaudojo prieš ieškovę smurto. Ikiteisminio tyrimo baigtis patvirtina tiek ieškovės, tiek ir atsakovo statusą, taip pat patvirtina, kad atsakovas buvo kaltininku, o ieškovė – nukentėjusiąja, kad tik turint tokį statusą galima ikiteisminio tyrimo bylos baigtis – susitaikymas. Atsakovo 2012-08-22 pavartotas smurto faktas ir smurto pobūdis - galvos, ypač pavojingos kūno dalies trauma, patvirtina jo žiaurų elgesį su sutuoktine. Ieškinys teismui pateiktas 2012-10-02, pavartoto smurto data yra ankstesnė - 2012-08-22. Teismas sprendė, jog tai, kad smurtas pavartotas prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą ar rengiant ieškinį, neleidžia atsakovo padarytą teisės pažeidimą vertinti ne žiauriu. Jokie konkretūs neteisėti ieškovės veiksmai, sąlygoję atsakovo pavartotą 2012-08-22 smurtą, byloje nenustatyti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę kitais laikotarpiais. Nepaisant to, ir vienintelio įrodyto smurto fakto dėl jo pobūdžio (galvos trauma) pakanka patvirtinti aplinkybei, kad atsakovo elgesys su ieškove buvo žiaurus. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, kai jis žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, todėl pagal CK 3.60 str. 3 d. atsakovą pripažino kaltu dėl šeimos iširimo.
Teismas sprendė, kad Vartojimo kredito sutartimi, sudaryta 2007-07-18, kurios šalimis yra ieškovė J. V. ir kredito bendrovė UAB ,,General Financing“, prisiimta prievolė nelaikytina asmenine ieškovės prievole. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu buvo paimtas 14 000 Lt vartojimo kreditas ir atsakovas neįrodė, jog šį kreditą ieškovė naudojo išimtinai savo asmeniniais interesais. Tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Ieškovė paaiškino, kad 2007 m. vartojimo kredito paėmimo tikslas buvo šeimos poreikių tenkininimas, kad iš kredito buvo matinamasi, išlaikomas sūnus, apmokamos jo mokymosi išlaidos. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti tokiais ieškovės paaiškinimais, nes iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktinių lėšos buvo minimalios, jų neužteko minimaliems šeimos poreikiams tenkinti, be to pastovias, legalias iš darbo gaunamas pajamas šeimoje užtikrino tik ieškovės darbinės pajamos. Ieškovė pagal Sodros duomenis pastoviai nuo 1993-10-01 iki 2012-09-28 su neženkliais ir esminės reikšmės neturinčiais nedarbingumo laikotarpiais dirbo ir tokiu būdu užtikrino šeimai galimybę turėti pajamas. Tuo tarpu atsakovo materialinis įnašas, prisidėjimas prie šeimos turtinės gerovės neįrodytas. Atsakovas 2004-11-05 patyrė nelaimingą atsitikimą darbe, nedarbingumas jam buvo nustatytas iki 2006-08-31, invalidumo pensija jam neskirta, nes neturi minimalaus valstybinio socialinio draudimo stažo, reikalingo pensijai skirti. 2008-09-24 išrašas iš medicininių dokumentų rodo, kad gydytojai neribojo atsakovui fizinio krūvio. Byloje nėra kitokių įrodymų, rodančių jog atsakovo sveikatos būklė trukdo jam dirbti. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nuo 2008-09-24 atsakovas galėjo dirbti ir tai patvirtina byloje esanti Vilniaus darbo biržos pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovas nuo 2008-03-05 buvo registruotas darbo biržoje. Jokių kitų aktualių dokumentų po 2009-03-23 atsakovas nepateikė. Atsakovo pateikta 2007-08-02 pirkimo - pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitas yra vieninteliai įrodymai, rodantys, jog atsakovas šeimos interesais, laiko atžvilgiu senai (2013-2007) daugiau kaip prieš penkis metus atliko vieną veiksmą – sudarė sutartį ir atliko mokėjimą dėl plastikinių langų keitimo bute. Toks vienkartinis, epizodinis veiksmas neįrodo atsakovo pakankamo rūpinimosi šeimos gerove. CPK 179 str. 3 d. pagrindu gauti duomenys apie atsakovo įdarbinimą rodo, kad atsakovas nuo 2008-09-24 iki teismo sprendimo priėmimo dienos dirbo (nuo 2010-10-22 iki 2011-01-03) du su puse mėnesio, tuos pačius duomenis apie savo darbą pateikė ir atsakovas. Tokia atsakovo pajamų turėjimo trukmė patvirtina būtinybę ieškovei gauti kredituojamas lėšas šeimos ūkio išlaikymui bei reikalingą užtikrinti tuo metu buvusio nepilnamečio ir besimokančio sūnaus auklėjimui, jo švietimui. Todėl ieškovės vardu paimto vartojimo kredito faktas nėra ieškovės kaltę patvirtinantis įrodymas. Teismas taip pat sprendė, kad kitos atsakovo įvardytos aplinkybės irgi nepatvirtina, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos išrimo.
Dėl šalių santuokos metu įgyto turto pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sutuoktiniai įgijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tris automobilius: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas rėmėsi atsakovo pateiktu įrodymu dėl buto rinkos vertės ir nustatė, kad buto kaina yra 90 000 Lt. Teismas vertino, jog ieškovės pateikti įrodymai apie registruotų automobilių vertę yra vieninteliai, todėl jais ir rėmėsi nustatant automobilių vertę - (1990+4900+500) 7390,00 Lt. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad bendra sutuoktinių turimo turto rinkos vertė (buto ir trijų automobilių) yra (90 000+7390) 97 390 Lt. CK 3.117 str. 1 d. preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tai yra kiekvienam sutuoktiniui priklauso po (97390:2) 48 695 Lt vertės turimo turto. Dalijant turimą 97 390 Lt vertės turtą, teismas atsižvelgė į CK 3.118 str. reikalaujantį sudaryti turto balansą. Sutuoktinių turto balansą lemia ne tik turimas turtas, bet ir skolinių prievolių buvimo faktas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl kreditinių, skolinių įsipareigojimų nurodė, jog byloje yra pareikštas trečiojo asmens UAB ,,Vilniaus energija” ieškinys ieškovei ir atsakovui už laikotarpį nuo 2012-03-01 iki 2012-10-31 butui (duomenys neskelbtini)patiektą šilumą ir karšto vandens pašildymą susidariusią 1736,54 Lt skolą ir 13,90 Lt delspinigius priteisė solidariai iš sutuoktinių. Teismas nustatė, kad ieškovės iš darbovietės (duomenys neskelbtini) 2010-12-25 paimta 4000,00 Lt paskola yra asmeninė prievolė. Teismas taip pat nustatė, kad byloje yra antstolės B. P. raštas apie išieškojimo vykdymą iš J. V. UAB ,,General Financing” naudai ir antstolio R. K. raginimas įvykdyti sprendimą, patvirtinantis išieškojimo vykdymą UAB ,,Vilniaus energija” naudai. Šios prievolės yra vykdymo eigoje, jų vykdymo pagrindas yra vieno iš sutuoktinių J. V. vardu priimti teismo sprendimai, jų pagrindu surašytas vekselis, išduoti jos vardu vykdomieji dokumentai. Teismas sprendė, kad vykdymo eigoje esančios prievolės atsirado santuokos metu, jos nenuginčytos, nepripažintos asmeninėmis, todėl yra solidarios. Iš viso santuokoje esantys skoliniai įsipareigojimai sudaro (1736,54+13,90+80,80) 1831,24 Lt UAB ,,Vilniaus energija” naudai pagal šiuo teismo sprendimu priteistą mokėjimą, 18 710,72 Lt pagal antstolės B. P. vykdomą bylą ir 1198,18 Lt pagal antstolio R. K. vykdomą bylą. Jų dydis yra viso (1831,24+18710,72+1198,18) 21 740,14 Lt
Byloje nustatyta, kad šalys turi solidariąsias prievoles. Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos. Nagrinėjamu atveju pagrindo solidarias prievoles padalinti nėra, buvę sutuoktiniai išlieka solidariųjų prievolių subjektais. Teismas, nustatydamas solidarią sutuoktinių atsakomybę prieš kreditorius nustatė ir jų vykdymo tvarką tarp sutuoktinių, nustato, kad vykdomų prievolių atžvilgiu abiejų sutuoktinių dalis prievolėje yra lygi, sudaro po ½ kiekvienam. Pirmosios istancijos teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, nustatė, kad sutuoktiniai turi turto už 97 390,00 Lt, jų skoliniai įsipareigojimai sudaro 21 740,14 Lt. CK 3.118 str. pagrindu sutuoktinių turto balansas, likęs be skolinių įsipareigojimų yra (97 390,00 Lt - 21 740,14) 75 650 Lt. Sutuoktinių dalys vienodos (CK 3.117 str. 1 d.). Kiekvienam sutuoktiniui tenkanti bendro turto dalis yra po ½ dalį. Pinigine išraiška, atėmus skolinius įsipareigojimus tenkanti dalis sudaro kiekvienam po (75 650 : 2) 37 825 Lt vertės turto.
Sutuoktinių turimas butas yra nedalus, tai vieno kambario butas, kurio atžvilgiu ginčo šalys prašo vienodo dalinimo būdo, tai yra prašo paskirti butą Pupinės g. 10-16 ieškovei, o atsakovui priteisti jam tenkančios dalies komopensaciją pinigais. Paskyrus ieškovei butą už nustatytą 90 000 Lt kainą, ji įgyja dalintino turto, atskaičiuoto skolinių įsipareigojimų vykdymui paliekamą dalį daugiau negu tenkanti jai turto dalis, todėl atsakovui atsiranda teisė gauti piniginę kompensaciją. Teismas automobilį Audi A4 paskyrė atsakovui, o ieškovei paliko kitus du automobilius. Tokiu būdu, ieškovei paskyrė turto (90 000-21 740+2 490) 70 750 Lt, o atsakovui 4 900 Lt, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisė piniginę kompensaciją (37 825-4900) 32 925 Lt. Atsižvelgiant į kompensacijos dydį, į tai, kad atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, į sunkią ieškovės turtinę padėtį teismas nustatė priteistos kompensacijos vykdymo tvarką, išdėstant mokėjimus per du metus.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo atsakovo priešieškinį patenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog teismo išvada, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės yra nepagrįsta nuosekliais teismo surinktais į bylą ir objektyviai įvertintais duomenimis, todėl pripažinta neteisinga ir neteisėta. Pažymėjo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo principus, netinkamai išsprendė kompensacijos už turto dalį sumokėjimo kitam sutuoktiniui klausimą. Nurodė, jog teismas, nuspręsdamas padalinti solidariai priteistus ir vykdomus bei atsiradusius iki pirmosios instancijos teismo sprendimo išieškojimus tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, netinkamai aiškino ir taiko CK 3.112 str. Atsakovo teigimu, teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų.
Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas vertindamas faktines aplinkybes, jas ištyrė ir įvertino tinkamai. Aiškindamasis, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą tinkamai išsprendė klausimus, dėl esminių priežasčių, nulėmusių santuokos iširimą, tinkamai įvertino ginčo šalių kaip sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, taip pat tinkamai įvertino kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo prasme, tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Pažymėjo, jog teismas, vertindamas susiklosčiusią situaciją dėl turto padalijimo, teisingai įvertino aplinkybes ir pagrįstai atsiradusią prievolę kredito bendrovei UAB „General Financing“, priteisė vykdyti soliadriai iš abiejų sutuoktinių bendro turto dalies. Nurodė, jog atsakovas atsainiai rūpinosi šeimos gerove, neprisidėjo prie skolinių įsipareigojimų mokėjimo kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Pažymėjo, jog teismas įvertino visas aplinkybes ir priėmė tinkamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).
Dėl santuokos iširimo priežasčių.
Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ normomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Reikalavimą pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo ieškovė grindė psichologinio ir fizinio smurto jos atžvilgiu naudojimu bei sutuoktinio pareigos – prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo nevykdymo. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, nurodė, jog santuoką iširo dėl ieškovės kaltės dėl jos kaip sutuoktinės pareigų nevykdymo, nes savanaudiškais asmeniniais tikslais ėmė be reikalo kreditus, didino skolas.
Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t. y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais faktas, kuriuo buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas, priskiriamas prie sutuoktinių kaltės prezumpcijų, todėl pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą ir tai yra pagrindas konstatuoti vienos iš šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi, vertinant teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą santuokos iširimo priežasčių aspektu, aktualus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes patikimumas bei jų pakankamumas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga (b. l. 24 - 26) nustatė, kad ieškinys teismui yra pateiktas 2012-10-02, o duomenys apie atsakovo pavartotą smurtą prieš ieškovę yra fiksuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate 2012-08-22 pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 13-1-2346-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos baigtį sutuoktiniams susitaikius, nepaneigiamas faktas dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovui panaudojus prieš ieškovę smurtą. Ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jog ikiteisminio tyrimo baigtis patvirtina atitinkamą tiek ieškovės, tiek ir atsakovo procesinę padėtį bei jų galimybę ikiteisminio tyrimo metu susitaikyti. Kolegija sutinka su teismo argumentais, jog atsakovo 2012-08-22 pavartoto smurto pobūdis (galvos trauma) patvirtina žiaurų elgesį su sutuoktine, nepaisant to kad tai yra vienintelis byloje įrodymas apie atsakovo naudotą smurtą prieš ieškovę. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju vertindama tuo pačiu ir psichologinio bei fizinio smurto vartojimo prieš šeimos narius įrodytumą, pažymi, jog ieškovei nurodant tokio pobūdžio veiksmus, o atsakovui tokį faktą ir neigiant, smurto faktas galėtų būti įrodinėjamas visomis Civilinio proceso kodekso 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Vertindama įrodymų pakankamumą psichinio ir fizinio smurto pavartojimo faktui nustatyti, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad tarp jų įvyko nežymus apsistumdymas, galiausiai šį konfliktą ir patvirtina minėti medicinos įstaigos dokumentai, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis pagalbos po 2009-08-22 įvykio šeimoje.
Tokiu būdu, konstatuojama, jog byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, jog prieš ieškovę buvo naudojamas fizinis smurtas. Pažymėtina, kad kilę tarp šalių konfliktai, jų aiškinimasis, tarpusavio pretenzijos ir kaltinimai šiuo atveju vertintini kaip psichologinis ir fizinis smurtas, o ne vien tik kaip sutuoktinių tarpusavio pagarbos, lojalumo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie ieškovės kaip sutuoktinės tinkamą pareigų nevykdymą, būtent suteiktus kreditus vien panaudojant asmeniniais interesais, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka iširo ir yra nutraukiama, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo T. V. kaltės (CK 3.49 str.).
Pagal suformuotą kasacinę praktiką, bendromis sutuoktinių prievolėmis yra laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str.) (LAT civ. byloje 2010-05-20 nutartis Nr. 3K-P-186/2010). Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatant, jog pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-11-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9641-590/2009 priteistų piniginių sumų grąžinimas kreditoriui UAB ,,General Financing“ yra solidari šalių prievolė. Apelianto teigimu, dar iki santuokos nutraukimo bylos, jam nieko nežinant, minėtu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-11-02 sprendimu iš ieškovės J. V. buvo priteista 6 618,24 Lt skolos, 6 662,48 Lt delspinigių, procesinės palūkanos, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti šalių solidaria prievole, kai ginčo suma buvo priteista asmeniškai tik iš ieškovės J. V.. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovė kreditą naudojo išimtinai savo asmeniniams poreikiams. Nagrinėjamu atveju nepaneigti ieškovės pateikti duomenys, jog pagal 2007 m. vartojimo sutartį gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, būtent maitinimuisi, tuo metu šalių nepilnamečiam sūnui išlaikyti, apmokėti jo mokymosi išlaidas, kai byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina apie ženkliai mažas sutuoktinių pajamas (b. l. 42, 84 – 85, 89 - 90), kurių dydis akivaizdžiai negalėjo užtikrinti šeimos būtiniausių poreikių tenkinimo. Todėl laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei būtinybę gauti kredituojamas lėšas šeimos ūkio išlaikymui sąlygojo iš esmės atsakovo neprisidėjimas materialiniu įnašu prie šeimos išlaidų, kai byloje rašytiniai įrodymai patvirtina jo darbinį laikotarpį vos tris mėnesius (b. l. 89 - 90). Tuo labiau nuo 2008-09-24 medikai neribojo galimybės atsakovui fizinio krūvio ir jis turėjo galimybę dirbti, ir tokiu būdu nors minimaliu uždarbiu prisidėti prie šeimos gerovės. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tarp šalių vykdomų prievolių pobūdį ir dydį, dėl ko nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo dėl prievolių kreditoriams laikymo vien asmeninėmis ieškovės prievolėmis.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei santuokoje įgyto turto padalijimo bei prievolių kreditoriams pobūdžio bei dydžio nustatymo, todėl apeliacinio skundo motyvais sprendimą nurodytoje dalyje keisti arba naikinti nėra pagrindo. Tačiau kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, atsakovui priteistą kompensaciją leisdamas išmokėti ieškovei per du metus, pažeidė iš esmės atsakovo objektyvius poreikius ir neužtikrino sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, keistina sprendimo dalis, nustatant vienerių metų terminą ieškovei J. V. priteistą kompensaciją išmokėti atsakovui lygiomis dalimis per vienerius metus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-05 sprendimą dalyje dėl priteistos kompensacijos pakeisti ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ,,Už paskirtą ieškovei J. V. didesnės vertės turtą priteisti iš ieškovės J. V. atsakovui T. V. naudai 32 925,00 Lt (trisdešimt du tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt penki litai) kompensaciją ir nustatyti priteistos kompensacijos išmokėjimą lygiomis dalimis per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos“.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.