- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-277-768/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00972-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Evaldas Vanagas, Donatas Jatužis (pran.)
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta, K. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 str. 1 d. ir byla jo atžvilgiu nutraukta.
Šiuo nuosprendžiu iš K. M. priteista nukentėjusiajam R. P. 768, 86 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2014 m. lapkričio 29 d., 13.15 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Norfa XXL“ automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tyčia savo automobilio „Saab 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durimis trenkė į automobilio „Fiat Panda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Sanitex“, vairuotojo duris, po to, kumščiu išdaužė galinį automobilio lango stiklą, tokiais savo vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai pažeidė viešąją tvarką ir rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturinės žalos dydį iki 100 Eur. Apeliantas dėsto neturtinės žalos baudžiamosiose bylose nustatymo kriterijus bei atlyginimo pagrindus, teismų praktiką ir teigia, kad apylinkės teismas neįvertino konflikto kilimo priežasčių, veikos pavojingumo, tyčios kryptingumo, sukeltų pasekmių, jo turtinės padėties. Nurodo, kad nei nukentėjusysis, nei jo šeimos nariai nepatyrė turtinės žalos, nepatyrė jokių kūno sužalojimų bei fizinio skausmo, jo padaryta veika nesukėlė pasekmių ar kokių nors liekamųjų reiškinių, tačiau sutinka, kad dėl išdaužto stiklo galėjo būti sukeltas momentinis išgąstis ir nepatogumai. Be to, Apelianto manymu, apylinkės teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką ir priteistus žalos dydžius bylose, kuriose nukentėjusiems buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl priteisti nukentėjusiajam 768, 86 Eur neatitinka jau sukurtų teismo precedentų.
Teismo posėdyje gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras - skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės padarytą nusikalstamą veiką ir priėmė teisingą sprendimą atleisdamas apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis skunde ginčija tik iš jo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 str. nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Tai reiškia, kad nukentėjusieji turi teisę gauti teisingą dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o teismas turi šią teisę ginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodesko (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos, nuoseklios teismų praktikos įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5000 Lt (1448 Eur) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 14). Nagrinėjamu atveju apeliantas K. M. savo automobilio durimis trenkė į automobilio „Fiat Panda“, priklausančio UAB „Sanitex“, kuriame tuo metu buvo nukentėjusysis ir jo šeimos nariai duris, be to, kumščiu išdaužė šio automobilio galinį stiklą. Dėl šių veiksmų nukentėjusysis ir jo šeimos nariai, o ypač nukentėjusiojo dviejų metų dukra, sėdėjusi šalia galinio stiklo, neabejotinai patyrė išgąstį ir stresą. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala. Šią neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl K. M. padarytos nusikalstamos veikos, todėl CK 6.250 str. prasme, jam padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Beje, pats apeliantas ir neginčija nukentėjusiojo teisės į tokios žalos atlyginimą.
Iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį ir priteisdamas nukentėjusiajam 768, 86 Eur, apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad buvo pažeista nukentėjusiojo garbė ir orumas, kurios pažeidimas pasireiškė tuo, kad nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, kuomet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo išdaužė automobilio langą. Be to, pirmos instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusysis patyrė stresą, sukrėtimą, pergyvenimą dėl savo šeimos narių sveikatos, tačiau išsamiau savo šių argumentų nepaaiškino.
Įvertinus bylos duomenis, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepakankamai atsižvelgė į BK 284 straipsnio 1 dalies, nuostatomis saugomų vertybių svarbą, neteisingai įvertino K. M. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo R. P. interesus, netinkamai taikė įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus. Kaip matyti, teismas įvertino K. M. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tyčia), turtinę padėtį (dirbantis, turi kreditorinių įsiskolinimų, augina mažametį vaiką, turinė padėtis nėra gera), o taip pat kitas svarbias aplinkybes – turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta. Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį, kai asmenys buvo nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam R. P. priteista 768, 86 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuomet nukentėjusiajam nebuvo padaryta nei fizinė, nei turtinė žala, t.y., kuomet įstatymu labiausiai saugoma vertybė – žmogaus sveikata, nebuvo pažeista, kolegijos nuomone, žymiai viršija priteisiamų sumų dydžius ir neatitinka formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Vien tai, kad nukentėjusysis ir jo šeimos nariai patyrė trumpalaikį stresą ir išgąstį, nėra pagrindo taikyti didesnę kompensaciją, nei paprastai taikoma asmenų nežymaus ar nesunkaus sužalojimo atvejais.
Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 328 str. 1 d. 4 p., teismas,
nutarė:
pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendį: iš K. M. priteistą 768, 86 Eur sumą R. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti mažinti iki 100 Eur. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.