Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, važiuodamas keliu nuo Naujosios Vilnios (duomenys neskelbtini) gyvenvietės link, kelio pavadinimas N. Vilnia-A. Paneriai, sankryžoje į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę sustojo praleisti priešpriešiais atvažiuojančių automobilių. Nurodytoje vietoje priešpriešiais atvažiuojantiems automobiliams yra dvi eismo juostos, iš pirmos galima sukti tik į dešinę, iš antros tik tiesiai ir į kairę. Minėtoje vietoje 19 val. buvo intensyvus eismas, o eismo sąlygos buvo sudėtingos (tamsus paros metas, snigo, slidi kelio danga, padengta šlapiu sniegu). Ieškovas išsukdamas iš šalutinio kelio praleido pagrindiniu keliu važiavusius automobilius ir atsiradus galimybei pasuko vairą į kairę bei pradėjo važiuoti. Dėl apsnigtos ir šlapios kelio dangos ratai praslysdavo, dėl to automobilis dalinai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą (beveik 90 laipsniu kampu) ir staiga ieškovas pamatė link jo automobilio artėjantį kitą automobilį. Ieškovas stabdydamas nuspaudė stabdžių pedalą (suveikė ABS), bet tuo metu pajuto stiprų smūgį į jo automobilio (duomenys neskelbtini) dešinę pusę. Po smūgio automobilis nedaug nuslydo į šoną, ieškovo nuomone, jo važiavimo greitis nebuvo didelis, tai galėjo būti apie 5-10 km/h, prieš pat smūgį stabdant automobilis galėjo būti pristabdytas ar net sustojęs. Eismo įvykio metu niekas iš įvykyje dalyvavusių asmenų nenukentėjo. Tarp asmenų nebuvo ginčo dėl įvykio aplinkybių, todėl policijos pareigūnai į įvykio vietą kviečiami nebuvo, vairuotojai įvykio vietoje užpildė eismo įvykio deklaraciją.

Ieškovo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo draustas savanorišku (KASKO) draudimu, todėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi į draudiką ir pranešė apie autoįvykį. Įvykis buvo užregistruotas, žalos Nr. 1969140. Pranešime ieškovas nurodė, kad sukdamas į kairę nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kuris atsitrenkė į ieškovo automobilį. Ieškovas deklaracijoje savo parašu patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą. Jokių pastabų eismo įvykio deklaracijoje eismo įvykio dalyviai nenurodė. Ieškovas 2018 m. kovo 21 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole atsakovui taip pat nurodė, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, sningant, ieškovui sukant į kairę (duomenys neskelbtini) link. Ieškovo nuomone, automobilių susidūrimo metu jo vairuojama transporto priemonė judėjo, jos greitis buvo apie 10-20 km/h, prieš pat eismo įvykį atvažiuojančios kitos transporto priemonės ieškovas nurodė nematęs.

Administruojant žalos bylą buvo suderintas patirtos žalos dydis – 3 010,10 Eur. Draudimo bendrovės specialistas nurodė, kad suderins visus formalumus ir per savaitės laikotarpį bus išmokėta draudimo išmoka. Tačiau negavus draudimo išmokos iki 2018 m. kovo 30 d. ieškovas telefonu pasiteiravo draudimo bendrovės apie išmokos mokėjimą. Specialistas telefonu paaiškino, jog visa informacija su eismo įvykio tyrimu ir išvadomis bus pateikta raštu. Ieškovas 2018 m. balandžio 16 d. pateikė skundą atsakovui raštu, kuriame detalizavo (patikslino) įvykio aplinkybes ir pareikalavo sumokėti draudimo išmoką. 2018 m. balandžio 16 d. skunde buvo detaliau aprašytas. Kaip paaiškėjo vėliau, administruodamas žalos bylą atsakovo darbuotojas atliko eismo įvykio ekspertizę. 2018 m. balandžio 6 d. ekspertinėje pažymoje nurodė, kad aprašytas automobilių sugadinimo pobūdis, tai, kad nėra ryškaus skersinio praslydimo požymių, nurodo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, judėdamas nedideliu, apie 30 km/h greičiu, nestabdomas, atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Eksperto išvados 1 priede pateiktoje schemoje, kurioje pavaizduotas transporto priemonių judėjimas po susidūrimo, nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) greitis – 10 km/h, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis – 50 km/h. Tačiau atsakovo darbuotojo išvadoje teigiama, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, judėdamas nedideliu, apie 30 km/h greičiu, nestabdomas, atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, dėl to konstatavo, kad šių automobilių sugadinimai buvo padaryti ne (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu vairuotojų nurodomomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.

Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo darbuotojo (eksperto) išvadomis, kreipėsi į UAB „Impulsana“ (ekspertas V. M.) dėl eismo įvykio aplinkybių. Eksperto V. M. išvadoje nurodoma, kad užfiksuoti ieškovo ir kitos transporto priemonės sugadinimai tarpusavyje suderinami: jie galėjo susidaryti judėjusiam tiesiai 30-35 km/h greičiu ir, tikėtina, stabdomam automobiliui (duomenys neskelbtini) priekiu (daugiau jo dešine puse) atsitrenkus į lėtai (iki 10 km/h) greičiu judėjusio automobilio (duomenys neskelbtini) dešinį šoną. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai yra nepagrįsti, nes automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami; automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairavusio asmens nurodytas judėjimo režimas betarpiškai prieš susidūrimą su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ yra tikėtinas; automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairavusio asmens nurodytas judėjimo režimas prieš eismo įvykį yra tikėtinas. Taip pat išvadoje nurodyta, kad, nors transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas nurodė važiavęs 60 km/h greičiu ir prieš susidūrimą stabdęs, atsižvelgiant į galimą spidometro rodomo greičio ir tikrojo greičio skirtumą, prieš eismo įvykį tikrasis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis galėjo būti ir 50 km/h. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui pradėjus efektyviai stabdyti buvusiomis kelio sąlygomis (apsnigtas kelias, tikėtina lėtėjimo reikšmė – 3,9 m/s2), jo greitis iki nustatyto susidūrimo metu galėjo būti sumažintas. Ieškovas taip pat kreipėsi dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo, kurio metu nustatyta, kad transporto priemonės atkūrimas į iki įvykio buvusią padėtį ekonomiškai netikslingas, o pareiškėjo nuostolis vertintinas kaip pareiškėjo transporto priemonės rinkos vertės iki įvykio ir likutinės vertės po įvykio skirtumas – 3 180 Eur. Turėdamas šiuos duomenis, ieškovas 2018 m. birželio 28 d. kreipėsi į atsakovą, pateikė jam ieškovo užsakymu parengtą eksperto išvadą, transporto priemonės vertinimo ataskaitos kopiją ir prašė įvykį pripažinti draudžiamuoju. Tačiau atsakovas 2018 m. liepos 16 d. raštu ieškovo prašymą tenkinti atsisakė. Ieškovas su 2018 m. rugpjūčio 7 d. skundu kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, tačiau 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu atmetė ieškovo skundą. Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas.

Ieškovui negaunant jokio sprendimo iš atsakovo ir apskritai užsitęsus žalos administravimui, ieškovas 2018 m. balandžio 16 d. surašė skundą, kuriame detaliau aprašė teritoriją, kurioje įvyko įvykis, aplinkybes iki įvykio ir paties įvykio aplinkybes. Tačiau tai nėra naujos esminės aplinkybės, kaip nurodo atsakovas. Ieškovas nepažinojo kito eismo įvykio dalyvio, todėl negali būti jokių prielaidų apie inscenizuotą eismo įvykį. Judrioje eismo vietoje ir su nepažįstamu asmeniu nėra jokios galimybės inscenizuoti eismo įvykį, nors draudimo bendrovė būtent apie eismo įvykio inscenizavimą bandė aiškinti ieškovui. Pagal Taisyklių 9.15 punkto nuostatas, draudimo išmoka išmokama per 15 darbo dienų, kai draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio fakto, aplinkybių ir pasekmių bei draudimo išmokos dydžio nustatymui. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), papildomi duomenys buvo pateikti 2018 m. kovo 21 d., tačiau ieškovas tik 2018 m. balandžio 24 d. sužinojo apie atsakovo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką.

Dėl nepagrįsto ir neteisėto atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, ieškovas patyrė papildomų nuostolių. Ieškovas nesutikdamas su atsakovo 2018 m. balandžio 6 d. ekspertinėje pažymoje padarytomis išvadomis, kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl eksperto išvados įvertinant minėto auto įvykio aplinkybes. Ieškovas taip pat kreipėsi į E. L., kuris atliko turto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertinimą. 2018 m. birželio 4 d. vertintojas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šio automobilio atkūrimo kaštai įvertinus keičiamų detalių nuvertėjimą yra 4 391 Eur (be PVM) arba 5 313,11 Eur (su PVM). Automobilio likutinė vertė po apgadinimo 1 750 Eur (su PVM). Transporto priemonės atstatymas iki buvusios techninės ir eksploatacinių savybių būklės prieš įvykį ekonominiu požiūriu netikslingas, dėl to nuostolis įvertintas kaip skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės iki įvykio ir likutinės vertės po įvykio bei nustatyta, kad tai yra 3 180 Eur. Dėl labai ilgo žalos administravimo bei nepagrįsto atsakovo sprendimo nemokėti draudimo išmoką ieškovas patyrė papildomų išlaidų: automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimas – 278,46 Eur; kito automobilio nuoma (laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d.) 5 368,77 Eur; UAB „Impulsana“ eksperto išvados dėl autoįvykio – 774,40 Eur; Transporto priemonės vertinimas – 150 Eur; teisinės paslaugos rengiant prašymą AB „Lietuvos draudimas“ – 392 Eur. Visos aukščiau ieškovo nurodytos išlaidos yra būtinos ir patirtos atsakovui neteisėtai ir nepagrįstai delsiant sumokėti draudimo išmoką.

Todėl būtent AB „Lietuvos draudimas“ netinkamai įvykdė draudimo sutartį ir yra atsakinga už ieškovui atsiradusių nuostolių atlyginimą.

Draudikui priėmus sprendimą įvykį kvalifikuoti nedraudžiamuoju, ieškovas pradėjo keisti savo parodymus, siekdamas priderinti juos prie atlikto tyrimo išvadų. Pavyzdžiui, pirminiame apklausos protokole (teiktame praėjus trumpiausiam laiko tarpui po įvykio), pareiškėjas nurodė, kad judėjo ir kito automobilio nematė, tuo tarpu vėliau pakeitė savo paaiškinimus iš esmės. 2018 m. balandžio 16 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad eismo įvykio metu praleido pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, atsiradus tarpui pasuko vairą į kairę ir pradėjo važiuoti, tačiau „ratai pradėjo slysti, dalinai išvažiavę į priešpriešinį eismą beveik 90 laipsniu kampu, staiga išvydau link mano automobilio artėjantį kitą automobilį. Iš inercijos nuspaudžiau stabdžių pedalą (suveikė ABS) ir tuo metu pajutau stiprų smūgį į mano automobilio dešinę pusę“. Ieškovas pažymėjo, kad važiavimo greitis buvo nedidelis, apie 5-10 km/h ir kad „prieš pat smūgį automobilis galėjo ir sustoti arba beveik sustoti.“ Dar vėliau savo skunde Lietuvos bankui ieškovas jau nurodo, kad jis buvo sustojęs dėl apsnigtos kelio dangos (ratai praslysdavo), todėl dalinai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pamatė kitą automobilį. Ieškovas ne tik pakeitė įvykio aplinkybes (nesuvaldytas automobilis išslydo), bet ir automobilio greitį (dabar teigia, esą automobilis buvo sustojęs). Tokį parodymų keitimą ir suderinimą prie atlikto tyrimo išvadų, draudikas laiko nesąžiningu. Kito vairuotojo teikti pirminiai paaiškinimai išlieka (pastarasis nurodė, kad jis važiavo 60 km/h greičiu, o ieškovo automobilis taip pat judėjo). Esant tokioms aplinkybėms deklaruotas įvykis (su tokiais sugadinimais bei automobilių padėtimis po įvykio) vis viena negalėjo įvykti.

UAB „Impulsana“ eksperto V. M. 2018 m. balandžio 6 d. ekspertinėje pažymoje ekspertas nevertino aplinkybės (tyrime tam nėra skirta dėmesio ir analizės), kad vairuotojai nurodė kitokį eismo įvykio mechanizmą (išslydimą į kitą juostą), kitokius greičius, kitokias aplinkybes apie vienas kito pastebėjimą. Ekspertas vertina ieškovo teiginius iš skundo, kur ieškovas jau susipažinęs su atsakovo tyrimo išvada keitė savo pirminius parodymus. Išvada parengta remiantis ne pirminiais eismo įvykio dalyvių parodymais, o patikslintais, kurie skyrėsi nuo pirminių, pateiktų atsakovui ir vertintų jo ekspertų. Ieškovo privačiai pasamdytas ekspertas vertino jam palankesnę versiją ir vėlesnius parodymus (selektyviai juos atrinkdamas – sąmoningai arba ne). Nieko bendro su J. S. nurodomomis įvykio aplinkybėmis neturi išvadoje pateiktas automobilio (duomenys neskelbtini) intensyvaus stabdymo skaičiavimas. Draudiko darbuotojų skaičiavimu, remiantis pirminiais vairuotojų parodymais, automobiliui (duomenys neskelbtini) iki susidūrimo vietos sankryžoje galėjo judėti 0,9-1,8 sekundės, o pradėti intensyviai stabdyti J. S. automobilį reikalingas ne mažesnis nei 1,4 sekundės laikas, sumažinti greitį iki 30 km/h – nemažesnis nei 4,2 sekundės laikas. Tokia eismo įvykio dalyvių versija atmestina kaip nepagrįsta. Juolab, kad ji neatitinka eismo įvykio dalyvių paaiškinimų. V. M. iš esmės patvirtino tik automobilių kontaktavimo faktą, tačiau aplinkybių, kaip įvyko eismo įvykis, detaliai netyrė, netyrė ir vairuotojų pirminių paaiškinimų atitikties jo nustatytiems greičiams.

Draudiko atliktas tyrimas yra išsamesnis. Kita vertus, V. M. nustatomi greičiai iš esmės patvirtina draudiko darbuotojų išvadas. Atsakovo nuomone, jis įrodė atsisakymo pagrindą, remdamasis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalies reikalavimais. Ieškovas pasinaudojo galimybe ginčą ikiteismine tvarka spręsti Lietuvos banko Priežiūros tarnyboje. 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 242-473 ieškovo reikalavimas buvo atmestas.

Taisyklių 9 skyriuje „Nuostolio nustatymas, draudimo išmokos apskaičiavimas ir mokėjimas“ yra įtvirtintos taisyklės, kuriomis remiantis nustatomas draudimo išmokos dydis. Šalys susitarė, kad nuostolio dydį vertins atsakovas ir jo ekspertai, o ne nepriklausomi turto vertintojai. Atsakovas buvo atlikęs automobilio nuostolių įvertinimą ir jam jokių pastabų dėl to nebuvo teikiama, ieškovas iš karto (nebendradarbiaudamas) pateikė turto vertintojų ataskaitą, neišreikšdamas jokio nesutikimo ar korekcijų dėl atlikto įvertinimo. Nustačius, jog automobilio remontas nėra tikslingas (Taisyklių 1.22 punktas), atliktas automobilio rinkos ir liekanų įvertinimas (Taisyklių 9.8 punktas). Nustatyta, kad automobilio rinkos vertė yra – 4 930 Eur, liekanų vertė 2 022 Eur, todėl nuostolio dydis sudaro 2 908 Eur. Be to, iš šios sumos turi būti atimama besąlyginė išskaita – 130 Eur. Ginčo dėl to, kad automobilis yra sunaikintas nėra, ginčo dėl rinkos vertės taip pat nėra, ginčas žalos dydžio dalyje yra dėl automobilio liekanų įvertinimo. Turto vertintojas atlieka teorinį liekanų įvertinimą, tuo tarpu atsakovas atlieka individualesnį įvertinimą – pagal realaus aukciono rezultatus. Su tokiu nuostolio nustatymu būdu sudarydamas draudimo sutartį (Taisyklių 9.8 punktas) sutiko pats ieškovas.

Ieškovas ir atsakovas sudarydami draudimo sutartį susidarė dėl draudžiamojo įvykio apibrėžimo (Taisyklių 7.1 punktas), taip pat dėl papildomai atlyginamų išlaidų (10 skyrius, baigtinis sąrašas). Tuo tarpu visos kitos išlaidos, nesusijusios su transporto priemonės atkūrimu (ir neįvardintos 10 skyriuje) nėra atlyginamos, o tai numatyta Taisyklių 12.1.5 punkte.

Pakaitinio automobilio sąlygos yra apibrėžtos Taisyklių II dalies „Techninės pagalbos paslaugų klientui sąlygos Nr. 0215“ 2.7 punktuose – šiuo atveju pakaitinis automobilis ieškovui nepriklausė. Tokios išlaidos kelia pagrįstų abejonių. Joks bonus pater familias subjektas tokių išlaidų nepatirtų, nes jos jau 2 kartus viršija nuostolio dydį. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas, sudarydami draudimo sutartį, susitarė, kad nuostolio dydį vertina atsakovas ir jo ekspertai, o ne kiti nepriklausomi turto vertintojai, taip pat, kad tokio pobūdžio papildomos išlaidos atsakovo nėra atlyginamos (Taisyklių 12.1.5 punktas). Atsakovas pats atliko turto įvertinimą, ieškovo pateikta ataskaita neįrodo blogai nustatyto nuostolio dydžio, todėl atsakovas neturi pagrindo mokėti reikalaujamų transporto priemonės vertinimo išlaidų. Ieškovo pateikta UAB „Impulsana“ išvada nepaneigia draudiko nustatyto įvykio mechanizmo, automobilių greičių, o tik patvirtina šias aplinkybes. Nors ieškovas inter alia prašo atlyginti už suteiktas teisines paslaugas rengiant prašymą AB „Lietuvos draudimas“, t. y. 392 Eur, nėra aišku, kas sudaro reikalaujamą sumą, kiek tai yra susiję su prašymo rengimu AB „Lietuvos draudimas“. Draudikas nesutinka ir su tuo, jog jam kyla civilinė atsakomybė dėl šių papildomų ieškovo išlaidų: draudikas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė tinkamai ir teisėtai, tyrė įvykio aplinkybes, nustatinėjo nuostolio dydį, sprendimą priėmė pagal sudarytos sutarties nuostatas. Atsižvelgus į tai, nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas P. B. ir atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. lapkričio 13 d. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (liudijimo serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiui nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. buvo apdraustas ieškovo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilių vairuotojai bekvietė į eismo įvykio vietą policijos pareigūnų, kadangi tarp jų nekilo ginčo dėl eismo įvykių aplinkybių. Įvykio vietoje vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją.

Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą ir pranešė apie įvykį. Įvykis buvo užregistruotas, suteiktas žalos Nr. 1969140. Ieškovas pranešime nurodė, jog sukdamas į kairę nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į ieškovo automobilį.

Atsakovas 2018 m. balandžio 6 d. informavo ieškovą, kad draudimo išmokos už (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadintą ieškovo automobilį mokėti negalės, kadangi automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai buvo padaryti ne (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, bet esant kitomis aplinkybėmis.

Atsakovas rėmėsi 2018 m. balandžio 6 d. AB „Lietuvos draudimo“ Žalos procesų ir kontrolės valdymo skyriaus eksperto R. L. Ekspertine pažyma, kurioje pateikiamos išvados: 1. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas nedideliu, apie 30 km/h, greičiu, nestabdomas atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Šių automobilių sugadinimai buvo padaryti ne (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu vairuotojų nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.

Ieškovas pateikė skundą dėl atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Į ieškovo skundą atsakovas pateikė 2018 m. balandžio 30 d. atsakymą, kuriame atsisakymą mokėti draudimo išmoką atsakovas grindžia Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, kurių sąlygomis sudaryta automobilio draudimo sutartis, I dalies 8.1.17 punktu, apibrėžiančiu, kad jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, įvykis laikomas nedraudžiamuoju. Atsakovas atsakyme pažymi, kad ieškovas 2018 m. kovo 21 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole nurodė, kad prieš susidūrimą važiavo 10-20 km/h greičiu, kad kito automobilio prieš susidūrimą nematė ir nesiėmė jokių veiksmų susidūrimui išvengti, todėl naujai nurodomos aplinkybės, kad prieš susidūrimą ieškovas stovėjo, tik pajudėjo ir vėl stabdė, atsakovas vertina kaip bandymą priartinti paaiškinimus prie atlikto tyrimo metu nustatytų automobilio sugadinimo aplinkybių.

Ieškovas į bylą pateikė UAB „Impulsana“ 2018 m. gegužės 21 d. Ekspertinę išvadą Nr. MV 2018-17, kurioje nurodoma: 1. Užfiksuoti automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje suderinami: jie galėjo susidaryti judėjusiam tiesiai 30-35 km/h greičiu ir, tikėtina, stabdomam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ priekiu (daugiau jo dešine puse) atsitrenkus į lėtai (iki 10 km/h) greičiu judėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dešinį šoną (smūgio epicentras – ties viduriniu dešiniuoju statramsčiu); 2. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai yra nepagrįsti.

2018 m. birželio 28 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą dėl draudimo išmokos sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo. Ieškovas kartu su prašymu pateikė atsakovui Turto vertintojo E. L. atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L180520.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2018 m. liepos 13 d. įvertinęs ieškovo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ likutinę vertę – 2022 Eur ir apskaičiavo nuostolio dydį – 2908 Eur (el. byla, t. II, b.l. 43).

Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą, prašydamas įvertinti AB „Lietuvos draudimo“ veiksmus.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 242-473 P. B. reikalavimas netenkintas.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo atsisakymo mokėti ieškovui draudimo išmoką. Atsakovas atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindžia draudžiamojo įvykio nebuvimu, eismo įvykį įvykus kitomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, tą, jo manymu, patvirtina eismo įvykio dalyvių paaiškinimai dėl transporto priemonių greičių įvykstant eismo įvykiui.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) 98 str. 7 d. nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pagal šią įstatymo normą ir CPK 178 straipsnį tuo atveju, kai draudėjas teigia, jog įvykis yra draudžiamasis, o draudikas teigia priešingai, tai šis turi įrodyti, jog įvykis yra nedraudžiamasis. Draudikas gali būti atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo tik esant tam tikroms sąlygoms. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra pabrėžęs, kad teismas turi pagrindą išvadai, kad įvykio negalima laikyti nedraudžiamuoju, jei nėra duomenų, jog asmuo tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2012 m. gruodžio 22 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012). Pagal CK 6.1014 str. 1 d., draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Pagal Draudimo įstatymo 96 str. 3 d., draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal šio straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, minėto straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent draudikas, tai yra atsakovas, privalo įrodyti įstatymus atitinkantį atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepripažino įvykio draudiminiu vien tik vadovaudamasis 2018 m. vasario 26 d. ekspertine pažyma (el. byla, t. II, b. l. 82). Atsakovas į bylą pateikė minėtą 2018 m. balandžio 6 d. AB „Lietuvos draudimo“ Žalos procesų ir kontrolės valdymo skyriaus eksperto R. L. Ekspertinę pažymą, kurioje pateikiamos išvados: 1. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas nedideliu, apie 30 km/h, greičiu, nestabdomas atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Šių automobilių sugadinimai buvo padaryti ne (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu vairuotojų nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.

Aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 str. kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008).

Ieškovas, siekdamas paneigti atsakovo eksperto padarytas išvadas, į bylą taip pat pateikė UAB „Impulsana“ 2018 m. gegužės 21 d. Ekspertinę išvadą Nr. MV 2018-17, kurioje nurodoma: 1. Užfiksuoti automobilių“ (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje suderinami: jie galėjo susidaryti judėjusiam tiesiai 30-35 km/h greičiu ir, tikėtina, stabdomam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ priekiu (daugiau jo dešine puse) atsitrenkus į lėtai (iki 10 km/h) greičiu judėjusio automobilio VM dešinį šoną (smūgio epicentras – ties viduriniu dešiniuoju statramsčiu); 2. Techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai yra nepagrįsti.

Ieškovas P. B. 2018 m. kovo 21 d. pildydamas eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolą nurodė, kad nurodė, kad jo vairuojamas automobilis judėjo susidūrimo metu, atvažiuojančio automobilio nematė. Eilutėje „jūsų vairuojamo automobilio važiavimo kryptis ir greitis“ nurodė, kad sukant į kairę link (duomenys neskelbtini), greitis 10-20 km/h. Į klausimą ar jūsų vairuojamo automobilio greitis buvo greitesnis ar mažesnis, ieškovas nurodė, kad nežino (el. byla, t. II, b. l. 73).

2021 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovas teismui paaiškino, kad prieš sukdamas į kairę, sustojo ir praleido keletą automobilių. Tuomet ketino pradėjo važiuoti, pamatęs automobilį spaudė stabdį ir tuo metu pajuto smūgį.

Iš byloje pateikto eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolo matyti, kad J. S. 2018 m. kovo 13 d. pildydamas išsamų protokolą nurodė, kad važiavo apie 60 km/h greičiu. Prieš smūgį spėjo kažkiek pristabdyti (el. byla, t. II, b. l. 57).

Pažymėtina, jog 2021 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. S. paaiškino, kad vairuodamas transporto priemonę į spidometrą nežiūrį. Jo manymu greičiausiai važiavo leistinu 50-60 km/h greičiu, tiksliai atsakyti negali, nes tikrai prieš susiduriant automobiliams automobilio važiavimo greičio nepažiūrėjo. Trečiasis asmuo paaiškino, kad nuvykęs pas atsakovą duodamas paaiškinimus 2018 m. kovo 13 d. (t. II, b. l. 57), atsakovo darbuotojui nurodė, kad važiavo jo manymu leistinu 50-60 km/val. greičiu, atsakovo darbuotojas nurodė rašyti 60 km/h, nes tai jokios esminės reikšmės neturės. J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė stovintį automobilį, tikėjosi, kad automobilis jį praleis, nesitikėjo, kad automobilis, kuris ruošėsi sukti į kairę, pradės važiuoti. Ieškovo iki eismo įvykio nepažinojo. J. S. manymu, ieškovas P. B. jo nepastebėjo.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3 050 Eur neišmokėtos draudimo išmokos.

Atsakovas nesutinka su nurodytu draudimo išmokos dydžiu, teigdamas, kad šalys susitarė, jog nuostolio dydį įvertins atsakovas ir jo ekspertai, o ne nepriklausomi turto vertintojai.

Atsakovas nesutinka su šiais reikalavimais, nurodydamas, kad šios išlaidos nepatenka į draudimo išmokos ribas. Teismas su šiais atsakovo argumentais dėl draudimo išmokų ribų sutinka.