Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio ir Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. B. (N. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei N. B., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė 2016-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė: nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; pasibaigus laikinajai globai, nustatyti nepilnamečių vaikų V. B. (V. B.), gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 130 Eur kiekvienam vaikui nuo galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (2016-06-13 nutartis).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-21 sprendimu ieškinį tenkino. Šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokos metu turėtas pavardes. Nustatė šalių nepilnamečių vaikų V. B. ir, pasibaigus laikinai globai, V. B. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 130 Eur kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą (2016-05-18) iki vaikų pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-22 sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsakovas nurodė, kad apie vykstantį skyrybų procesą teisme informuotas nebuvo, nežinojo. Apie skundžiamą sprendimą sužinojo 2016-08-15, kai nuomojamo buto savininkė grįžusi iš Danijos į Lietuvą atvyko apžiūrėti nuomojamo būsto. Ieškovė jai prasitarė, kad teisme vyko byla dėl skyrybų, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, yra priimtas teismo sprendimas. Nuomojamo būsto savininkė apie tai informavo atsakovą. Dėl buvimo užsienyje atsakovas negalėjo dalyvauti santuokos nutraukimo byloje.Atsakovas nurodė, kad 2015-12-10 sudarė atstovavimo sutartį su advokate, kuri dalyvavo Vaikų teisių apsaugos tarnyboje posėdyje. Ieškovė buvo informuota apie atsakovo atstovę, tačiau šį faktą nuslėpė nuo teismo.Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Atsakovas į Daniją išvyko abiem sutuoktiniams susitarus ieškoti geriau mokamo darbo, siekė pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas bei finansines galimybes. Ieškovė išvykus atsakovui pradėjo gyventi su kitu vyru.Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo yra paremtas tik ieškovės teiginiais ir samprotavimais, kurie nėra pagrįsti įrodymais.Atsakovas nurodė, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė, nes taip buvo susitaręs su ieškove. Pagal šalių susitarimą atsakovas mokėjo nuomą už butą, komunalinius mokesčius. Atsakovas vaikams siuntė rūbus ir dovanas per nuomojamo buto šeimininkę. Vėliau paaiškėjo, kad nuomojamame bute gyvena ieškovė su sugyventiniu, o šalių vaikams nustatyta laikinoji globa. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Atsakovas turi neblogai mokamą darbą Danijoje, nuolatines pajamas.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Bylos duomenimis, procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, teismo šaukimas, įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiama ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-13 nutartyje 3K-3-31-916/2015 nurodė, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai).Bylos duomenimis, procesiniai dokumentai (ieškinys, jo priedai, teismo pranešimas) vieną kartą atsakovui siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Pirmosios instancijos teismas patikrinęs Fizinių asmenų registro duomenis nustatė, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su nurodyta ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas patikrinęs „Sodros“ duomenų bazę nustatė, kad duomenų apie atsakovo įdarbinimus nėra. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad ieškovė ieškinyje pateikė prašymą leisti procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, šį prašymą patenkino, procesinius dokumentus ir teismo šaukimą į 2016-07-15 teismo posėdį atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs rašytinę bylos medžiagą konstatuoja, kad ieškovė nei ieškinyje, nei kitame procesiniame dokumente prašymo leisti procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas įteikti atsakovui procesinius dokumentus ir teismo šaukimą viešo paskelbimo būdu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo (nesiaiškino, ar nėra galimybės paskirti kuratoriaus).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nagrinėjamos bylos pobūdį (šeimos byla), procesinių dokumentų įteikimo atsakovui reikšmę, siekdamas užtikrinti, jog atsakovas bus tikrai informuotas apie iškeltą ir nagrinėjamą bylą, turėjo imtis jam prieinamų papildomų priemonių (pvz., siųsti procesinius dokumentus antrą kartą, įpareigoti ieškovę patikslinti atsakovo adresą ir pan.), kad procesiniai dokumentai atsakovui būtų įteikti. Tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato teismas turėjo pagrindą spręsti dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, be kita ko, viešo paskelbimo, taikymo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-13 nutartyje 3K-3-31-916/2015 pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio valstybei nustatyti specialias procesines nuostatas, susijusias su viešu dokumentų įteikimu, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (žr., pvz., Nunes Dias v. Portugal, no. 69829/01, decision of 10 April 2003). Be to, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumas turėtų būti vertinamas kartu su egzistuojančiomis tokiomis teisinės gynybos priemonėmis, kaip galimybe kreiptis dėl terminų atnaujinimo skundui paduoti ar proceso atnaujinimo ir pan. (žr. ten pat). Vis dėlto procesinės taisyklės neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai, nes tai gali lemti Konvencijos procesinių ir netgi materialiųjų teisių pažeidimus (žr., pvz., Diaz Ochoa v. Spain, no. 423/03, 22 June 2006 mutatis mutandis, Zehentner v. Austria, no. 20082/02, 16 July 2009 ir kt.).Atsakovas, sužinojęs apie priimtą teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nedelsdamas kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu dėl skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju byloje nustatytų ir nutartyje aptartų faktinių aplinkybių visuma ir pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų išaiškinimai suteikia pagrindą spręsti, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kai toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (LR CPK 329 str. 3 d. 1 p.).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesiniam bylos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovui grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (LR CPK 87 str. 1 d. 7 p.).Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 1 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-22 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti atsakovui N. B. (N. B.) 207 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2016-08-31 mokėjimu AB „Swedbanke“ ir 2016-08-23 mokėjimo nurodymu AB Lietuvos pašte.