Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 2.4.4.1; 2.4.4.9; 3.3.1.18.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20

2022 m. kovo 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kompro group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bilvina“ dėl trukdymo naudotis turtu pašalinimo ir servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Marganda“, A. G., trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Kompro group“ ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Bilvina“ pašalinti trukdžius naudotis bendro naudojimo laiptine, esančia pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir besiribojančia su ieškovei nuosavybės teise priklausančia patalpa Nr. 2-35; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Bilvina“ atidengti (atlaisvinti) kadastrinių matavimų byloje nurodytus įėjimus į ieškovei priklausančias patalpas Nr. 2-38 ir Nr. 2-15; 3) nustatyti servitutą: 1. tarnaujantis daiktas: UAB „Bilvina“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl techninės klaidos ieškinyje buvo nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2. viešpataujantis daiktas: UAB „Kompro group“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3. servitutu suteikiama teisė daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis 2,49 m pločio ir 12,67 m ilgio praėjimu, einančiu per daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas kadastrinių matavimų byloje Nr. 2-24 ir 2-17; 4) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – negyvenamoji gamybos–pramonės paskirties patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Turtą sudaro patalpos, pažymėtos kadastrinių matavimų bylos plane numeriais 2-15, 2-16, nuo 2-30 iki 2-44. Atsakovė UAB „Bilvina“ nuosavybė teise valdo kaimynines – su Turtu besiribojančias patalpas. Nors Nekilnojamojo turto registre pastatas, kuriame yra Turtas, registruotas kaip vientisas objektas, jį sudaro kelios skirtingos dalys, esančios skirtinguose aukščiuose. Atitinkamai ir ieškovei priklausančio turto ypatybė yra ta, kad dalis Turtą sudarančių patalpų yra antrame pastato aukšte (patalpos nuo Nr. 2‑30 iki 2-35) (toliau – Turto dalis A), o kita dalis (patalpos Nr. 2-15, 2-16 ir nuo Nr. 2-38 iki 2-44) – kitoje, aukščiau esančioje pastato dalyje (priestate) (toliau – Turto dalis B). Jokio praėjimo tarp Turto dalies A ir Turto dalies B nėra, o dėl skirtingo šių dalių aukščio įrengti tokį praėjimą yra neįmanoma.

3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove jau anksčiau kilo ginčų dėl naudojimosi bendro naudojimo laiptine (dešiniąja laiptine, žiūrint iš pastato kiemo) (toliau – bendro naudojimo laiptinė), kadangi atsakovė šią laiptinę nuolat laiko užrakintą, o ieškovės atstovams įžengus į šią laiptinę, atsakovės atstovai nuolat reikšdavo priekaištus dėl buvimo atsakovei priklausančiose patalpose. Be to, ieškovė byloje nurodė, kad tiksliai nežinomu laiku (apie 2020 m. kovo mėn.) atsakovė panaikino kadastrinių matavimų byloje pažymėtus įėjimus iš atsakovei priklausančių patalpų į ieškovei priklausančias patalpas Nr. 2-38 ir 2-15. Ieškovės teigimu, dėl skirtingo jos Turto dalių A ir B aukščio tiesioginio įėjimo tarp jai priklausančių patalpų dalių nėra, o per priklausančias patalpas Nr. 2-38 ir Nr. 2-15 buvo patenkama į visą Turto dalį B. Sunkumų dėl naudojimosi patalpomis nebuvo, kai pastatas turėjo vieną savininką, tačiau šiuo metu pastatas priklauso skirtingiems asmenims, o prieiti prie ieškovei priklausančių patalpų Nr. 2-38 ir Nr. 2-15, per kurias patenkama į Turto dalį B, galima tik per atsakovei priklausančias patalpas. Ieškovė, neturėdama galimybės naudotis kadastrinių matavimų byloje pažymėtais įėjimais į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, faktiškai netenka ir galimybės naudotis didele dalimi jai priklausančio turto, t. y. visiškai neturi patekimo į Turto dalį B.

4. Ieškovė nurodė, kad raštu kreipėsi į atsakovę ir reikalavo pašalinti jos teisių pažeidimus, taip pat kreipėsi į antstolį, kuris 2020 m. gegužės 18 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą Turte ir bendro naudojimo laiptinėje. Atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą nustatyta, kad bendro naudojimo laiptinė yra užrakinta, o antstoliui ir ieškovės atstovams išėjus į bendro naudojimo laiptinę, norint iš šios laiptinės užfiksuoti užblokuotus įėjimus į patalpas Nr. 2-38 ir Nr. 2-15, atsakovės atstovai vėl ėmė reikšti pretenzijas, jog ieškovė neturi teisės būti šioje pastato dalyje, kadangi ši laiptinė tariamai priklauso atsakovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atsakymo į 2020 m. balandžio 11 d. prašymą nepateikė, o vėliau atsakovės atstovas žodžiu nurodė, jog atsakovė neketina leisti naudotis anksčiau buvusiu įėjimu į patalpas. Nors atsakovės atstovas žodžiu ir pripažino, jog bendro naudojimo laiptinė, kurią atsakovė vertina kaip savo asmeninį turtą, yra bendro naudojimo patalpa, tačiau šiuo metu ieškovė neturi galimybės šia laiptine naudotis ir šia patalpa faktiškai naudojasi tik atsakovė. Ieškovė nurodė, kad šalių ginčą sudaro du objektai: pirma, naudojimasis bendro naudojimo laiptine, besiribojančia su ieškovei priklausančia patalpa Nr. 2‑35; antra, galimybė naudotis kadastrinių matavimų byloje pažymėtais įėjimais į ieškovei priklausančias patalpas Nr. 2-38 ir Nr. 2-15.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies: įpareigoti atsakovę UAB „Bilvina“ pašalinti trukdžius naudotis bendro naudojimo laiptine, esančia pastate, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančia su ieškovei nuosavybės teise priklausančia patalpa Nr. 2-35; įpareigoti atsakovę UAB „Bilvina“ atidengti (atlaisvinti) kadastrinių matavimų (2015 m. gegužės 28 d.) byloje nurodytą įėjimą į ieškovei priklausančias patalpas Nr. 2-38, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nuspręsta nustatyti servitutą: 1. tarnaujantis daiktas: UAB „Bilvina“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2. viešpataujantis daiktas: UAB „Kompro group“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3. servitutu suteikiama teisė daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis 2,49 m pločio ir 4,20 m ilgio praėjimu, einančiu per daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas kadastrinių matavimų byloje Nr. 2-24. Nuspręsta priteisti ieškovei UAB „Kompro group“ iš atsakovės UAB „Bilvina“ 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „Marganda“ iš atsakovės UAB „Bilvina“ priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad laiptinė pagal funkcinę paskirtį priskirtina bendrojo naudojimo patalpoms ir nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog laiptinė, besiribojanti su ieškovei nuosavybės teise priklausančia patalpa Nr. 2-35, būtų atsakovės nuosavybė ar jos naudojimas būtų priskirtas išimtinai atsakovei, dėl to pripažino nustatyta byloje reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė yra ginčijamo daikto, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės – laiptinės, savininkė. Taip pat nustatyta, kad laiptinė yra užrakinta, raktu nuo šių patalpų disponuoja atsakovė, dėl to padaryta išvada, jog ieškovė negali laisvai patekti į bendro naudojimo patalpas ir tokiais veiksmais atsakovė pažeidžia ieškovės teises naudotis bendro naudojimo patalpa – laiptine. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovę pašalinti trukdžius naudotis bendro naudojimo laiptine, besiribojančia su ieškovei priklausančia patalpa Nr. 2-35.

7. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų nustatyti servitutą ir atidengti įėjimus, nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso Turto dalys A ir B, nors Turtas yra antrame aukšte, tačiau skirtinguose aukščiuose, susisiekimo (praėjimo) tarp nurodytų Turto dalių nėra. Teismas pripažino, kad iš Turto A ieškovė negali patekti į Turtą B, tarp šalių yra nesutarimas, dėl to spręstinas klausimas dėl servituto pagrįstumo patenkant į ieškovei nuosavybes teise priklausantį Turtą B. Išanalizavęs atsakovės pateiktus kelis galimus variantus ieškovei patekti į jai nuosavybes teise priklausantį turtą, teismas nustatė, kad visi jie susiję su trečiųjų asmenų teisėmis, t. y. visi galimi pateikimo variantai būtų per trečiųjų asmenų UAB „Marganda“ ar A. G. patalpas. Teismas įvertino, kad nors ieškovė į bylą neteikė techninių sprendinių pagrįsti, kad ji kitais būdais negali patekti į savo patalpas, tačiau iš byloje pateiktos kitos rašytinės, vaizdo medžiagos, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų bei atsakovės siūlomų variantų ieškovei patekti į jai nuosavybes teise priklausančias patalpas teismas nustatė, kad iš esmės į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, nekeičiant patalpų išdėstymo ar pastato konstrukcijų, patekti galima tik per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Teismo vertinimu, patekimas per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas šiuo atveju yra ir ekonomiškiausias, racionaliausias bei mažiausiai žalos darantis būdas. Įvertinta, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka – šalių paaiškinimais nustatyta, jog iki 2020 m. kovo mėn. ieškovė į jai nuosavybės teise priklausantį Turtą B patekdavo per įėjimus tarp patalpų Nr. 2-38 ir Nr. 2-24 bei Nr. 2-15 ir Nr. 2-17. Remdamasis Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla teismas nustatė, jog pagal 2015 m. gegužės 28 d. atliktus kadastrinius matavimus, adresu (duomenys neskelbtini), patalpas Nr. 2-38, priklausančias ieškovei, ir patalpas Nr. 2-24, priklausančias atsakovei, bei patalpas Nr. 2-15, priklausančias ieškovei, ir patalpas Nr. 2-17, priklausančias atsakovei, skiria praėjimai; šie kadastriniai matavimai registruoti VĮ Registrų centras, nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Teismas, vertindamas atsakovės teiginius, nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog praėjimai tarp patalpų Nr. 2-38 ir Nr. 2-24 bei Nr. 2-15 ir Nr. 2-17 ankstesnių savininkų būtų padaryti savavališkai. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad praėjimas tarp patalpų Nr. 2-38 ir Nr. 2-24 būtų buvęs įrengtas savavališkai, į tai, kad iki 2020 m. kovo mėn. ieškovė naudojosi šiuo praėjimu patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, vertindamas, jog į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, nekeičiant patalpų išdėstymo ar pastato konstrukcijų, patekti galima tik per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, taip pat atsižvelgdamas į proporcingumo principą padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas atidengti praėjimą tarp patalpų Nr. 2-38 ir 2-24 bei nustatyti servitutą patalpai Nr. 2-24 yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Teismas ieškovės reikalavimą dėl praėjimo tarp patalpų Nr. 2-15 ir 2-17 bei servituto nustatymo patalpai Nr. 2-17 įvertino kaip perteklinį, todėl jį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Bilvina“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą - ieškinį atmesti; nepriteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidų, tačiau iš ieškovės atsakovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Atsakovė teigia, kad ieškovei netrukdo naudotis ieškinyje nurodyta laiptine, nes žino, kad tai yra bendro naudojimo patalpa. Laukinės durys į laiptinę yra rakinamos pagal susitarimą su ankstesniais savininkais, kad į ją nevaikščiotų pašaliniai asmenys. Ieškovė, įsigydama turtą, tą žinojo, tačiau nė karto nesikreipė dėl rakto į atsakovę. Jei ieškovė nepasinaudoja pasiūlymu pasiimti raktus ir rakinti duris, tai nereiškia, kad atsakovė trukdo naudotis laiptine. Atsakovės vertinimu, iš esmės įpareigojimas netrukdyti yra raktų perdavimas ieškovei, tačiau ji raktų nepasiima, dėl to teismas neturėjo pagrindo papildomai įpareigoti atsakovę padaryti tai, ką ji yra pasiruošusi padaryti, tačiau negali, nes pati ieškovė tuo nepasinaudoja.

8.2. Teismas, nustatydamas servitutą ir įpareigodamas atidengti užmūrytą angą, iš esmės įteisino savavališkas statybas. Apeliantės teigimu, ieškovės kadastriniuose matavimuose nurodyti praėjimai buvo padaryti savavališkai prieš tai buvusių savininkų.

8.3. Ieškovės prašomo servituto nustatyti nebuvo galima dėl to, kad toje vietoje nėra teisėtai įrengtų praėjimų. Be to, ieškovė, teigdama, kad nėra kitokios galimybės įrengti patekimo į jos patalpų dalį „B“, kaip tik iš atsakovės patalpų, nepateikė tam nė vieno įrodymo. Atsakovė pateikė netgi keturis variantus, kaip galima be didelių sąnaudų įrengti ieškovei praėjimus, neribojant atsakovės patalpų servitutais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės pasiūlyti variantai reikalauja neproporcingai didelių sąnaudų. Teismo išvados dėl ieškovės įrodinėtinų aplinkybių padarytos ieškovei net nepateikus įrodymų. Apeliantės teigimu, jos pasiūlyti ieškovės praėjimų įrengimo variantai yra galimi, o ieškiniu keliamais reikalavimais ieškovė siekia išspręsti savo problemas atsakovės sąskaita.

8.4. Apeliantės teigimu, ieškovė praeiti į patalpas naudojosi angomis savavališkai, be atsakovės leidimo ir sutikimo. Atsakovės spėjimu, angas savavališkai pasidarė tas asmuo, iš kurio ieškovė nusipirko patalpas, nes būtent jis padarė visus pertvarkymus prieš parduodant. Sulyginus ieškovės pateiktų kadastrinių matavimų planą su 1998 m. rugsėjo 22 d. antro aukšto planu matyti, kad ieškovės patalpose buvo atlikti kardinalūs pakeitimai, kuriuos, ko gero, atliko prieš tai buvęs savininkas, nes jie užfiksuoti dar prieš atsakovei įsigyjant patalpas. Tačiau prieš darant pertvarkymus nebuvo atsižvelgta, kad patekimas iš patalpų „A“ į „B“ yra padarytas savavališkai ir tam neteisėtai naudojamos svetimos patalpos, tačiau toje stadijoje nebuvo imtasi spręsti šių problemų, tai reiškia, kad problemas susikūrė pats servituto nustatymo reikalaujantis asmuo, t. y. ieškovė, kaip prieš tai buvusio savininko teisių perėmėja. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jomis nesivadovavo.

9. Atsiliepimu ieškovė UAB „Kompro group“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas apeliaciniame procese. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1. Teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę pašalinti trukdžius naudotis bendro naudojimo laiptine. 2020 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuotas atsakovės atstovų reikalavimas nebūti bendro naudojimo laiptinėje buvo tik vienas iš atvejų, kuomet atsakovė neleido naudotis šiuo bendru turtu. Tai, kad atsakovė formaliai nurodė, jog gali perduoti bendro naudojimo laiptinės raktą ieškovei, nereiškia, kad šia laiptine ieškovė galės naudotis be trukdžių, jei teismo sprendimu nebus nustatytas atitinkamas įpareigojimas; jis būtinas ir tinkamam teismo nustatyto servituto naudojimui.

9.2. Apeliacinio skundo argumentai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir savavališkos statybos įteisinimo yra nepagrįsti. Atsakovė dėl tokios procedūros inicijavimo nesikreipė, o šalinti padarinius privataus asmens iniciatyva, ir kai tai susiję su kitų asmenų interesais, nei atsakovei, nei kitiems privatiems asmenims teisė nėra suteikta. Nei šioje byloje, nei kokiuose nors kituose procesuose nenustatyta, kad ieškovė ar kitas subjektas būtų atlikęs savavališką statybą atitinkančius veiksmus ir byloje apie tai nėra visiškai jokių įrodymų.

9.3. Pažymi, kad reikalavimo dėl servituto nustatymo būtinybę lėmė ieškovei priklausančio Turto atskirų patalpų išsidėstymas, taip pat viso pastato konfigūracija. Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas nustatė servitutą ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovės siūlyti kiti patekimo į ieškovės patalpas būdai neproporcingai daug kainuotų. Nurodo, kad apie tai, jog kito protingo būdo naudotis ieškovei priklausančiomis patalpomis (išskyrus servituto per atsakovės patalpas nustatymą) nėra, ieškovė pateikė tiek paaiškinimus, tiek įrodymus. Ieškovė nurodo, kad atsakovės nurodomų įėjimų į ieškovei priklausančias patalpas niekada nėra buvę, o abu tretieji asmenys (UAB „Marganda“ ir A. G.) išreiškė kategorišką nesutikimą su atsakovės siūlymais, tuo tarpu ieškovės reikalautas ir teismo nustatytas servitutas vestų į kadastrinių matavimų byloje esančius įėjimus, kuriais ieškovė (iki atsakovės atlikto įėjimų pašalinimo) naudojosi, bei nereikalautų jokių papildomų inžinerinių sprendimų įgyvendinimo – tam pakanka atlaisvinti įėjimą, buvusį ieškovei įsigyjant patalpas.

9.4. Ieškovės vertinimu, neteisingas apeliantės teiginys, kad dėl nustatyto servituto ji netenka 10,458 kv. m ploto patalpų. Patalpa, kurioje nustatytas servitutas, visuomet tarnavo kaip susisiekimo tarp kitų patalpų plotas, nepriklausomai nuo patalpų padalijimo. Servituto nustatymu nuosavybės teisė į servitutu užimamą plotą iš atsakovės neatimama, be to, servituto nustatymas yra vienintelis protingas ir proporcingas būdas, užtikrinantis ieškovės naudojimąsi didesniąja dalimi Turto (350 kv. m), taigi atsakovei kylantis suvaržymas nėra neproporcingas. Ieškovė pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybėmis, jog nustatyto servituto vietoje įrengtos sandėliavimo patalpos, neteikė apie tai įrodymų, todėl atsakovės pateiktas naujas įrodymas turėtų būti nepriimtas, o nurodytos naujos faktinės aplinkybės neturėtų būti vertinamos. Pažymi, jog atsakovės pridėtas naujas įrodymas nepatvirtina, kad nurodomoje vietoje yra sandėliavimo patalpa.

10. Atsiliepimu trečiasis asmuo A. G. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Kilęs ginčas yra tarp ieškovės ir atsakovės, todėl negali būti sprendžiamas trečiojo asmens sąskaita ribojant galimybes savininkui (trečiajam asmeniui) naudotis nuosavybės teise priklausančių statinių dalimi. Pažymi, kad trečiajam asmeniui jokie reikalavimai nepareikšti. Nurodo, kad atsakovės ne kartą buvo prašoma rakto nuo laiptinės durų, tačiau jo iki šiol A. G. nėra gavusi. Teigia, kad atsakovė klaidina apeliacinį teismą, jog raktus nuo laiptinės galima gauti, tik reikia paprašyti, kadangi atsakovė nesutiko duoti rakto pasidaryti dublikatą.

10.2. Nors atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad jos užmūryti praėjimai į ieškovės patalpas buvo padaryti savavališkai, tačiau šios aplinkybės atsakovė neįrodė. Nuo to momento, kai trečiasis asmuo A. G. įsigijo turtą, o tai įvyko žymiai anksčiau nei atsakovė, praėjimai jau egzistavo ir niekas neginčijo jų dėl savavališkos statybos. Akcentuoja, kad atsakovė, pirkdama patalpas, žinojo apie esamus praėjimus į ieškovės patalpas ir suvokė, kad tai yra servitutas. Mano, kad teismas viską tinkamai įvertino. Atsakovės pateikti variantai, kaip ieškovė gali patekti į savo patalpas, nepagrįsti sąnaudų apskaičiavimais, o siūlomas antrasis variantas pažeidžia trečiojo asmens A. G., kaip mažiausiai kvadratūros turinčios turto savininkės, interesus, be to, atsakovės siūlomoje praėjimų įrengimo toje vietoje yra nuotekų sistemos vamzdžiai ir vandentiekis, todėl teiktų keisti visą šios sistemos išplanavimą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

12. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

13. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Bilvina“ teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyto servituto vietoje atsakovė yra įsirengusi sandėliavimo patalpas ir pateikė naują įrodymą – nuotrauką („sandeliuko foto.jpg“). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kompro group“ nesutinka, kad šis įrodymas būtų pridėtas prie bylos, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė nesirėmė aplinkybėmis, jog nustatyto servituto vietoje įrengtos sandėliavimo patalpos, neteikė apie tai įrodymų.

14. Įrodymai byloje gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

15. Įvertintina tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo teikiami įrodymai, kuriuose vizualiai užfiksuota faktinė ginčo patalpų situacija. Ta pati patalpa užfiksuota kartu su ieškovės ieškiniu pateiktoje nuotraukoje (procesinio dokumento Nr. CBP-6473 priedas – nuotrauka „S2200358.JPG“). Nustatyta, kad byloje atsakovė aktyviai naudojosi procesine teise teikti įrodymus. Apeliantė nenurodė jokių argumentų, kad apeliacinės instancijos teismui atsakovės teikiamas naujas įrodymas (nuotrauka) objektyviai negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, atsisako priimti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą (nuotrauką), tuo pagrindu jo nevertina nagrinėdama apeliacinį skundą.

Dėl ginčo esmės

16. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl pagrindo įpareigoti atsakovę pašalinti trukdžius ieškovei naudotis turtu ir servituto nustatymo.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Kompro group“ nuo 2017 m. nuosavybės teise (2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2017 m. spalio 24 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu) priklauso negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (2-15, 2-16, nuo 2-30 iki 2-44), esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Turtas). Ieškovei priklausančios patalpos kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtos Nr. 2-15, 2-16 ir 2-30–2-44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklausančios patalpų dalys yra pastato antrame aukšte, tačiau skirtinguose jo aukščiuose: Turto dalis A – patalpos Nr. 2-30 – 2‑35 – yra pastato antrame aukšte; Turto dalis B – patalpos Nr. 2-15, 2-16, 2-38–2-44 – yra aukštesniame pastato aukšto lygyje. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovei UAB „Bilvina“ nuosavybės teise nuo 2013–2017 m. (2013 m. gegužės 21 d. turto pardavimo iš varžytynių akto, 2017 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2018 m. kovo 8 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu) priklauso negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (nuo 2-17 iki 2-19, nuo 2‑22 iki 2-29), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausančios patalpos kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtos Nr. 2-17–2-19, Nr. 2-22–2‑29. Be to, atsakovei UAB „Bilvina“ nuosavybės teise nuo 2012 m. (2012 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu) priklauso 74/100 dalys, o trečiajam asmeniui A. G. nuo 2005 m. (2005 m. sausio 20 d. pirkimo­–pardavimo sutarties pagrindu) priklauso 26/100 dalys negyvenamosios patalpos–gamybinių patalpų (nuo 3-1 iki 3-6, nuo 4-1 iki 4-21), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpos kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtos Nr. 3‑1–3-6, Nr. 4-1–4-21. Trečiajam asmeniui UAB „Marganda“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa–gamybinės patalpos (nuo 1‑1 iki 1-14), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinių matavimų bylos plane patalpos pažymėtos Nr. 1-1–1-14.

Dėl trukdymo naudotis nuosavybe

18. Ieškiniu ieškovė UAB „Kompro group“ prašė įpareigoti atsakovę UAB „Bilvina“ pašalinti trukdžius naudotis bendro naudojimo laiptine, esančia pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančia su ieškovei priklausančia patalpa Nr. 2-35. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino. Atsakovė UAB „Bilvina“ apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad atsakovė netrukdo ieškovei naudotis ieškinyje nurodyta laiptine ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsakovei nustatyti nurodytą įpareigojimą.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

20. Pirmosios instancijos teismas sprendime, remdamasis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad ginčo laiptinė pagal funkcinę paskirtį priskirtina bendro naudojimo patalpoms, ir pripažino byloje įrodyta aplinkybę, jog ieškovė yra laiptinės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės, savininkė (bendraturtė). Ši pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė apeliacine tvarka neginčijama.

21. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra užrakinusi ginčo bendro naudojimo laiptinę ir disponuoja jos durų raktu. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Vertinant apeliantės argumentus, kad atsakovė lauko duris į ginčo laiptinę rakina susitarimo su ankstesniais savininkais pagrindu, jog į ją nevaikščiotų pašaliniai asmenys, pažymėtina, kad atsakovės nurodytas turto apsaugos tikslas nepašalina kitų bendro naudojimo objekto bendraturčių teisės laisvai naudotis bendro naudojimo patalpa (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės teigia, kad ieškovės teisės nėra pažeistos. Apeliantės teigimu, ji ieškovei netrukdo naudotis ieškinyje nurodyta laiptine, yra ir visada buvo pasiruošusi ieškovei perduoti raktus, tačiau ieškovė raktų neprašė ir nepasiima, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo papildomai įpareigoti atsakovę padaryti tai, ką ji yra pasiruošusi padaryti. Įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė, savo iniciatyva apribojusi bendraturčių patekimą į bendro naudojimo laiptinę, nesiėmė iniciatyvos perduoti ir laiptinės ratus. Nors apeliantė teigia, kad visada buvo ir yra pasiruošusi perduoti raktus, tačiau tai patvirtinančių duomenų atsakovė nepateikė.

23. Vertinant apeliantės argumentus, jog atsakovė nepažeidžia ieškovės teisių, įvertintina ir tai, kad nors apeliaciniame skunde apeliantė patvirtina, jog ji žino, kad ieškinyje nurodyta laiptinė yra bendro naudojimo patalpa, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad faktiškai šalių santykiai dėl ieškovės galimybės naudotis ginčo laiptine, besiribojančia su ieškovei ir atsakovei priklausančiomis patalpomis, yra konfliktiški. Tokią aplinkybę apie tarp šalių esančius nesutarimus dėl laiptinės bendro naudojimo pobūdžio patvirtina ir 2020 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudėtine dalimi esančio vaizdo įrašo medžiaga, fiksuojanti faktinių aplinkybių apie galimybę patekti į UAB „Kompro group“ nuosavybės teise priklausančias patalpas konstatavimą 2020 m. gegužės 18 d. Atsižvelgdama į tokius faktinius bylos duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovė pažeidžia ieškovės teises netrukdomai naudotis bendro naudojimo patalpa – laiptine, besiribojančia su ieškovei priklausančia patalpa Nr. 2-35, pagrįstai su tuo susijusį ieškovės ieškinio reikalavimą pripažino įrodytu ir pagrįstai sprendimu įpareigojo atsakovę pašalinti trukdžius naudotis nurodyta bendro naudojimo laiptine (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.98 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl įėjimų atidengimo ir servituto nustatymo

24. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovė įpareigota atidengti (atlaisvinti) kadastrinių matavimų (2015 m. gegužės 28 d.) byloje nurodytą įėjimą į ieškovei priklausančią patalpą Nr. 2-38, adresu (duomenys neskelbtini), ir kuria nustatytas servitutas, kuriuo suteikiama teisė daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis 2,49 m pločio ir 4,20 m ilgio praėjimu, einančiu per daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas kadastrinių matavimų byloje Nr. 2-24. Apeliantė iš esmės teigia, kad ieškovė neįrodė, jog yra būtinos sąlygos nustatyti ieškiniu prašomą servitutą.

25. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima kad nagrinėjant bylą dėl servituto nustatymo pirmiausia reikia įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

26. Byloje esančiais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovei priklausančios Turto dalys A ir B yra skirtinguose pastato antro aukšto lygiuose (aukščiuose), tarp šių turto dalių praėjimo nėra, ir nėra galimybės patekti iš Turto dalies A į Turto dalį B. Ieškovė nurodė, kad nuo pat Turto priėmimo 2017 m. spalio 24 d. į Turto dalį B patekdavo per įėjimus, besiribojančius su ieškovės patalpomis Nr. 2-15 ir Nr. 2-38 ir atsakovės patalpomis. Ieškovės teigimu, atsakovė įėjimus į nurodytas ieškovės patalpas pašalino – užmūrijo, apytiksliai 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje – balandžio mėnesio pradžioje.

27. Apeliantė teigia, kad ieškovės ieškiniu prašomo servituto nustatyti negalima, nes toje vietoje nėra teisėtai įrengtų praėjimų, o praėjimai buvo įrengti savavališkai. Apeliantė šiuos teiginius iš esmės grindžia argumentais, kad ieškovės pateiktuose kadastriniuose matavimuose pastato antrame aukšte nurodyti praėjimai ankstesniuose 1998 m. rugsėjo 22 d. kadastriniuose matavimuose nenurodyti, 1994 m. liepos 20 d., 1998 m. vasario 5 d., 1998 m. rugsėjo 22 d. antro aukšto planuose siena tarp atsakovės patalpų ir ieškovės patalpų (Turto dalies B) yra kapitalinė, praėjimo angų joje nėra. Vertinant šiuos apeliantės argumentus įvertintina tai, kad vėliausiai – 2015 m. gegužės 28 d. – adresu (duomenys neskelbtini), atliktuose kadastriniuose matavimuose yra užfiksuoti praėjimai iš ieškovei priklausančių patalpų Nr. 2-38 ir Nr. 2-15 į atsakovei priklausančias patalpas atitinkamai Nr. 2-24 ir Nr. 2-17. Šie kadastriniai matavimai yra įregistruoti VĮ Registrų centre.

28. Apeliaciniame skunde atsakovė savo teiginius dėl praėjimų įrengimo savavališkumo grindžia Statybos įstatymo nuostatomis ir teigia, kad praėjimai įrengti be statybą leidžiančio dokumento, o net jei tokio dokumento nereikėtų, atsakovė, kaip dalies patalpų savininkė, nebuvo davusi sutikimo įrengti angas. Iš apeliantės argumentų matyti, kad ji patvirtina, jog ieškovės kadastriniuose matavimuose nurodyti praėjimai buvo padaryti prieš tai buvusių savininkų. Iš atsakovės motyvų taip pat matyti, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei pastate įsigyjant dalį patalpų ginčo praėjimai jau buvo. Tad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovei aplinkybė apie esančius praėjimus buvo žinoma. Įvertintina tai, kad praėjimai tarp ieškovei ir atsakovei priklausančių patalpų užfiksuoti dar 2015 m. gegužės 28 d. atliktuose kadastriniuose matavimuose, tačiau juose užfiksuoti duomenys nenuginčyti. Ieškovė nurodo, kad patekti į Turto dalį B naudojosi patalpose Nr. 2-15 ir Nr. 2-38 įrengtais praėjimais iki 2020 m. kovo mėnesio, kai atsakovė įėjimus pašalino (užmūrijo). Byloje neapteikta objektyvių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, jog ginčo praėjimai tarp patalpų ankstesnių savininkų įrengti savavališkai. Atkreiptinas dėmesys, kad statybos valstybinė priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) statybos patikrinimus atlieka, be kita ko, ir juridinių asmenų pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Nors apeliantė teigia, kad Inspekcija imasi veiksmų dėl savavališkai išardytų pastato dalių atstatymo tik tuo atveju, jei dėl to pažeistas viešasis interesas, o šiuo atveju viešasis interesas nepažeistas, todėl Inspekcija tokių savavališkos statybos padarinių nefiksuoja ir netiria, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į statybos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją ir atsakovės nurodytas aplinkybes atsisakyta tirti. Esant nurodytų bylos aplinkybių visumai, atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje esantys 2015 m. gegužės 28 d. atlikti kadastriniai matavimai yra įregistruoti VĮ Registrų centre, juose užfiksuoti faktiniai duomenys nėra nuginčyti ir yra galiojantys, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais duomenimis vadovavosi.

29. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo teiginius, jog nėra kitos galimybės įrengti patekimo į jos patalpų dalį (Turto dalį B), kaip tik iš atsakovės patalpų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo priemonių, kuriomis nustatomi faktiniai duomenys, sąrašas nėra baigtinis, jis apima tiek šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daiktinius įrodymus, apžiūrų protokolus, ekspertų išvadas, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus, padarytus nepažeidžiant įstatymų, tiek ir kitas įrodinėjimo priemones. Nustatyta, kad ieškovė savo argumentus dėl objektyvios būtinybės patekti į jai priklausančias patalpas per atsakovei priklausančias patalpas grindė savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (patalpų planu) ir nuotraukose užfiksuota faktine padėtimi. Nors ieškovė į bylą neteikė techninių sprendinių, sąnaudų apskaičiavimo, kad kitais būdais negalima patekti į ieškovės patalpas, tačiau nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė šios aplinkybės visiškai neįrodinėjo civiliniame procese leistinais įrodymais.

30. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent ieškovei, reikalaujančiai servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo būtinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai). Kartu pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Teismas byloje vertina įrodymų visumą ir turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistuoja arba neegzistuoja, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

31. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, taip pat proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimą gali būti svarbūs ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iš tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutą. Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutą, kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi būti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

32. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino visumą byloje esančių įrodymų, įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės nurodytus variantus ir argumentus dėl ieškovės galimybės patekti į aukštesniame aukšto lygyje esančių ieškovei priklausančių patalpų dalį. Vertinant apeliantės teiginius, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovės pasiūlyti kiti variantai reikalauja neproporcingai didelių sąnaudų, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad atsakovės pasiūlyti keturi variantai yra susiję su trečiųjų asmenų UAB „Marganda“ ir A. G. nuosavybės teisių apribojimais. Byloje nurodyti tretieji asmenys nesutiko, kad jų nuosavybės apribojimo sąskaita būtų sprendžiamas tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino ieškovės ir atsakovės pateiktus patekimo į ieškovės patalpų dalį variantus tiek racionalumo aspektu, tiek atsižvelgė ir į interesų derinimo principą.

33. Apeliantė nurodo, kad jos siūlomas pirmas variantas (prakirsti nuo Turto dalies A grindų sienos dalį į Turto dalį B ir kartu dalį perdengimo tarp ieškovei priklausančių antro aukšto patalpų ir trečiajam asmeniui UAB „Marganda“ priklausančių pirmo aukšto patalpų) ekonomiškiausias ir mažiausiai sąnaudų reikalaujantis variantas. Tačiau įvertintina tai, kad šis variantas susijęs su pastato konstrukcijų (ne tik sienos, bet ir perdangos) keitimu ir ne tik ieškovės patalpose, tačiau ir trečiajam asmeniui UAB „Marganda“ priklausančiose patalpose. Apeliantės nurodytas trečias variantas (pastato kampe ties patalpomis Nr. 2‑30 ir Nr. 2-42 ant lauke esančios rampos stogo pristatyti nedidelę laiptinę ir padaryti patekimą iš patalpos Nr. 2-30 į patalpą Nr. 2-42) ir ketvirtas variantas (pastato kampe ties patalpomis Nr. 2‑30 ir Nr. 2-42 ant lauke esančios rampos stogo pristatyti didesnę laiptinę ir padaryti patekimą iš kairės pusės laiptinės į patalpą Nr. 2-42) taip pat susiję su trečiojo asmens UAB „Marganda“ nuosavybės teisių apribojimu, kadangi rampa priklauso UAB „Marganda“. Pirmosios instancijos teismas kartu pagrįstai įvertino, kad įrengiant konstrukcijas iš lauko pusės tarp bendraturčių kiltų ir žemės sklypo naudojimo klausimas. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantė pripažįsta, jog jos siūlomu antruoju variantu (prakertant dalį sienos ir dalį perdengimo tarp antro ir trečio aukšto), priklausančio trečiajam asmeniui A. G. keliais kvadratiniais metrais būtų sumažintas šio trečiojo asmens naudojamas patalpų plotas. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. G. akcentuoja, kad ji yra mažiausiai ploto turinti turto savininkė, taip pat pažymi, kad nurodomoje vietoje yra nuotekų sistemos vamzdžiai ir vandentiekis. Nustatyta, kad aplinkybę, jog ieškovės patalpose Nr. 2-37 (Turto dalis A) ir Nr. 2‑39 (Turto dalis B), besiribojanti su patalpomis Nr. 2-37 ir 2-36 (Turto dalis A), yra sanitariniai mazgai patvirtina 2015 m. gegužės 28 d. kadastrinių matavimų plano duomenys, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašo medžiaga.

34. Teisėjų kolegija, ištyrusi visumą byloje esančių įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo būtinumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius ginčui teisingai išspręsti reikšmės turinčius įrodymus ir teisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Nors apeliantė teigia, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą servitutą atsakovės naudojamas naudingasis plotas sumažėja 10,458 kv. m, o servituto vietoje atsakovė yra įsirengusi sandėliavimo patalpas, tačiau atsižvelgtina į duomenis, kad atsakovei visą laiką buvo žinoma apie įrengtus praėjimus iš ieškovės patalpų pro atsakovės patalpas, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka pro nurodytus praėjimus tarp šalių buvo nusistovėjusi iki 2020 m. Įvertinusi ir tai, kad nekeičiant pastato konstrukcijų ir nepertvarkant trečiųjų asmenų turto į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas patekti galima tik per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog patekimas į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas šiuo atveju yra ekonomiškiausias, racionaliausias bei mažiausiai žalos darantis būdas, atitinkantis proporcingumo ir interesų derinimo principus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju yra įrodytas teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir atsakovė pagrįstai įpareigota atidengti 2015 m. gegužės 28 d. kadastrinių matavimų byloje nurodytą įėjimą į ieškovei priklausančias patalpas Nr. 2-38 (CPK 176–178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo motyvus ir pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms teisingai taikė ginčui išspręsti aktualias materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir žyminis mokestis bei išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas apeliaciniame procese ir pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos ieškovei iš atsakovės UAB „Bilvina“ (CPK 98 straipsnis). Trečiasis asmuo A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos trečiajam asmeniui iš atsakovės UAB „Bilvina“ (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kompro group“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“ 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui A. G. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilvina“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.