- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- AN2-294-1035/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00027-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-779-2023 ir administracinio nusižengimo teisena J. P. nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 17 d. nutarimu J. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
J. P. nubaustas už tai, kad, jam būnant MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, valstybinėje nesuformuotoje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio mėnesį pastatyta 37,2 kv. m. užstatymo ploto 0,65 m aukščio terasa su laiptais ant polių. Nutarime nurodyta, kad Institucijos specialistai 2023 m. vasario 8 d. atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimo neplaninį patikrinimą vietoje (patikrinimo pagrindas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2023 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 46ŽNS-2-(14.46.144 E.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“) ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 46ŽN-2(14.46.78) ir 46ŽN-3-(14.46.78). Patikrinimo aktuose užfiksuota, kad valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas, stovi statinys (pirtis) su terasa, o prie pirties, šalia miško, taip pat valstybinėje žemėje, stovi elektros skydinė. Institucija, įvertinusi 2023 m. vasario 8 d. patikrinimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad pirtis pastatyta miško žemėje ir patenka į pakrantės apsaugos juostą. Nutarime pažymima, kad minėtais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymo) 21 straipsnio 7 punkto reikalavimai, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniu šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017) 50 punktas bei šis pažeidimas atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas ir naudojimas) požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu J. P. skundas dėl Institucijos 2023 m. kovo 17 d. nutarimo patenkintas ir administracinio nusižengimo teisena J. P. nutraukta. Nutarimas motyvuojamas iš esmės tuo, kad J. P. veiksmuose nėra nustatyti būtinieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2023 m. kovo 17 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Trakų seniūnijos MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 12 d. išduotas leidimas Nr. LP-3 teikti paslaugas viešose vietose (Nr. 1.19 ir Nr. 1.30) ir 2022 m. balandžio 15 d. sutartis Nr. 14 dėl prekybos ir paslaugų teikimo vietos nesuteikė teisės MB „(duomenys neskelbtini)“ leidime nurodytose paslaugų teikimo vietose Nr. 1.19 ir Nr. 1.30 valstybinėje žemėje be savininko (patikėtinio) sutikimo statyti terasos. Leidimas ir sutartis suteikė teisę konkrečioje vietoje tik verstis komercine veikla, bet jokiu būdu nesuteikė teisės statyti terasos. Terasa priskirtina nesudėtingų statinių I kategorijai (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 ir 4.2 p.), todėl statant terasą turėjo būti gautas sutikimas pagal Institucijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) patvirtintų „Dėl sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 4 ir 5 punktus, tačiau jis nebuvo gautas. Be to, teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statant statinius valstybinėje žemėje privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos/panaudos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 641 straipsnio nuostatas, netinkamai ištyrė ir vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl netinkamai taikė ANK 110 straipsnio 1 dalį ir padarė nepagrįstas išvadas. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad statant terasą turėjo būti gautas Institucijos sutikimas.
1.2. Pats teismas pripažino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktoje paslaugų teikimo vietoje įrengė terasą, bet nevertino, ar išvis turėjo tokią teisę valstybinėje žemėje be savininko (patikėtinio) sutikimo ją statyti. ANK 110 straipsnio 1 dalyje neįvardytas specialusis administracinio subjektas, tačiau iš teismų praktikos matyti, kad tokio pobūdžio bylose, kai už valstybinės žemės užėmimą įmonės veiksmais yra administracinėn atsakomybėn traukiamas esamas ar buvęs juridinio asmens vadovas, teismams nekilo abejonių, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas tinkamas subjektas. Už ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti patrauktas platus ratas subjektų (fizinių asmenų), įskaitant ir juridinio asmens vadovus. Kitoks šios teisės normos aiškinimas reikštų, kad būtų galimos tokios situacijos, kai už juridinio asmens veiką, t. y. savavališką žemės užėmimą, nebūtų galimybės administracinėn atsakomybėn patraukti jokio asmens.
1.3. Teisinis reguliavimas juridiniam asmeniui numato didesnio atidumo laipsnį nei fiziniam asmeniui, nes juridinis asmuo, vykdydamas komercinę veiklą, privalo elgtis ypatingai apdairiai ir prisiimti visą riziką, susijusią su komercinės veiklos vykdymu. J. P. turėjo būti žinoma, kad valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, be savininko leidimo negalima statyti jokių inžinierinių ar kitokių statinių. J. P. 2023 m. sausio 31 d. buvo kreipęsis į Trakų skyrių su prašymu dėl sutikimo statyti laikinąjį pastatą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini), išdavimo, tačiau gavo atsakymą, kad nesutinkama išduoti prašomą leidimą (sutikimą). Šios aplinkybės paneigia, kad J. P. nebuvo žinoma apie leidimą. Tai reiškia, kad Institucija pagrįstai priėmė skundžiamą nutarimą ir nustatė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. P. veiksmuose buvo nustatyta tyčia.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. P.. Mano, kad J. P. vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“, be leidimo (sutikimo) pastačiusi terasą su laiptais ant polių valstybinėje nesuformuotoje žemėje, savavališkai užėmė valstybinę žemę, todėl J. P. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą ir naudojimą. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Visais atvejais taikant administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti bent vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką žemės, miško, vandens telkinio užėmimą ir (ar) savavališką tokio žemės, miško, vandens telkinio naudojimą, neturint tam teisinio pagrindo. Teismų praktikoje užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis) ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališki pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju Institucija 2023 m. kovo 17 d. nutarime nurodė, kad 2023 m. vasario 8 d. neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad J. P., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, valstybinėje nesuformuotoje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatė 37,2 kv. m užstatymo ploto 0,65 m aukščio terasą su laiptais ant polių be žemės sklypo savininko ar valdytojo (valstybinės žemės patikėtinio) rašytinio sutikimo. Minėtas statinys pagal techninius parametrus, nurodytus Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 ir 4.2 punktuose, priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, tokiais atvejais privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl statybos, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje. Atitinkamai remdamasi šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis Institucija konstatavo, kad minėtais veiksmais buvo pažeisti Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimai, kurie numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti kitų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 50 punkto reikalavimai, numatantys, kad statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio susitarimą bei nustatė, kad statyba atlikta nesilaikant sutikimų statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 1P-131-(1.3 E.) redakcija) reglamentuojamos išdavimo tvarka gauto leidimo.
Apeliaciniame skunde Institucija akcentuoja, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas leidimas tik teikti sveikatingumo paslaugas viešose vietose, tačiau leidime nurodytose paslaugų teikimo vietose nebuvo suteikta teisė valstybinėje žemėje be savininko (patikėtinio) sutikimo statyti terasą. Institucijos teigimu, tokiu būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai užėmė ir naudoja valstybinę žemę, dėl to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, Institucijos 2023 m. kovo 17 d. nutarimu J. P., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnija 2022 m. balandžio 15 d. sudarė sutartį dėl prekybos ir paslaugų teikimo vietos Nr. 14 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas leidimas ir prekybos (paslaugų) teikimo vieta, skirta teikti sveikatingumo (pirties) paslaugas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ežero paplūdimyje, plane pažymėtose vietose Nr. 1.19 ir 1.30. Prekybos vietų schema parengta ir sudaryta Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus. Trakų seniūnijos išduotame MB „(duomenys neskelbtini)“ leidime teikti paslaugas minėtoje vietoje nurodyta, kad paslaugų teikimo vietos plotas yra 44 kv. m, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę naudotis valstybiniu žemės sklypu tik tiek, kiek užima jai skirtos paslaugų teikimo vietos. Taigi, įvertinus šiuos turimus duomenis, akivaizdu, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisinį pagrindą naudotis minėtu žemės sklypu. Juolab, byloje pateiktos fotolentelės ir statinių schema, iš kurių matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype pastatytos terasos su laiptais ant polių, ant kurios įrengta modulinė pirtis, užimamas bendras plotas neišeina už MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai skirtos vietos ribų. Vadinasi, savavališkas sklypo užėmimas ir naudojimas, o tuo pačiu ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas J. P., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, atžvilgiu Institucijos skundžiamu nutarimu konstatuotas nepagrįstai, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nukrypo nuo jos sveikatingumo (pirties) paslaugų veiklos vykdymui skirtų vietos nustatytų ribų bei užėmė ir savavališkai priskyrė sau nepriklausančią valstybinę žemę.
Kita vertus, Institucijos apeliaciniame skunde pagrįstai kelia klausimą, ar šiuo atveju terasa buvo pastatyta neturint Institucijos leidimo (sutikimo) ją statyti numatytoje prekybos ir paslaugų teikimo vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 3.5 punkte imperatyviai numatyta, kad prekiautojas įsipareigoja laikytis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-36 patvirtintų Prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų. Šių Taisyklių 30 punkte numatyta, kad prekybos ir paslaugų teikimo įrenginiai statomi pagal suderintą projektą miestų ir seniūnijų plano schemoje nurodytoje vietoje, įrenginių projektas turi būti suderintas su Trakų rajono savivaldybės administracijos seniūnais, Architektūros skyriumi ir valstybinių parkų direkcijomis. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad, nors J. P. 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į Instituciją su prašymu dėl sutikimo išdavimo statyti laikinąjį pastatą (laikiną paslaugų paskirties pastatą) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini)), tačiau Institucija tokio leidimo išduoti nesutiko. Iš to seka, kad J. P. vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikydama Sutarties sąlygų bei Taisyklių reikalavimų, galimai pastatė terasą be atitinkamo sutikimo, tačiau, apygardos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė savaime nereiškia savavališko žemės užėmimo ir (ar) naudojimo. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išdėstytai pozicijai, kad galimai MB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose galima įžvelgti kitų teisės pažeidimų sudėties požymių, bet nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad J. P. pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nenustačius šio administracinio nusižengimo sudėties požymių. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamame nutarime padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.