- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-02
- Bylos Nr.
- eII-675-1055/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00595-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Pažeidėjas
- D. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6224-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265893245.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6224-2025 D. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda, taip pat administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 24 mėn. ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėn.
D. J. nubaustas už tai, kad jis, 2025 m. vasario 16 d. 02.00 val., Vilniuje, Smetonos gatvėje 3, būdamas neblaivus vairavo automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas 1,49 prom. girtumas (įvertinus paklaidą), atsitrenkė į automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu D. J. teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2025 m. kovo 17 d. nutarimo, kuriame nurodo, kad jis nesutinka su nutarimo dalimi, kuria jam yra paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Sutinkamai su teismų praktika, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad nors Pareiškėjo padaryta veika atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, faktiškai šis administracinis nusižengimas nėra tipinio pavojingumo laipsnio, jis padarytas tik formaliai. N. P. ir apgadino kitą transporto priemonę, apgadinimai (žala) objektyviai yra smulkūs, kadangi jo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos kvalifikuotas tik pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Be to, paties eismo įvykio – susidūrimo su kita transporto priemone – Pareiškėjas net nejuto, dėl ko ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai priemonės prisilietimas prie kitos. Būtent dėl to jis ir nevykdė KET numatytų pareigų, kylančių sukėlus eismo įvykį. Jo kelionė vairuojant transporto priemonę neblaiviam truko vos 5-8 minutes. Pareiškėjas transporto priemonę vairavo ją išsinuomojęs, spontaniškai, ir bevairuojant neblaiviam, suvokus, kad daroma teisei priešinga veika, Pareiškėjas pats ją nutraukė sustabdęs automobilį ir iš jo išlipęs. Jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, yra dirbantis, savo lėšomis įsigijęs būstą Klaipėdoje, jame gyvens su drauge, o darbo dienomis laikinai vyksta į Vilnių dirbti, Vilniaus mieste nuomojasi būstą. Taigi, Pareiškėjo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus. Jis jau yra sumokėjęs jam paskirtą 1 200 Eur baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, kas patvirtina, kad Pareiškėjas teisinės atsakomybės nevengia, tik prašo ją individualizuoti. Pareiškėjo atžvilgiu yra užfiksuota ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Pareiškėjas skunde teigia, kad jo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą Pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. 2025 m. vasario 16 d. administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis Pareiškėjo skeptiško, atntivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas. Iki aptariamo administracinio nusižengimo jis nėra padaręs nei analogiško ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis), nei panašaus teisės pažeidimo. Teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjui reikalinga, kadangi jis iš esmės gyvena dvejuose miestuose – Vilniuje ir Klaipėdoje. Atstumas tarp šių miestų yra labai didelis, todėl transporto priemonė naudojama vykimui iš vieno į kitą miestą. Kelionės vyksta kiekvieną savaitę, todėl naudojimasis viešuoju transportu ar kitomis alternatyvomis būtų neekonomiška tiek laiko, tiek pinigine prasme. Pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus AVPK 2025 m. kovo 17 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 24 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užrakta, 18 mėnesių, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti šią nutarimo dalį. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 24 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinti šių administracinio poveikio priemonių terminus.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kad pareigūnas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo K. T. doktrinos, teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne pareigūnas, o įstatymo leidėjas transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvertino kaip vieną pavojingiausių pažeidimų ir numatė griežtą sankciją. Pareiškėjo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Institucijos vertinimu, skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Pareiškėjas padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų, jo lengvabūdiškas poelgis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis, t. y. pareiškėjas sukėlė realią žalą ir pavojingą situaciją eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško jo elgesio pasekmių. N. P. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, jis turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Juo labiau, įvertinus tas aplinkybes, kad Pareiškėjui nustatytas girtumo laipsnis (1,49 promilių) ženkliai (3 kartus) viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilių), ir yra artimas ribai, nuo kurios asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kas parodo didesnį administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, bei tai, kad kėlė pavojų eismo saugumui ir galėjo lemti net ir itin sunkių padarinių atsiradimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad po antro patikrinimo Pareiškėjo girtumo laipsnis padidėjo iki 1,84 promilės. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Taip pat pažymi, kad Pareiškėjas nuo 2017 m. 16 kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl negalima teigti, jog Pareiškėjas yra pavyzdingas vairuotojas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareigūnas, tiriantis nusižengimą, paskyrė minimalią 1200 eurų baudą ir minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. T. P. atžvilgiu paskirta administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonės terminas nėra per griežti; paskirta nuobauda yra protinga, proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinkanti administracinės nuobaudos tikslus. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nenustatyta.
Teismo posėdyje D. J. paaiškino, kad savo skundą palaiko. Prašo sutrumpinti atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą. Paskirtą baudą jis sumokėjo. Supranta, kad padarė grubų nusižengimą, dėl to prisipažįsta ir gailisi. Kad daro nusižengimą, jis suprato po kelių minučių ir paliko transporto priemonę. Nejautė, kad padarė administracinį nusižengimą. Jo atžvilgiu yra tik lengvinanti aplinkybė, o teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo. 2025 m. vasario 15 d. vartojo alkoholį. Išgėrė gal 4-5 butelius alaus. Prieš sėsdamas vairuoti automobilį, jautėsi gerai, tačiau nemano, kad išgėrus 2 litrus alaus normalu sėsti už vairo. Jokių išskirtinių aplinkybių jis nurodyti negali. Turėjo nemažai laiko apgalvoti nusižengimą. Norėtų tikėti, kad jis yra sąžiningas ir geras žmogus, kuris padarė klaidą. Mano, kad yra vertas antro šanso.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį Institucijai pranešta tinkamai per EPP, todėl byla buvo išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
Nagrinėjamu atveju D. J. administracinė nuobauda – 1 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių, paskirtos už tai, kad jis, 2025 m. vasario 16 d. 02.00 val., Vilniuje, Smetonos gatvėje 3, būdamas neblaivus vairavo automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas 1,49 prom. girtumas (įvertinus paklaidą), atsitrenkė į automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. J. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pareiškėjas šių pažeidimų padarymo fakto ir kvalifikavimo iš esmės neginčija, todėl teismas detaliau nevertins jų padarymo aplinkybių.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 3, 4 dalis asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, t. y. įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-381-1121/2020, Nr. AN2-68-468/2021).
Bylos duomenimis, D. J. pripažįsta savo kaltę padarius administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (ANK 36 straipsnis), yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas. Pareiškėjas nurodė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių laikotarpiui turės neigiamas pasekmes jo darbinei veiklai. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl vykimo į darbą iš Klaipėdos į Vilnių. Teismo vertinimu, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir svarbi, tačiau šiuo konkrečiu atveju šie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtos poveikio priemonės sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jo kasdieninis gyvenimas, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas, darydamas administracinį teisės pažeidimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis Nr. ATP-82-1020/2017). Be to, teismas pažymi ir tai, kad visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir egzistavo iki administracinio nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonės, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonės, todėl jos neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis ir teisės vairuoti atėmimo trukmė, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių D. J. taps sunkiau ir nepatogiau naudotis judėjimo laisve, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra netipinės ir išskirtinės, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertinant tai, jog apie neigiamas pasekmes pareiškėjas buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo visa apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes.
Kartu pažymėtina, kad nors tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, D. J. padarė pirmą kartą, tačiau jis anksčiau baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog padarytas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, Pareiškėjas gana dažnai pažeidinėja KET, taigi, priešingai nei teigiama skunde, jis nelinkęs preciziškai laikytis įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, anksčiau jam paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pareiškėjo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, neatgrasė jo nuo naujų nusižengimų padarymo. Pažymėtina, kad Pareiškėjui nustatytas 1,49 prom. girtumas labai artimas vidutinio girtumo laipsniui (1,51 prom.), už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, o antru pūtimu jam nustatytas jau 1,84 prom., taigi tik taikytinos paklaidos dėka jam pavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu buvo pagrįstai paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių, kaip papildomos priemonės, padėsiančios užkirsti jam kelią ateityje daryti naujus nusižengimus. Kartu pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonės pareiškėjui yra paskirtos minimaliam įstatymo sankcijoje numatytam laikotarpiui, taigi jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nebuvimas ir teigiamai charakterizuojama asmenybė buvo įvertintos skiriant nuobaudą ir poveikio priemones.
Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu paskirta teisinga nuobauda ir administracinio poveikio priemonės, tinkamai įvertinus nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės, įvertinus D. J. asmenybę, nėra per griežtos, jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. J. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. J. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6224-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25265893245, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.