Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ir atsakovės A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui R. V. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo atsakovės pasiūlytai bendravimo tvarkai, nes vaikas gyvena ne Lietuvoje, atsakovė negalinti derintis prie ieškovo darbo grafiko. Papildomai atstovė pasiūlė, kad vaikas bendrautų su tėvu per didžiąsias šventes, t.y. Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo R. V. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės A. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų ginčą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tačiau neįvertino nagrinėjamos bylos aplinkybių ypatumo, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 2005-07-22. Santuokoje 2006-11-20 gimė sūnus Ž. V.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-11 sprendimu santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės nutraukė; pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. V. kaltės; nustatė nepilnamečio Ž. V. gyvenamąją vietą su ieškove A. V. jos gyvenamojoje vietoje; nustatė iki 2010-11-11 atsakovo R. V. bendravimo su vaiku Ž. V. tvarką, leidžiant atsakovui vieną kartą per mėnesį jo pasirinktą darbo dieną darbo laiku 3 valandas bendrauti su Ž. V. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS nustatytoje vietoje stebint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei; priteisė išlaikymą vaikui bei piniginę kompensaciją ir neturtinės žalos kompensaciją A. V..

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti naują bendravimo su sūnumi tvarką, kadangi atsakovė nevykdo pareigos suteikti galimybę tėvui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Atsakovė A. V., nesutikdama su pareikštu ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti kitą, nei siūlė ieškovas, tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismas šalių pasiūlytas bendravimo tvarkas atmetė ir, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gyvenimą užsienio valstybėje, kelionės išlaidas, susijusias su pasimatymais, nustatė iš esmė kitą bendravimo tvarką - ieškovas turi teisę su sūnumi nepertraukiamai bendrauti Didžiojoje Britanijoje kiekvienais metais tris kartus po savaitę (7 dienas) ir 10 kalendorinių dienų atsakovė A. V. atvykimo į Lietuvą atostogų metu.

Ieškovas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, nes teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė sūnų išvežė į Didžiąją Britaniją neteisėtai, neturint jo sutikimo, pažeidžiant 1980 m. Hagos Konvenciją, todėl teismas neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo teiginiais negali sutikti. 1980 m. Hagos Konvencijos „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ 3 straipsnyje nurodyta, kad vaiko išvežimas ar laikymas yra neteisėtas, jei pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus ir jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Nurodytos globos teisės gali būti suteiktos pagal įstatymą arba teismo ar administracinės institucijos sprendimu, arba pagal susitarimą, turintį teisinę galią pagal tos valstybės įstatymus. Konvencijos 5 str. taip pat teigiama, kad globos teisė pagal Konvenciją apima teisę rūpintis vaiku, visų pirma teisę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB „Dėl Europos Sąjungos Piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje“ ir 1968-10-15 Tarybos reglamentas Nr. 1612/68 „Dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje“ bei kiti Europos sąjungos kompetentingų institucijų priimti norminiai aktai suteikia teisę Lietuvos piliečiui (kaip Europos Sąjungos piliečiui) laisvai judėti, apsigyventi (ir iš dalies dirbti) savo pasirinkimu be jokių suvaržymų kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Tokią teisę turi ir kiti piliečio šeimos nariai. Kaip minėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-11 įsiteisėjusiu sprendimu šalių mažamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove A. V. jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė A. V. kartu su sūnumi 2011-02-07 išvyko iš Lietuvos ir šiuo metu gyvena bei dirba kitoje Europos sąjungos valstybėje – Didžiojoje Britanijoje. Dėl aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė su sūnumi į kitą Europos sąjungos valstybę išvyko teisėtai, nepažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienam iš tėvų kartu su vaiku išvykus gyventi ir dirbti į kitą valstybę turi būti nustatytas ir užtikrintas tęstinis kartu negyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas, nes tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalims nesutarus dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, šią tvarką nustato teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, o ne dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ką iš esmės nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Dėl šių aplinkybių ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinius skundu ieškovė A. V. prašė nustatyti kitą nei nustatyta skundžiamame teismo sprendime bendravimo tvarką, t.y. motinos A. V. atostogų metu, informavus ieškovą apie atostogas ir atvykimą į Lietuvą prieš mėnesį, sūnus Ž. bendrauja su tėvu R. V. dalyvaujant motinai, abiems tėvams sutarus dėl bendravimo laiko ir būdo, kol Ž. sukaks 7 metai amžiaus. Ieškovas apeliaciniu skundu dėl teismo nustatytos jo ir sūnaus bendravimo tvarkos nepasisakė. Kaip minėta, ieškovas į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko, todėl jo pozicija šiuo klausimu nebuvo gauta.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Atsakovė apeliaciniu skundu, kaip ir priešieškiniu, prašo nustatyti minimalią tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų suteiktą teisę tėvui dalyvauti auklėjant vaiką bei nustatytas bylos faktines aplinkybes, turėjo teisę netenkinti motinos prašymo (nustatyti galimybę tėvui bendrauti tik motinos atostogų metu, jai su sūnumi atvykus į Lietuvą) visa apimtimi. Atsakovės siūloma tvarka neabejotinai pažeistų skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus, trukdytų vaikui ir tėvui atkurti ir suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir sūnaus santykius. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, t.y. sudarant galimybę tėvui bendrauti su vaiku ne tik Lietuvoje, bet ir dabartinėje sūnaus gyvenamojoje vietoje – Didžiojoje Britanijoje. Tačiau, įvertinus mažamečio vaiko interesus ir byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, egzistuoja pagrindas kiek pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant pereinamąjį (adaptacinį) laikotarpį.

Iš bylos duomenų seka, kad ginčo šalių sūnui šiuo metu yra suėję 5 metai, jis neturi sveikatos problemų ar specialių poreikių. Nuo pat gimimo sūnus pagrinde gyveno su motina I. V., yra prisirišęs prie jos, sūnus nuolatinio kontakto su tėvu neturi, tėvas sūnaus nėra matęs gana ilgą laiko tarpą (daugiau nei dvejus metus), vaikas beveik nepažįsta tėvo, tarp jų nėra susiformavęs glaudus, artimas ryšys. Tarp R. V. ir A. V. susiklostę itin konfliktiški santykiai, šalys nuolat tarpusavyje konfliktuoja, R. V. iškelta baudžiamoji byla dėl grasinimo A. V. (pagal LITEKO duomenis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-270/2011 A. V. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį). Atsakovė bijo palikti vaiką vieną kartu su ieškovu, nes, kaip teigia atsakovė, ieškovas jai grasino, kad vaiką išsiveš be jos žinios į Lietuvą. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija mano, kad dėl staigaus vaiko įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimo, leidžiant ieškovui savaitės ar 10 dienų laikotarpiui pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, įprastinės aplinkos, atskiriant jį gana ilgam laikui nuo motinos, galimai bus pakenkta vaikui, nes jis gali jaustis nesaugiai, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo psichologinio streso ir neigiamų išgyvenimų, būtina skirti pereinamąjį laikotarpį, kad pagal galimybes būtų atkurtas vaiko ir tėvo nutrūkęs emocinis ryšys, sukurtos sąlygos tinkamam vaiko bendravimui su ieškovu. Pereinamo (adaptacinio) laikotarpio nustatymui neprieštaravo atsakovė A. V., kuri teigė, kad toks laikotarpis turėtų būti nustatytas iki vaikui sueis 7 metai. Pažymėtina, kad vaikas, sulaukęs septynerių metų tampa sąmoningesnis, jam lengviau pažinti žmones, suvokti kas jie yra, prisirišti prie jų, taip pat pradeda formuoti aiškesnes savo pažiūras, būdamas tokio amžiaus jis jau gali bendrauti su kiekvienu tėvu atskirai ne vien tik savo gyvenamojoje vietoje, todėl kolegija sprendžia, kad būtina nustatyti kitą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką iki vaikui sukaks septyneri metai.

Teisėjų kolegija, įvertindama byloje esančius duomenis, kad vaiko ir tėvo susitikimai Lietuvoje galimai neįvyko atsakovei netinkamai įgyvendinant savo pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu, pažymi, kad būtent atsakovė A. V., su kuria gyvena sūnus užsienio valstybėje, turi pareigą suteikti tėvui galimybę netrukdomai bendrauti su sūnumi. Taip pat teisėjų kolegija išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išdėstyto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimas yra keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovo R. V. apeliacinį skundą atmetus, o atsakovės A. V. apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje proporcingai priteistinos iš apeliantų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo R. V. apeliacinį skundą atmesti, atsakovės A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir nustatyti tokią ieškovo R. V. bendravimo su sūnumi Ž. V. tvarką:

- nustatyti, kad iki sueis 7 (septyneri) metai sūnui Ž. V., tėvas R. V. turi teisę su sūnumi Ž. V. bendrauti Didžiojoje Britanijoje kiekvienais metais tris kartus po savaitę (7 dienas) ir motinos A. V. atvykimo į Lietuvą atostogų metu 10 (dešimties) kalendorinių dienų laikotarpiu, susitikimų metu dalyvaujant atsakovei A. V.. Susitikimai negali trukti ilgiau nei 4 valandas per dieną ir ilgiau nei iki 20.00 val. Ieškovas R. V. prieš vieną mėnesį iki atvykimo į Didžiąją Britaniją privalo suderinti su ieškove A. V. pasimatymų su sūnumi laiką ir vietą, atsižvelgiant į motinos užimtumą darbe bei sūnaus užimtumą ikimokyklinėje įstaigoje ir kita jo užklasine (ugdymo) veikla. Atsakovė A. V. apie sūnaus Ž. V. atvykimą į Lietuvą privalo informuoti ieškovą R. V. prieš vieną mėnesį iki atvykimo;

- nustatyti, kad sūnui Ž. V. suėjus 7 (septyneriems) metams, tėvas R. V. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su sūnumi Ž. V. Didžiojoje Britanijoje kiekvienais metais tris kartus po savaitę (7 dienas), nuvykstant į jo gyvenamąją vietą ir pasiimant sūnų iš motinos A. V., ir 10 (dešimt) kalendorinių dienų motinos A. V. atvykimo į Lietuvą atostogų metu. Ieškovas R. V. turi užtikrinti (tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek ir Lietuvoje) sūnui Ž. V. tinkamas gyvenimo sąlygas ir priežiūrą, informuoti motiną A. V. apie sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su juo, derinti savo atvykimo laiką su ikimokyklinę įstaigą lankančio ar besimokančio sūnaus atostogomis ir šventėmis. Atsakovė A. V. apie sūnaus Ž. V. atvykimą į Lietuvą privalo informuoti ieškovą R. V. prieš vieną mėnesį iki atvykimo.

- įpareigoti motiną A. V. pranešti tėvui R. V. apie savo ir sūnaus Ž. V. gyvenamąją vietą ir jos pasikeitimą, prašant tėvui pranešti apie ikimokyklinę įstaigą lankančio ar besimokančio sūnaus numatomų atostogų pradžią bei trukmę, teikti informaciją apie sūnaus susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui susitikti su sūnumi ir su juo bendrauti;

- įpareigoti motiną A. V. kartu su sūnumi Ž. V. vieną kartą metuose (vasaros metu) atvykti į Lietuvą ne trumpesniam nei 10 dienų terminui.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo R. V. 10 Lt ir iš atsakovės A. V. 5,55 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.