Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2008 m. rugsėjo 27 dieną, apie 14 valandą, paskambinęs telefonu savo žmonai A. V., į namus adresu: (duomenys neskelbtini), grasindamas nužudyti A. V., telefonu sakydamas žodžius: „atsigulsi šalia brolio, atvažiuosiu ir užkaposiu tave gabalais, perspėju tave visam likusiam ateinančiam gyvenimui", tuo patvirtindamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad su A. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ž. Sudarius santuoką jiedu gyveno pas jį (duomenys neskelbtini), o vėliau A. V. sugrįžus į darbą Vilniuje, ji susirado vyriškį A. P., kuris buvo jos bendradarbis. Santykiai pašlijo. Apie esamą kitą vyrą jis susižinojo iš A. V. telefono, kuomet jis atsidūrė pas R. V., atlikus faktinių aplinkybių konstatavimą, apie 2008-05-13. Tyrimo metu to niekam nerodė, nes ir niekas nesidomėjo. Nuo 2008 m. sausio mėn. jie kartu nebegyveno. Nuo 2007m. lapkričio mėn. iki 2008 m. vasario mėn. jis vienas prižiūrėdavo sūnų, o A. V. atvažiuodavo tik savaitgaliais. Iš A. V. pusės prasidėjo turto prievartavimas dėl esančio sklypo, dėl vaiko, nes buvo teigiama neva vaikas yra ne jo, dėl ko pastarasis buvo priverstas savo prašymu darytis DNR tyrimą. A. V. nutraukti santuokos nenorėjo,todėl jo iniciatyva buvo paduotas pareiškimas santuokai nutraukti, nes jis negalėjo susitaikyti su tokiomis sąlygomis gyventi. Ši byla buvo išnagrinėta 2010 m., santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu, visi klausimai sprendimu buvo išspręsti, o šio sąmoningo veiksmo, kuo yra kaltinamas šioje byloje, visa tai buvo panaudota santuokos nutraukimo byloje. 2008-09-27 jis skambino A. V. iš Kauno, tačiau nėra davęs leidimo jai įrašinėti pokalbio. Negali teigti, jog tai jis kalbėjo, nurodė, kad ne jis, tai buvo surežisuota su A. P.. Jis taip nekalbėjo telefonu, nenorėjo nieko žmonai padaryti nei nerealiai, nei realiai. Nėra nustatyta, kad tai jis kalbėjo. A. V. norėjo iššaukti jo pyktį, kas ir buvo padaryta. Pasakytais žodžiais: „atsigulsi šalia brolio, atvažiuosiu ir užkaposiu tave gabalais, perspėju tave visam likusiam ateinančiam gyvenimui" – jis grąsinti nenorėjo iki to momento, kol jam neliepė pasidaryti DNR dėl vaiko tėvystės. Be to, jam buvo užduodami šiuo poklabiu menami klausimai, kurie gali išvesti iš pusiausvyros bet kurį, nes šis poklabis buvo apgalvotas iš anksto. O kadangi buvo išvestas iš pusiausvyros, todėl šiuos žodžius ir pasakė, tačiau realiai nieko daryti jis nesiruošė. Praėjus dviems metams poklabio neprisimena. Triukšmo prie žmonos namų Vilniuje nėra kėlęs, tačiau policiją yra kvietęs dėl to, jog A. V. neleido sisitikti su vaiku, niekada nėra jos sužalojęs. Nukentėjusiu jaučiasi jis, nes yra apšmeižtas be jokių įrodymų. Papildydamas paaiškino, jog vaiką A. V. išvežė gyventi į Angliją, tisklu kad jis nesimatytu su vaiku ir juo nesidomėtu, be to toks žingsnis buvo padarytas, kad pritaikyti jam kardomąją priemonę nesilankyti prie namų, visą tai vykdoma sąmoningai atimant jam galimybę matytis su vaiku. Tyrimo metu savo kaltę buvo pripažinęs dalinai, toks pokalbis buvo, tačiau tyčios įvykdyti šiuos veiksmus – sužaloti, nužudyti nebuvo, o žodžiai buvo išsakyti A. V. provokavus bei išvedus jį iš pusiausvyros dėl DNR nustatymo, be to ir laikas bei santykiai tuo metu buvo įtempti. 2008 m. gegužės mėn. jam atvykus į A. V. darbovietę, direktorės kvietimu, konflikto nekėlė ir A. V. už plaukų netampė, rugpjūčio mėn. jos neterorizavo, o policija buvo atvykusi į A. V. namus, nes ji norėjo vaiką išmesti pro langą, apie tai pranešė jis vykdydamas pilietinę pareigą bei matydamas kaip pastaroji iškištą vaiką laikė pro virtuvės langą. 2006 m. spalio mėn. A. V. esant nėščiai, jis už plaukų žmonos netampė, neįžeidinėjo. 2007 m. liepos mėn. prie (duomenys neskelbtini) konflikto taip pat nėra buvę. Su pareikštu ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. V. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji A. V. paaiškino, kad nuo pat santuokos pradžios R. V. elgėsi agresyviai, jis taip pat elgėsi ir jai išvažiavus. Skambindavo dažnai, būdamas agresyviai nusiteikęs. 2008 m. rugsėjo 27 dieną, apie 14 valandą, jai paskambino telefonu R. V., tik atsiliepus jai telefonu ir iš kart išgirdus grasinimą,labai išsigando, jokio provokavimo iš jos pusės nebuvo. Jis nuo pat skambučio pradžios turėjo tikslą išgąsdinti, įbauginti ir pagrasinti, todėl būdama susijaudinusi, ieškojo diktofono, todėl įrašas buvo padarytas ne nuo pradžių, o be to ir kalbama buvo apie 50 min. ir šie grasinantys žodžiai nebuvo išsakyti pokalbio pabaigoje. Kadangi R. V. skambindavo būdamas įsiutęs, su grasinimais, todėl ir įrašė pokalbį, kad turėti tam patvirtinančių įrodymų apie jo elgesį. Buvo įspėjusi, jog jei bus skambinama ir toliau grasinama, ji pokalbius įrašinės, todėl būtent tam tikslui ir turėjo diktofoną. Jos brolis nusižudė. Su R. V. pokalbį tęsė, kadangi norėjo suprasti, ką jisai galvoja, kada atvažiuos. DNR darytis niekada nėra sakiusi, šio tyrimo iniciatoriumi buvo jis pats dėl išlaikymo vaikui nepriteisimo. Iš R. V. ji patyrė smurtą 2006 m. spalio mėn., jai esant 8 nėštumo mėnesyje, kuomet jis būdamas neblaivus buvo užpultas bei sumuštas ir pristatytas į ligoninę, iš kurios kartu išėjus ji buvo išvadinta negražiais žodžiais, jai buvo sugriebta už plaukų. Kadangi ir prieš tai buvo žeminama, stumdoma tai keldavo didelius išgyvenimus, stresą dėl vaiko gyvybės ir savo saugumo. Po šio įvykio jam atleido, nes buvo sunku apsispręsti. Po vaiko gimimo, kuriam buvo 7 mėnesiai, vykstant į (duomenys neskelbtini) pailsėti, bei susibarus dėl jo netinkamo elgesio, kuomet jis rėkė ant vaikų, važiuojančių dviračiais, ji buvo išvadinta visais žodžiais, o atvažiavus į vietą ji iš mašinos buvo ištempta už plaukų. Paėmęs vaiką R. V. išbėgo į mišką. Esantys poilsiautojai dėl to įvykio iškvietė policiją. Dėl šios priežasties ji su vaiku grįžusi namo susirinko daiktus ir grįžo į Vilnių pas savo mamą. Su A. P. jie nėra meilužiai, jis tik rodė dėmesį. Ji naudojosi telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kuris pakliuvo buvusiam vyrui, kuomet jis buvo atvažiavęs į jos darbovietę, į kurią pakliuvo įsiverždamas, bei stumdamas budinčią. Kabinete pradėjo ją užgaulioti, o pamatęs gulinčius telefonus griebė juos. Telefone rašytos žinutės buvo A. P., tačiau ji kartu su A. P. negyveno, santykiai buvo draugiški, A. P. rodė jai dėmesį. Tuo metu manė, kad R. V. gali ją atvažiavęs užkapoti, kadangi jos nekentė, be to jam buvo nepakeliama, kad yra paliekamas. R. V. ją yra sumušęs ne kartą, tačiau niekur nesikreipė. Ji R. V. buvo antra žmona, tekėjo žinodama, jog tai jo antra santuoka, tačiau tikėjo jo iškelta versija, jog pirmoji žmona buvo bloga, kuri taip pat išvyko gyventi į Angliją. Ji kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes V. visą laiką grasino, kad pasiims vaiką, išsiveš, sakydavo kad su ja susidoros, pagaus, ar ji nebijanti grįžti namo. Atvykus į pirmą posėdį su advokate, teisme buvo iškviesta apsauga, dėl to, kad R. V. skambindamas teisėjui, grasino, kad „bus kraujo klanas“,„visus iššaudysiu“. Jis buvo tikrinamas jų akivaizdoje, tačiau ginklas rastas nebuvo, ar turi jis ginklą – nežino. 2008 m. rugpjūčio mėn. apie 20-21 val. atvažiavęs R. V. paskambinęs į domofoną pranešė norįs matyti vaiką, A. V. jam pasiūlė pasirinkti kitą laiką, nes vaikas jau buvo lovoje, jis pradėjo rėkauti. A. V. paskambinus į policiją, jai buvo pranešta, kad policija jau yra iškviesta. Vėliau tapo žinoma, kad jis pats iškvietė policiją, pranešdamas melagingą informaciją, neva ji išmeta vaiką pro langą. Tokie R. V. persekiojimai buvo visą laiką, be to ir pats R. V. jai yra sakęs, jog skambindamas teisėjui jis yra pasakęs, kad jis turintis ginklą ir kad jam atėjus bus „kraujo klanas“. Ji buvo sakiusi R. V., kad gražiuoju neišsiskirs, nes jis norėjo, kad A. V. atsisakytų savo reikalavimų dėl turto dalybų, išlaikymo. 2008-09-22 pokalbyje R. V. teigė, jog nėra vaiko tėvas ir tuo pastoviai kaltino A. V., ir tik tuomet ši pasakė apie DNR. Yra giliai įsitikinusi, kad skambindamas R. V. norėjo jai grasinti, o vaiku jis tik manipuliuoja, taip ją gąsdindamas ir norėdamas įbauginti, dėl grasinimų ji nesijaučia saugi. Ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą su vaiku, o jai išvykus į Angliją buvo deklaruota gyvenamoji vieta ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja.

Teisme apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad A. V. jis pažįsta nuo 2006 m. pavasario, kuomet įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo kartu A. V.. santykiai buvo draugiški, kaip bendradarbių. Artimų santykių nebuvo. Buvo ją įsimylėjęs, tačiau A. V. tuo pačiu neatsakė. Jos vyro nepažinojo, tik iš A. V. pasakojimų. R. V. buvo atvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tuo metu darbe jo nebuvo. kas po jo vizito įvyko, pasakyti negali, iš A. V. pasakojimo žino, kad jos vyras buvo atėjęs į darbovietę, ardėsi, sklaidėsi, įlėkė į kabinetą, iš kurio paėmė telefoną. 2008-05 mėn. jis naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). teisiamajame posėdyje pagarsinus žinutes, esančias mobiliajame telefone, liudytojas paaiškino, jog tokias žinutes jis rašė A. V., nes siekė artimų santykių, tačiau to pasiekti nepavyko, nes A. V. tuo pačiu neatsakė. Dėl grasinimų nužudyti tokio nėra girdėjęs iš A. V., tačiau dėl saugumo, gyvybės tokius nuogąstavimus ji buvo išsakiusi ir ne vieną kartą. be to, jis vežiojo darbuotojus iš/į darbą, tarnybiniu mikroautobusu, jo ekipaže buvo ir A. V.. Teko girdėti jų telefoninius pokalbius, R. V. sugebėdavo po 3-4 kartus paskambinti, o iš to kaip atsakinėjo A. V., gali spręsti, kad jai buvo grasinama, kalbėdavo tokiais žodžiais „ar tu man grasini“, „tu man negrasink“, nors atvirai nebuvo jam sakiusi dėl grasinimų susidoroti. Yra pasakojusi, jog skambindavo jos mamai, bandė su policija atvažiuoti. Buvo apklausiamas Kauno m. Dainavos PK , dėl R. V. rašyto pareiškimo.

Teisme apklausta liudytoja G. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 67-69) iš kurių seka, kad A. V. yra jos dukra, R. V. buvęs žentas. 2008-08-06 jai paskambino dukra ir pranešė, kad R. V. jai pranešė laukti siurprizo. vėliau į domofoną paskambinęs R. V. pranešė, kad nori matyti vaiką. Liudytoja atsakė, kad durų neatidarys, nes jis vaiką išvarė iš namų. Pažiūrėjusi pro balkoną pamatė, jog šis buvo atvykęs su policijos pareigūnais. R. V. pasakė iškviesianti policiją, tuomet jis su pareigūnais išvyko. Dukrai sugrįžus į namus ši paskambino policijai, jai buvo pranešta, kad tuo adresu jau buvo iškviesta policija, greitoji pagalba, nes buvo gauta informacija, kad vaiko motina narkomanė, kuri grasina per balkoną išmesti kūdikį. Dukra nusileido pas pareigūnus, vėliau su vienu atėjo į butą, kuris apžiūrėjo butą, vaiką. Ji R. V. negrasino, tačiau minėtą dieną į butą jo neįsileido. Niekada jam negrasino ir tokių ketinimų neturėjo (b.l. 67-69). Pagarsinus parodymus liudytoja papildomai paaiškino, kad tuomet, kai R. V. buvo atvažiavęs su policijos pareigūnais, vaikas miegojo lovytėje, o dukra buvo darbe. Langai buvo uždaryti. Visą tai buvo paaiškinta policijos pareigūnams, kurie viską apžiūrėjo patys bei įsitikino R. V. melu. Ji yra girdėjusi iš R. V. grasinimus dukrai. Jis skambindavo anksti ryte, net 6 val. ryto. Skambučiai būdavo pastovūs, todėl tekdavo išjungti telefonus. Bekalbant dukrai su R. V. ji drebėdavo, kartą paėmusi telefono ragelį, ji pati girdėjo, kaip R. V. jai sakė „ar tu nebijai išeiti į lauką, aš tave papjausiu į gabalus“. Tai buvo R. V. balsas. Jis puikiai žinojo, kad G. R. sūnus yra žuvęs, o vyras miręs. Ji yra girdėjusi, kaip jis sakė „aš paguldysiu tave prie tavo tėvo ir prie tavo brolio“. R. V. paskambinęs dukrai prašė jos atsisakyti nuo sklypo ir alimentų, tuomet paliks ją ramybėje. Kuomet mobiliuoju telefonu R. V. grasino dukrai, ji buvo pati paėmusi telefono ragelį ir girdėjo, jog šis grasino papjauti dukrą, ji verkė, todėl dukra paėmė iš jos telefoną.

Teisme apklausta liudytoja A. B., tyrėja, paaiškino, kad ji tyrė baudžiamąją bylą kur kaltinamas R. V.. Dėl R. V. pakaltinamumo jos išreikštos nuomonės nebuvo. ji fiksavo garso įrašą, kas jai buvo pateikta. Įrašas prasidėjo vėliau, o fiksavo įrašą nuo pirmo paleidimo, o kada prasidėjo įrašas, pasakyti negali. tai buvo asmeninis judviejų pokalbis, ir R. V. nebuvo įspėtas, kad pokalbis įrašinėjamas. Ji atliko byloje ikiteisminį tyrimą. Ji iš įrašo nustatė kas kalbėjo, tai buvo nukentėjusiosios parodymai, o ir R. V. neneigė, kad tai jis kalbėjo, jis taip pat ir komentavo ką kalbėjo ir tai patvirtino. Įrašo klausyti niekas negali, tik atliekantis tyrimą pareigūnas. Parodžius liudytojai diktofoną, saugomą byloje, liudytoja patvirtino, jog šį diktofoną ji perklausė.

Prie baudžiamosios bylos pridėtas diktofonas Olympus WS-300M, gautas iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo saugotas prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10).

Daiktų dokumentų pateikimo protokolu A. V. savo iniciatyva pateikė kompaktinį diską su R. V. poklabio įrašu (grasinimas) (b.l. 82,83).

Garso įrašo apžiūros protokolu išklausytas garso įrašas iš nukentėjusiosios A. V. pateikto diktofono Olympus WS-300M, garso įrašas įrašytas 2008-09-27,adresu (duomenys neskelbtini), Viso įrašo trukmė 51:50, kuriame užfiksuoti R. V. grasinimai: „atsigulsi šalia brolio, atvažiuosiu ir užkaposiu tave gabalais, perspėju tave visam likusiam ateinančiam gyvenimui" ( b.l. 11-31).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono pažymos matyti, kad A. V. dėl smurto problemų šeimoje buvo teikiamos konsultavimo paslaugos Motinos ir vaiko pensiono Krizių tarnyboje 2008-05-13 (b.l. 60).

Iš 2009-05-07 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad pagal R. V. rašytus pareiškimus: 2008-09-29, 2008-10-26, 2008-11-13 ( vienas pareiškimas į Kauno miesto Dainavos PK, du pareiškimai Kauno miesto apylinkės prokuratūrai) dėl A. V., G. R., grasinimų bei grasinimų naudojant psichologinį smurtą jo atžvilgiu, įkiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 35-37).

R. V. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., padarymu. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403-2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijojke buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Teismas kaltinamojo R. V. parodymus, jog jis tyčios įvykdyti įraše užfiksuotus veiksmus – sužaloti, nužudyti neturėjo, o žodžiai buvo išsakyti A. V. provokavus bei išvedus jį iš pusiausvyros, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors kaltinamasis neprisipažino grasinęs nužudyti A. V., tačiau neneigė, jog tądien jis grasinti nenorėjo iki to momento, kol jam neliepė pasidaryti DNR dėl vaiko tėvystės. Tačiau nukentėjusioji, paaiškino, jog pats R. V. teigė, jog nėra vaiko tėvas ir tuo pastoviai kaltino A. V., ir tik tuomet ši pasakė apie DNR. Be to, nukentėjusioji paaiškino, jog diktofone įrašyti grasinimai nebuvo vienkartiniai, R. V. visą laiką grasino jai, kad pasiims vaiką, išsiveš, sakydavo, kad su ja susidoros, pagaus, ar ji nebijanti grįžti namo, o jai atvykus su advokate į vykstantį teismo procesą dėl santuokos nutraukimo, teisme buvo iškviesta apsauga, kuri tikrino R. V., nes šis grasino, kad „bus kraujo klanas“,„visus iššaudysiu“. Taip pat nukentėjusioji pažymėjo, jog R. V. jai skambindavo būdamas įsiutęs, su grasinimais, todėl ji ir įrašė šį pokalbį, kad turėti tam patvirtinančių įrodymų apie jo elgesį, o R. V. ji buvo įspėjusi, jog jei šis skambinės ir toliau grasins, ji pokalbius įrašinės, todėl būtent tam tikslui ir turėjo diktofoną. Nukentėjusiosios, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, parodymus patvirtino ir teisme apklausti liudytojai: A. B., A. P. ir G. R.. Liudytoja A. B. parodė, kad tyrimo metu ji fiksavo garso įrašą, o R. V. neneigė, kad tai jis kalbėjo, jis taip pat ir komentavo ką kalbėjo ir tai patvirtino. Liudytojas A. P. parodė, kad R. V. sugebėdavo po 3-4 kartus paskambinti A. V., o iš to kaip atsakinėjo A. V., jis gali spręsti, kad jai buvo grasinama, nes buvo kalbama tokiais žodžiais „ar tu man grasini“, „tu man negrasink“. Liudytoja G. R. paaiškino, jog ji pati yra girdėjusi iš R. V. grasinimus dukrai, kuris skambindavo anksti ryte, o skambučiai būdavo pastovūs, dėl ko net tekdavo išjungti telefonus, bekalbant dukrai su R. V. ji drebėdavo, kartą paėmusi telefono ragelį, ji pati girdėjo, kaip R. V. jai sakė „ar tu nebijai išeiti į lauką, aš tave papjausiu į gabalus“, be to jis puikiai žinojo, kad G. R. sūnus yra žuvęs, o vyras miręs, ji taip pat yra girdėjusi, kaip R. V. sakė „aš paguldysiu tave prie tavo tėvo ir prie tavo brolio“, o paliks ją ramybėje tada, kuomet A. V. atsisakys nuo sklypo ir alimentų. Byloje esantis diktofono įrašas patvirtina R. V. išsakytus grasinimus susidoroti, o nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. V. rašytus pareiškimus patvirtina jo nusiteikimą prieš nukentėjusiąją bei nenuspėjamą jo elgesį. Nukentėjusioji suvokė, kad R. V. jai grasina ir dėl to išsigando, kad grasinimai gali būti įvykdyti realiai, o kaip ji pati paaiškino, yra giliai įsitikinusi, kad skambindamas R. V. norėjo jai grasinti, taip ją gąsdindamas ir norėdamas įbauginti, o dėl išreikštų grasinimų ji nesijaučia saugi. Tikslą įbauginti nukentėjusiąją, sukelti jai baimę patvirtina ir teisiamajame posėdyje pateikta antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagoje užfiksuotos žinutės: “...Nekenciu tavęs, kad sugadinai man gyvenimą. buvai ziurke ir liksi ja.“; „Bijai???Bijai savęs.bijai teisybes...“, „ Susinervinai? Cia tik dar pradzia (įterptas paveiksliukas šypsenėlė)“ (1 t., b.l. 143-145). Tai, jog nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti realiai, įrodo ir ta aplinkybė, jog jau prieš diktofone įrašytus R. V. išsakytus grasinimus, nukentėjusiajai A. V. 2008-05-13 dėl smurto problemų šeimoje buvo teikiamos konsultavimo paslaugos Motinos ir vaiko pensiono Krizių tarnyboje. Teismo manymu, kaltinamasis, suvokė ir žinojo, kad, grasindamas nukentėjusiajai sukels baimę ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, kad tokiu savo elgesiu kelia baimę, ir norėjo taip elgtis. Taigi jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodoma, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, o Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nukentėjusioji A. V. pasinaudojo šia teise ir pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 152). Reikšdama civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis įvertino tai, jog ji yra nuolatinėje įtampoje, jaučiasi nesaugi, tai paveikė jos sveikatą, darbo organizavimo gebėjimus, nes nuolat būdavo dvasiniame sukrėtime, nepatogumo būsenoje. Dėl R. V. sukelto skandalo darbovietėje, pablogėjo jos reputacija, o įvykį matę darbuotojai ją įvairiai galėjo vertinti kaip žmogų. Teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimą sprendžia tik pateikto kaltinimo apimtyje, dėl grasinimo nužudyti. Teismas sutinka su nukentėjusiosios parodymais, teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai laikinai suprastėjo gyvenimo kokybė, ji patyrė psichologinį smurtą, negatyvius dvasinius išgyvenimus, todėl nukentėjusioji turi teisinį pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodytais sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijais. Teismo nuomone 5000 litų kompensacija neturtinei žalai atlyginti atitinka piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti 1200 Lt pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, Įvertinęs surinktus įrodymus, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskyrus vieną iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – baudą.

Daiktinis įrodymas diktofonas Olympus WS-300M (b.l. 10) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Iš R. V. priteisti A. V. naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. V. priteisti A. V. naudai 1200 Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą diktofoną Olympus WS-300M (b.l. 10), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai A. V..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.