Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-498-457/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-13
Bylos Nr.
1-498-457/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Kaltinamasis
S. B.
Nukentėjusysis
J. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-498-457/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58056-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.1.1; 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2018 m. balandžio 13 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,kaltinamajai S. B.,nukentėjusiajam J. Š.,

teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), latvė, Latvijos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. 2017 m. lapkričio 6 d., apie 20.05 val., Joniškio rajone, kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 31-ame kilometre, vairuodama lengvąjį automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra, važiuodama keliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio ir nesustojo, taip pat, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, – ir dėl to, išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su automobiliais „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. G., bei „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. Š., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio vairuotojui J. Š. dėl nosies kaulų lūžio, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairės akies junginėje, nubrozdinimo kairiame skruoste, kraujosruvos kairėje blauzdoje, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji S. B. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir nurodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2017 m. lapkričio 6 d., apie 19.30 val., ji iš namų, esančių Dvaro g., Šiauliuose, automobiliu „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu Latvijos Respublikoje jos dukters S. B. vardu, važiavo į Latviją, nes ketino nuvežti vaikaitę savo dukrai, kuri gyvena Latvijoje. Kartu automobiliu važiavo jos sūnus A. B. ir vaikaitė L. Č., kurie sėdėjo priekyje ant keleivio sėdynės. Apie 20.00 val., važiuojant keliu Ryga-Kaliningradas, Joniškio rajone, už Meškuičių, pastebėjo priešinga kelio puse atvažiuojančius du automobilius. Kaip viskas įvyko po to, ji net nesuprato, nespėjo sureaguoti, nes staiga ji pajuto savo vairuojamą automobilį kaire puse atsitrenkiant į kažkokį objektą ir tuo metu išsiskleidė oro pagalvė, kuri užstojo jai priekinį stiklą. Dėl to ji nieko nematė ir nuvažiavo nuo kelio sankasos, net nesuprato kiek kartų ir į ką atsitrenkė jos vairuojamas automobilis. Po avarijos sūnus ir anūkė jautėsi gerai, nebuvo sužaloti, pati irgi buvo sveika. Išlipusi iš automobilio ir apsidairiusi pastebėjo, kad jos automobilis nuvažiavęs nuo kelio sankasos kairėje pusėje, žiūrint link Joniškio m. pusės. Toje pačioje pusėje pastebėjo nuo kelio sankasos nuvažiavusį automobilį „Renault Megane“, kuriame važiavo vyresnio amžiaus jai nepažįstamas vyriškis, o kitoje kelio sankasos pusėje nuvažiavęs nuo kelio buvo „Audi“ automobilis, pilkos spalvos, kurį vairavo jaunas vaikinas. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad ji, vairuodama automobilį, vienu metu nukreipė žvilgsnį į anūkę, nesuvaldė automobilio ir išvažiavusi į priešpriešinę kelio juostą, kliudė iš pradžių automobilį „Audi“, po to, automobilį „Renault Megane“, kurie nuo smūgių nuvažiavo nuo kelio sankasos ir įvykio metu buvo sužalotas „Renault Megane“ automobilio vairuotojas. Ji važiavo 90-100 km/h greičiu, buvo blaivi. Dėl sukelto eismo įvykio labai gailisi (2 t., b. l. 5–6, 13). Kaltinamoji papildomai nurodė, kad su nukentėjusiuoju J. Š. susitaikė, jo atsiprašė, nukentėjusysis jai atleido ir jokių pretenzijų jai neturi, todėl prašo ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti. Civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo kompanijoje AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 3000 Eur neturtinė žala. Po įvykio pasikeitė jos požiūris į vairavimą, suprato, kad reikia vairuoti atsargiai. Vairuotojo pažymėjimą turi 8 metus laiko, anksčiau buvo bausta dėl draudimo neturėjimo. Nenorėtų, kad jai būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes jai vairuotojo pažymėjimas reikalingas kiekvieną dieną. Ji niekur nedirba, savo pajamų neturi, tačiau vyras dirba statybose. Jos sūnui yra 17 metų, mokosi vidurinėje mokykloje, lanko futbolą, dukra pilnametė. Sutiktų įmokėti jai paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą.

Nukentėjusysis J. Š. paaiškino, kad po šio eismo įvykio turi sveikatos problemų, jo dar laukia nosies kaulų operacija. Jis reiškia 1750 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes mano, kad jam buvo padaryta 3000 Eur neturtinė žala. Jam draudimo bendrovė jau atlygino 1250 Eur neturtinės žalos, todėl prašo iš jos priteisti likusią 1750 Eur neturtinę žalą.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje apklausiami nebuvo.

Be kaltinamosios S. B. prisipažinimo, jos kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodoma:

- 2017 m. lapkričio 6 d. Kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, kuriame nurodyti eismo įvykio vietos požymiai, užfiksuotos automobilių judėjimo kryptys prieš susidūrimą, automobilių padėtys po eismo įvykio, šukių ir nuolaužų išsibarstymo vieta, nurodanti automobilių susidūrimo vietą – priešpriešinėje automobilio „BMW X5“ važiavimo juostoje (1 t., b. l. 16–32);

- 2017 m. lapkričio 15 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyti automobilio „Renault Megane“ sugadinimai ir kiti jo požymiai (1 t., b. l. 33–46);

- 2017 m. lapkričio 17 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyti automobilio „Audi A4“ sugadinimai ir kiti jo požymiai (1 t., b. l. 49–63);

- 2017 m. lapkričio 6 d. eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad S. B. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino (1 t., b. l. 88, 116);

- 2017 m. lapkričio 24 d. specialisto išvada Nr. G 1556/2017(04), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam J. Š. padaryti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairės akies junginėje, nubrozdinimas kairiame skruoste, kraujosruvos kairėje blauzdoje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. J. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 171–172).

Kaltinamosios S. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes ji, vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamosios S. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras, įvertinęs tai, kad kaltinamoji S. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, jog yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, prašo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju.

BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) savo noru atlygino arba pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji S. B. padarė neatsargų nusikaltimą, neteista (1 t., b. l. 186), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 188–194), nedirbanti (1 t., b. l. 195), darbo biržoje neregistruota (1 t., b. l. 196), visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo J. Š. atsiprašė, su juo susitaikė (2 t., b. l. 66), nukentėjusysis J. Š. sutinka, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu būtų nutraukta. Dėl šių aplinkybių, teismas laiko, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji S. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant visiems BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina.

BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų kaltinamosios atžvilgiu nėra.

Siekiant užtikrinti, kad kaltinamoji ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra Latvijos Respublikos pilietė, šiuo metu gyvenanti Latvijoje, todėl teismo vertinimu, netikslinga kaltinamajai S. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, nes tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kontrolė kitoje respublikoje yra apsunkinta. Be to, teismas, neskirdamas šios baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jog nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė.

Kaltinamajai S. B. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017 m. lapkričio 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 16–17), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Š. pareiškė 1750 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 129–130), kuriuo prašo iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 1750 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis J. Š. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl eismo įvykio jis patyrė 3000 Eur neturtinę žalą, kurią sudaro patirtas didžiulis fizinis skausmas, sužalojimai veide, patirti nepatogumai. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę ir iki šiol ją jaučia, todėl po eismo įvykio sumažėjo jo galimybė gyventi visavertį gyvenimą, dirbti tiesioginį darbą, susitikti su užsakovais, užbaigti pradėtus darbus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam išmokėjo dalį neturtinės žalos, t. y. 1250 Eur, likusią neturtinės žalos dalį – 1750 Eur, prašo priteisti iš draudimo bendrovės.

Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą į nukentėjusiojo J. Š. civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad sprendimas nukentėjusiajam išmokėti 1250 Eur neturtinės žalos buvo priimtas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122, bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2 t., b. l. 52–53).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžiai priteisti ir 2000 Eur, ir 350 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-697/2017, 2K-146-222/2017, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017).

Kaip matyti iš specialisto išvados (1 t., b. l. 171–172), J. Š. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jam buvo padaryti šie kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairės akies junginėje, nubrozdinimas kairiame skruoste, kraujosruvos kairėje blauzdoje. Dėl šio įvykio sukeltų pasekmių J. Š. operuotas nebuvo, stacionare gydomas taip pat nebuvo, gydėsi ambulatoriškai. Neabejotina, kad dėl paminėtų sužalojimų ir šių sužalojimų liekamųjų reiškinių nukentėjusysis galėjo jausti visus civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus. Įvertinus padarytų sužalojimų lokalizaciją, akivaizdu, kad įvykis galėjo turėti įtakos tiek nukentėjusiojo darbinei veiklai, tiek ir asmeniniam gyvenimui. Teismas laiko, kad civilinis atsakovas, priimdamas sprendimą nukentėjusiajam išmokėti 1250 Eur neturtinei žalai kompensuoti, nepilnai įvertino patirtų sužalojimų reikšmę. Kita vertus, teismas vertindamas padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, galimus liekamuosius reiškinius, sužalojimų progresavimo tikimybę, teismų praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra proporcingas jo sveikatai sukeltoms pasekmėms, todėl mažintinas. Adekvati piniginė kompensacija už neturtinių vertybių pažeidimą yra 2000 Eur. Draudimo bendrovė atlygino dalį neturtinės žalos – 1250 Eur, todėl likusi priteistina suma lygi 750 Eur. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su nepilnamečio liudytojo apklausos garso ir vaizdo įrašu (2 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus yra naikintini visi apribojimai taikyti automobiliams – „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65, 66); „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89, 100) ir „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 48, 84).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Įmoka turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajai S. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo J. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company‘‘ filialo Lietuvoje, į. k. 300665654, nukentėjusiojo J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su nepilnamečio liudytojo apklausos garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti visus apribojimai taikytus automobiliams – „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); „BMW X5“, valstybinis Nr. KV 1660 ir „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas Vidmantas Gestautas