Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Badabingas“ ieškinį atsakovui T. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui ieškovės nurodytu adresu, kuris sutampa su atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, grąžinti neįteikti (pažymoje nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą). Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovo darbovietę nerasta. Procesiniai dokumentai antrą kartą išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-724-661/2022 (ankstesnis Nr. eB2-2045-661/2021) UAB „Badabingas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Indvita“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 7 d. 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „Badabingas“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo tikslinamas. Pagal 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtintą patikslintą BUAB „Badabingas“ kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašą, bendra BUAB „Badabingas“ kreditorių reikalavimų suma - 43 969,69 Eur.

5. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Badabingas“ vadovu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo T. P..

Dėl bankrutuojančios įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą

6. Nagrinėjamoje byloje ieškovei atstovaujantis nemokumo administratorius prašo taikyti atsakovui, kaip buvusiam BUAB „Badabingas“ vadovui, civilinę atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliktus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

8. Ginčui aktualiu laikotarpiu (ieškovė teigia, kad atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2019 m. birželio 14 d.) galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

9. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis, jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

10. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal paskutinį UAB „Badabingas“ Juridinių asmenų registrui teiktą balansą už 2018 metus, įmonė turėjo 31 363 Eur vertės turto (iš jo – 7 700 Eur ilgalaikio materialaus turto, 23 663 Eur trumpalaikio turto, kurį sudarė 8 326 Eur vertės atsargos bei 15 337 Eur per vienerius metus gautinos sumos), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė - 95 707 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos), t. y. juridinio asmens įsipareigojimai ženkliai viršijo jo turto vertę. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, į tai, kad Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, per 2018 metus įmonė patyrė 66 904 Eur nuostolių, atsakovė nei juridinių asmenų registrui, nei administratoriui nėra pateikusi vėlesnės finansinės atskaitomybės, sutiktina su ieškove, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė jau 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki įmonė, t. y. jos finansinė būklė atitiko nemokumo sąvoką, kaip tai apibrėžta ĮBĮ.

12. Įmonės vadovas, vykdydamas savo pareigas, turi visą informaciją apie einamąją įmonės veiklos ir finansinę padėtį. Dėl šios priežasties, pritariant ieškovės teiginiui, kad apie įmonės nemokumą atsakovui (vadovui) turėjo būti žinoma vėliausiai 2019 m. balandžio 30 d., kuomet privalėjo būti sudarytas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentas už 2018 metus (pateiktas registrui iki 2019 m. gegužės 31 d.), vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Badabingas“ , tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė.

13. Iš ieškovės pateiktos lentelės bei pateiktų įrodymų nustatyta, jog teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai susiformavo po atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Badabingas“ iškėlimo neįvykdymo dienos. Atsakovui nesiėmus veiksmų inicijuoti bankroto bylą, nuo 2019 m. birželio 14 d. atsiradę įsipareigojimai, sudarantys 43 969,69 Eur sumą, laikytini UAB „Badabingas“ ir jos kreditoriams padaryta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Būtent nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, lėmė nurodyto dydžio žalos atsiradimą, todėl yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir bendrovei atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

14. Teismas, atlikęs formalų į bylą pateiktų įrodymų vertinimą, sprendžia, kad nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už bankrutuojančiai bendrovei padarytą žalą, neįvykdžius pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistinas 43 969,69 Eur turtinės žalos atlyginimas.

15. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 43 969,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl patenkinus ieškinį, 884 Eur žyminis mokestis iš atsakovo priteisiamas valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285–288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Badabingas“ (juridinio asmens kodas 304783002) iš atsakovo T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 969,69 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 69 centus) turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 43 969,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 884 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.