Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-26 · Byla Nr. 2KT-81/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-26
Bylos Nr.
2KT-81/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-81/2014Procesinio sprendimo kategorija:98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-849-425/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-849-425/2014 pagal ieškovų O. K., A. S., V. L., G. M. ir V. D. atskirąjį skundą dėl 2014 m. spalio 7 d. nutarties Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1255-724/2014.

Ieškovų O. K., A. S. ir V. L. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėti paskirtam teisėjui L. M. ir visiems kitiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimas grindžiamas aplinkybe, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gavęs UAB “Vilstata” akcininko ir valdybos nario V. M. skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo G. A. priimtų sprendimų ir elgesio nagrinėjant civilines bylas, pareikalavo šio teisėjo paaiškinimo. Tokiu būdu, pareiškėjų nuomone, Visagino miesto apylinkės teismo teisėjui G. A. yra padarytas neteisėtas poveikis, kad byloje nepriėmęs tokio paties teismo sprendimo, kokį priėmė aukštesnės instancijos teismas, jis turi aiškintis Panevėžio apygardos teismui. Be to, pareiškėjai nurodo turintys pagrindo manyti, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas L. M. galimai pažeidžia bylų paskirstymo teisme taisykles, tendencingai parinkdamas konkretų teisėją bylai nagrinėti. Civilinė byla Nr. 2S-849-425/2014 pagal atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1255-724/2014 paskirta nagrinėti 2014 m. lapkričio 20 d. galimai be eilės, pažeidžiant bylų paskirstymo tvarką, nes ši civilinė byla Nr. 2S-815-755/2014 pagal atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties paskirta nagrinėti 2014 m. lapkričio 25 d., o byloje pagal atskirąjį skundą dėl toje pačioje byloje priimtos Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties posėdis iki šiol nepaskirtas.

Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pagal bylos šalies prašymą reikalauja teisėjo pasiaiškinti dėl jo priimtų sprendimų, pažeidžia bylų skirstymo taisykles, pareiškėjų nuomone, toks pirmininko elgesys Panevėžio apygardos teismo teisėjams neužtikrina savarankiškumo nagrinėjant civilines bylas. Todėl visi Panevėžio apygardos teismo teisėjai turi būti nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2S-849-425/2014 nagrinėjimo.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas civilinę bylą Nr. 2S-849-425/2014 perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręstas nušalinimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apylinkės teismo visiems teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimus sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Tuo atveju, kai nušalinimas pareikštas apylinkės teismo visiems teisėjams ir atitinkamo apygardos teismo visiems teisėjams, klausimą dėl jo pagrįstumo sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003;2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju nušalinimą pareiškę ieškovai abejoja Panevėžio apygardos teismo visų teisėjų nešališkumu dėl to, kad šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paprašė Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo G. A. paaiškinimo dėl skundo, kurį padavė atsakovas V. M.. Kaip pareiškėjams jau žinoma iš kitų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, kuriose išspręsti nušalinimo pagrįstumo analogišku pagrindu klausimai, administracinės veiklos priežiūros subjektams nagrinėjant asmenų skundus dėl teisėjų veiksmų įprasta praktika yra paprašyti teisėjo paaiškinimo dėl skunde nurodytų aplinkybių. Faktas, kad administracinės veiklos priežiūros subjektas pareikalauja teisėjo paaiškinimo dėl aplinkybių, kurias asmenys nurodo skunduose dėl konkrečių teisėjų veiksmų, nesudaro pagrindo manyti, kad tokiu būdu reikalaujama pasiaiškinti dėl konkrečių priimtų procesinių sprendimų ar pažeidžiamas teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą principas. Šis faktas pats savaime nereiškia nei to konkretaus teisėjo, kurio veiksmai skundžiami neprocesiniu skundu, nei juo labiau, kurio nors kito to paties ar kito teismo teisėjo, kurio atžvilgiu administracinės veiklos priežiūrą vykdo tas pats subjektas, šališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2KT-77/2014, Nr. 2KT-78/2014). Tuo pačiu konstatuotina, kad paaiškinimo iš teisėjo pareikalavimas nereiškia paties administracinės veiklos priežiūros subjekto, pareikalavusio pasiaiškinimo, šališkumo, o priešingai – parodo tinkamai vykdomas išorinio administravimo funkcijas (Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Administravimo teismuose nuostatų 10.4 p.).

Pareiškėjų teiginius, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pažeidžia bylų skirstymo tvarką galimai skirdamas civilines bylas ne eilės tvarka, paneigia Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (CPK 179 str. 3 d.). Civilinė byla Nr. 2S-815-755/2014 dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties Panevėžio apygardos teisme gauta 2014 m. spalio 8 d. ir tą pačią dieną paskirta ją nagrinėsiančiam teisėjui, byla Nr. 2S-849-425/2014 dėl 2014 m. spalio 7 d. nutarties Panevėžio apygardos teisme gauta 2014 m. spalio 27 d. ir tą pačią dieną paskirta teisėjui, o byla Nr. 2S-878-755/2014 dėl 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties Panevėžio apygardos teisme gauta 2014 m. lapkričio 7 d. ir taip pat tą pačią dieną paskirta teisėjui. Be to, rašytinės bylos paskyrimo nutarties priėmimas nesudaro pagrindo spręsti, kad byla buvo paskirta ne automatizuotu būdu. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia apie Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pažeidimus skirstant civilines bylas.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodytų aplinkybių negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog Panevėžio apygardos teisme civilinė byla Nr. 2S-849-425/2014 galėtų būti išnagrinėta pažeidžiant teismo nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti ieškovų O. K., A. S. ir V. L. Panevėžio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė