- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-649/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00570-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- Ž. R.
- Trečiasis asmuo
- B. J., Ž. R.
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-862-221/2013 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui Ž. R. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Tretieji asmenys: B. J., Ž. R. projektavimo biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ž. R., kuriuo prašė pripažinti 2009 m. liepos 7 d. vekselį negaliojančiu. Nurodė, kad ieškovei ir jos verslo partnerei B. J. nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė ir B. J. ruošėsi pradėti daugiabučio pastato statybas. Parengti šio pastato projektą B. J. paprašė atsakovo, su kuriuo yra artimi draugai. Kadangi atsakovas buvo rengęs projektus ir anksčiau, ieškovė juo pasitikėjo bei sutiko, jog jis atliktų projektavimo darbus. 2008 metų kovo mėnesį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prasidėjus teisiniams ginčams, bankas sumažino kreditą, pareikalavo papildomų garantijų dėl tolimesnio objekto finansavimo, nurodė, jog būtų parduoti bent keturi nauji butai, esantys (duomenys neskelbtini). B. J. susitarė su atsakovu, jog jis nupirks butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas šį butą 2008 m. liepos 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 1 845 480,00 Lt įgijo kaip investiciją, kadangi buto reali kaina buvo dvigubai didesnė. Po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo trečiojo asmens B. J. ir atsakovo iniciatyva buvo parengti 2009 m. gegužės 18 d. susitarimas Nr. 001 ir 2009 m. spalio 20 d. susitarimas Nr. 002. Iš šių susitarimų matyti, kad trečiasis asmuo buvo iš anksto su atsakovu susitaręs, jog atsakovui už pusę realios kainos parduotas butas faktiškai po to bus parduotas brangiau, ir, atskaičius atsakovo mokėtinus mokesčius bankui (atsakovas ėmė kreditą iš banko butui įgyti), pelnas už parduotą butą bus padalytas. Ieškovė šį susitarimą pasirašė neįsigilinusi į tikrąją reikalų padėtį, pasitikėdama verslo partnere B. J. 2009 m. liepos 7 d. atsakovas pasikvietė ieškovę pas notarę ir pareikalavo, jog ieškovė pasirašytų vekselį, nes jie taip yra susitarę, neva tai bus papildoma garantija už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projekto parengimą. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo žmona reikalauja papildomų garantijų. Nenorėdama pyktis su savo verslo partnere, pasitikėdama ja, ieškovė pasirašė ant iš anksto parengto su „atgalinėmis“ datomis (nors vekselyje nurodyta išrašymo data yra 2009 m. liepos 7 d., jis realiai buvo sukurtas tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas, t. y. 2009 m. rugsėjo 8 d.) vekselio už 165 000 Lt sumą, tačiau ji jokių pinigų negavo ir jokios skolos neturėjo. Atsakovas ir trečiasis asmuo B. J. aiškino, kad šis vekselis bus panaudotas tik tam, jog būtų uždėtas areštas žemės sklypui, tačiau jokio išieškojimo pagal vekselį nevykdys, nes iš tiesų ieškovė realiai nėra skolinga atsakovui. Susitarime Nr. 002 nurodyta, jog minėtas vekselis bus panaudotas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštui uždėti vėliausiai iki 2010 m. gruodžio 31 d. Tačiau atsakovas pateikė suklastotą vekselį vykdyti, teigdamas, jog ieškovė atsakovui yra skolinga už buto įsigijimo išlaidas, banko paskolas ir kitas išlaidas. Ginčo vekseliu šalys nesiekė ir nenorėjo sukurti jokių teisinių pasekmių, t. y. pagal vekselį ieškovė nebuvo skolinga atsakovui, jokių pinigų pagal vekselį negavo, vekselis turėjo būti panaudotas sklypui areštuoti, tokiu būdu siekiant apsaugoti sklypą nuo galimo išieškojimo (CK 1.86 str.). Ieškovė vekselį išdavė ne laisva valia, jos veiksmai neatitiko jos vidinės valios, ieškovės veiksmai buvo nulemti atsakovo spaudimo ir apgaulės, nes atsakovas teigė, jog jam reikia papildomų garantijų, be to, esą šito reikalavo ir jo žmona. Ieškovė buvo įtikinta, jog išduotas vekselis nebus pateiktas vykdyti, o bus panaudotas tik sklypui areštuoti. Ieškovė, baimindamasi, jog gali netekti turto, pasirašė ginčo vekselį, kadangi pasitikėjo atsakovu. Ieškovė, pasirašydama ginčijamą vekselį, neturėjo galimybės apsvarstyti galimas teisines šio veiksmo pasekmes, o esant abejonių – pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo, nes atsakovas, panaudodamas spaudimą ir apgaulę, vertė ieškovę pasirašyti ginčijamą vekselį – įtikinėjo ieškovę, kad vekselis nebus pateiktas vykdyti, darė spaudimą, teigdamas, kad nepasirašius vekselio ieškovė gali prarasti žemės sklypą. Tokiu būdu vekselio pasirašymas buvo išgautas nesant sąmoningos laisvos ieškovės valios. Jei ieškovė būtų žinojusi, jog atsakovas, būdamas nesąžiningas, pateiks ginčijamą vekselį vykdyti ir jo pagrindu iš ieškovės bus pradėtas nesamos skolos išieškojimas, niekada nebūtų tokio vekselio pasirašiusi (CK 1.91 str.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
Teismas byloje nustatė, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui B. J. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį daugiabučio gyvenamojo namo su verslo patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 23 d. B. J., R. J., L. B. bei V. B. pardavė Ž. R. projektavimo biurui butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 1 184 548 Lt. Ž. R. minėtam butui įsigyti 2008 m. liepos 28 d. gavo iš AB DNB banko 1 568 000 Lt kreditą. 2009 m. gegužės 18 d. bei 2009 m. spalio 20 d. L. B., Ž. R. ir B. J. sudarė susitarimus Nr. 001 ir 002, numatydami, kaip bus dalijamas pelnas pardavus butą ar kaip bus paskirstyti Ž. R. projektavimo biuro patirti nuostoliai grąžinant bankui kreditą po 2010 m. kovo 1 d. Iki šio laiko abiem verslo partnerėms buvo apskaičiuoti susidarę Ž. R. projektavimo biuro nuostoliai. Teismas pažymėjo, jog pati ieškovė nurodė, kad vekselis buvo atsiradęs 2009 m. gegužės 18 d. susitarimo Nr. 001, kuris vėliau pakeistas susitarimu Nr. 002, pagrindu. Teismas nurodė, kad, pasak ieškovės, vekselis turėjo būti panaudotas tik sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštui, t. y. sklypo apsaugai nuo galimo išieškojimo ar restitucijos taikymo. Atsakovo aiškinimu, šalys susitarė, kad atsakovas iki 2010 m. gruodžio 31 d. nesikreips į antstolius dėl ieškovės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto ir tai jokiu būdu nereiškia išankstinio susitarimo suvaržyti kokį nors ieškovės turtą. Tokios aplinkybės išdėstytos ir atsakovo 2012 m. gegužės 2 d. prašyme Kauno apskrities VPK pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. B., V. B. ir R. A. susitarimo, siekiant išvengti prievolės pagal susitarimą Nr. 002 ir pagal vekselius bei jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus, kuris (tyrimas) 2012 m. spalio 22 d. nutarimu buvo nutrauktas nenustačius, kad padaryta nusikalstama veika. Įvertinęs šiuos susitarimus, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad vekselis išrašytas atsakovo nuostolių, patiriamų dėl paimto banko kredito butui iš ieškovės ir trečiojo asmens B. J. įsigyti, atlyginimui užtikrinti. Teismo nuomone, ieškinio argumentai, susiję su pinigų iš atsakovo negavimu, su nurodytu vekselio išrašymo tikslu, nėra pagrindas pripažinti ginčijamą vekselį sudarytu tik dėl akių (CK 1.86 str. 1 d.).
Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog jie nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė išdavė ginčo vekselį dėl atsakovo spaudimo. Teismas nesutiko su ieškove, kad pasirašydama ginčo vekselį ji neturėjo galimybės apsvarstyti galimas teisines šio veiksmo pasekmes, pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu ar iš viso vekselio neišrašyti. Pati ieškovė nurodė, jog vekselis, atsiradęs 2009 m. gegužės 18 d. susitarimo pagrindu, susijęs su Ž. R. įsigytu butu. Be to, vekselis išrašytas žymiai vėliau nei sudarytas minėtas susitarimas, kuriuo tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo B. J. buvo įsipareigojusios padengti atsakovo patiriamus nuostolius. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iki vekselio išrašymo ne tik turėjo galimybę apsvarstyti visas galimas šio veiksmo pasekmes, bet ir, būdama verslininke, ypač kai ginčijamas vekselis išduotas tikslais, susijusiais su ieškovės verslu, turėjo elgtis itin atidžiai bei rūpestingai. Ieškovė ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu padavė praėjus trims metams po jo išdavimo ir praėjus beveik trejiems metams po to, kai ginčijamas vekselis tapo vykdytinu, kai ginčijamo vekselio pagrindu iš ieškovės buvo atliekami išieškojimo veiksmai. Pagal vekselį ieškovė įsipareigojo atsakovui sumokėti 165 000 Lt iki 2009 m. rugsėjo 7 d., o jau kitą dieną iš atsakovo gavo pranešimą sumokėti pinigus. Ieškovė, užrašiusi ant vekselio bei pažymėjusi, kad neturi iš ko susimokėti, su tuo sutiko. 2011 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydama aplinkybes apie vekselio atsiradimą, o būtent, kad atsakovui paėmus kreditą butui iš ieškovės ir trečiojo asmens pirkti, atsirado 2009 m. gegužės 18 d. ir 2009 m. spalio 20 d. susitarimai, o 2009 m. gegužės 18 d. susitarimo pagrindu – ieškovės išrašytas vekselis, bei prašydama atsižvelgti į susidariusią sunkią padėtį ir leisti išspręsti klausimą taikiai. 2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės pareiškime, rašytame trečiajam asmeniui B. J., nurodoma apie savo skolas atsakovui, rašoma, kad dėl skolos atsakovui ieškovė pasirašiusi skolos dokumentus. Teismo nuomone, šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, susijusius su jos valios nebuvimu, atsakovo spaudimu ir/ar apgaule pasirašant ginčijamą vekselį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (ieškovė) L. B. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų patenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas padarė neteisingą išvadą, kad vekselis buvo išrašytas atsakovo nuostoliams, patiriamiems dėl atsakovo paimto kredito butui įsigyti, kompensavimui užtikrinti. Vekselis buvo išrašytas sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), areštuoti, tokiu būdu apsaugant sklypą nuo galimo išieškojimo. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjęs ir neįsigilinęs į bylos aplinkybes, nesugebėjo atskleisti bylos esmės ir esmingai suklydo vertindamas tarp ginčo šalių sudarytus susitarimus. Be to, atsakovas įsigyto buto nėra pardavęs, todėl negali būti ir nuostolių, kurių tariamam atlyginimui atsakovas išrašė ginčo vekselį. Ieškovė vekselį išdavė ne laisva valia, ieškovės veiksmai neatitiko jos vidinės valios, nes juos lėmė atsakovo spaudimas ir apgaulė, t. y. atsakovas teigė, jog jam reikia papildomų garantijų, be to, neva šito reikalavo ir jo žmona. Šios aplinkybės taip pat netiesiogiai patvirtina ieškovei daryto psichologinio ir ekonominio spaudimo faktą, siekiant tikslo – kad ieškovė pasirašytų ginčo vekselį pagal iš anksto sugalvotą trečiojo asmens B. J. ir atsakovo planą. Atsakovas kartu su B. J., būdami iš anksto susitarę, įtikino ieškovę, jog ginčo vekselis nebus pateiktas vykdyti, o bus panaudotas tik sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), areštuoti. Atsakovas žinojo, jog dėl minėto žemės sklypo vyksta teisiniai ginčai ir ieškovė gali jį prarasti, todėl šias jam žinomas aplinkybes, būdamas nesąžiningas, panaudojo savo naudai. Ieškovės valia pasirašyti vekselį susiformavo esant realiam pavojui (realiam atsakovo ekonominiam ir psichologiniam spaudimui, grasinant, jog ieškovė gali prarasti žemės sklypą), kad nepasirašius vekselio atsiras neigiamų ekonominių padarinių, todėl jai neliko jokios kitos protingos alternatyvos – tik pasirašyti vekselį. Vekselio pasirašymą lėmė ir tarpusavio santykiai bei šalis siejantis pasitikėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Ž. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai paneigia ieškovės teiginius, esą ieškovė, pasirašydama ginčo vekselį, žinojo ir suprato, jog ji nėra skolinga atsakovui, kad ginčo vekselį pasirašė siekdama apsaugoti žemės sklypą nuo galimo išieškojimo. Ieškovė 2013 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad jos atžvilgiu nebuvo jokio smurto, psichologinio spaudimo ar apgaulės, kad ginčo dokumentai buvo pasirašyti notarės akivaizdoje, ieškovei suprantant savo veiksmų prasmę ir reikšmę, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ginčo vekselį CK 1.91 straipsnyje nurodytais pagrindais. Skunde išdėstyti teiginiai apie tai, jog ieškovė, iš anksto susitarusi su atsakovu ir trečiuoju asmeniu, siekdama sutrukdyti vykdyti išieškojimą iš jai priklausančio žemės sklypo, „atbuline“ tvarka pasirašė suklastotą vekselį, vertintini kaip akivaizdus prisipažinimas galimai nusikalstamų veikų – dokumentų klastojimo (CK 300 str.) ir sukčiavimo (BK 182 str.). Ieškovės teiginiai, jog ji veikė iš anksto susitarusi su atsakovu bei trečiuoju asmeniu, vertintini kaip akivaizdžiai melagingas pranešimas apie kitų asmenų nusikalstamą veiką, todėl pats ieškovės apeliacinis skundas ir jo turinys turi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 235 straipsnyje, požymių. Dėl to teismas atskirąja nutartimi turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, jog būtų įvertintas ieškovės teiginių apie jos pačios ir kitų asmenų tikėtinai padarytus nusikaltimus teisėtumas baudžiamosios teisės prasme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašymą motyvuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir nesugebėjo atskleisti bylos esmės, neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes ir ieškovės argumentus, rėmėsi tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo palankios atsakovui.
Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.). Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ieškovė (apeliantė) ginčija vekselį bendraisiais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Ji nurodo, jog vekselis pripažintinas negaliojančiu dėl apeliantės valios ydingumo, teigdama, kad vekselis yra tariamas sandoris (sudarytas nesiekiant sukurti teisinių pasekmių – prievolės sumokėti atsakovui 165 000 Lt), be to, kad vekselį jį pasirašė dėl atsakovo vykdyto ekonominio, psichologinio spaudimo bei apgaulės (CK 1.86 str., 1.91 str.).
Ieškovė apeliaciniame skunde visų pirma nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo darydamas išvadą, jog vekselis buvo išrašytas atsakovo nuostolių, patiriamų dėl paimto banko kredito butui iš ieškovės ir trečiojo asmens B. J. įsigyti, atlyginimo (kompensavimo) užtikrinimui.
Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinius padarinius, nurodytus CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; kt.).
Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, tai yra ar ginčijamo vekselio pagrindu ieškovė, kaip vekselio davėja, siekė įgyti realias civilines teises ir pareigas. Vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui (CK 1.63 str. 4 d.). Byloje apeliantė ginčija, kad išrašant vekselį neegzistavo esminis valios elementas – siekis sukurti civilinę pareigą, tai yra įsipareigoti be išlygų sumokėti atsakovui 165 000 Lt, teigdama, jog vekselis išrašytas tik tam, jog būtų uždėtas areštas žemės sklypui, siekiant apsisaugoti nuo galimo išieškojimo iš sklypo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, su tokia apeliantės pozicija nesutinka, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vekseliu buvo įtvirtinta prievolė, užtikrinanti kompensavimą atsakovo nuostolių (turėtų išlaidų), susijusių su buto iš ieškovės ir trečiojo asmens B. J. įsigijimu pagal jų prašymą.
Byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovė L. B. ir trečiasis asmuo B. J. su atsakovu Ž. R. 2008 m. sausio 8 d. sudarė preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią L. B. ir B. J. įsipareigojo Ž. R. parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 1 d. susitarimu dėl teisių ir pareigų perleidimo bei tarpusavio atsiskaitymų (priedas prie 2008 m. sausio 8 d. preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties) Ž. R. visas savo teises ir pareigas pagal 2008 m. sausio 8 d. preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį perleido Ž. R. projektavimo biurui (1 t., 57 b. l.). Minėto buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. liepos 23 d. (1 t., 58-63 b. l.). Pagal sutarties 3.2.3 punktą dalį buto kainos, tai yra 1 568 000 Lt, pirkėjas – Ž. R. projektavimo įmonė įsipareigojo sumokėti AB DNB banko suteiktu kreditu (1 t., 64-71 b. l.). 2009 m. liepos 7 d. L. B. išdavė Ž. R. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį iki 2009 m. rugsėjo 7 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 165 000 Lt (1 t., 12 b. l.). Vekselyje taip pat yra žyma, kad ieškovė 2009 m. rugsėjo 8 d. asmeniškai gavo iš Ž. R. pranešimą, jog privalo sumokėti 165 000 Lt. 2009 m. gegužės 18 d. ieškovė, B. J. ir Ž. R. sudarė susitarimą Nr. 001, pagal kurį susitarė, jog pardavus Ž. R. projektavimo biurui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už didesnę nei 1 568 000 Lt kainą, 1 568 000 Lt suma bus skirta paskolai AB DNB bankui padengti, o likusi suma, atskaičius valstybei sumokamus pelno ir kitus mokesčius, bus išmokėta B. J. ir L. B. lygiomis dalimis (susitarimo 1 p.); pardavus Ž. R. projektavimo biurui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už mažesnę nei 1 568 000 Lt kainą, B. J. ir L. B. lygiomis dalimis kompensuos Ž. R. projektavimo biurui nuostolius, kuriuos jis patirs grąžindamas iš AB DNB banko paimtą kreditą, suteiktą butui (duomenys neskelbtini), pirkti (1 t., 10 b. l.). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šis susitarimas susijęs su pelno, pardavus butą, pasidalijimu, arba su nuostolių, pardavus turtą už mažesnę nei atsakovo iš banko paimta paskola kainą, pasidalijimu tarp ieškovės ir trečiojo asmens B. J. 2009 m. spalio 20 d. susitarimu Nr. 002 (1 t., 11 b. l.) B. J., Ž. R. ir L. B. susitarė, kad pardavus Ž. R. projektavimo biurui priklausantį butą už didesnę nei 1 438 517 Lt kainą, 1 438 517 Lt suma bus skirti paskolai AB DNB bankui padengti, o likusi suma, atskaičius valstybei sumokamus pelno ir kitus mokesčius, bus išmokėta B. J. ir L. B. lygiomis dalimis (susitarimo 1 punktas); pardavus Ž. R. projektavimo biurui priklausantį butą už mažesnę (teisėjų kolegijos vertinimu susitarime Nr. 002 įrašytas žodis „didesnę“ laikytinas techninio pobūdžio rašybos klaida) nei 1 438 517 Lt kainą, B. J. ir L. B. lygiomis dalimis kompensuos Ž. R. projektavimo biurui nuostolius, kuriuos jis patirs grąžindamas iš AB DNB banko paimtą kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti po 2010 m. kovo 1 d. (susitarimo 2 punktas). Kaip matyti, 2009 m. spalio 20 d. susitarime šalys suformulavo sąlygas, iš esmės analogiškas 2009 m. gegužės 18 d. susitarimo 1 ir 2 punktuose išdėstytoms sąlygoms, tačiau sumažino buto galimo pardavimo kainą, kuri laikytina atskaitos tašku vertinant dalintiną tarp ieškovės ir trečiojo asmens B. J. pelną arba atitinkamai paskirstant buto įgijėjo Ž. R. projektavimo įmonės galimus nuostolius, tačiau galimus nuostolius apribojant data po 2010 m. kovo 1 d. Tai sudaro pagrindą spręsti, jog šalys atsakovo nuostolių (išlaidų), turėtų iki 2010 m. kovo 1 d., kompensavimo klausimą išsprendė kitokiu būdu, vienas iš kurių buvo ginčijamo vekselio pasirašymas. Susitarime Nr. 002 taip pat nurodyta, kad areštas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), dėl L. B. ir V. B. paprastųjų neprotestuotinų vekselių bus uždėtas vėliausiai iki 2009 m. gruodžio 31 d. (susitarimo 3 punktas), kad 2009 m. gegužės 18 d. susitarimas Nr. 0001 laikomas negaliojančiu (susitarimo 4 punktas). 2011 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Ž. R. B. J. prašymu nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paėmęs kreditą sumokėjo % bankui pinigus už šį butą. Dėl nupirkto buto atsirado 2009 m. gegužės 18 d. ir 2009 m. spalio 20 d. susitarimai, dėl 2009 m. gegužės 18 d. susitarimo atsirado ir vekselis ir sąrašas, iš ko susidaro vekselio suma (1 t., 116 b. l.). Taip pat byloje yra 2009 m. spalio 20 d. sudaryta lentelė, kurioje numatytos iki 2010 m. kovo 1 d. bendros L. B. ir B. J. išlaidos, susijusios su butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (1 t., 174-176 b. l.). 2013 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad „Ž. R. pateikė mums, kokias jis su butu turi išlaidas, įnešimus į banką, iš to susideda šita suma. Jis pirko 2008 m. liepą ir iki 2010 m. kovo 1 d. jo gražinimai pasidarė 660 000 Lt. Jis padalijo iš dviejų ir man gavosi 330 000 Lt, ką mes pasirašėme su vyru. Mano suma pasidarė 2010-03-01, o vekselius jau Ž. mus privertė pasirašyti“ (2 t., 8 b. l.). Tai reiškia, kad ieškovė pati pripažino pagrindo vekseliui išduoti egzistavimą. Be to, 2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės rašytame pareiškime B. J. nurodyta, kad dėl savo skolos Ž. R. yra pasirašiusi skolos dokumentus (1 t., 149 b. l.). Šios aplinkybės paneigia apeliantės teiginius apie pagrindo ir jos valios nebuvimą vekseliui išduoti, paneigia apeliantės išsakytą versiją, esą vienintelė priežastis, dėl kurios buvo išrašytas ginčo vekselis, buvusi ta, kad galima būtų uždėti areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma įgalina daryti išvadą, kad ieškovės įsiskolinimas pagal vekselį egzistavo ir yra susijęs su ieškovės bei atsakovo susitarimu kompensuoti atsakovo nuostolius (išlaidas), turėtus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo iki 2010 m. kovo 1 d. Būtent dėl to buvo išduotas vekselis, ką patvirtina ir 2009 m. gegužės 18 d. bei 2009 m. spalio 20 d. susitarimų sąlygos. Nustačius tokias aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė, išrašydama vekselį, neketino įsipareigoti sumokėti 165 000 Lt sumą atsakovui. Pati ieškovė tiek trečiajam asmeniui B. J., tiek atsakovui Ž. R. rašytuose prašyme/pareiškime 2011 m. rugpjūčio 26 d. ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. pripažino savo skolinę prievolę pagal ginčijamą vekselį. Be to, apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčo vekselį vertinti kaip sąlyginę ieškovės prievolę, kurios buvimas sietinas su tam tikros aplinkybės (šiuo atveju su realių atsakovo nuostolių buvimu pardavus butą už mažesnę nei sutarta kainą) atsiradimu ateityje, kas vėlgi patvirtina, kad vekselio išrašymas atitiko vidinę ieškovės valią įsipareigoti sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą, kuri susijusi su išlaidų (nuostolių) atsakovui kompensavimu. Nors apeliantė akcentuoja, kad atsakovas jokių nuostolių iki šiol nėra patyręs, nes butas yra neparduotas, tačiau byloje yra duomenys apie šalių susitarimą dėl išlaidų, patirtų iki 2010 m. kovo 1 d., kompensavimo atsakovui. Papildomai pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su tuo, ar pastato projektas, dėl kurio parengimo atsakovas į išlaidų sąrašą įtraukė 80 000 Lt sumą, yra parengtas, ar ne, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tad dėl šių aplinkybių kolegija plačiau nepasisako. Nors apeliantė teigia, kad tai, jog vekselis buvo išduotas siekiant areštuoti žemės sklypą, esą įrodo 2009 m. spalio 20 d. susitarimo 3 punktas, kuriame numatyta, kad areštas žemės sklypui dėl L. B. ir V. B. paprastųjų neprotestuotinų vekselių bus uždėtas vėliausiai iki 2009 m. gruodžio 31 d., tačiau, kaip jau teisėjų kolegijos buvo nurodyta pirmiau, šiame susitarime buvo susitarta ir dėl nuostolių Ž. R. projektavimo biurui kompensavimo. Kad vekselis buvo išduotas siekiant atlyginti atsakovo turėtas išlaidas, susijusias su nupirktu butu, iki 2010 m. kovo 1 d., patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl ieškovės valios išrašant vekselį daro remdamasis atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto įvertinimu. Ginčijamas vekselis lėmė realių padarinių atsiradimą, o byloje nėra įrodymų, kad ieškovė vekselį įformino neketindama sukurti jokių teisinių pasekmių, taigi vekselis negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.86 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu.
Byloje neįrodyta, jog ieškovė vekselį išdavė ne laisva valia, jog ieškovės veiksmai neatitiko jos vidinės valios, jog tie veiksmai buvo nulemti atsakovo vykdyto spaudimo ir apgaulės. Teigdama, kad atsakovas, panaudodamas ekonominį spaudimą ir apgaulę, vertė pasirašyti ginčijamą vekselį, ir netgi „atgalinėmis“ datomis, įtikinėjo, jog vekselis nebus pateiktas vykdyti, baugino aiškindamas, jog nepasirašius ginčijamo vekselio gali būti prarastas turtas, ieškovė nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Byloje apskritai nepatvirtinta, kad vekselis buvęs išduotas tik tam, jog būtų galima areštuoti žemės sklypą. Kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė teiginių, jog veikė atsakovui verčiant, darant psichologinį, ekonominį spaudimą ar netgi panaudojant apgaulę tikslu išgauti iš ieškovės ginčijamą vekselį (CPK 178 str.).
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje ieškovė neįrodė, jog vekselį pasirašė dėl atsakovo apgaulės ir spaudimo (CK 1.91 str. 1, 5 d., CPK 178 str.).
Papildomai pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų pagrindų keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atsakovas prašo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, kad būtų įvertinti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai apie pačios ieškovės ir kitų asmenų tikėtinai padarytas neteisėtas veikas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme. Tokį prašymą atsakovas motyvuoja tuo, kad apeliaciniame skunde ieškovo nurodo, jog buvo iš anksto susitarusi su atsakovu bei trečiuoju asmeniu ir siekdama sutrukdyti vykdyti išieškojimą iš jai priklausančio žemės sklypo „atbuline“ data pasirašė suklastotą vekselį. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui pateiktoje medžiagoje nėra akivaizdžių požymių, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, todėl nėra pakankamo pagrindo imtis procesinių veiksmų, numatytų CPK 300 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.