Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

2018 m. lapkričio 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dovilra” skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2, 5 punktais, Aplinkos ministro 2005-02-07 įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.3, 5.4, 5.6 punktais, ir pažymi, kad atsakovas taikydamas sankciją neatsižvelgė į tai, kad įmonė buvo ne kartą tikrinta, tvarkingai vykdė savo veiklą, niekada iki nagrinėjamo atvejo pažeidimų nepadarė. Mano, kad nurodytos aplinkybės parodo, kad pažeidimas nebuvo daromas sąmoningai; įmonė iš karto po nedeklaravimo fakto nustatymo tinkamai ir patikslino kiekius ir sumokėjo atitinkamus mokesčius, todėl pripažintina, jog neturėjo tikslo nuslėpti naudotų resursų ir turėti mokestinės naudos.

Akcentuoja, kad nėra duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi tyčia sąmoningai nuslėpti mokestį, kad būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus, taip pat reikšminga tai, kad pareiškėjos veikla nėra itin pelninga. Apgailestauja dėl pažeidimo, jį pripažįsta. Pažymi, kad bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiais KRAAD darbuotojais, teikė visą reikalingą informaciją ir dar pirminėje patikrinimo stadijoje pažeidimą visiškai pašalino savo noru, todėl pažeidimu padaryta žala yra minimali ir formali, todėl nesudaro pagrindo taikyti itin sunkią - net 1000% dydžio nuo pavėluotų sumokėti mokesčių sankciją.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodo, kad įmonė šiuo metu yra parduota. Pažymi, kad įmonės direktorius valstybinių gamtos išteklių deklaravimo metu sirgo.

Paaiškina, kad nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, MVGIĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teigia, kad pareiškėjai, kaip mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai, yra tiesiogiai taikomos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatos, taip pat šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytoji sankcija (už nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį mokesčio tarifas dauginamas iš koeficiento 10). Vadovaujasi Taisyklių 12.3 punktu, ir teigia, kad šiuo atveju taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MVGIĮ 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad Taisyklių 15 punktas įpareigoja mokesčio mokėtoją, gavus mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), pataisyti deklaracijos duomenis, vadovaujantis Taisyklėmis užpildyti patikslintą deklaraciją ir per mokesčių administratoriaus pranešime nustatytą terminą pateikti centriniam mokesčių administratoriui. Teigia, kad galimybė patikslinti pateiktą deklaraciją yra suteikiama tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas ją užpildydamas padarė nežymių klaidų, kurios nėra susijusios su jo mokestine prievole ar sumokėtų mokesčių dydžiu.

Daro išvadą, kad pareiškėja turėjo pareigą laiku vykdyti mokestines prievoles - deklaruoti ir sumokėti mokestį tada, kaip numatyta Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje. Nedeklaravus ar deklaravus mažesnį išgautų gamtos išteklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį. Apibendrina, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą už laiku nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą.

Mano, kad pareiškėjos elgesys rodo, kad ji nevykdė savo pareigos įstatymuose numatytu terminu deklaruoti iškastas naudingąsias iškasenas ir mokėti mokesčius, todėl pareiškėja šiuo atveju turėjo tikslą nuslėpti dalies išgautų valstybinių gamtos išteklių bei turėti mokestinės naudos. Teigia, kad rašytinių įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja teikdama Geologijos tarnybai 2-KN ataskaitas, jose nurodo išgautų gamtos išteklių kiekį, tačiau sistemingai pamiršta teisingai ir laiku deklaruoti mokesčius, kaip nustatyta MVGĮ. Pažymi, kad šios nustatytos aplinkybės turėtų būti vertintinos analizuojant paskirtos poveikio priemonės proporcingumą. Akcentuoja, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tikslas yra valstybinių gamtos išteklių apmokestinimas ir jo sumokėjimas, todėl laikytina, kad pareiškėja šios pareigos, deklaruoti iškastas naudingąsias iškasenas ir mokėti mokesčius MVGĮ nustatytais terminais, neįvykdė.

Teigia, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nenumato galimybės mokesčio mokėtoją atleisti nuo paskirtos baudos ar paskirtąją baudą sumažinti. Atleidimas nuo baudos ar paskirtos baudos sumažinimas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos instrumentas, numatytas Mokesčių administravimo įstatyme, o ne Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-07-16 sprendimo Nr. 3 „Dėl Patikrinimo akto tvirtinimo” pakeitimo. Pareiškėja prašo netaikyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyto mokesčio 10 kartų didesnio tarifo, arba sumažinti papildomai apskaičiuotą mokestį iki minimumo, kuris neviršytų papildomai priskaičiuoto 6 775,60 Eur mokesčio dydžio (100 proc.) sankcijos už nedeklaruotus iškasenų kiekius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2015 m. vykdo ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio karjere (12,9 ha kasybos sklypas). Nustatyta, jog Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018-05-14 atliko ūkinės veiklos (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio karjere patikrinimą; patikrinimo metu surašytas 2018-05-14 Patikrinimo aktas Nr. (10)-LTl-60. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-07-16 sprendimu nuspręsta patvirtinti 2018-05-14 patikrinimo aktą Nr. (10)-LTl-60, kuriame po atlikto patikrinimo už 2017 metus pareiškėjui buvo apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu - 67 756,00 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (7 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Taisyklių 5 punktas reglamentuoja, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis (Taisyklių 6 punktas). Mokesčio mokėtojai ne vėliau kaip per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytą terminą deklaruotas mokesčio sumas sumoka į centrinio mokesčių administratoriaus biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Taisyklių 9 punktas). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo prievolę kiekvieną kalendorinį ketvirtį užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją, ją pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėti mokestį per Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

Iš atsakovo 2018-05-14 patikrinimo akto Nr. (10)-LTl-60 ir 2018-07-16 sprendimo Nr. 3 nustatyta, jog 2017-10-11 buvo atlikti markšeideriniai matavimai (apskaitomas laikotarpis nuo gavybos pradžios iki 2017-10-11), pagal juos per apskaitomą laikotarpį išgauta – 81 660 m³ išteklių, iš kurių žvyro – 20 831 m³, smėlio – 60 829 m³. Nustatyta, kad pareiškėja iki pranešimo apie planinį patikrinimą mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą 2015 metų III ketvirčio deklaracijoje (2015-10-15) deklaravo 5 335 m³ smėlio; 2017 metų II ketvirčio deklaracijoje (2017-07-07) deklaravo 9 470 m³ smėlio ir 119 m³ žvyro, III ketvirčio deklaracijoje (2017-11-08) deklaravo 19 881 m³ žvyro ir 29 195 m³ smėlio. Pagal 2015 metų kietųjų naudingųjų išteklių kasybos ataskaitas 2-KN Įmonė III - ame ketvirtyje išgavo 5 000 m³ smėlio; pagal 2017 metų kietųjų naudingųjų išteklių kasybos ataskaitas 2-KN Įmonė I - ame ketvirtyje kasybos nevykdė, II - ame ketvirtyje išgavo – 8 500 m³ smėlio, III - ame ketvirtyje 47 000 m³ smėlio ir 21 000 m³ žvyro, IV - ame ketvirtyje kasybos nevykdė. Nustatyta, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėja deklaravo 16 829 m³ mažiau smėlio ir 831 m³ žvyro išteklių nei išgavo. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas, vadovaudamasis Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, nustatytus tarifus daugino iš koeficiento 10, t. y. III - as ketvirtis (smėlis) MN = 16829 * 0,38 * 1,041 * 10 = 63 950,00 Eur, III -as ketvirtis (žvyras) MN = 831 * 0,44 * 1,041 * 10 = 3 806,00 Eur, iš viso 67 756,00 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėja pateiktoje 2017 m. III ketvirčio deklaracijoje pateikė netikslius duomenis apie tuo laikotarpiu iškastas naudingąsias iškasenas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl faktinių bylos aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Pareiškėja iš esmės neneigia aplinkybės, kad 2017 m. III ketvirčio deklaracijoje nebuvo pateikti tikslūs duomenys, tačiau akcentuoja, jog niekada nesiekė išvengti mokestinės prievolės, netikslūs duomenys pateikti dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių t. y. bendrovės direktoriaus ligos ir tikslių markšeiderinių matavimų neturėjimo. Pareiškėja teigia, kad paskirta sankcija yra neproporcinga įvykdytam teisės pažeidimui, todėl netaikytina arba mažintina.

Pagal Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (8 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad tvirtinant patikrinimo rezultatus, šiuo atveju atsakovui nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2008-09-17 nutarimus).

Pažymėtina tai, jog teisingumo principas įpareigoja, kad padarius priešingą teisei veiką, nebūtų išvengta atsakomybės, tačiau skiriama bausmė turi būti proporcinga padarytam pažeidimui. Konstitucinis Teismas 2001-10-02 nutarime yra nurodęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarimą).

Įvertinus byloje esančią medžiagą bei šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas (to neneigia ir pareiškėja), o jo padarymo aplinkybės nekeičia padarytų veiksmų kvalifikavimo kaip priešingų teisei. Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidimas nėra sisteminis, ankstesniais laikotarpiais deklaracijos už išgautų iškasenų kiekį pateiktos tikslios ir laiku, mokesčiai sumokėti; nedeklaruotų iškasenų kiekiai (16 829 m³ smėlio ir 831 m³ žvyro) nėra dideli. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja siekė suklaidinti mokesčių administratorių. Kaip paaiškino pareiškėjos atstovas, dalis valstybinių gamtos išteklių nebuvo deklaruota dėl apsirikimo ir kitų nepalankių aplinkybių (bendrovės direktoriaus ligos ir tikslių markšeiderinių matavimų neturėjimo). Pagal byloje pateiktus duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti dalį sunaudotų valstybinių gamtos išteklių ir dėl to turėti mokestinės naudos. Priešingai, pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriaus atstovais, o pastebėjusi klaidą pateikė teisingą deklaraciją bei sumokėjo paskaičiuotą nesumokėtą mokestį per nustatytą terminą (per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos). Valstybės biudžetas žalos dėl pareiškėjos veiksmų nepatyrė, nes privalomi mokesčiai sumokėti. Dėl nurodytų priežasčių imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai taikyti tokio paties griežtumo poveikio priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sąmoningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors įstatymuose toks diferencijavimas ir neįtvirtintas. Konstatuotina, kad anksčiau aptartos aplinkybės yra pakankamos, jog atsižvelgiant į jas galėtų būti mažinamas atsakovo nustatytas mokestis už 2017 m. nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme reglamentuotos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už nedeklaruotus 2017 m. valstybinius gamtos išteklius. Taigi, pareiškėjos reikalavimas tenkintas, pakeičiant atsakovo 2018-07-16 sprendimą ir sumažinant apskaičiuotą mokestį iki 13 551,20 Eur (mokestis už 2017 m. nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius (6 775,60 Eur) + 100 proc. didesnis mokestis už nedeklaruotus iškasenų kiekius (6 775,60 Eur)).

Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja yra sumokėjusi 7 038,00 Eur dydžio mokestį (mokestį už 2017 m. nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius (6 775,60 Eur) ir permoką (262,40 Eur)). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad permokėta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka grąžinama (įskaitoma).

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

Regionų apygardos administracinio teismo 2018-08-10 nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir, iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-07-16 sprendimo Nr. 3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” galiojimas.

ABTĮ 70 straipsnis reglamentuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Pagal minėto straipsnio 6 dalies nuostatas nutartis panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę vykdoma pasibaigus terminui nutarčiai apskųsti.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos skundas tenkintas, todėl sprendžiama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė tapo nereikalinga ir turi būti panaikinta sprendimui įsiteisėjus. Taigi, įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinama Regionų apygardos administracinio teismo 2018-08-10 nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria sustabdytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-07-16 sprendimo Nr. 3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” galiojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dovilra” skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo tenkinti.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-07-16 sprendimą Nr. 3 „Dėl Patikrinimo akto tvirtinimo” ir 2018-07-16 sprendimu pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Dovilra” patvirtintą mokestį sumažinti iki 13 551,20 Eur.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018-08-10 nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria sustabdytas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-07-16 sprendimo Nr. 3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” galiojimas.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo vykdymą pavesti atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.