Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, J. K., Ž. K., E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

9. Iš į bylą pateikto Civilinės metrikacijos skyriaus (biuro) išduoto Santuokos liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir V. K. sudarė santuoką, o iš Mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. K. mirė. VĮ Registrų centro Gyventojo registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad V. K. mirė santuokoje, sutuoktinė – E. K., vaikai: J. K., Ž. K., ir E. K.. 2024 m. spalio 18 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas – Butas, nuosavybės teise nuo 1992 m. gegužės 18 d. priklauso pareiškėjai E. K., kad V. K. 2006 m. rugsėjo 11 d. įgijo (paveldėjo) nekilnojamąjį turtą – Žemės sklypą. Į bylą pateikti VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašai patvirtina, jog pagal V. K. asmens kodą duomenų apie šio asmens sudarytus testamentus, palikimo priėmimo faktus, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus, palikėjo palikimo atsisakymo faktus atitinkamuose registruose neįregistruota. Iš į bylą pateikto Lietuvos antstolių rūmų rašto matyti, kad V. K. buvo skolingas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Anykščių šiluma“, dėl ko buvo išduoti vykdomieji dokumentai ir pradėti skolos išieškojimo procesai. Pareiškėja į bylą pateikė mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. spalio 17 d. atliko mokėjimus UAB „Anykščių šiluma“ už Butui pateiktą šilumą ir karštą vandenį. Šie duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėja jai su sutuoktiniu priklausiusį butą prižiūrėjo ir valdė kaip savo ir po sutuoktinio mirties. Be to, pareiškėja pateikė į bylą 2024 m. spalio 21 d. UAB „Anykščių šiluma“ pažymą, kurioje nurodyta, kad E. K., valdanti nuosavybės teise Butą, už šilumos energiją 2024 m. spalio 21 d. neskolinga.

10. Pagal CK 3.87 straipsnį, jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pirmiau šiame sprendime nurodytas nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Šis nurodyto turto teisinis rėžimas pasibaigė vienu iš įstatyme nustatytu būdu – vienam iš sutuoktinių mirus (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), todėl dėl mirusiajam V. K. priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

12. Nors nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti atskiri duomenys, patvirtinantys V. K. palikimą sudarančio objekto – Žemės sklypo, priėmimą faktiškai pradėjus šį turtą valdyti, teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje yra išaiškinęs, jog vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1, Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

13. Tuo tarpu byloje nustatyti faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po V. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) pastarojo palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį nekilnojamąjį turtą – Butą. Pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškimą patenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. K. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio – V. K., mirties (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje susidarė 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos, atsižvelgiant į tai, kad ji, suinteresuota paveldėto turto perėmimu, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, dėl ko turėjo inicijuoti šį teisminį procesą (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.