Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį (patikslintą) atsakovei O. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

23. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių sudaryta santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir dalimi, kuria, ieškovo vertinimu, netinkamai nustačius dalytino santuokos metu įgyto turto balansą, atsakovės O. N. naudai iš ieškovo A. N. buvo priteista 32 069,79 Eur dydžio piniginė kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Dėl naujų įrodymų

25. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

26. Atsižvelgdama į ginčo pobūdį (ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių), į tai, kad su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu ir apeliaciniu skundu keliamu klausimu dėl dalytino turto vertės, o atsakovė nepareiškė prieštaravimų dėl naujų teikiamų įrodymų priėmimo, įvertinusi, kad šio įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir siekdama teisingai nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija apelianto pateiktą įrodymą priima ir prideda prie bylos.

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo

27. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir prašo šią dalį pakeisti, pripažįstant, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės. Apelianto įsitikinimu, šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, pasireiškusios nepagarba sutuoktiniui, kuriančiam šeimos gerovę, santuokine neištikimybe, pastangų išsaugoti šeimą santykių pablogėjimo metu nebuvimu.

28. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose.

29. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta prezumpcija, kad santuoka pripažįstama iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

34. Apeliantas papildomai nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu, duodama paaiškinimus, atsakovė pripažino, jog būtent ieškovas dėjo pastangas ir bandė rasti būdų išsaugoti šalių santuoką, šeimą. Apelianto vertinimu, tai, kad būtent atsakovė nebenorėjo tolesnių santykių su ieškovu, atitinkamai ir šeimos išsaugojimo, taip pat yra savarankiškas pagrindas sutuoktinio kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti. Įvertinus atsakovės byloje duotus ir procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, matyti, kad sutuoktinių santykiai buvo pasikeitę (pablogėję) jau 2018 m. Apelianto akcentuojami duomenys dėl poreikio sutuoktiniams imtis veiksmų išsaugoti šalių santuoką sudaro pagrindą vertinti, kad šalių tarpusavio santykiai jau nebuvo darnūs. Abi šalys savo teiginius dėl santuokos iširimo priežasčių grindė savo paaiškinimais, kitokių objektyvių įrodymų neteikė. Tiesėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo dėl santuokos iširimo vienareikšmiškai pripažinti kaltu tik vieną iš sutuoktinių (CPK 176–178 straipsnis). Ištyrusi bylos duomenis ir šalių argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl abiejų sutuoktinų santuokinių pareigų pažeidimų, vienokiu ar kitokiu mastu turėjusių įtakos santuokos iširimui (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių santuoka pagrįstai pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinų kaltės.

Dėl nekilnojamojo turto vertės

35. Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso santuokos metu įgytas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dalytinas butas, ginčo butas). Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl minėto nekilnojamojo turto (buto) vertės, sprendžiant dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio sumos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai nustatė minėto buto rinkos vertę. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

39. Nustatyta, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje dėl išvados dėl turto vertės pažymėta, kad iš šioje ataskaitoje nustatytos turto vertės nėra eliminuoti (atimti) jokie mokesčiai ir (ar) pardavimo išlaidos (PVM mokestis, pelno ar pajamų mokesčiai, tarpininkavimo, notarinės išlaidos), ir pažymima, kad, vykdant vertinamo turto pirkimo–pardavimo sandorį (jei PVM būtų išskiriamas), PVM mokestį reikėtų atimti iš šioje ataskaitoje nustatytos turto vertės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad butas priklauso fiziniams asmenims, dėl to nėra jokio teisinio pagrindo iš numatytos turto vertės išskirti ir atimti PVM mokestį. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė jokių nesutikimo su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais motyvų.

41. Pirma, įvertinus ieškovo apeliacinės instancijos teisme pateiktus naujus rašytinius įrodymus – UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto rinkos kainų Lietuvoje laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. statistinės analizės duomenis, pažymėtina, kad nurodytame dokumente pateikti statistiniai duomenys apie butų 1 kv. m ploto kainų pokyčius. Pastebėtina, kad remiantis apelianto akcentuojamais duomenimis, t. y. duomenimis apie renovuotų senos statybos 4 ir daugiau kambarių butų 1 kv. m ploto kainą 2022 m. gegužės mėnesį teritorijose „gyvenamieji rajonai“, vidutinė 80,14 kv. m buto kaina sudarytų nuo 80 140 Eur (1 000 Eur/kv. m x 80,14 kv. m) iki 118 607,20 Eur (1 480 Eur/kv. m x 80,14 kv. m). Pastebėtina, kad nurodytu būdu apskaičiuota maksimali vertė nėra pernelyg nutolusi nuo ginčo buto vertės, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Be to, nurodytų minimalios ir maksimalios verčių vidurkis, t. y. 99 373,60 Eur ((80 140 Eur + 118 607,20 Eur) / 2), yra didesnis tiek už ieškovo pateiktoje UAB „Turto spektras“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodytą turto vertę (91 000 Eur), tiek už ieškovo vertinimu pripažintiną ginčo buto rinkos vertę (93 690 Eur).

42. Antra, pažymėtina, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta konkretaus vertinamo ginčo buto rinkos individualizuota vertė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 4.1.3 dalyje dėl vertinamo turto buvimo vietos pateiktos išvados, jog, vertintojų nuomone, vertinamo objekto buvimo vieta yra patraukli gyvenamuoju požiūriu; vertinamas objektas yra (duomenys neskelbtini); nedidelis atstumas iki (duomenys neskelbtini) centrinių įstaigų, geras susisiekimas su kitais miesto rajonais – tai pagrindiniai veiksniai, suteikiantys vertinamo turto buvimo vietai patrauklumo nekilnojamojo turto rinkos požiūriu; vis dėlto didesnis užstatymo tankis, blogesnės automobilių statymo sąlygos mažina objekto eksploatavimo patrauklumą. Minėtos ataskaitos 6.5 dalies dėl turto rinkos vertės nustatymo duomenimis, vertinamo turto vertė nustatyta lyginamuoju metodu, o apskaičiavus koreguotas lyginamųjų objektų pardavimo kainas, yra gauti tam tikri jų svyravimai ir koreguotos kainos už 1 kv. m svyruoja nuo 1 504 Eur iki 1 560 Eur. Taigi, atsižvelgtina į nurodytus duomenis, kad vertinto dalijamo buto buvimo vieta yra netoli (duomenys neskelbtini) centrinių įstaigų. Pastebėtina, kad nurodytos lyginamųjų objektų vertės, taip pat ir apelianto akcentuojama pagal UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą nustatyta ginčo buto 1 kv. m ploto kaina – 1 522 Eur (122 000 Eur / 80,14 kv. m), iš esmės atitinka apelianto pateiktos UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto rinkos kainų Lietuvoje statistinės analizės duomenis apie renovuotų senos statybos 4 ir daugiau kambarių butų 1 kv. m ploto kainas 2022 m. gegužės mėnesį teritorijose „Centras, Senamiestis, prestižiniai rajonai“, t. y. nuo 1 400 Eur/kv. m iki 2 500 Eur / kv. m. Atsižvelgiant į nurodytas vertes, vidutinė 80,14 kv. m buto kaina sudarytų nuo 112 196 Eur (1 400 Eur / kv. m x 80,14 kv. m) iki 200,350 Eur (2 500 Eur / kv. m x 80,14 kv. m). Taigi net įvertinus nurodytus duomenis, kad objekto eksploatavimo patrauklumą mažina didesnis užstatymo tankis, blogesnės automobilių statymo sąlygos, matyti, kad nurodytu būdu apskaičiuota net minimali vertė nėra pernelyg nutolusi nuo ginčo buto vertės, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai vienareikšmiška nepagrindžia apelianto nurodytu būdu jo apskaičiuotos ginčo buto rinkos vertės (93 690 Eur) ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokia verte nesivadovavo. Taip pat apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta individualizuota konkretaus vertinamo ginčo buto rinkos verte. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino, jog ginčo buto vertė yra 122 000 Eur.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo

44. Pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių santuokoje įgytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuspręsta priteisti ieškovui A. N. asmeninės nuosavybės teise. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Apeliacine tvarka taip pat tarp šalių nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad sutuoktinių bendro turto dalys laikytinos lygiomis.

45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, atsakovui priteisus butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 122 000 Eur, natūra, atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį priteistina 32 069,79 Eur piniginė kompensacija. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovei iš ieškovo priteistiną kompensacijos dydį (32 069,79 Eur), sudėjo 122 000 Eur dalytino buto vertę ir 8 000 Eur sumą, gautą už parduotą „Lexus“ automobilį, ir iš nurodytos sumos atėmė 26 866,87 Eur (negrąžinto kredito suma iki 2019 m. spalio mėn. pagal 2008 m. spalio 31 d. kreditavimo sutartį Nr. JP-15541), 21 066,93 Eur (20 764,13 Eur + 302,80 palūkanos (pagal daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2020-8615-05)) ir 17 926,63 Eur (asmeninės ieškovo lėšos) sumas, o gautą 64 139,57 Eur sumą padalijo iš dviejų.

46. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dalytino santuokos metu įgyto turto balansą ir nepagrįstai atsakovės O. N. naudai iš ieškovo priteisė 32 069,79 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Apeliantas prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 503,80 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovo įvykdytą bendrų prievolių kreditoriui Luminor Bank AS dalį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendro dalytino turto balansą, neturėjo teisės ir pagrindo mažinti ieškinyje nurodytą ieškovo asmeninių lėšų, panaudotų bendram turtui įsigyti, sumą (55 027,80 Eur). Apelianto įsitikinimu, nepagrįstos ir neteisėtos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovo asmeninių lėšų, panaudotų bendram turtui įsigyti, suma mažintina neva 12 005,60 Eur padengto kredito suma ir 25 095,57 Eur lėšų, panaudotų ieškovo buto remontui, suma.

47. CK 3.117 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Turto balanso sudarymą reglamentuojančio CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 3.118 straipsnio 2 dalis nustato, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį, nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. CK 3.118 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, jog bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK numatytas išimtis.

48. Taigi turto balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

49. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑111-687/2020 27 punktą). Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 37 punktą). Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 42, 43 punktai). Tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 55 punktas).

51. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas asmeninės nuosavybės teise už 140 000 Lt (40 546,80 Eur) įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šios pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta turto kainos sumokėjimo tvarka: 90 000 Lt (26 065,80 Eur) pardavėjai gavo iš pirkėjo prieš sutarties sudarymą (2.1 papunktis); likusius 50 000 Lt (14 481 Eur) pirkėjas, gavęs kreditą iš AB banko „NORD/LB Lietuva“, įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų po šios sutarties patvirtinimo pervesti pardavėjai nurodyta tvarka. Byloje pateiktos AB banko „NORD/LB Lietuva“ 2004 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutarties ir įmokų mokėjimo grafiko duomenimis, ieškovui buvo suteiktas 14 481 Eur kreditas butui (duomenys neskelbtini), pirkti; galutinis kredito grąžinimo terminas – 2014 m. birželio 30 d.

52. (duomenys neskelbtini) ieškovas A. N. ir atsakovė O. N. sudarė santuoką. Byloje pateiktos DnB NORD banko (dabar Luminor Bank AS) 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutarties Nr. 06/423-1140 specialiosios dalies duomenimis, ieškovui ir atsakovei, kaip kredito gavėjams, buvo sutarta suteikti 650 000 Lt (188 253,01 Eur) kredito sumą nustatyta tvarka (3 ir 8 punktai); kredito paskirtis: 367 785 Lt (106 517,90 Eur) kredito dalis – statomam butui su automobilio stovėjimo vieta, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti, o 282 215 Lt (81 735,11 Eur) kredito dalis – statomam butui, adresu (duomenys neskelbtini), įrengti (7 punktas). Bylos duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įsigytas.

53. Nustatyta, kad 2008 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. JP-14619 ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 331 000 Lt (95 864,23 Eur). 2008 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. JP-14619 2.1 punkte nurodyta parduoto nekilnojamojo turto objekto kaina – 331 000 Lt (95 864,23 Eur) ir nurodyta atsiskaitymo tvarka: 2.1.1 papunktyje nurodyta, kad 21 000 Lt (6 082,02 Eur) pirkėja sumokėjo pardavėjo įgaliotiniui, o pardavėjo įgaliotinis pinigus – 21 000 Lt (6 082,02 Eur) – gavo prieš sutarties sudarymą; 2.1.2 papunktyje nurodyta, kad 310 000 Lt (89 782,21 Eur) pirkėjai įsipareigoja pervesti į nurodytą banko sąskaitą, iš nurodytos sumos dalis lėšų skirta pardavėjo įsiskolinimui pagal 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1140 su visais pakeitimais ir papildymais AB DnB NORD bankui dengti (2008 m. rugsėjo 25 d. įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį likutis bankui sudaro 86 650 Lt (25 095,57 Eur), jis turi būti tikslinamas lėšų pervedimo bankui dieną, per 30 kalendorinių dienų po sutarties sudarymo).

54. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė su Luminor Bank AS (buvęs AB DnB NORD bankas) 2008 m. spalio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal šią sutartį ieškovui ir atsakovei suteiktas 200 000 Lt (57 924 Eur) dydžio kreditas butui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Byloje taip pat nustatyta, kad 2008 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. JP-15541 ieškovas ir atsakovė už 390 000 Lt (112 951,81 Eur) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos 2008 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta atsiskaitymo tvarka: 20 000 Lt (5 792,40 Eur) pirkėjai sumokėjo pardavėjui, o pardavėjas pinigus gavo prieš šios sutarties sudarymą pagal preliminariąją sutartį 2008 m. rugsėjo 23 d. (2.1.1 papunktis); 109 050,98 Lt (31 583,35 Eur) pirkėjai pervedė į nurodytą banko sąskaitą pardavėjo įsiskolinimams bankui padengti prieš šios sutarties sudarymą (pagrindas: mokėjimo nurodymas Nr. 560, 2008 m. spalio 31 d.) (2.1.2 papunktis); 60 949,02 Lt (17 652,06 Eur) pirkėjai pervedė į pardavėjo sąskaitą prieš šios sutarties sudarymą (2.1.3 papunktis); 200 000 Lt (57 924 Eur) pirkėjai įsipareigojo pervesti į nurodytą pardavėjo banko sąskaitą per 30 dienų po šios sutarties patvirtinimo. Nurodytų sutarčių turinys sudaro pagrindą pripažinti įrodyta aplinkybę, kad perkant dalijamą butą buvo panaudota 57 924 Eur kredito lėšų.

56. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje šalys skirtingai nurodė 86 650 Lt (25 095,57 Eur) sumos paskirtį ir panaudojimo aplinkybes. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą gautomis pajamomis, be kita ko, buvo padengtas ieškovo asmeninės paskolos, suteiktos Luminor bank AS skyriaus Lietuvoje, likutis – 86 650 Lt (25 095,57 Eur). Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį, remdamasi buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis nurodė, kad 86 650 Lt (25 095,57 Eur) suma buvo skirta abiejų sutuoktinių įsiskolinimui pagal 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1140 su visais pakeitimais padengti. 2008 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. JP-14619, kuria parduotas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas (duomenys neskelbtini), 2.1.2 papunkčio duomenys patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad 86 650 Lt (25 095,57 Eur) suma turėjo būti skirta įsiskolinimui pagal 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1140, kurioje kaip gavėjai nurodyti ieškovas ir atsakovė, padengti. Šiuo aspektu įvertintina ir tai, kad šalims esant santuokoje sudarytos minėtos 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutarties Nr. 06/423-1140 7 punkte buvo nurodyta suteikto kredito paskirtis – dalis lėšų turėjo būti skirta statomam butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti ir dalis lėšų šiam statomam butui įrengti. Bylos duomenims, nurodytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įsigytas.

57. Reikšminga įvertinti, kad tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės nurodytų aplinkybių matyti, jog šalys neginčija aplinkybės, kad dalis lėšų pagal nurodytą 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutartį buvo panaudota, tačiau skirtingai nurodo lėšų panaudojimo tikslą. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog pagal 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1140 gautos lėšos buvo panaudotos butui, adresu (duomenys neskelbtini), remontuoti, įrengti, baldams, buitinei technikai ir kt. daiktams įgyti. Ieškovas tokios atsakovės nurodytos aplinkybės nepripažino ir ją neigė, nurodydamas, kad šį butą iš esmės remontuoti, gerinti nebuvo jokios prasmės, nes šalys buvo sudariusios preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Šį argumentą ieškovas grindė 2006 m. spalio 20 d. atsakovės ir ieškovo Klaipėdos apylinkės teismui pateikto prašymo dėl leidimo sudaryti įkeitimo sandorį kopija ir šiame dokumente užfiksuotais duomenimis. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes dėl lėšų pagal 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutartį panaudojimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), remontuoti ir pagerinti (CPK 178 straipsnis).

58. Nustatyta, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 7 d. prašyme dėl papildomų įrodymų pridėjimo paaiškino, jog 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutarties pagrindu suteikus kreditą ieškovui ir atsakovei, nors šio kredito suteikimo tikslas buvo nustatytas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, dalis šio suteikto kredito lėšų buvo panaudota kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Kartu ieškovas nurodė, kad, bankui suteikus kreditą, ieškovas ir atsakovė: 1) atsakovės motinos vardu įgijo nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą su sodo nameliu; 2) įgijo atsakovei naudoti skirtą naują lengvąjį automobilį „Lexus RH 450“, kurio, vėliau sugadinto, pardavimo lėšos šalių įtrauktos į dalytino turto, nutraukiant santuoką, balansą. Tokias aplinkybes ieškovas akcentuoja ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad atsakovės motinos vardu sodo sklypas su statiniu vėliau ieškovo ir atsakovės buvo parduoti, pajamas gaunant ieškovui ir atsakovei. Ieškovas nepateikė nurodytus teiginius apie kitų asmenų vardu įgytą ir vėliau parduotą nekilnojamąjį turtą patvirtinančių įrodymų. Tačiau, vertinant ieškovo teiginius dėl lėšų panaudojimo būdo, reikšminga įvertinti ir atsakovės atstovės 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodytus paaiškinimus, kad atsakovė patvirtino, jog ne visi pinigai buvo investuoti į buto (duomenys neskelbtini) pagerinimą, o tikrai dalis lėšų buvo išleista automobiliui, dalis lėšų buvo išleista dar kažkam; taip pat nurodė, kad buvo remontuojamas ir nurodytas butas – buvo ardoma siena, padaryta bendra patalpa (2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 4 min. 45 sek.–1 val. 5 min. 29 sek.). Apeliantas teisingai nurodo, kad automobilio „Lexus RH 450“ pardavimo lėšos įtrauktos į nutraukiant santuoką dalytino turto balansą. Nurodyti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutarties pagrindu gautų lėšų dalis galėjo būti panaudota šeimos poreikiams tenkinti.

59. Pažymėtina, kad šioje byloje, išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas du kartus: Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartimi, teismui nustačius, kad ieškovo vardu nuo 2020 m. gruodžio 12 d. yra registruota transporto priemonė BMW, kuri nėra įtraukta į dalytino turto balansą, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi, ieškovui pateikus informaciją, jog jam tapo žinomos aplinkybės apie šalių bendrą įsipareigojimą kreditorei AB Šiaulių bankui. Byloje šalys aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnis). Atsižvelgtina ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, jog santuokos metu banko sąskaita buvo bendra, ir nurodė, kad ji negalėtų atriboti, kokios lėšos buvo panaudotos konkretiems tikslams (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 47 min. 38 sek.–1 val. 49 min. 35 sek.). 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu šalių atstovai prašymų papildyti bylos medžiagą ar kitų prašymų nereiškė.

60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, viena vertus, atsakovė byloje neįrodė savo teiginių dėl dalies lėšų pagal 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutartį panaudojimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiam butui remontuoti ir pagerinti (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutartis buvo sudaryta šalims esant santuokoje, jie abu įrašyti, kaip kredito gavėjai. Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktu, prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, taip pat solidariosios sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šiuo atveju, pagal byloje esančius duomenis, 86 650 Lt (25 095,57 Eur) įsiskolinimas pagal 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1140, kaip bendra sutuoktinių prievolė, padengtas ieškovo asmeninėmis lėšomis, ieškovui 2008 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. JP-14619 pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini) (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, pasisakydamas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo ir ieškovo asmeninių lėšų, panaudotų bendrosios jungtinės nuosavybės turtui įgyti, nurodė, kad pripažįstant, jog iš ieškovo asmeninių lėšų, gautų pardavus butą (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta bendra ieškovo ir atsakovės prievolė, ieškovo piniginė kompensacija už pinigines lėšas, panaudotas bendrai nuosavybei įsigyti, dar labiau didėtų šia įvykdytų prievolių dalimi, tačiau ieškovas nebekeičia savo pozicijos, išdėstytos ieškinyje, nebekeičia savo reikalavimų ir prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe ieškinyje nurodytą sumą – 55 027,80 Eur, t. y. skirtumą tarp buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainos ir banko suteikto kredito šio turto įsigijimo sandoriui finansuoti sumos (2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 4 sek.–22 min. 12 sek.; 41 min. 50 sek.–44 min. 10 sek.).

61. Reikšminga pažymėti, kad 2008 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. JP-14619 ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 331 000 Lt (95 864,23 Eur). Taigi net pripažinus, kad dalis ieškovo gautų asmeninių lėšų pagal 2008 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.2 papunkčio sąlygą buvo panaudota 86 650 Lt (25 095,57 Eur) įsiskolinimui pagal 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1140 padengti, ieškovui likusi asmeninių lėšų suma (244 350 Lt (70 768,65 Eur)) viršijo, ieškovo teigimu, butui, esančio (duomenys neskelbtini), įsigyti jo panaudotų lėšų sumą (55 027,80 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas asmeninių ieškovo lėšų, panaudotų bendram turtui įsigyti, dydį, nepagrįstai ir nemotyvuotai 25 095,57 Eur sumą pripažino šalių bendrų lėšų suma ir šia suma nepagrįstai sumažinta ieškovo nurodyta kaip panaudota jo asmeninių lėšų suma.

62. Ieškovas nurodo, kad dalytinam butui įsigyti panaudojo ne mažesnę nei 190 000 Lt (55 027,80 Eur) asmeninių savo lėšų, gautų pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, dalį. Rašytiniais įrodymais nustatyta tai, kad 2008 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį (t. y. ieškovo buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį) pasirašė O. N., kaip pardavėjo A. N. įgaliotinė. Taip pat 2008 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį (t. y. buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį) pasirašė pirkėja O. N. asmeniškai ir kaip sutuoktinio A. N. įgaliotinė. Sudarant abu sandorius atsakovė veikė 2008 m. rugsėjo 22 d. notaro patvirtinto įgaliojimo Nr. JP-13499 pagrindu. Pagal 2008 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.1 punktą, 21 000 Lt (6 082,02 Eur) suma buvo sumokėta pardavėjo įgaliotinei (atsakovei) prieš sutarties sudarymą, o, pagal 2008 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.1 punktą, 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumą pirkėjai (ieškovas ir atsakovė) sumokėjo 2008 m. rugsėjo 23 d. pagal preliminariąją sutartį. Įvertinus tai, kad sandoriai sudaryti panašiu metu, galiojant tam pačiam atsakovės įgaliojimui, jau galiojusiam dar iki 2008 m. rugsėjo 23 d., yra pakankamas pagrindas vertinti, kad ieškovas, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, turėjo 190 000 Lt (55 027,80 Eur) asmeninių lėšų, jos iš esmės galėjo būti panaudotos dalytinam butui įsigyti. Konkrečių duomenų, kad 2008 m. spalio 31 d. sandorio sudarymo metu šalys turėjo kitų lėšų (santaupų), byloje šalys neteikė.

64. Iš 2004 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutarties Nr. 1/4652 duomenų byloje nustatyta, kad ieškovui iki santuokos sudarymo buvo suteiktas 14 481 Eur kreditas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti; kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2014 m. birželio 30 d.; nustatytos kintamosios palūkanos, nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2004 m. spalio mėn. paskutinės dienos nustatyta 4,01 proc. metinė palūkanų norma ir nurodyta jos keitimo tvarka. Nustatyta, kad, 14 481 Eur paskolos grąžinimo grafiko duomenimis, kas mėnesį mokėtinos įmokos suma – 123,77 Eur (paskutinės įmokos – 123,68 Eur), paskolos grąžinimo grafike nurodytos įmokų mokėjimo datos, 4,01 proc. palūkanų norma. Byloje pateiktas 2005 m. rugpjūčio 18 d. AB banko „NORD/LB Lietuva“ susitarimas Nr. 1 dėl 2004 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutarties Nr. 1/4652 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, jame aptartas metinių palūkanų dydžio keitimas, numatant 3,59 proc. metinių palūkanų normą nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki 2005 m. rugpjūčio mėn. paskutinės dienos ir nurodyta jos keitimo tvarka. Pažymėtina, kad grįsdami savo argumentus tiek ieškovas, tiek atsakovė rėmėsi byloje esančio paskolos grąžinimo grafiko duomenimis, kuriame nurodyta įmokos suma – 123,77 Eur.

65. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki santuokos sudarymo ieškovas galėjo sumokėti tik 20 mėnesių įmokų (nuo 2004 m. rugpjūčio 31 d. iki (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo momentas)), t. y. 2 475,40 Eur (123,77 Eur x 20 mėn.). Įvertinus paskolos grąžinimo grafike nurodytas paskolos grąžinimo datas (nuo 2004 m. spalio 29 d. iki 2006 m. birželio 30 d.) matyti, kad iki šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ieškovas galėjo sumokėti 21 mėnesio įmokas, t. y. 2 599,17 Eur (123,77 Eur x 21 mėn.). Taigi nustatyta, kad paskolos likutis iki 2006 m. liepos 31 d. įmokos, kuri turėjo būti sumokėta po šalių santuokos sudarymo, sudarė 11 881,83 Eur.

66. Byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad po santuokos sudarymo minėta paskola buvo grąžinama iš bendrų sutuoktinių lėšų. Nors atsakovė nurodė, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų galėjo būti grąžinta 12 005,60 Eur suma, tačiau, kaip nustatyta anksčiau, tokia suma būtų galėjusi sudaryti 11 881,83 Eur. Reikšminga įvertinti ir tai, kad ieškovas byloje teigė, jog ieškovo asmeninis kreditinis įsipareigojimas buvo visiškai padengtas ieškovui 2008 m. spalio 7 d. sutartimi pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Įvertintinus 2004 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutarties Nr. 1/4652 11 punkto duomenis, 2006 m. spalio 13 d. kreditavimo sutarties Nr. 06/423-1140 10 punkto duomenis ir 2008 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties duomenis, kad įsipareigojimų pagal minėtas kreditavimo sutartis įvykdymui užtikrinti butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas, labiau tikėtina, kad ieškovo turėtos paskolos likutis padengtas pardavus jo nekilnojamąjį turtą gautomis asmeninėmis lėšomis. Byloje nesant kitokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nėra pakankamo pagrindo padaryti priešingas išvadas. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad dalis iki santuokos sudarymo jam suteikto kredito buvo grąžinama ir santuokos su atsakove metu. Taigi, atsižvelgiant į paskolos grąžinimo grafike nurodytas paskolos grąžinimo datas (nuo 2006 m. liepos 31 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.), vertintina, kad santuokoje su atsakove (nuo (duomenys neskelbtini) iki buto pardavimo (2008 m. spalio 7 d.) atlikti 27 periodiniai mokėjimai, jų bendra suma – 3 341,79 Eur (123,77 Eur x 27).

67. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Nustačius, kad santuokos metu dalis ieškovo asmeninės prievolės, skirtos ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiam butui įgyti, kreditoriui buvo mokama iš bendrų sutuoktinių lėšų ir taip buvo sumažintos bendrąja jungtine šalių nuosavybe esančios lėšos, ieškovui tenka atsakovei kompensuoti lėšas, kurios buvo panaudotos kuriant jo asmeninę nuosavybę, t. y. atsakovei tenkančią 1/2 dalį per santuokos laikotarpį sumokėtų kredito įmokų (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad, šalims esant santuokoje, įgyjant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklaususį butą. Atsakovė, nors tiesiogiai nesiremdama jai tenkančia 1/2 dalimi, tačiau iš esmės remdamasi savo teise į kompensaciją, prašė tokią ieškovui priklaususiam butui įsigyti per santuokos laikotarpį panaudotų bendrų sutuoktinių lėšų sumą pripažinti abiejų šalių bendromis lėšomis, panaudotomis butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir CK 3.98 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, atsakovės pozicija dėl 3 341,79 Eur kredito įmokų dalies pripažintina iš esmės pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vertinti, kad dalytinam butui įsigyti panaudota 3 341,79 Eur šalių bendrų lėšų ir 51 686,01 Eur (55 027,80 Eur – 3 341,79 Eur) ieškovo asmeninių lėšų (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

68. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, apeliaciniu skundu prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 32 069,79 Eur dydžio piniginė kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį, prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 503,80 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovo įvykdytą bendrų prievolių kreditoriui Luminor Bank AS dalį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2019 m. spalio 5 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis), ir, priimdamas teismo sprendimą, nusprendė taikyti santuokos nutraukimo pasekmes nuo 2019 m. spalio 5 d. Taigi nors apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo patikslintame ieškinyje savo pareikštą reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovės patikslintame ieškinyje nurodytu būdų apskaičiuotą kompensaciją, tačiau apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2019 m. spalio 5 d. Apeliantas taip pat nenurodo nesutikimo motyvų ir neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kuriomis pripažinta, jog aktuali ir vertintina tik iki 2019 m. spalio mėn. negrąžinto kredito pagal 2008 m. spalio 14 d. kreditavimo sutartį suma.

69. Atsižvelgiant į anksčiau padarytas išvadas dėl dalytino buto rinkos vertės nustatymo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog sutuoktinių bendro dalytino turto suma sudaro 130 000 Eur (t. y. 122 000 Eur (dalytino buto vertė) + 8 000 Eur (už parduotą „Lexus“ automobilį gauta suma)). Apeliacine tvarka nėra motyvuotai ginčijamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma – 47 933,80 Eur (t. y. 26 866,87 Eur (negrąžinto kredito suma iki 2019 m. spalio mėn. pagal 2008 m. spalio 31 d. kreditavimo sutartį) ir 21 066,93 Eur (20 764,13 Eur + 302,80 palūkanos (pagal daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2020‑8615-05)).

70. Įvertinus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, ištyrus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visumą, apibendrinant tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti, jog šalims perkant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaudota 57 924 Eur kredito lėšų, 3 341,79 Eur šalių bendrų lėšų ir 51 686,01 Eur ieškovo asmeninių lėšų. Taigi bendras dalytinas ieškovės ir atsakovo turtas (aktyvo ir pasyvo santykis), kuris padalijamas šalims lygiomis dalimis, sudaro 30 380,19 Eur (130 000 Eur – 26 866,87 Eur – 21 066,93 Eur – 51 686,01 Eur) (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteisus butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį priteistina piniginė kompensacija sudaro 15 190,10 Eur (30 380,19 Eur / 2) (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

71. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir netinkamai nustatė priteistinos kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį dydį, dėl to nustatytas pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tinkinti iš dalies. Apeliaciniu skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš dalies keistina, sumažinant atsakovei O. N. iš ieškovo A. N. priteistą 32 069,79 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį iki 15 190,10 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

73. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, konstatavo, kad byloje patenkinta 50 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo ieškiniu pareikšta keletas skirtingo pobūdžio reikalavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas, atsižvelgiant į bendrą bylos išnagrinėjimo rezultatą, neturi esminės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijai, dėl to bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys).

74. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 814,10 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 840 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 300 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

75. Įvertinus tai, kad ieškovo apeliaciniu skundu pareikšti reikalavimai yra skirtingo pobūdžio, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, pripažintina, kad tenkinta 1/3 dalis reikalavimų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalimi ir 98 straipsniu, proporcingai tenkintai apeliacinio skundo daliai (1/3 dalis), ieškovui iš atsakovės priteistina 271,37 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 280 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai (2/3 dalys), atsakovei iš ieškovo priteistina 200 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Šalių bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kaip vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, įskaitytinos ir ieškovui iš atsakovės priteistina 80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovei O. N. iš ieškovo A. N. (A. N.) už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį, sumažinant atsakovei O. N. iš ieškovo A. N. priteistą kompensacijos dydį iki 15 190,10 Eur (penkiolikos tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt eurų 10 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės O. N. ieškovo A. N. naudai 271,37 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 37 ct) žyminio mokesčio ir 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.