Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-23 · Civilinė byla Nr. 2A-540-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-23
Bylos Nr.
2A-540-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00440-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
ŽŪK „Dovainonių agroservisas“
Atsakovas
IĮ Č. M. pieno supirkimo
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-540-653/2015Proceso Nr.2-39-3-00440-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ŽŪK „Dovainonių agroservisas“ apeliacinį skundą dėl 2014-04-28 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ŽŪK „Dovainonių agroservisas“ ieškinį atsakovui IĮ Č. M. pieno supirkimo punktui dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 9820,00 Lt už naudojimąsi pieno šaldytuvu nuo 2012-08-02 iki 2013-12-05, 1060,00 Lt už pieno vonios atjungimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo 2009-04-01 atsakovė pagal Paslaugų teikimo sutartį teikė ieškovui pieno supirkimo paslaugas. Atsakovė turėjo pieno šaldytuvą CRFO ALFA LAVAL 1650, kuriame laikė supirktą pieną. 2012-08-02 Č. M. nutraukė paslaugų teikimo sutartį, tačiau pieno šaldytuvo neatidavė ir juo naudojosi toliau. 2012-12-17 atsakovui siųstas raštas dėl šaldytuvo grąžinimo, tačiau atsakovas nesureagavo. 2013-03-19 taip pat siųstas raštas, kuriame atsakovas įspėtas, kad 2013-03-29 ieškovo atstovai atvyks paimti šaldytuvo. Atvykus kartu su meistru V. B. atsiimti šaldytuvo, Č. M. neleido jo paimti. Už meistro darbą sumokėjo 1060,00 Lt. 2013-12-05 šaldytuvas buvo atsiimtas iš atsakovo. Atsiimant šaldytuvą dalyvavo meistras V. B.. Pakartotinai už pieno vonios atjungimą jam nemokėjo. Nuo 2012-08-02 iki 2013-12-05 ŽŪK „Dovainonių agroservisas“ patyrė nuostolių, nes negalėjo naudotis šaldytuvu, nors jo pagrindinė veikla yra pieno supirkimas. Prašomą priteisti sumą nustatė pagal internete esančius pieno šaldytuvų nuomos pasiūlymus bei Č. M. už veiklą gaunamu pelnu. Nežinojo, kad pieno šaldytuvą Č. M. naudojo pagal panaudos sutartį su AB „Pieno žvaigždės“. 2009-04-01 žodžiu informavo Č. M., kad ketino iš AB „Pieno žvaigždės“ pirkti pieno šaldytuvą. Kai siuntė laišką, kad atvyks atsiimti šaldytuvą nepridėjo dokumentų, liudijančių, kad ieškovas yra šaldytuvo savininkas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su AB „Pieno žvaigždės“ filialu „Kauno pienas“ buvo sudaręs įrangos panaudos sutartį, kuri galiojo iki 2012-12-31. Sutartis pakeista nebuvo. Apie tai, kad pieno šaldytuvas parduotas ŽŪK „Dovainonių agroservisas“ sužinojo tik tada, kai gavo ieškinio nuorašą. 2013-03-29 ieškovo atstovai buvo atvykę atsiimti automobilių, kibirų, guminių žarnų, prašė grąžinti ir šaldytuvą, bet jokių dokumentų, kad šaldytuvas jiems priklauso nepateikė, todėl šaldytuvo neatidavė. 2013-12-05 grąžino šaldytuvą ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2014-04-28 Šalčininkų rajono apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė.

Nustatė, kad 2007-06-28 AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Kauno pienas“ ir IĮ Č. M. pieno supirkimo punktas sudarė Įrangos panaudos sutartį Nr. 2007-ž67, pagal kurią AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Kauno pienas“ perduoda IĮ Č. M. pieno supirkimo punktui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis pieno šaldytuvu CRFO Alfa-Laval-1650 (inventorinis Nr. IT013052, kaina 12950 Lt) superkamo pieno šaldymui. Sutarties 1.3. punkte AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Kauno pienas“ patvirtino, kad perduota įranga priklauso jam nuosavybės teise, įranga neareštuota, niekam neparduota ir neįkeista, teisme ginčų dėl jų nėra. Sutarties terminas iki 2012-12-31.

2009-04-01 ieškovas ir atsakovas sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2009-02, pagal kurią atsakovas ieškovo pavedimu ir vardu surenka žalią karvių pieną iš pieno gamintojų, išmoka jiems pagal ieškovo nustatytą kainą priskaičiuotus pinigus už pieną, o ieškovas surinktą pieną iš atsakovo priima, sumoka atsakovui už pieno gamintojų pieną bei už teikiamas paslaugas šalių sutartą kainą.

2009-05-07 pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PŽKP/ŽSk/2009-30 pardavėjas AB „Pieno žvaigždės“ filialas „Kauno pienas“ pardavė pirkėjui ŽŪK „Dovainonių agroservisas“ ilgalaikį turtą, esamą Šalčininkų ir Alytaus rajonų punktuose pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytą sąrašą. Šiame sąraše nurodyta, kad parduodamas (duomenys neskelbtini) punkte esantis pieno šaldytuvas, kurio pardavimo kaina 2500,00 Lt.

2012-08-02 šalių paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta. Nutraukiant sutartį ieškovas prašė grąžinti šaldytuvą, tačiau dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į šaldytuvą nepateikė, todėl atsakovas pieno šaldytuvo negrąžino, nes vadovavosi šaldytuvo panaudos sutartimi.

Teismas konstatavo, kad atsakovas šaldytuvo ieškovui negrąžino laikydamasis panaudos sutarties sąlygų, t.y. veikdamas teisėtai. Jeigu ieškovas būtų tinkamai informavęs atsakovą apie nusipirktą šaldytuvą, tai žala ieškovui nebūtų atsiradusi. Tuo labiau, kad 2009-04-01 sudaryta paslaugų sutartis 2010-03-29 buvo keičiama. Sutartį pasirašė abi šalys ir patvirtino susitarimą savo antspaudais. Ieškovo nusipirktas pieno šaldytuvas nėra pigus daiktas, tad suponuoja ieškovo pareigą elgtis su savo turtu rūpestingai ir atsakingai. Ieškovas, pirkdamas šaldytuvą nepranešė atsakovui apie šaldytuvo savininko pasikeitimą, nesudarė su atsakovu naujos sutarties dėl šaldytuvo naudojimo sąlygų. Be to, 2010-03-29 keisdamas paslaugų teikimo sutartį ieškovas galėjo ir privalėjo susitarti su atsakovu kokiomis sąlygomis vyks tolesnis naudojimasis šaldytuvu, kokia bus atsakomybė šaldytuvo sugadinimo ar naudojimo ne pagal paskirtį atveju ir t.t.

Teismas darė išvadą, kad dėl ieškovui atsiradusios žalos kaltas ir ieškovas, kuris tinkamai ir rūpestingai veikdamas galėjo visiškai išvengti žalos, todėl yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ir ieškovo reikalavimą priteisti 9820,00 Lt už naudojimąsi šaldytuvu atmesti (LR CK 6.248 str. 4 d.).

Ieškovas, pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį, sutiko su 2-ame ir 6.2. punktuose įtvirtintomis sąlygomis, kad turtas yra (duomenys neskelbtini) ir, kad yra laikomas pardavėjo perduotas, o pirkėjo priimtas sutarties pasirašymo metu, vadinasi ieškovas turėjo numatyti ateityje galinčias atsirasti išlaidas dėl (duomenys neskelbtini) esančio pieno šaldytuvo transportavimo į savo buveinės ar kitą pageidaujamą vietą.

Ieškovo išlaidos dėl pieno vonios atjungimo susijusios su pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsiradusiomis teisėmis ir pareigomis. Atsakovas šiuose santykiuose yra trečiasis asmuo, kuriam parduoto daikto perdavimo išlaidos nepereina.

2013-03-29 atsiimant šaldytuvą ieškovo pageidavimu dalyvavo meistras V. B., kuris įrangos aptarnavimo/remonto darbų akte nurodė, kad pieno vonios neatjungė, tačiau pateikė sąskaitą – faktūrą 1060,00 Lt sumai, kurią ieškovas apmokėjo dalimis 2013-08-01 ir 2013-09-03. Ieškovui 2013-12-05 dokumentais patvirtinus savo nuosavybės teisių į šaldytuvą turėjimą, atsakovo atstovė nekliudomai atidavė ieškovui priklausantį pieno šaldytuvą. Vadinasi, atsakovo veiksmai, neleidžiant atsiimti šaldytuvo, nelaikytini neteisėtais. Tokiu būdu pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas išlaidas už pieno vonios atjungimą nėra (LR CK 6.317 str. 5 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Nurodė, kad atsakovė niekada nebuvo pieno šaldytuvo savininkė. Nutraukus 2009-03-31 paslaugų teikimo sutartį su AB „Pieno žvaigždė“, panaudos sutartis tapo negaliojanti. Ieškovas žodžiu pareiškė atsakovei, kad yra šaldytuvo savininkas. Atsakovė negrąžino šaldytuvo ir gavus ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sutartis su AB „Pieno žvaigždė“ galiojo iki 2012-12-31 ir panaudos sutartis nenutruko nustojus teikti paslaugas. Ieškovas savo veiksmais išreiškė valią, kad šaldytuvu naudotųsi atsakovė. Ieškovas neįrodė, jog žodžiu informavo atsakovę, kad jis yra daikto savininkas. Ieškinyje iki faktinio šaldytuvo perdavimo ieškovas taip pat nereikalavo grąžinti jam turto, bet reikalavo priteisti kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovui nuotolius dėl ieškovui priklausančio turto (pieno šaldytuvo) negrąžinimo.

Apeliantas nepaneigė teismo išvadų, kad atsakovė, kuri panaudos pagrindais naudojosi pieno šaldytuvu, neatliko neteisėtų veiksmų, neperduodama ieškovui šio šaldytuvo, nes ieškovas nepateikė atsakovei nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Tuo tarpu šaldytuvo panaudos sutartį atsakovė buvo sudariusi ne su ieškovu, o su tuometiniu daikto savininku - AB „Pieno žvaigždė“. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nereiškė jokių prieštaravimų dėl tolesnio naudojimosi šaldytuvu net ir 2010-03-29, keisdamas šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį, tokiais veiksmais leisdamas atsakovei naudotis daiktu tomis pačiomis sąlygomis. Teismui pareikštame ieškinyje ieškovas nekėlė reikalavimų dėl daikto grąžinimo, todėl apelianto nurodyti argumentai, jog atsakovė neįvykdė pareigos perduoti daiktą po ieškinio pateikimo, yra teisiškai nereikšmingi.

Be to, iš ieškinio matyti, kad ieškovo reikalavimai iš esmės yra susiję su reikalavimu atlyginti negautas pajamas, kurias ieškovas paskaičiavo pagal internete esančius pieno šaldytuvų nuomos pasiūlymus, kaip ieškinyje ieškovas nurodė – po 20 Lt už parą (b.l. 59).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovas šių sąlygų neįrodė: byloje nėra duomenų, kad ieškovas iš anksto planavo gauti pajamas už konkretaus šaldytuvo nuomą (dėl šaldytuvo nuomos ieškovas taip pat nebuvo susitaręs ir su atsakove), kad turėjo konkrečių klientų nuomoti šį daiktą, kad jo nurodytos pajamos būtų realios. Nenustačius žalos fakto atsakovei civilinė atsakomybė netaikytina.

Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė argumentų dėl teismo išvadų, susijusių su reikalavimu priteisti 1060 Lt už pieno vonios atjungimą. Kita vertus, pabrėžtina, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė neprisėmė kompensuoti daiktų atsiėmimo išlaidų, todėl atsakovas šias išlaidas būtų patyręs nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų. Nesant priežastinio ryčio tarp patirtų išlaidų ir atsakovo veiksmų, teismas pagrįstai ir šį reikalavimą atmetė.

Kadangi ieškinys buvo atmestas, todėl teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe transporto išlaidas, vykstant į teismo posėdį (CPK 93 str.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

2014-04-28 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana ŽukauskienėRūta Petkuvienė