Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2025 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. (toliau – Pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, 375 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 9 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio mėn. 25 d. 10 val. 30 min. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti. Ši teisė jam buvo sustabdyta AN byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Pareiškėjas nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, dėl to, nes (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio mėn. 25 d. 10 val. 30 min. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti. Ši teisė jam buvo sustabdyta AN byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Nutarimu Pareiškėjui paskirta 375 Eur nuobauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas 9 mėnesiams.

Pareiškėjas skundžia priimtą Institucijos nutarimą argumentuodamas tuo, jog nutarimas, kuriuo jam buvo atimta teisė administracinėje byloje ROIK (duomenys neskelbtini)buvo apskųstas teismui, galutinis teismo sprendimas dar nebuvo priimtas, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nes nėra administracinio nusižengimo kaltės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Todėl asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia administracinio nusižengimo sudėtis – formali ar materiali – yra įtvirtinta ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Vadovaujantis ANK 686 straipsnio 1 dalimi, transporto priemonių vairuotojams, orlaivio įgulos nariams, orlaivių techninę priežiūrą atliekantiems asmenims, medžioklės taisykles pažeidusiems asmenims, laivų vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. J. atžvilgiu 2024 m. rugpjūčio 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su protokolu buvo supažindintas pasirašytinai. Tame pačiame protokole nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas, yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, pareiškėjas taip pat buvo pasirašytinai supažindintas su sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones. Minėtame sprendime taip pat nurodoma, jog nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas, Pareiškėjui yra sustabdoma teisė vairuoti transporto priemones. Šie duomenys patvirtina, jog Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir jam buvo žinoma apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta net ir nesant įsiteisėjusio nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir jam buvo žinoma bei suprantama, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones jau nuo minėto administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Tuo tarpu, skundžiamu nutarimu Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2024 m. gruodžio 15 d. vairavo transporto priemonę, kai neturėjo tam teisės, kas atskleidžia, jog Pareiškėjas sąmoningai ignoravo jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą iki kol įsiteisės galutinis procesinis dokumentas byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą teismas daro išvadą, kad Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir įrodymus. Teismui nekyla abejonės dėl to, kad Pareiškėjui buvo žinoma tai, jog teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl 2024 m. rugpjūčio 9 d. padaryto nusižengimo, taip pat ir tai, jog teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tą pačią dieną, t.y. 2024 m. rugpjūčio 9 d. Tai, jog Pareiškėjas apskundė minėtą sprendimą, nesuteikė jam teisės vairuoti, kadangi apie tai jis buvo informuotas tinkamai, pasirašytinai, todėl jis negalėjo nesuprasti, kad vairuoja transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kai ši teisė atimta nuo pažeidimo padarymo dienos. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nežinojo apie tokios teisės sustabdymą vertintini kaip Pareiškėjo gynybinė versija, kuri nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, individualizuodama Pareiškėjo atsakomybę, Institucija atsižvelgė į ANK VI skyriuje įtvirtintas poveikio priemonių skyrimo taisykles. Pareiškėjas skunde nurodė, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), tai jo pragyvenimo šaltinis, iš gautų pajamų moka automobilio nuomą bei išlaiko vaikus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad analogiško pobūdžio Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas 2025 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams priimant sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo. O šiuo atveju tokio pobūdžio nusižengimą padarė jau antrą kartą. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja Pareiškėją, kadangi atskleidžia, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir piktybiškai ignoruoja paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, kuri paskirta dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Be to, aplinkybės kurių pagrindu Pareiškėjas grindžia būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones, egzistavo ir darant nusižengimą ir tai Pareiškėjo niekaip nesulaikė nuo teisei priešingų veiksmų, priešingai Pareiškėjas tokio pobūdžio nusižengimą padaro jau antrą kartą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis, juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, siekiant ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, vadovaujantis teisingumo, ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams – yra proporcinga asmens padarytam pažeidimui, nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo D. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Mažesnės administracinės nuobaudos skyrimas ir privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas ar netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų asmens nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu, Institucija, teismo vertinimu, tinkamai individualizavo Pareiškėjui paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl laikytina, jog būtent toks nuobaudos dydis ir tokios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas yra tinkamas nubausti asmenį už jo padarytą nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. J. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.