Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. K., atsakovo G. P. atstovei advokatei E. M., neatvykus institucijos duodančios išvadą byloje atstovei, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Bauer“ ieškinį atsakovui G. P. dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2019-03-19 kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė šiuos motyvus.

Pardavėjui UAB „Bauer Int“ (toliau tekste - Ieškovas) kilo ginčas su vartotoju G. P. (toliau tekste - Atsakovas) dėl keptuvės skirtos maistui gaminti pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo. Atsakovas prekių pristatymo renginio metu iš Ieškovo įsigijo Bauer prekės ženklo keptuvę ir, daugiau kaip 5 mėnesius ją naudojęs, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau tekste - Tarnyba) dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Tarnybos komisija rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo vartojimo ginčą ir priėmė nutarimą Atsakovo reikalavimą nutraukti keptuvės pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti pagrįstu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 str., Ieškovas kreipiasi į teismą šiuo ieškiniu dėl ginčo sprendimo iš esmės, kadangi mano, jog ikiteismine tvarka Tarnybos komisijoje ginčas buvo išnagrinėtas šališkai, netinkamai vertinant ginčo faktines aplinkybes ir netinkamai taikant bei aiškinant teisės normas.

Tarnybos nutarimas buvo priimtas 2019 m. vasario 15 d., taigi 30 dienų terminas ieškiniui pareikšti sueina 2019 m. kovo 17 d., kuri yra ne darbo diena. Šis ieškinys yra teikiamas įstatymo nustatytu terminu.

Dėl faktinių aplinkybių.

Atsakovas G. P. su Ieškovu UAB „Bauer Int“ 2018-04-13 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekių pirkimo - pardavimo, pagal kurią Ieškovas pardavė, o Atsakovas nupirko Bauer prekinio ženklo 24 cm skersmens ir 2,7 1 tūrio keptuvę maistui gaminti (toliau tekste - Keptuvė).

Pirkėjas sumokėjo pardavėjui 273,00 eurų derybų būdu sulygtą Keptuvės kainą.

Keptuvė Atsakovui buvo pristatyta į namus ir perduota 2018-04-17. Šias aplinkybes patvirtina pirkimo - pardavimo sutartis, PVM sąskaita - faktūra.

Perduodamos Keptuvės pakuotėje Atsakovui buvo kartu pateikti: garantinis talonas, naudojimosi instrukcija, receptų knygelė.

Prekės pirkimo - pardavimo sutartyje (specialiosios dalies paskutinė pastraipa), Atsakovas savo parašu patvirtino, jog susipažino su konsultanto pristatomų prekių savybėmis, jų kaina, kokybe, gavo išsamią informaciją apie sutarčių sąlygas, apdairiai ir rūpestingai prekę pasirinko, sutarties sąlygos, įskaitant ir prekės kainą buvo sulygtos individualiai.

Sutarties dėl prekių pirkimo - pardavimo bendrųjų sąlygų paskutinėje pastraipoje pirkėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Sutarties nutraukimo sąlygomis ir tvarka, jam buvo įteikta pavyzdinė ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo forma.

Atsakovas naudojosi Keptuve 5 mėnesius ir 2018-09-10 kreipėsi į Ieškovą su prašymu grąžinti už Keptuvę sumokėtą pinigų sumą. Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties sąlygomis ir LR CK 6.228 str.¹⁰, CK 6.228¹¹ str. nuostatomis atsisakė nutraukti Sutartį ir priimti daugiau kaip 5 mėnesius naudotą prekę.

Tarnybos Šiaulių apskrities skyrius 2018-11-06 atliko Keptuvės apžiūrą ir 2018-12-14 surašė patikrinimo aktą Nr. 1MT-87 (toliau - Patikrinimo aktas). Keptuvės apžiūra buvo atlikta Ieškovo patalpose (Varpo g. 34, Šiauliai), dalyvaujant Tarnybos Šiaulių apskrities skyriaus vyriausiajam specialistui, Atsakovo atstovei ir Ieškovo atstovui.

Apžiūros metu buvo nustatyta, kad vartotojui buvo pateikta Keptuvės naudojimo instrukcija, receptų knyga. Apžiūros metu taip pat buvo nustatyta, kad Keptuvė yra 24 cm skersmens, pagaminta iš baltos spalvos metalo, su dvigubu kapsuliniu dugnu, dvejomis rankenomis, su dangčiu, turinčiu rankenėlę, termometrą. Keptuvė pažymėta Bauer prekės ženklu ir užrašu - Stainless Steel 18/10 (nerūdijančio plieno lydinys, kurio sudėtyje yra chromo ir nikelio). Apžiūrėjus vartotojo atstovės pateiktos Keptuvės dugną, nustatyta, kad Keptuvės dugnas gelsvos spalvos su daugybinėmis tamsiomis dėmelėmis. Keptuvės vidinis ir išorinis paviršius yra su spalvos netolygumais, dėmelėmis ir galimai virtuvinių įrankių padarytomis žymėmis. Pardavėjo pateiktos apžiūrai naujos, nenaudotos analogiškos keptuvės spalva visame išoriniame ir vidiniame paviršiuje vienodo atspalvio. Apžiūros metu buvo atliktas bandomasis mėsos išpjovos Keptuvėje kepimas pagal Pardavėjo receptų knygoje rekomenduojamą mėsos kepimo - troškinimo be riebalų 40 min trukmės būdą. Mėsa nepridegė, buvo iškepusi, natūralaus skonio, be degėsių ir (ar) svilėsių kvapo.

Patikrinimo akto išvadoje buvo nurodyta, kad Keptuvė skirta kepti ir (ar) troškinti maisto gaminius, kurie savo sudėtyje turi pakankamą kiekį vandens arba Keptuvė turi būti užpildyta ne mažiau kaip pusę Keptuvės tūrio. Kepti maisto produktus reikia uždengus Keptuvę dangčiu ir prie optimalios kepimo temperatūros - tada maistas neišgaruoja, neprisvyla ir nepridega. Keptuvėje gaminamas maistas, kuris savo sudėtyje turi mažą kiekį vandens arba jeigu yra kepami maisto produktai, kurie užima mažesnę kaip pusę Keptuvės tūrio (pvz. kiaušinis) maisto produktai „prikepa“ prie Keptuvės dugno, yra gramdomi, norint juos atskirti nuo Keptuvės vidinio paviršiaus.

Išnagrinėjusi vartojimo ginčą, Tarnybos komisija konstatavo, kad jog Ieškovas pardavė, o Atsakovas įsigijo jo lūkesčių neatitinkančią Keptuvę.

Tarnybos komisija 2019-02-15 nutarimu Nr. 10-169 nusprendė, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 10 dalimi, pagal kurią pardavėjas, nesudaręs pirkėjui informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirtį, taip pat turi pareigą atsakyti už daiktų trūkumus, išaiškėjusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo reikiamos informacijos. Komisija sprendė, kad dėl Ieškovo suteiktos neišsamios informacijos Atsakovas įsigijo Keptuvę, kuri netenkina kasdienio, elementaraus poreikio naudoti ją pagal paskirtį įvairių maisto produktų ir patiekalų terminiam apdorojimui (šiuo atveju - ribotos galimybės kepti maistą be riebalų).

Komisija, įvertinusi, turimą informaciją, sprendė, jog nagrinėjamo ginčo atveju vartotojas pasitikėjo pardavėjo profesionalumu bei pateikta informacija ir pagrįstai galėjo susidaryti nuomonę, jog Keptuvė tenkins jo lūkesčius, t. y. joje jis galės kepti įvairius maisto produktus, o ne tik siūlomus receptų knygelėje. Ankščiau išdėstytus reikalavimus atitinkančios informacijos nepateikimo pasekmė - vartotojo teisės nutraukti sutartį įgyvendinimo pagrindo atsiradimas. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, vadovaudamasi Patikrinimo akte pateiktomis išvadomis, Komisija padarė išvadą, kad vartotojo atstovės reikalavimas nutraukti Keptuvės pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus (273 EUR) yra pagrįstas.

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

Ieškovo nuomone, teisingam, objektyviam ir visapusiškam ginčo nagrinėjimui yra ydinga vien tai, kad visus parduotos Keptuvės vertinimo veiksmus atliko tos pačios institucijos, t. y. Tarnybos specialistai: tiek gaminio apžiūros aktas, tiek patikrinimo aktas, tiek nutarimas be jokios objektyvios analizės pakartoja tuos pačius teiginius.

Ieškovo nuomone, neteisminė vartojimo ginčų nagrinėjimo institucija, t. y. Tarnybos komisija subjektyviai ir šališkai įvertino ginčo aplinkybes. Ieškovas nesutinka su Gaminio apžiūros akte, Patikrinimo akte ir Tarnybos komisijos nutarime nustatytų aplinkybių vertinimu.

Patikrinimo akte Tarnybos vyr. specialistė konstatavo, kad apžiūrėjus vartotojo atstovės pateiktos Keptuvės dugną, nustatyta, kad Keptuvės dugnas gelsvos spalvos su daugybinėmis tamsiomis dėmelėmis. Keptuvės vidinis ir išorinis paviršius yra su spalvos netolygumais, dėmelėmis ir galimai virtuvinių įrankių padarytomis žymėmis; gi pardavėjo pateiktos apžiūrai naujos, nenaudotos analogiškos keptuvės spalva visame išoriniame ir vidiniame paviršiuje vienodo atspalvio.

Specialistei objektyviai konstatavus pateiktų apžiūrai naujos ir naudotos prekių išvaizdos skirtumus, nebuvo nustatyta esminė ginčo nagrinėjimui aplinkybė: keptuvės spalvos pakitimai, dėmės yra atsiradę nuo jos perkaitinimo. Gi Bauer indų priežiūros ir naudojimo instrukcija (12 psl.) draudžia indus perkaitinti, nes taip atsitikus pasikeičia jų savybės.

Apžiūros metu buvo atliktas bandomasis mėsos išpjovos Keptuvėje kepimas pagal Pardavėjo receptų knygoje rekomenduojamą mėsos kepimo - troškinimo be riebalų 40 min. trukmės būdą. Mėsa nepridegė, buvo iškepusi, natūralaus skonio, be degėsių ir (ar) svilėsių kvapo. Taigi, bandymas Keptuvę naudoti pagal jos paskirtį ir instrukciją (15 psl.) visiškai ir neabejotinai patvirtino deklaruojamas jos savybes - galimumą iškepti produktus be riebalų.

Tiek gaminių pristatymo metu, tiek Keptuvės instrukcijoje, tiek ir receptų knygelėje yra nurodomi tinkamo tokio tipo indų naudojimo reikalavimai: ruošiamas patiekalas turi užimti nuo pusės iki 2/3 viso indo tūrio (14 psl.), gaminant patariama nekilnoti indo dangčio, jei visgi jis buvo atidengtas, reikia įpilti 1-2 valgomus šaukštus vandens.

Taigi, vartotojo atstovės pageidaujamas kiaušinio kepimas be riebalų ir neuždengus keptuvės dangčiu neatitinka gaminio naudojimo rekomendacijų.

Patikrinimo akto išvadoje yra teisingai nurodyta, kad Keptuvė yra skirta kepti ir (ar) troškinti maisto gaminius, kurie savo sudėtyje turi pakankamą kiekį vandens arba Keptuvė turi būti užpildyta ne mažiau kaip pusę Keptuvės tūrio. Kepti maisto produktus reikia uždengus Keptuvę dangčiu ir prie optimalios kepimo temperatūros - tada maistas neišgaruoja, neprisvyla ir nepridega. Keptuvėje gaminamas maistas, kuris savo sudėtyje turi mažą kiekį vandens arba jeigu yra kepami maisto produktai, kurie užima mažesnę kaip pusę Keptuvės tūrio (pvz. kiaušinis) maisto produktai „prikepa“ prie Keptuvės dugno, yra gramdomi, norint juos atskirti nuo Keptuvės vidinio paviršiaus.

Nepaisant teisingai konstatuoto tinkamo Keptuvės naudojimo būdo, Patikrinimo išvadoje buvo padaryta ne logiška išvada, jog Keptuvės naudojimas nepaisant instrukcijos negarantuoja sėkmingo maisto ruošimo, o išvada, neva vartotojas nebuvo tinkamai supažindintas su keptuvės naudojimo ypatumais.

Ieškovo vertinimu, tokia Tarnybos Patikrinimo akto išvada neatitinka tikrovei dėl visiškai akivaizdžių priežasčių:

(c) Atsakovas turėjo galimybę 14 dienų nuo prekės įgijimo grąžinti nepatinkančią prekę be jokių motyvų, su šia teise jis buvo supažindintas pasirašytinai, apie ką liudija jo parašas Pirkimo - pardavimo sutarties bendrojoje dalyje.

Gaminio naudojimo instrukcija (16 psl.) ir receptų knygelė kaip savaime suprantamą nurodo galimumą Keptuvę naudoti ir įprastiniu būdu, t. y. panaudojant vandenį, riebalus ar aliejų. Naudojimo instrukcijoje tai įvardinta kaip „įprastas maisto gaminimas“. Iš to yra darytina išvada, jog Keptuvės savybė - gaminti maistą be riebalų yra išskirtinė ir įgyvendinama tik laikantis gamintojo rekomendacijų. Taigi, vidutinis vartotojas - bonus pater familias negalėjo pagrįstai ir protingai tikėtis, kad bet kokius maisto produktus deginant ant keptuvės be riebalų aukštoje temperatūroje pavyks pasigaminti valgymui tinkamo maisto.

Dėl teisinių motyvų.

Sutartinių įsipareigojimų privalomumą numato principas pacta sunt servanda. Šis principas be kita ko reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Prekės pirkimo - pardavimo sutartyje (specialiosios dalies paskutinė pastraipa), prekės Atsakovas savo parašu patvirtino, jog susipažino su konsultanto pristatomų prekių savybėmis, jų kaina, kokybe, gavo išsamią informaciją apie sutarčių sąlygas, apdairiai ir rūpestingai prekes pasirinko, sutarčių sąlygos, įskaitant ir kainą buvo sulygtos individualiai.

Sutarties dėl prekių pirkimo - pardavimo bendrųjų sąlygų paskutinėje pastraipoje pirkėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Sutarties nutraukimo sąlygomis ir tvarka, jam buvo įteikta pavyzdinė ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo forma.

Taigi Keptuvės pirkimo - pardavimo sutartis buvo tinkamai sudaryta pateikiant vartotojui reikiamus išaiškinimus, sutarties sąlygos aptartos individualiai, taigi sukūrė pareigą jos laikytis abiem sutarties šalims.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta vartotojų teisė gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas.

Pagal Civilinio kodekso 6.228 7 straipsnio 5 dalį, pareiga įrodyti, kad pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui, o pagal Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 10 dalį, pardavėjas, nesudaręs pirkėjui informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirtį, taip pat turi pareigą atsakyti už daiktų trūkumus, išaiškėjusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo reikiamos informacijos.

Byloje esantys įrodymai: Pirkimo - pardavimo sutartis, Patikrinimo aktas patvirtina, kad Atsakovui buvo pateiktos gaminio naudojimosi instrukcija, garantinis talonas, receptų knygelė, kad jis prieš sudarydamas sutartį buvo supažindintas su prekių savybėmis.

Byloje esantys įrodymai - Patikrinimo aktas, Gaminio apžiūros aktas patvirtina, kad Keptuvė yra tinkama naudoti pagal instrukcijoje nurodytą paskirtį.

Gaminio trūkumai - spalvos pasikeitimas dėmės, atsirado dėl naudojimo instrukcijos nepaisymo ir gaminio perkaitinimo, taigi jo netinkamo naudojimo.

Sutiktina, kad vartojimo teisinių santykių šalys nėra lygiavertės - pripažįstama, jog vartotojas, kaip sutarties šalis dėl objektyvių priežasčių - informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi - pardavėju ar paslaugų teikėju.

Tačiau teisės taikymas turi būti proporcingas, nuoseklus ir sąžiningas. Verslininkas privalo orientuotis į vidutinio vartotojo supratimo standartą, o ne į perteklinį savaime suprantamos informacijos teikimą apie parduodamas prekes. Be to ne tik vartotojas, bet ir verslininkas turi pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad kilęs ginčas būtų išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai, vadovaujantis įstatymais bei teisinio proceso principais.

Dėl galimybės sudaryti taikos sutartį.

Ieškovas šioje proceso stadijoje neturi nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo.

Dėl žyminio mokesčio.

Teikiant šį ieškinį elektroninėmis ryšio priemonėmis, mokėtinas 15,00 Eur žyminis mokestis. Mokėjimo pavedimas yra pridedamas ieškinio priedu Nr. 12.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

LR CPK 93 str. ir 98 str. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Vadovaudamasis nurodytomis LR CPK nuostatomis, taip pat LR CPK 88 str., Ieškovas prašė Teismo priėmus Ieškovui palankų šioje byloje sprendimą iš Atsakovo priteisti Ieškovo naudai žyminį mokestį ir visas kitas Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidų dokumentai, apmokėti po šio ieškinio pateikimo, bus pateikti Teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės.

Ieškinio dalykas.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, rašytiniais prie ieškinio pridedamais įrodymais ir vadovaudamasis Lietuvos LR CPK 135 str., 93 str., 98 str. normomis, ieškovas Teismo prašė:

Pripažinti nepagrįstu ir panaikinti atsakovo G. P. prekių pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 281 0166128 su ieškovu UAB „Bauer Int“ dėl keptuvės pirkimo - pardavimo nutraukimą bei atmesti G. P. reikalavimą UAB „Bauer Int“ dėl 273 eurų už keptuvę sumokėtos pinigų sumos grąžinimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko ir nurodė šiuos atsikirtimus.

Ieškinyje nurodyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo - vartotojo G. P. kilo ginčas dėl keptuvės, skirtos maistui gaminti, pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Ieškovas nurodo, jog atsakovas prekių pristatymo renginio metu iš ieškovo įsigijo Bauer prekės ženklo keptuvę ir po 5 mėnesių naudojimosi kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliai - Tarnyba) dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo. Išnagrinėjus vartojimo ginčą 2019-02 15 priimtas nutarimas atsakovo reikalavimą nutraukti keptuvės pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti teisėtu, todėl ieškovas kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu dėl ginčo sprendimo iš esmės, kadangi mano, jog ikiteismine tvarka Tarnybos komisijoje ginčas buvo išnagrinėtas šališkai, netinkamai vertinant ginčo faktines aplinkybes ir netinkamai taikant bei aiškinant teisės normas.

Pasak ieškovo, tarp atsakovo ir ieškovo 2018-04-13 sudaryta sutartis Nr. 281 0166128 dėl prekių pirkimo - pardavimo, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nusipirko Bauer prekių ženklo 24 cm skersmens ir 2,7 1 tūrio keptuvę maistui gaminti (toliau - keptuvė). Atsakovas ieškovui sumokėjo 273 Eur už nurodytą keptuvę. Keptuvė buvo pristatyta atsakovui į namus ir perduota 2018-04-17. Nurodyta, jog parduodamos keptuvės pakuotėje atsakovui kartu pateiktas garantinis talonas, naudojimosi instrukcija ir receptų knygelė.

Ieškinyje teigiama, jog prekės pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovas savo parašu patvirtino, jog susipažino su konsultanto pristatomų prekių savybėmis, jų kaina, kokybe, gavo išsamią informaciją apie sutarčių sąlygas, apdairiai ir rūpestingai prekę pasirinko, sutarties sąlygos, įskaitant ir prekės kainą, buvo sulygtos individualiai. Visgi atsakovas 2018-09-10 kreipėsi į ieškovą su prašymų grąžinti už keptuvę sumokėtą pinigų sumą, tuo tarpu, ieškovas, vadovaudamasis sutarties sąlygomis, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.228¹⁰ str., ir CK 6.228¹¹ str. nuostatomis, atsisakė nutraukti sutartį ir priimti naudotą prekę.

Per atstovę I. P. atsakovas kreipėsi į Tarnybą inicijuodamas vartojimo ginčą, o pagrindu nutraukti sutartį nurodė, jog keptuvė neatlieka savo funkcijų - kepant maistas svyla, jaučiamas degėsių, svilėsių kvapas ir skonis. Tarnybos Šiaulių apskrities skyrius 2018-11-06 atliko keptuvės apžiūrą ir 2018-12-14 surašė patikrinimo aktą Nr. IMT-87 (toliau - patikrinimo aktas). Keptuvės apžiūra atlikta ieškovo patalpose, adresu Varpo g. 34, Šiauliai, dalyvaujant Tarnybos Šiaulių apskrities skyriaus vyriausiajam specialistui, atsakovo atstovei I. P. ir ieškovo atstovui.

Kaip nurodyta ieškinyje, apžiūros metu nustatyta, jog vartotojui buvo pateikta keptuvės naudojimo instrukcijai ir receptų knygelė. Keptuvė yra 24 cm skersmens, pagaminta iš baltos spalvos metalo, su dvigubu kapsuliniu dugnu, dvejomis rankenomis, su dangčiu, turinčiu rankenėlę, termometrą. Apžiūrėjus vartotojo atstovės pateiktos keptuvės dugną, nustatyta, kad keptuvės dugnas gelsvos spalvos su daugybinėmis tamsiomis dėmelėmis. Keptuvės vidinis ir išorinis paviršius yra su spalvos netolygumais, dėmelėmis ir galimai virtuvinių įrankių padarytomis žymėmis. Pardavėjo pateiktos apžiurai naujos, nenaudotos analogiškos keptuvės spalva visame išoriniame ir vidiniame paviršiuje vienodo atspalvio. Apžiūros metu buvo atliktas bandomasis mėsos išpjovos keptuvėje kepimas pagal ieškovo receptų knygoje rekomenduojamą mėsos kepimo - troškinimo be riebalų 40 min trukmės būdą. Mėsa nepridegė, buvo iškepusi, natūralaus skonio, be degėsių ir (ar) svilėsių kvapo. Patikrinimo akto išvadoje buvo nurodyta, kad keptuvė skirta kepti ir (ar) troškinti maisto gaminius, kurie savo sudėtyje turi pakankamą kiekį vandens arba keptuvė turi būti užpildyta ne mažiau kaip pusę keptuvės tūrio. Kepti maisto produktus reikia uždengus keptuvę dangčiu ir prie optimalios kepimo temperatūros - tada maistas neišgaruoja, neprisvyla ir nepridega. Keptuvėje gaminamas maistai, kuris savo sudėtyje turi mažą kiekį vandens arba jeigu yra kepami maisto produktai, kurie užima mažesnę kaip pusę keptuvės tūrio (pvz. kiaušinis) maisto produktai „prikepa“ prie keptuvės dugno, yra gramdomi, norint juos atskirti nuo keptuvės vidinio paviršiaus.

Tarnybos komisija 2019-02-15 nutarimu Nr. 10-169 (toliau - nutarimas) nusprendė, jog vadovaujantis CK 6.353 straipsnio 10 dalimi, pagal kurią pardavėjas, nesuteikus pirkėjui informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirtį, taip pat turi pareigą atsakyti už daiktų trūkumus, išaiškėjusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo reikiamos informacijos. Komisija sprendė, kad dėl ieškovo suteiktos neišsamios informacijos atsakovas įsigijo keptuvę, kuri netenkina kasdienio, elementaraus poreikio naudoti ją pagal paskirtį įvairaus maisto produktų ir patiekalų terminiam apdorojimui (šiuo atveju - ribotos galimybės kepti maistą be riebalų).

Taip pat, Komisija įvertinusi turimą informaciją sprendė, jog nagrinėjamo ginčo atveju vartotojas pasitikėjo pardavėjo profesionalumu bei pateikta informacija ir pagrįstai galėjo susidaryti nuomonę, jog keptuvė tenkins jo lūkesčius, t. y. joje jis galės kepti įvairius maisto produktus, o ne tik siūlomus receptų knygelėje. Ankščiau išdėstytus reikalavimus atitinkančios informacijos nepateikimo pasekmė - vartotojo teisės nutraukti sutartį įgyvendinimo pagrindo atsiradimas. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, vadovaudamasi patikrinimo akte pateiktomis išvadomis. Komisija padarė išvadą, kad vartotojo atstovės reikalavimas nutraukti keptuvės pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus (273,00 Eur) yra pagrįstas. Ieškovo nuomone, teisingam, objektyviam ir visapusiškam ginčo nagrinėjimui yra ydinga vien tai, kad visus parduotos keptuvės vertinimo veiksmus atliko tos pačios institucijos, t. y. Tarnybos specialistai: tiek gaminio apžiūros aktas, tiek patikrinimo aktas, tiek nutarimas be jokios objektyvios analizės pakartoja tuos pačius teiginius. Pasak ieškovo, neteisminė vartojimo ginčų nagrinėjimo institucija, t. y. Tarnybos komisija subjektyviai ir šališkai įvertino ginčo aplinkybes.

Ieškovas nesutinka su keptuvės apžiūros akte, patikrinimo akte ir (Tarnybos komisijos nutarime nustatytų aplinkybių vertinimu. Patikrinimo akte Tarnybas vyr. specialistė konstatavo, kad apžiūrėjus vartotojo atstovės pateiktos keptuvės dugną, nustatyta, kad keptuvės dugnas gelsvos spalvos su daugybinėmis tamsiomis dėmelėmis. Keptuvės vidinis ir išorinis paviršius yra su spalvos netolygumais, dėmelėmis ir galimai virtuvinių įrankių padarytomis žymėmis; pardavėjo pateiktos apžiūrai naujos, nenaudotos analogiškos keptuvės spalva visame išoriniame ir vidiniame paviršiuje vienodo atspalvio. Specialistei objektyviai konstatavus pateiktos apžiūrai naujos ir naudotos prekės išvaizdos skirtumus, nebuvo nustatyta esmine ginčo nagrinėjimui aplinkybė: keptuvės spalvos pakitimai, dėmės yra atsiradę nuo jos perkaitinimo. Bauer indų priežiūros ir naudojimo instrukcija (12 psl.) draudžia indus perkaitinti, nes taip atsitikus pasikeičia jų savybės. Apžiūros metu buvo atliktas bandomasis mėsos išpjovos keptuvėje kepimas pagal pardavėjo receptų knygoje rekomenduojamą mėsos kepimo - troškinimo be riebalų 40 min. trukmės būdą. Mėsa nepridegė, buvo iškepusi, normalaus skonio, be degėsių ir (ar) svilėsių kvapo. Taigi, bandymas keptuvę naudoti pagal jos paskirtį ir instrukciją neva visiškai ir neabejotinai patvirtino deklaruojamas jos savybes - galimumą iškepti produktus be riebalų. Tiek gaminio pristatymo metu, tiek keptuvės instrukcijoje, tiek ir receptų knygelėje yra nurodomi tinkamo tokio tipo indų naudojimo reikalavimai: ruošiamas patiekalas turi užimti nuo pusės iki 2/3 viso indo tūrio, gaminat patariama nekilnoti indo dangčio, jei visgi jis buvo atidengtas, reikia įpilti 1 - 2 valgomus šaukštus vandens.

Galiausiai ieškovas nesutinka su Tarnybos akte padalyta išvada, jog vartotojas nebuvo tinkamai supažindintas su keptuvės naudojimo ypatumais, ir nurodo, jog tai tikrovės dėl visiškai akivaizdžių priežasčių:

(c) Atsakovas turėjo galimybę 14 dienų nuo prekės įsigijimo grąžinti nepatinkančią prekę be jokių motyvų, su Šia teise jis buvo supažindintas pasirašytinai, ką liudija jo parašas Pirkimo - pardavimo sutarties bendrojoje dalyje.

Nesutikdamas su ieškovo ieškiniu atsakovas nurodo, jog ieškovas, visų pirma, klaidingai nurodo teismui bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybės, t. y. aplinkybes dėl keptuvės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovas nurodo, jog atsakovas dalyvavo prekės pristatyme, kurio metu buvo pristatomos indų savybės, naudojimo būdas buvo išaiškinti labai detaliai; tai patvirtina atsakovo parašas pirkimo - pardavimo sutarties specialiojoje dalyje, tačiau atkeiptinas dėmesys, jog atsakovas ne prekių pristatymo metu, o nuvykęs į ieškovo buveinę paprašė parduoti keptuvę. Atsakovui užsakius nurodytą keptuvę, ji pristatyta nurodytu adresu po kelių dienų. Jokiame pristatyme, kuriame būtų demonstruojama keptuvė ir išsamiai išaiškintas jos naudojimo būdas, atsakovas nedalyvavo. Tuo tarpu ieškovo argumentas, jog atsakovo dalyvavimą ir keptuvės naudojimo būdų detalų išaiškinimą patvirtina atsakovo parašas pirkimo - pardavimo sutarties specialiojoje dalyje, yra klaidingas ir deklaratyvus, kadangi atsakovas sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė standartinę ieškovo pateiktą pirkimo -pardavimo sutartį dėl keptuvės įsigijimo.

Taigi sutinkamai su CK 6.353 str. 10 d. pardavėjas, nesudaręs galimybės pirkėjui gauti atitinkamą informaciją apie daiktus, atsako už daiktų trūkumus, atsiradusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo atitinkamos informacijos. O CK 6.228⁷ str. 1 d 1 p. įvirtinta vartotojo teisė į informaciją, t. y. kai ne prekybos patalpose ar nuotoliniu būdu sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes.

Kaip jau nurodyta aukščiau, 2018-12-14 d. surašytas patikrinimo aktas, kuriame pateikta išvada, kad vartotojo pretenzija pagrįsta. Nurodyta, kad vartotojo įsigyta keptuvė atlinka funkciją kepti ir/ar troškinti maisto produktus, kurie savo sudėtyje turi pakankamą kiekį vandens arba užpildo ne mažiau kaip pusę keptuvės tūrio, kad kepamas produktas (uždengus keptuvę dangčiu) esant optimaliai kepimo temperatūrai, jo neišgarintų, tuo pačiu, neprisviltų ir nepadegtų, tuo tarpu, keptuvėje gaminant maistą, kuris savo sudėtyje turi mažai vandens arba kepamas produktas užima mažesnę nei pusės keptuvės tūrio dalį (pvz. kiaušinis), produktas prikepei prie keptuvės dugno ir buvo sugadintas, norint jį atskirti nuo keptuvės vidinio paviršiaus. Taigi nustatyta, jog pardavėjas nepateikė įrodymų, kad vartotojui prieš įsigyjant keptuvę, buvo suteik ta visapusiška, išsami šios informacija apie jos naudojimo ypatumus, kuriuos žinodamas, vartotojas šios keptuvės nebūtų pirkęs.

Taigi nustatyta ir ieškovo neginčijama, kad vartotojo atstovės pageidaujamas kiaušinio kepimas, atliktas keptuvės patikrinimo metu, be riebalų, negalimas, kadangi tokio pobūdžio maisto produktai „prikepa“ prie keptuvės dugno, yra gramdomi, norint juos atskirti nuo keptuvės vidinio paviršiaus.

Be to, Nutarime nurodyta, jog Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018-11-06 atlikto keptuvės apžiūros metu nustatyta, jog vartotojui buvo pateikta keptuvės naudojimo instrukcija, receptų knyga, tačiau pateiktose instrukcijose informacijos kokiu būdu keptuvėje turi būti kepami miltiniai maisto produktai bei kili gaminiai (pvz. kiaušinienė), nenurodyta. Nėra nurodyta kokių maisto gaminių keptuvėje be riebalų neįmanoma tinkamai iškepti. Nors ieškinyje; ir teigiame, kad atliktas mėsos išpjovos kepimas pagal pardavėjo receptų knygelėje rekomenduojamą mėsos kepimo - troškinimo be riebalų kepimo būdą, tačiau atlikus kiaušinio kepimą, nors kiaušinis iškepė, keptuvės vidinis paviršius pritraukė kiaušinį, liko prikepimo žymės (jį atskiriant produktas sugadintas), todėl maisto produktai, kurie savo sudėtyje turi mažesnį kiekį vandens arba jeigu yra kepami maisto produktai, kurie užima mažesnė nei pusę keptuvės tūrio dalį, prikepa, jie yra gramdomi norint juos atskirti nuo keptuvės vidinio paviršiaus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vartotojo ir ieškovo atstovės telefoninio pokalbio metu, atsakovui paprašius adreso keptuvei atsiųsti, ieškovo atstovė nurodė, jog nėra nekokybiškų puodų, reikia tik pasikonsultuoti su ieškovo konsultantais. Tuo tarpu, paklausus kodėl negalima iškepti kiaušinių, nurodyta, jog reikia gaminti pagal receptų knygutę, o kepti bulvinius blynus ar kiaušinius reikia didesnės patirties, didesnių įgūdžių. Taigi iš telefoninio pokalbio matyti, jog ieškovo atstovė klaidingai nurodė vartotojui apie galimybę kepti miltinius, bulvinius maisto produktus, įskaitant kiaušinius, kadangi tam reikia ne didesnių įgūdžių, o apskritai tokių produktų kepimas neįmanomas dėl pritraukimo prie keptuvės vidinio paviršiaus. Vartotojo neinformavus apie te i, jog maisto produktai, kurie savo sudėtyje turi mažesnį kiekį vandens arba jeigu yra tepami maisto produktai, kurie užima mažesnė nei pusę keptuvės tūrio dalį, prikepa (jie yra gramdomi, norint juos atskirti nuo keptuvės vidinio paviršiaus) šiuo metu vartotojo turimos keptuvės dugnas gelsvos spalvos su tamsiomis dėmelėmis, keptuvės vidinis ir išorinis paviršius su spalvos netolygumais ir galimai virtuvinių įrankių padarytomis žymėmis. Taigi šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie keptuvės savybes ir nėra aišku kokia maisto gaminimo galimybė net ir vadovaujantis receptų knygele būtų po esamų keptuvės dėmių, spalvos nelygumų.

Verslo subjektui, sudarančiam vartojimo sutartis su asmenimis. įsigyjančiais daiktą savo asmeniniams, su verslu nesusijusiems poreikiams tenkinti, be pareigos parduoti kokybišką sutarties objektą, yra numatyta informavimo pareiga. Kilus ginčui dėl pardavėjo suteiktos informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija tenka pardavėjui, šiuo atveju - ieškovui.

Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių - informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi verslininku (pardavėju - ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos šių specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių - vartotojo - teisių apsaugą, taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetą vartotojo teisių gynimui. Todėl visi sutarties netikslumai ar neaiškumai turi būti aiškinami vartotojo naudai.

Pirkėjo teisės nutraukti sutartį, reikalauti nuostolių, pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų atsiranda tada, kai dėl nepakankamos informacijos apie prekę turėjimo jis patiria neigiamų padarinių: nusiperka neatitinkantį poreikių daiktą, negali nusipirkti reikalingo daikto. Išaiškėja, daikto trūkumai.

Taip pat svarbu, kad aukščiau išdėstyta informavimo pareiga įtvirtinta imperatyvia įstatymo norma, kurios negali paneigti ar pakeisti nei viena iš sutarties šalių (CK 6.l57 straipsnis). Tai yra pardavėjo pareiga, o ne pasirinktina teisė, todėl ji turi būti vykdoma privalomai neatsižvelgiant į ar vartotojas to reikalauja, ar ne. Be to, pardavėjas yra verslo subjektas, todėl laikytinai profesionalu ir jam, o ne vartotojui taikytini aukštesni rūpestingumo reikalavimai, be kita ko, ir pateikiant informaciją apie prekės naudojimo ypatumus bei specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007). Bendrosios kompetencijos teismai taip pat formuoja praktiką, kad vartojimo teisiniuose santykiuose sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti įstatymuose yra įtvirtintas specialus verslininko pareigos suteikti vartotojui visapusišką informaciją, būtiną vartojimo sutarčiai, atitinkančiai tikruosius vartotojo poreikius bei interesus, sudaryti, reglamentavimas (2010 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 33). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad vertinant, ar verslininko pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją. Lemiama reikšmė tokiu atveju turėtų būti teikiama objektyviam kriterijui - ar verslininko pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui (2010 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga, ,,Teismų praktika“ Nr. 33).

Vertinant šią teismų praktiką nagrinėjamo ginčo kontekste, pažymėtina, ir sutiktina su nutarime nurodytomis išvadomis, jog ieškovas, būdamas profesionalių žinių turintis verslininkas, neįvertino aplinkybės, jog keptuvė netinkama kai kurių maisto produktų kepimui (pvz.. kiaušinių miltinių patiekalų) ir jokia informavimo forma vartotojo neinformavo apie šią, keptuvės savybę, kuri faktiškai buvo įrodyta bandomojo kepimo metu. Ieškovas neįrodė ir kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, jog nurodytą informaciją vartotojui suteikė prieš įsigyjant ar apsisprendžiant įsigyti keptuvę, kadangi pardavėjas pardavė keptuvę ne prezentacijos metu (ieškinyje nurodoma priešingai), kai keptuvės savybes galima pademonstruoti faktiškai, vartotojas ją įsigijo neturėdamas visų galimybių apsispręsti, ar ši keptuvė tinkama ar pateisina jo lūkesčius. Tuo tarpu, ieškovo interneto svetainėje suteikta informacija apie pardavėjo platinamus gaminius, skirtus liestis su maistu, yra bendro pobūdžio, nėra tiksli ir pakankama, kad ja būtų galima vadovautis, prieš išsirenkant tinkamą gaminį, todėl Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog pardavėjas pažeidė pareigą suteikti vartotojui visapusišką, išsamią informaciją apie keptuvės naudojimo ypatumus. Dėl pardavėjo suteiktos neišsamios informacijos vartotojas įsigijo keptuvę, kuri netenkina kasdienio, elementaraus poreikio naudoti ją pagal paskirtį įvairių maisto produktų apdorojimui (ribotos galimybės kepti be riebalų). Vartotojui žinant visas keptuvės vartotojas nebūtų įsigiję.

Galiausiai, nesutinkant su ieškovo argumentu, jog patikrinimo aktas, nutarimas priimtas tos aktas pačios institucijos, pažymėtina, jog Tarnyba, vadovaujantis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-23 nutarimu Nr. 1333, vykdydama ne maisto produktų rinkos priežiūrą: pagal kompetenciją prižiūri, ar rinkai teikiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą informacijos apie ne maisto produktus teikimą nustatančių teisės aktų reikalavimus ir analizuoja šių teisės aktų reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų priežiūros duomenis (9.2.1. punktas) atlieka ne maisto produktų saugos, kokybės ekspertizes, bandymus ir (ar) tyrimus (9.2.4. punktas). Taigi tiek keptuvės apžiūrą, tiek patikrinimo aktą ir nutarimą priėmė kompetentinga institucija, todėl abejoti jos kompetencija ir teigti, jog yra šališka, nėra pagrindo. Nagrinėdama vartotojų ir pardavėjų, paslaugos teikėjų ginčus ne teismo tvarka, Tarnyba vadovaujasi prekės patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei patikrinimo akte pateiktomis išvadomis. Ieškovo argumentus, jog aukščiau aptarti valstybės institucijos dokumentai nepagrindžia vartotojo neinformavimo, atsakovas vertina kaip niekuo nepagrįstus ir deklaratyvius teiginius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Komisijos nutarimu, galima daryti išvadą, kad vartotojas pasitikėjo ieškovu kaip profesionalu bei jo pateikta informacija ir pagrįstai galėjo susidaryti nuomonę, jog keptuvė tenkins jo lūkesčius, t. y. joje galės kepti įvairius maisto produktus, o ne tik siūlomus receptų knygelėje, todėl ieškovo informacijos nepateikimo pasekmė - vartotojo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus už keptuvę – 273 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankščiau, atsakovas G. P. teismo prašė:

1. Ieškovo ieškinį dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmesti kaip nepagrįstą;

2. Priteisti iš ieškovo atsakovo G. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

Liudytoja I. P. duodama paaiškinimus parodė, kad yra atsakovo motina. Sūnus viešėdamas Lietuvoje dėl mažojo vaikaičio ligos nusprendė įsigyti Bauer prekės ženklo keptuvę, kurioje galima kepti be riebalų. Tuo metu jis kartu su marčia apsilankė Baurer atstovybės padalinyje Šiauliuose ir sudarė keptuvės pirkimo - pardavimo sutartį. Įsigyta prekė buvo atvežta į jų namus po kelių dienų, o sūnus jau buvo išvykęs į Airijos Respubliką, tai keptuvė kartu su kitais daiktais buvo išsiųsta sūnui minėtą šalį. Po to sūnus informavo ją, jog negali iškepti vaikaičiui kiaušinio be riebalų kaip norėtų, kadangi tam keptuvė nėra pritaikyta. Be to tokioje keptuvėje negalima be riebalų iškepti ir kitų patiekalų. Sūnus dar bandė susisekti su Bauer atstovybės Vilniuje atstovais, kad galėtų pakeisti keptuvę, tačiau pastarieji atsisakė tenkinti jo prašymą. Parodė, kad sūnus negavo visos informacijos kuomet lankėsi pas ieškovą ir sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, nes vėliau ji pati dalyvavo tokių prekių pristatyme ir suprato, jog norint gauti visą išsamią informaciją, ją reikia pateikti su pavyzdžiais ir paaiškinimu. Teigė, kad sūnui nebuvo perduota ir visa rašytinė informacija susijusi su įsigytos prekės naudojimu.

Institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui savo nuomonę dėl šalių ginčo ir kurioje nurodė šiuos motyvus.

Pažymėtina, jog viena iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, yra vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimas ne teismo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, informuojame, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavusi vartotoją G. P. pagal 2018 m. spalio 9 d. įgaliojimą atstovaujančios I. P. prašymą (reg. Nr. 7Š-154), 2018 m. spalio 10 d. prašymo papildymą (reg. Nr. 5Š-786), 2018 m. spalio 15 d. prašymo papildymą (reg. Nr. 5Š-796) bei 2018 m. spalio 24 d. prašymo papildymą (reg. Nr. 5Š- 823) dėl iš pardavėjo UAB „BAUER INT“ įsigytos keptuvės galimai netinkamos kokybės ir tuo pagrindu keliamo reikalavimo - nutraukti keptuvės pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti už keptuvę sumokėtus 273 EUR, 2019 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą Nr. 10-169 „Dėl G. P. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir pardavėjo UAB „BAUER INT“ kilusį ginčą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė pripažinti pagrįstu vartotoją G. P. pagal 2018 m. spalio 9 d. įgaliojimą atstovaujančios I. P. reikalavimą, t. y. tenkinti reikalavimą nutraukti keptuvės pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti už keptuvę sumokėtus 273 EUR. Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimas, yra išdėstyti Nutarime, kuris kartu su šiuo raštu bei papildoma medžiaga pateikiamas teismui.

Pažymime, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba palaiko Nutarime išdėstytą poziciją.

Institucijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, o teismui išklausius bylos dalyvių nuomonę dėl jos dalyvavimo teismo posėdyje, nuspręsta bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 49 str. 5 d.).

Ieškovo ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2018-04-13 už 273,00 eur pardavė atsakovui Bauer prekinio ženklo 24 cm skersmens ir 2,7 ltr tūrio talpos keptuvę maistui gaminti, kuriai buvo suteikta 30 metų garantija (7-11 b. l.). 2018-09-10 atsakovas (pirkėjas) kreipėsi į ieškovą (pardavėją) prašydamas grąžinti sumokėtus pinigus už parduotą prekę (29 b. l.). Ieškovas 2018-09-12 pranešimu informavo atsakovą, kad atsisako nutraukti sudarytą sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus (30 b. l.). Ieškovas atmetė ir Institucijos, duodančios išvadą byloje, Šiaulių skyriaus pasiūlymą kilusį šalių ginčą išspręsti taikiai (31-33 b. l.). 2018-11-06 dalyvaujant Institucijos ir abiejų šalių atstovams buvo surašytas gaminio apžiūros aktas, o 2018-12-14 ir jo patikrinimo aktas (34-38 b. l.). Institucija 2019-02-15 nutarimu Nr. 10-169 Dėl G. P. prašymo, nutarė patenkinti vartotojo reikalavimą ir pripažinti jį pagrįstu dėl Keptuvės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir 273,00 eur grąžinimo (40-44 b. l.). Ieškinys byloje grindžiamas keliais aspektais: pirma, kad keptuvė buvo parduota be trūkumų, dėl ko ieškovui, kaip netinkamos kokybės daikto pardavėjui, nekyla LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p., 6.363 str. 4 d., kuriais remiasi atsakovas, numatytos pasekmės; antra, kad atsakovui buvo pateikta pakankamai informacijos dėl įsigytos prekės naudojimo; trečia, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019-02-15 nutarimas, kuriuo nutraukta tarp šalių pirkimo - pardavimo sutartis ir ieškovas įpareigotas grąžinti atsakovui už prekę sumokėtus pinigus, yra neišsamus, tai yra priimtas neištyrus visų aplinkybių (1-6 b. l.).

Teismas, išanalizavęs byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimų ir liudytojos parodymų, daro išvadą, jog byloje įrodytas atsakovo įsigytos prekės netinkamumo kepti atskirus produktus faktas, o tam įtakos turėjo nepakankamas kiekis pirkėjui suteiktos informacijos, o ne jo veiksmai eksploatuojant keptuvę, ką neginčitinai patvirtina nenuginčyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos šiuo klausimu priimti sprendimai, todėl atsakomybė dėl keptuvės netinkamumo, tenka pačiam ieškovui, o ne atsakovui, kaip prekės pirkėjui, todėl ieškovo ieškinys atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas remiantis žemiau pateiktais argumentais (LR CPK 176 - 178 str.).

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo (vartotojo) teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą.

Pirmiausia, esant vartojimo santykiams, įstatymas numato, kad verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, įskaitant ir apie prekės pagrindines savybes (CK 6. 228⁶ str. 1 d. 1 p.). Iš bylos aplinkybių darytina išvada, kad pardavėjas, t. y. ieškovas nagrinėjamoje byloje, pažeidė minėtą įstatymo nuostatą nepateikdamas pirkėjui, t. y. atsakovui, tiek ir tokios informacijos, jog pastarasis būtų turėjęs pasirinkimo teisę įsigyti jam reikalingą prekę, o tos informacijos kiekis kuris buvo suteiktas atsakovui irgi nelaikytinas pakankamu. Tuo pačiu atmestinas ieškovo motyvas, kad tam įtakos turėjo netinkamas keptuvės eksploatavimas. Šių aplinkybių konstatavimas laikytinas neįrodytu.

Atskirai pažymėtina, kad esminė pardavėjo pareiga pagal pirkimo - pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui prekę, kurios kokybė ir kiti kriterijai atitinka pardavimo sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties atveju, be bendrųjų pirkimo - pardavimo sutartinių santykių reglamentavimo nuostatų, CK 6.350 - 6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo - vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas - valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas - vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą.

Pagal vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį, pardavėjas - verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui - vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje aktualios ir ginčo atveju taikytinos vartojimo sutarčių nuostatos (CK 6.228¹ - 6.228¹⁵ straipsniai). Nors CK 6.228¹⁴ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kokybės garantija (komercinė garantija), tačiau ji tuo pat metu nevaržo vartotojo teisių numatytų CK 6.363 str., kur yra įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei nustatyta daikto pirkimo - pardavimo sutartyje. Pagal CK 6. 363 straipsnio 3 dalį, daikto savybės atitinka pirkimo - pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės.

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1- 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Atskirai teismas pažymi, kad nei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų (toliau - Direktyva 1999/44/EB), nei ją įgyvendinančios CK nuostatos nereikalauja, jog daikto perdavimo metu jau būtų akivaizdus defektas, - pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai - trūkumas, nei to, kad daikto kokybė neatitiko vartotojo lūkesčių.

Kaip jau teismas yra nurodęs pirkėjo - vartotojo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų aiškinimo pažymima, kad skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Pirkėjo - vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis.

Pažymėtina, kad pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį tiesiogiai nėra siejama su jokiais apribojimais, tačiau teismų praktika buvo nuosekliai formuojam ta linkme, kad vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas turi atitikti proporcingumo kriterijų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau, esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4 - 8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 30 punktas).

2013 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XII-700 (įsigaliojo nuo 2014 m. birželio 13 d.) CK 6.363 straipsnio 8 dalis papildyta nustatant, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Tačiau šiam ginčui spręsti, taikytinas ne tik pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galiojantis teisinis reguliavimas, t. y. CK 6.363 straipsnio redakcija, bet ir nustatytas prekės trūkumas atsakovo teisės nutraukti sutartį kontekste, skirtingai nei teigia ieškovas, yra vertinamas ne mažareikšmiškumo, o proporcingumo aspektu.

Pastebėtina, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau, esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014).

CK 6.363 straipsnyje neįtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų hierarchija, sutarties pažeidimo atveju vartotojas yra laisvas pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse įtvirtintų gynimo būdų, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad parduota keptuvė turi trūkumų: atsakovas 2018 m. balandžio 13 d. įsigijo keptuvę, kuri jo artimiesiems buvo perduota 2018 m. balandžio 17 d. Tiek įsigijimo momentu, tiek perdavimo momentu ieškovas atsakovui nurodė, kad ši nauja gamintojo pagaminta keptuvė tinka visų be išimties produktų kepimui nenaudojant riebalų. Tačiau pastarajam pradėjus keptuvę naudoti, paaiškėjo, kad ne visus produktus joje galima kepti be riebalų. Konstatavus vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą ir tai, kad atsakovas turėjo teisę pasinaudoti vartotojo teisių gynimu, spręstina, ar vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas - vienašališkas sutarties nutraukimas - proporcingas jo teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui. Kitaip tariant, vertintina, ar įsigytos keptuvės kokybės trūkumas yra tiek svarbus, jog nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą - sutarties nutraukimą ir pinigų grąžinimą.

Dėl vartotojo pasirinkto savo pažeistų teisių gynybos būdo vertinimo proporcingumo aspektu.

CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu vartojimo pirkimo - pardavimo sutartinių santykių reguliavimu į nacionalinę teisę perkeltos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau - Direktyva 1999/44/EB) nuostatos. Ši direktyva dėl tokio teisės akto prigimties (tai nėra tiesioginio taikymo ES teisės aktas) nagrinėjamam ginčui nėra taikoma tiesiogiai, tačiau jos nuostatos ir jas aiškinanti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - Teisingumo Teismas) jurisprudencija yra aktualios vertinant CK įtvirtinto reguliavimo atitiktį ES teisei bei formuojant jo taikymo praktiką, nagrinėjamo ginčo kontekste - dėl vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo proporcingumo vertinimo.

Direktyvos 1999/44/EB preambulėje nurodyta, kad tada, kai prekės neatitinka sutarties, vartotojai privalėtų turėti teisę į nemokamą prekės atitikties sutarčiai atkūrimą jų pasirinkimu tas prekes pataisant ar pakeičiant arba, jei to nepadaroma, sumažinant jų kainą ar nutraukiant sutartį (10 konstatuojamoji dalis); vartotojas pirmiausia gali reikalauti, kad pardavėjas pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tokios teisės gynimo priemonės būtų neįmanomos arba neproporcingos; tai, ar teisės gynimo priemonė yra neproporcinga, turėtų būti nustatoma objektyviai; teisės gynimo priemonė būtų neproporcinga, jeigu ja, lyginant su kita teisės gynimo priemone, būtų nustatytos nepagrįstos išlaidos; siekiant nuspręsti, ar išlaidos yra nepagrįstos, išlaidos, nustatytos viena teisės gynimo priemone, turėtų būti žymiai didesnės negu kita teisės gynimo priemone nustatytos išlaidos (11 konstatuojamoji dalis).

Atitinkamai Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnyje „Vartotojo teisės“ įtvirtinta, kad, esant neatitikimui, vartotojas turi teisę į nemokamą prekių atitikties sutarčiai užtikrinimą, jas pataisant ar pakeičiant pagal šio straipsnio 3 dalį, arba teisę į atitinkamą kainos sumažinimą arba su tomis prekėmis susijusios sutarties nutraukimą pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis (2 dalis); vartotojas pirmiausia gali reikalauti, kad pardavėjas nemokamai pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tai yra neįmanoma ar neproporcinga. Teisės gynimo priemonė laikoma neproporcinga, jeigu ja, palyginti su alternatyvia teisės gynimo priemone, pardavėjui nustatomos nepagrįstos išlaidos, atsižvelgiant į: vertę, kurią prekės turėtų, jeigu nebūtų neatitikimo, neatitikimo reikšmingumą ir tai, ar alternatyvi teisės gynimo priemonė galėtų būti įgyvendinta nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui. Bet koks prekių pataisymas ar pakeitimas atliekamas per protingą laiką ir nesukeliant jokių didelių nepatogumų vartotojui, atsižvelgiant į prekių pobūdį ir paskirtį, dėl kurios tos prekės vartotojui buvo reikalingos (3 dalis). Vartotojas gali reikalauti atitinkamai sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu: vartotojas neturi teisės nei į prekių pataisymą, nei į jų pakeitimą, arba pardavėjas per protingą laiką neįgyvendino teisės gynimo priemonės, arba pardavėjas neįgyvendino teisės gynimo priemonės nesukeldamas didelių nepatogumų vartotojui (5 dalis); vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu neatitikimas yra nedidelis (6 dalis).

Taigi, pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai atsiranda prekės neatitiktis sutarčiai, paraleliai taikomi du netinkamos kokybės prekės atitikties sutarčiai užtikrinimo būdai - prekės pataisymas ar prekės pakeitimas. Siekiant užtikrinti abiejų sutarties šalių interesus, Direktyvoje 1999/44/EB teikiama pirmenybė sutarties vykdymui, pasinaudojant dviem pirmiausia nustatytomis teisės gynimo priemonėmis, prieš sutarties nutraukimą arba pardavimo kainos sumažinimą. Taigi pirmiausia vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį. Jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta, jis gali reikalauti sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties.

Teisingumo Teismo praktikoje pažymėta, kad tiek iš Direktyvos 1999/44/EB teksto, tiek iš atitinkamų direktyvos parengiamųjų dokumentų matyti Bendrijos teisės aktų leidėjo ketinimas pardavėjo atliekamą nemokamą prekės atitikties sutarčiai užtikrinimą padaryti esminiu šios direktyvos vartotojui garantuojamos apsaugos elementu. Šia pardavėjui nustatyta pareiga nemokamai užtikrinti prekės atitiktį sutarčiai, pataisant ar pakeičiant sutarties neatitinkančią prekę, siekiama apsaugoti vartotoją nuo rizikos patirti finansinių išlaidų, kurios galėtų jį atgrasinti pasinaudoti savo teisėmis, jeigu tokios apsaugos nebūtų (žr. Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo byloje Quelle AG prieš Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände, C-404/06, 33 ir 34 punktus). Kartu Teisingumo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 3 dalį sutarties neatitinkančių prekių taisymas ar keitimas turi būti atliekamas ne tik nemokamai, bet ir per protingą laiką bei nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui. Toks iš trijų dalių susidedantis reikalavimas yra Bendrijos teisės aktų leidėjo siekio užtikrinti veiksmingą vartotojo apsaugą išraiška (šiuo klausimu žr. pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo Quelle AG prieš Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände 35 punktą; 2011 m. birželio 16 d. sprendimo sujungtose bylose Gebr. Weber GmbH prieš Jürgen Wittmer ir I. P. prieš Medianess Electronics GmbH, C-65/09 ir C-87/09, 52 punktą).

Nagrinėjamoje byloje teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo teiginius, kad jo teisės galėjo būti tinkamai apgintos tik vienašališkai nutraukus su ieškovu 2018-04-13 sudarytą keptuvės pirkimo - pardavimo sutartį (29 b. l.). Tuo pačiu teismas pripažįsta ir pagrįstu Institucijos 2019-02-15 priimtą nutarimą, kaip atitinkantį aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatas (40-44 b. l.).

Pirma, teismas kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad po kiaušinio kepimo be riebalų prekė galėjo būti pakeista nauja, kadangi pirkėjui būtų buvus perduota tokio pat tipo keptuvė. Atsakovo teigimu, jis įsigijo keptuvę neatitinkančią jo lūkesčių, todėl nusprendė jos atsisakyti, kadangi joje negali kepti jo dalies šeimai būtinų produktų, o gamintojas ir pardavėjas negali jam suteikti kito tipo gaminio.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į ginčo pirkimo - pardavimo santykių ypatumus: atsakovo įsigyta keptuvė nėra pritaikyta visų gaminių kepimui be riebalų, tai yra ribotos jos galimybės, o ieškovui neturint kito tipo keptuvės, pagrįstai manytina, kad dėl specifinio šios prekės pobūdžio, pakeisti šią keptuvę yra neįmanoma. Dėl to ginčo atveju vartotojo teisė pakeisti prekę yra praktiškai neįgyvendinama. Todėl po paaiškėjusių ribotų keptuvės galimybių, atsakovas pagrįstai nusprendė grąžinti ieškovui keptuvę.

Antra, vertinant ieškovo reikalaujamo gynimo būdo pagrįstumą, svarbi ir turi būti įvertinta aplinkybė, kad dėl keptuvės trūkumų vartotojas negalėjo naudoti prekės ir tai jam sukėlė didelius nepatogumus. Darytina išvada, kad vartotojas iš esmės negavo to, ko siekė sudarydamas pirkimo -pardavimo sutartį - turėti geros kokybės prabangią keptuvę ir ja naudotis pagal paskirtį kepant visus maisto produktus be riebalų, įskaitant ir turinčius savo sudėtyje baltymų ar angliavandenių. Taigi, parduotos keptuvės dalis kokybės trūkumų yra nepašalinami ir dėlto negali būti tinkamai apgintos vartotojo teisės.

Įvertinęs visumą aptartų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad, nagrinėjamos bylos atveju pardavėjui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, vartotojui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, turi būti suteikta galimybė reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus; o atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra proporcingas sutarties pažeidimui.

Dėl vienašališko pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, kaip vartotojo teisių gynimo būdo, įgyvendinimo.

CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Civilinės teisės požiūriu pranešimas apie sutarties nutraukimą per įstatyme nustatyta terminą yra vienašalis sandoris, reiškiantis sutarties šalies valią nutraukti sutartį. Pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą turi būti padarytas laikantis sutartyje ar įstatyme (CK 6.218 straipsnis) nustatytos tvarkos. Sukakus sutartyje ar įstatyme nustatytam pranešimo apie sutarties nutraukimą terminui, atsiranda teisiniai padariniai – sutartis laikoma nutraukta, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; šalys turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar restitucijos taikymo (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Su vienašališku sutarties nutraukimu nesutinkanti šalis gali tokį sandorį ginčyti teisme reikšdama atitinkamą reikalavimą.

Teismas įvertinęs bylos procesinių dokumentų turinį, pripažįsta nepagrįstais ieškovo ieškinio argumentus, kad Institucija nepagrįstai sprendė, jog atsakovas ginčo atveju neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties, nes ieškovo manymu nebuvo tinkamai įvertintos visos su prekės tinkamumu susijusios aplinkybės. Tačiau teismo posėdžio metu ištyrus visas ginčo aplinkybes pripažintina, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovas nepakeitė savo sprendimo dėl pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo ir neatsisakė sutarties nutraukimo. Ieškovui nenuginčijus pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, atsakovas pagrįstai reikalauja taikyti minėtos sutarties nutraukimo padarinius, tai yra grąžinti už keptuvę sumokėtą kainą, kas atitinka CK 6.222 straipsnį, nustatantį, jog sutarties nutraukimo atveju taikoma restitucija. Visumos aptartų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovui nesuteikus atsakovui visos su prekės savybėmis susijusios informacijos, atsižvelgiant į maisto produktų specifiką, egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas dėl pardavėjo padarytų klaidų, atmesti ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovui dėl sutarties nutraukimo.

Vertinant kitus byloje surinktus įrodymus ieškovo reikalavimo pagrindu esančių kitų teiginių aspektu, akcentuotina tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2019-02-15 priimdama atsakovui palankų nutarimą, su kuriuo ieškovas iš esmės nesutinka, rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis, kuomet dar 2018-11-06 buvo atlikta gaminio apžiūra, o 2018-12-14 surašytas ir patikrinimo aktas (34-38, 40-44 b. l.). Todėl teismas konstatuoja, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vardu veikiančios komisijos išvados yra objektyvios ir išsamios, o jomis abejoti teismas nenustatė jokio pagrindo. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas sudarė su atsakovu keptuvės pirkimo - pardavimo sutartį Bauer INT Šiaulių filialo patalpose, suteikdamas vartotojui tik minimalų kiekį informacijos ir nepademonstravęs gaminio praktinio veikimo (7-8, 10-28 b. l.) (CPK 6.228⁶ str.). Ta aplinkybė, jog atsakovas įsigydamas prekę yra pasirašęs pirkimo - pardavimo sutarties specialiojoje dalyje, į ką taipogi apeliuoja ieškovas, prašydamas patenkinti ieškinį, nepaneigia byloje surinktų kitų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių, jog dėl pačio atsakovo netinkamo keptuvės eksploatavimo, jam perduotas gaminys jau nebegali būti grąžintas ieškovui. Pirmiausia, ieškovo parduotos atsakovui keptuvės netinkamumą kaip jau teismas yra konstatavęs įrodo anksčiau paminėtos aplinkybės. Antra, būtent pastarosios aplinkybės ir turi įtakos šalių sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimui. Trečia, o aplinkybės, kad parduotas gaminys yra sugadintas dėl netinkamos jo eksploatacijos, ieškovas leistinais įrodymais neįrodė. Ketvirta, Institucija dar 2018-10-11 buvo nurodžiusi ieškovui pateikti rašytinę gaminio atitikties deklaraciją, tačiau tokio įrodymo ieškovas nepateikė nei minėtai Institucijai, nei teismui nagrinėjančiam šalių ginčą (37 b. l.). Atskirai paminėtina, kad gaminio apžiūroje 2018-11-06 dalyvavo ir ieškovo atstovas, kuris aktą pasirašė be jokių pastabų, tai yra patvirtino jame nurodytas ir nustatytas aplinkybes, t. y. nesirėmė netinkama gaminio eksploatacija, pažeidžiant gamintojo nurodymus (34 b. l.). Nors ieškovas nesutikdamas su Institucijos nutarimu šį sprendimą įstatymo nustatyta tvarka ginčija, tačiau jo panaikinimui neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta atsakovo motina paaiškino ir keptuvės įsigijimo tikslą, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo atsisakyti priimti domėn šios liudytojos paaiškinimų.

Taigi vertinant įrodymų visumą, pripažintina, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog įsigyto gaminio netinkamumui įtakos turėjo netinkamas jo eksploatavimas ir tą sąlygojo paties atsakovo veiksmai. Kadangi yra įrodyta, jog prekės trūkumai (netinkamumas) išaiškėjo po prekės perdavimo pirkėjui šiam nepažeidus jos eksploatavimo reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovui.

Teismas neturi pagrindo manyti, kad pareikštam reikalavimui turi įtakos ir atsakovo kreipimasis į Instituciją praėjus penkiems mėnesiams po prekės įsigijimo, kadangi kaip jau teismas yra nurodęs šalių santykiams taikytinas CK 6. 338 str. 2 d. nustatytas terminas.

Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo.

Atskirai pažymėtina, kad šalys įrodymų atskleidimo procesui teisme, be abejonės, turi skirti reikiamą dėmesį, nes tinkamas įrodymų atskleidimo proceso suval­dymas gali paveikti bylos baigtį. Šiuo atveju labai svarbu parodyti savo, kaip šalies, patikimumą, to­dėl atskleidžiant įrodymus svarbu pademonstruoti bendradarbiavimą, sąžiningumą (atvirumą), norą pateikti dokumentus pagal pateiktus prašymus. Net jeigu, šalies manymu, ir yra formalių pagrin­dų neteikti dokumentų, būtina atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir būti atsargiems jais naudojan­tis, siekiant teismui nesudaryti „nepatikimo“, ,,nesąžiningo“ bylininko įspūdžio. Teismas laiko, kad atsakovo atsakomybė nekylą ieškovui dėl pastarojo neatsakingumo, suteikiant vartotojui išsamią informaciją, ką beje patvirtino ir institucijos atliktas tyrimas.

Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atsto­vus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios pro­cesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

Teismas ieškovo prašymą nesiremti byloje kaip įrodymu atsakovo padarytu garso įrašu kompaktinėje plokštelėje (CD), kuris pateiktas į bylą, laiko iš dalies pagrįstu, tačiau ir be šio įrodymo pakanka byloje kitų įrodymų, jos išsamiam išnagrinėjimui (213 b. l.). Taip pat teismui nėra teisinio pagrindo remtis ir atsakovo nuoroda į kitą analogišką civilinę bylą, nes pastaroji neturi ratio decidendi galios.

Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., nuostata atsakovui iš ieškovo priteistina 600,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atsakovui atmesti.

Priteisti atsakovui G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB ,,Bauer INT“, (į. k. 302299789, buv. Sausio 13 - osios g. 2, Vilnius LT - 04343) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.