Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Rasos Bartašienės, Vilijos Valantienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-188-291/2014 pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. J., trečiajam asmeniui M. R. šeimynai dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko rūpybos ir nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismo posėdžio metu išklausyta nepilnametė S. J. nurodė, jog ji nenori ir negali gyventi kartu savo motina, nes dėl pastarosios keisto, neprognozuojamo elgesio, nepagrįstų priekaištų ir reikalavimų tarp jų nuolat kyla konfliktai ir barniai. Grįžti pas motiną kategoriškai atsisakė. Pageidavo, kad jai būtų nustatyta nuolatinė rūpyba ir ji galėtų toliau gyventi M. R. šeimynoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nėra byloje įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog kuri nors atsakovės veika atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio nuostatas, sudarančias pagrindą apriboti motinos valdžią. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo išklausyta.

2. Teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai, nes akcentuojama visa kas susiję su dukters S. teisėmis ir motinos pareigomis, paliekant nuošalėje reikšmingą ir svarbų elementą – vaiko pareigas, reglamentuojamas CK 3.162 straipsnyje, kur pasakyta, jog vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti pareigas. Vaiko teisės ir pareigos susijusios neatsiejamai, todėl teismas jas privalėjo vertinti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis) Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl sprendimo, kuriuo nustatytas laikinas motinos valdžios apribojimas pagrįstumo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Apeliantė teigia, kad nebuvo išklausyta pirmosios instancijos teisme. Tačiau byloje esantys duomenys ir 2014-02-19 teismo posėdžio garso įrašas tai paneigia. Kolegija pažymi, jog daug kartų pirmosios instancijos teismas atidėjo teismo posėdžius, kad suteiktų galimybę pačiai apeliantei dalyvauti teismo posėdžiuose, ir nors atsakovė teikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, ji neteikė į bylą jokių naujų duomenų, įrodymų, ir teismui tenkinant atsakovės prašymus dėl posėdžių atidėjimo bylos nagrinėjimas užsitęsė pernelyg ilgai. Kolegijos nuomone, bylą nagrinėjant iš esmės atvykus į posėdį tinkamam atsakovės atstovui – advokatui, kuris išreiškė savo atstovaujamosios valią, atsakovės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, atsakovė buvo tinkamai atstovaujama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes nusprendė bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Pažymėtina, kad šalys, jų atstovai pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausyti, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole, posėdžių garso įrašuose. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašyta 2007-02-07 Šiaulių miesto administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-199. Šeimoje augo du nepilnamečiai vaikai S. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini). Socialiniai darbuotojai šeimai teikė konsultavimo, informavimo, socialinių ir tėvystės ugdymo paslaugas. Lankantis šeimoje išryškėjo konfliktiški šeimos tarpusavio santykiai. Bylos duomenimis A. J. sūnus 2010 m. rugpjūčio mėnesį išvyko į (duomenys neskelbtini). 2011-02-10 A. J. socialiniams darbuotojams skundėsi dukros elgesiu, kad ji nenori eiti į mokyklą, bėga iš pamokų, draugauja su netinkamo elgesio draugėmis. Socialiniams darbuotojams susisiekus su pagrindinės mokyklos socialine pedagoge ji paneigė motinos žodžius, nurodė, kad neigiamų pažymų neturi, lankomumas geras ( b.l. 36). 2011-06-11 motina su dukra buvo atvykusios į socialinės priežiūros skyrių, motina kaltino dukrą blogu elgesiu, buvo sprendžiamas klausimas dėl tolesnio mergaitės ugdymo bei mokymo įstaigos. Dėl nuolatinių konfliktų su motina, 2011-11-17 S. J. kreipėsi į ieškovą prašydama leisti gyventi M. R. šeimynoje. 2011-11-21 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1291, S. J. nustatyta laikinoji rūpyba M. R. šeimynoje. Socialinių darbuotojų nustatyta, kad šeimoje materialinė padėtis sunki, atsakovė nedirba. Atsakovei yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, mokama socialinė pašalpa, namuose yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai, tvarkinga. Iš į bylą pateiktų dokumentų dėl šeimos pokyčių vertinimo matyti, kad buvo nurodomas socialinių paslaugų poreikis, kad būtina ugdyti tėvystės įgūdžius, motyvuoti susigražinti dukrą į šeimą, savarankiškai ieškotis darbo. 2012-06-06 A. J. kreipėsi į socialinius darbuotojus, prašydama tarpininkauti dėl susitikimo su dukra, tačiau dukra su motina susitikti atsisakė ( b.l. 46). Bylos duomenimis nuo mergaitės apsigyvenimo šeimynoje atsakovė nė karto neaplankė dukters, neišreiškė noro ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad vaikas būtų sugrąžintas į šeimą, neteikė jokio materialinio išlaikymo. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotojai raštu nurodė, jog A. J. šeimos problemos yra šios: sunki materialinė padėtis, sveikatos problemos, negebėjimas identifikuoti ir spręsti šeimos problemų, socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka, psichologinė prievarta prieš dukterį. Socialinių darbuotojų teigimu, A. J. visiškai nereaguoja į socialinių darbuotojų patarimus, nesistengia suprasti dukters poreikių, todėl tarp motinos ir dukters vyrauja įtampa ir dažni konfliktai. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad apeliantės duktė išreiškė aiškų norą gyventi M. R. šeimynoje, o ne su motina. Bylos nagrinėjimo metu pateikti S. J. ir jos rūpintojos paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametė rūpintojos šeimoje jaučiasi saugi ir mylima. S. J. nurodė, kad ji nenori ir negali gyventi kartu savo motina, nes dėl pastarosios keisto, neprognozuojamo elgesio, nepagrįstų priekaištų ir reikalavimų tarp jų nuolat kyla konfliktai ir barniai. Grįžti pas motiną kategoriškai atsisakė. Visi S. J. gydę gydytojai – VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje „Moters ir vaiko klinika“, vaikų psichiatrijos klinikoje, Palangos VRS „Palangos gintaras“ užfiksavo įtemptus mergaitės santykius šeimoje ir nurodė, kad šeimoje yra nepalanki mergaitei aplinka. Kad mergaitei ir toliau reikalinga psichotausojanti aplinka, tęstinės psichologo konsultacijos bei neurologo ir psichiatro sekimas.

Kolegijai, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, bei pirmosios instancijos teismo išvadas nėra pagrindo nesutikti, kad S. J. gyvendama su motina, patirdavo nuolatinį spaudimą – psichologinį smurtą. Pažymėtina, kad psichologinis smurtas prieš vaikus šeimoje pasireiškia įvairiomis formomis: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo tėvų teisėmis ir pareigomis, viešo žeminimo, neleidimo eiti į mokyklą ir pan. LITEKO duomenimis (garso įrašas) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dukros elgesys buvo problematiškas jau nuo 13 metų, dukra rūkė, vartojo narkotines medžiagas, alkoholį. Ji dukra rūpinosi, ją prižiūrėjo, jos pagrindinis tikslas buvo, kad ji mokytųsi. Dėl dukros elgesio kreipėsi į socialinius darbuotojus. Mano, kad dukra nori gyventi globėjos namuose nes ten jai daugiau laisvės. Atsakovė neneigė, kad daugiau, kaip du metus su dukra nebendrauja, tačiau nurodė, kad ne todėl, kad nenorėtų, mano, kad jai gali būti daroma neigiama įtaka. Atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimus yra pagrindo vertinti, kad tarp dukros ir mamos buvo konfliktiški santykiai. Bylos duomenimis socialinius darbuotojus mama informavo, kad dukra 2011-06-17 susidėjo daiktus ir išėjo iš namų. Vėliau išaiškėjo, kad mergaitė išvyko pas senelius į (duomenys neskelbtini). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad A. J. grasino atiduoti dukrą į vaikų namus S. J. socialiniams darbuotojams teigė, kad motina neleidžia bendrauti su draugais, tikrina jos telefoną, draudžia naudotis kompiuteriu, apžiūrinėja asmeninius jos daiktus. S. J. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje buvo baigusi 8 klases, tačiau prašymo dėl priėmimo į kitą mokyklą negalėjo parašyti, nes motina nedavė gimimo liudijimo (36 b .l.). Kolegijai yra pagrindo vertinti, kad byloje esantys duomenys dėl psichologinio smurto darė neigiamą įtaką normaliam paauglės vystymuisi. Apeliantės netinkamas elgesys auklėjant savo dukrą sudarė sąlygas, bei lėmė, kad jos ir dukters ryšys nėra susiformavęs. Vertinant motinos požiūrį į susiklosčiusią situaciją, į dukros elgesį matyti, kad apeliantė dėl susidariusios situacijos kaltina tik dukterį S., o savo klaidų visiškai nepripažįsta, nenurodė, kokie veiksmai galėtų pagerinti jos ir dukros bendravimą, labiau užtikrintų nepilnametės vystymąsi. Atsižvelgdama į tai, kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiu, jog nėra byloje įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog kuri nors atsakovės veika atitinka CK 3.180 straipsnio nuostatas, sudarančias pagrindą apriboti motinos valdžią. Kaip minėta CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Konkrečiu atveju kolegijos nuomone, motinos nuolatinis spaudimas, netinkamas elgesys dukros atžvilgiu patvirtina jos piktnaudžiavimą tėvų valdžia. S. J. išvykus gyventi į M. R. šeimyną, motina nesirūpino dukra, jos auklėjimu, nevykdė pareigos dukrą išlaikyti, neteikė jokio išlaikymo. Kolegija pažymi, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą – laikinai apriboti motinos valdžią.

Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo vienpusiškai, akcentuodamas visa, kas susiję su dukters S. teisėmis ir motinos pareigomis, paliekant nuošalėje vaiko pareigas. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad S. J. socialinių darbuotojų, pedagogų buvo apibūdinama kaip rami, uždara mergaitė, visiškai pritarianti motinai, lankanti pamokas (35, 36 b. l.). 2013-12-17 S. J. charakteristikoje nurodyta, kad jos mokinio pažangumo vidurkis – 7,62, lankomumo rezultatai per rugsėjo – gruodžio mėnesius praleistos 6 pamokos dėl pateisinamos priežasties. Su grupės mokiniais S. bendrauja draugiškai, nekonfliktuoja. Pamokų metu drausminga, kruopščiai atlieka skirtas užduotis. Motina dukters ugdymu ir pasiekimais nesidomi (86 b. l.). Kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė į bylą duomenų dėl jos nurodomų aplinkybių, kad S. J. piktybiškai nelankė mokyklos, kad negerbė savo motinos. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad nors S. J. apibūdinama kaip uždaro būdo, dėl motinos negebėjimo bendrauti su dukteria mergaitė namie patyrė nuolatinį motinos spaudimą, tačiau S. J. klausė motinos, lankė mokyklą, o namie nenorėdavo būti tik dėl įtemptos situacijos namie. Atsakovė A. J. nors ir nurodė dėl mergaitės netinkamo elgesio rūkymo, alkoholio vartojimo bei kitų aplinkybių, papildomų duomenų dėl jos nurodomų aplinkybių į bylą neteikė. Dėl atsakovės konkrečių nurodomų aplinkybių dėl mergaitės netinkamo elgesio byloje nėra. Pažymėtina, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, bei patvirtindama, kad su dukra nebendrauja jau daugiau nei du metus, nenurodė, kaip ji ketina spręsti jos ir dukros tarpusavio bendravimo klausimą, kaip pagerinti tarpusavio santykius, kokių ketina imtis veiksmų, kad susigražinti dukra į šeimą. Atsakovė neteikė teismui duomenų, kurie leistų teismui padaryti priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas nustatė.

Kasacinis teismas yra nurodę, kad teismas, nenustatęs pagrindo apriboti tėvų valdžią, esant įstatyme nustatytam pagrindui, gali taikyti švelnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę, remdamasis LR CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantės A. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.