Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Trečiojo asmens M. R. šeimynos atstovei M. R.

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. J., trečiajam asmeniui M. R. šeimynai dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės vaiko rūpybos ir nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po to, kai S. J. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, A. J. su Skyriaus specialistais, socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, kaltino specialistus apie netinkamai priimtą sprendimą, kaltino Šeimyną, jog ji netinkamai prižiūri jos dukterį. Visi išsakyti kaltinimai nepasitvirtino. A. J. su S. J. rūpintojais nebendrauja, nė karto nebuvo apsilankiusi Šeimynoje. Su motina pati nepilnametė mergaitė bendrauti atsisako. A. J. nevykdo savo pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti dukterį, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, atsižvelgiant į vaiko fizinę, protinę būklę, sudaryti jai palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovė nesikreipė į ieškovą dėl dukters susigrąžinimo ir jos elgesys vaiko atžvilgiu, pareigos neatlikimas savo vaikui, nusišalinimas nuo jo priežiūros ir išlaikymo daro žalingą įtaką nepilnamečiui vaikui. Kadangi darytina išvada, jog situacija nepasikeis, prašo neterminuotai apriboti atsakovei A. J. motinos valdžią. Kadangi esamomis sąlygomis S. J. negali grįžti į savo biologinę šeimą, prašo nustatyti nuolatinę rūpybą ir paskirti nuolatinį rūpintoją, turto administratorių bei nustatyti nuolatinę gyvenamąją vietą pas rūpintoją.

Teismo posėdžio metu išklausyta nepilnametė S. J. nurodė, jog ji nenori ir negali gyventi kartu savo motina, nes dėl pastarosios keisto, neprognozuojamo elgesio, nepagrįstų priekaištų ir reikalavimų tarp jų nuolat kyla konfliktai ir barniai. Ji pati kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad ją apgyvendintų šeimynoje ir grįžti pas motiną kategoriškai atsisako. Ji retkarčiais bendrauja su močiute, ją aplanko, tačiau su motina bendrauti visiškai nenori. Pageidauja, jog jai būtų nustatyta nuolatinė rūpyba ir ji galėtų toliau gyventi M. R. šeimynoje.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. (Lietuvos Respublikos CK 3.180str., 3.182str. 2d., 3.183str.,3.184str., 3.192str., 3.194str., 3.196str., 3.256str., 3.257str., 3.260str., 3.264str., 3.265str.1d.1p.)

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų

rezultatų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014)

Tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014)

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė.

Teismas, nenustatęs pagrindo apriboti tėvų valdžią, esant įstatyme nustatytam pagrindui, gali taikyti švelnesnę vaiko interesų apsaugos priemonę, remdamasis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008)

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Teismas mano, jog šioje byloje nustatyta, jog jau ilgą laiką atsakovė A. J. vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą bei piktnaudžiauja motinos valdžia. Mergaitė nuo 2011-11-21 gyvena M. R. šeimynoje, jai nustatyta laikinoji globa. (b.l. 16,17-18) Ji pati kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl apgyvendinimo šeimynoje (b.l. 9) Per visą šį laiką atsakovė nė karto neaplankė dukros, neišreiškė noro ir nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikas būtų sugrąžintas į šeimą, neteikė jokio materialinio išlaikymo. 2012-04-03 A. J. buvo išreiškusi norą, jog dukra pas ją praleistų savaitgalius ir švenčių dienas, tačiau dukra atsisakė matytis su motina. Be to atsakovė vietoje to, jog bendrautų su mergaitės laikinaisiais rūpintojais, domėtųsi dukra, ji rašė skundus, jog šeimynoje jos dukra netinkamai prižiūrima. Teismas mano, jog atsakovė A. J. savo pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukterį, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, atsižvelgiant į vaiko fizinę, protinę būklę, sudaryti jai palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, nevykdo. Be to teismas mano, jog byloje nustatyta, kad atsakovė nesugeba identifikuoti ir spręsti iškilusias šeimos ir bendravimo su paaugle dukra problemas, stokoja socialinių ir tėvystės įgūdžių. Ji visiškai nereaguoja į socialinių darbuotojų patarimus, nesistengia suprasti savo dukters poreikių, dėl ko ir įvyksta konfliktai su dukra. (b.l. 44-46) Šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja apklausta Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja D. S., kuri parodė, jog su atsakovės šeima dirba nuo 2008m. Tuo metu šeimoje augo du nepilnamečiai vaikai, ir atsakovei kildavo problemos tiek auklėjant vaikus, tiek bendraujant su socialiniais darbuotojais. Atsakovė nepriima jokios kritikos, perdėtai reaguoja į bet kokias vaikų nesėkmes ar problemas, nesiekia suprasti vaikų poreikių, nesikreipia pagalbos ir neieško galimybių tenkinti vaikų poreikius, pasireiškė jos „ hipergloba“, kuri turėjo lemiamos įtakos motinos ir jos vaikų tarpusavio bendravimo santykiams.

CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai tėvų valdžios ribojimo padariniai, jie priklauso

nuo to, kaip apribota tėvų valdžia – laikinai ar neterminuotai. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, iš dalies bendrauti su vaiku (matytis su vaiku, jei tai nekenkia vaiko interesams), lieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką.

Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Teismas mano, jog šioje byloje yra visos sąlygos apriboti atsakovei motinos valdžią, ir tai darytina, atsižvelgiant išimtinai į šiuo metu dar nepilnamečio vaiko interesus. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovės asmenybę, jos sveikatos problemas, į kitas bylos aplinkybes, bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, mano, jog atsakovei A. J. motinos valdžia apribotina ne neterminuotai, o laikinai.

Laikinai apribojus atsakovei A. J. motinos valdžią jos nepilnametės dukters S. J. atžvilgiu, vaikui nustatytina rūpyba, paskirtinas nuolatinis rūpintojas bei turto administratorius, bei nustatytina nuolatinė gyvenamoji vieta pas rūpintoją (LR CK 3.256, 3.257, 3 d.).

Pagal LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymą bei kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nei vienas vaikas negali būti paliktas be minimalių pragyvenimo lėšų, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3,192 sts. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei A. J., iš jos priteistinas išlaikymas dukrai S. J. nuo ieškinio padavimo dienos iki mergaitės pilnametystės. Ieškovo pageidaujama 300Lt suma yra minimali, minimaliai atitinkanti vaiko poreikius, todėl priteistina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies. Laikinai apriboti motinos valdžią A. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. Aukštabalio g. 8-45, Šiauliuose, dukters S. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

Nustatyti S. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą. Paskirti S. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine rūpintoja ir rūpintinei priklausančio turto administratore M. R. šeimyną, esančią (duomenys neskelbtini).

S. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti jos rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A. J., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukteriai S. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300Lt(tris šimtus litų) nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės.

Išaiškinti Lietuvos Respublikos CK 3.180str. 3d. numatytas tėvų valdžios apribojimo pasekmes, t.y. kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Priteisti iš atsakovės 252Lt(du šimtus penkiasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 16,36Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.