Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovams advokatui Ričardui Lilui, advokato padėjėjai Eglei Šovienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Masionei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

20. Ieškovo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) yra pateiktas nepilnamečio vaiko interesais. Skyrius prašo įvertinti abiejų šalių materialinę padėtį ir iš atsakovės priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neprieštarautų atsakovės interesams bei tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas šiuo metu gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškovu, ir jam tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes jam tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Šią įstatymo nuostatą palikta aiškinti ir taikyti teismui bei spręsti, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Minėtas principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Tam, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

22. Nustatyta, kad ieškovas J. B. ir atsakovė E. B. yra nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, o atsakovė E. B. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 70 Eur kiekvienam iki vaiko pilnametystės. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė nustatyto dydžio išlaikymą vaikui teikia.

24. Vertinant vaiko poreikius nustatytos sekančios bylos aplinkybės. E. B. yra dvylikos metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini), 6 klasėje, papildomai lanko karate sporto klubą (duomenys neskelbtini). Ieškovas paaiškino, kad sūnui diagnozuota beprasidedanti astma. Tai patvirtinantys medicininių dokumentų išrašai nepateikti. Kitų sveikatos sutrikimų, negalios vaikas neturi. Išlaikymo priteisimo metu E. B. devynerių metų amžiaus.

26. Vaikas gyvena su tėvu nuomojamame būste. Ieškovas privalo mokėti būsto nuomos mokestį 300 Eur/ mėn. ir komunalinių patarnavimų mokesčius. Ieškovas neprašo kompensuoti ½ dalies buto nuomos mokesčio. Komunalinių patarnavimų mokesčių duomenys teismui nebuvo pateikti. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis moka vidutiniškai 110-120 Eur buto išlaikymo mokesčių, apie 15 Eur interneto prieigos mokestį ir 20 Eur vaiko mobilaus ryšio ir interneto mokestį. Ginčo šioje dalyje dėl išlaidų pagrįstumo ir poreikio nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms 85 Eur išlaidos būsto išlaikymui, internetui ir mobiliajam ryšiui apmokėti pripažintinos protingo dydžio išlaidomis.

27. Ieškovo nurodytos išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai, maisto papildų įgijimui, higienos priemonių įgijimui, atnaujinimui, kirpyklai, apie 45 Eur/ mėn., vertintinos kaip įprastinės. E. B. yra sveikas, tačiau kaip ir visi, serga peršalimo ligomis, kurių metu perkami medikamentai, įskaitant ieškovo nurodytas antialergines priemones, kremus odai, pėdoms, maisto papildus (geležies preparatai). Tai patvirtina ir ieškovo pateikti prekių iš vaistinių pirkimo kvitai. Ieškovas patiria išlaidas vaiko kirpyklai. Nėra pagrindo minėtų išlaidų poreikio mažinti. Pažymėtina, kad vaiko sveikatos priežiūros išlaidas, higienos priežiūros išlaidas sudaro ne tik ligų gydymas, būtiniausių asmens higienos priemonių įgijimas, tačiau ir kitos priemonės, skirtos valymui, skalbimui.

29. Ieškovas nurodo, kad išlaidos vaiko aprangai, avalynei per mėnesį sudaro 50 Eur. Vaikas sparčiai auga, reikia nuolat atnaujinti vaiko visą avalynę, aprangą. E. B. yra 12 metų paauglys, todėl sutiktina su ieškovu, kad jo aprangos, avalynės atnaujinimas yra dažnesnis nei suaugusio žmogaus. Ieškovo nurodyta vaikui tenkanti išlaidų suma 50 Eur/ mėn. kas per metus sudaro 600 Eur, vertintina kaip minimali. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kad šios ieškovo išlaidos yra nebūtinos ar yra per didelės. Nors atsakovė nurodė, kad ji taip pat perka vaikui rūbus, tačiau pripažino, kad vaikas jų būdamas ne motinos namuose jų nenešioja, tiek rūbai, tiek avalynė yra maži, taigi, nebetinkami dėvėti. Atsakovės indėlis prisidedant papildomai prie vaiko aprangos pirkimo yra epizodinis, nepastovus. Tiek ieškovas, tiek apklaustas nepilnametis nurodė, kad rūbus perka tėvas. Įvertinus, kad aprangą būtina atnaujinti keičiantis sezonui, mažinti išlaidas nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad vaiko aprangą sudaro ne tik lengvi kasdieniniai rūbai, mokykloje dėvimi rūbai, tačiau ir visų sezonų batai, šilti žiemos, rudens, pavasario sezonų viršutiniai rūbai, kepurės, šalikai, pirštinės, kelnės, o taip pat sportinė apranga, apsaugos, kuriuos bylos duomenimis perka vienas ieškovas.

30. Ieškovas nurodo, kad patiria išlaidas vaiko poilsiui, lavinimui, laisvalaikiui, norėtų leisti vaiką į stovyklą vasaros laiku, kurių bendra ieškovo nurodyta suma yra 42 Eur. Ieškovas paaiškino, kad su vaiku apsilanko kino teatre, picerijoje, išleidžia vaiką apsilankyti greito maisto restoranuose su draugais, dalyvauti jų gimtadieniuose, vasaros metu su vaiku planuoja išvykas į gamtą. Vasaros sporto keturių dienų stovykla 2021 m. kainavo 250 Eur, dienos plaukimo stovykla be maitinimo kainavo 12 Eur, mokinio atostogų metu vaikas dėl sunkios ieškovo finansinės padėties galėjo tik dvi dienas lankyti dienos stovyklą, kurios dienos kaina buvo 25 Eur. Ieškovo nurodytos išlaidos planuojant vaiko vasaros užimtumą 22 Eur/ mėn. ir 20 Eur/ mėn. vaiko laisvalaikiui skirtinos lėšos pripažintinos minimaliomis. Mažinti šių išlaidų pagrindo nėra. Ieškovo nurodytos išlaidos nėra nepagrįstai didelės, o vaiko išvykos, pramogos – dažnos ar nebūtinos. Vaikas yra mokyklinio amžiaus, todėl tėvai privalo plėsti vaiko akiratį, ugdyti jų kūrybiškumą užtikrinti, kad vaikas lankytų kultūrinius renginius, lavintųsi, lankytų žymias Lietuvos vietas, pilnavertiškai dalyvautų klasės, mokyklos bendruomenės gyvenime, turėtų galimybę aktyviai ilsėtis kasmetinių atostogų metu. Teismas pažymi, kad ieškovas neprivalo įrodyti, kad jis patiria nurodyto dydžio išlaidas kiekvieną mėnesį – išlaidos vertinamos kaip vidutinės.

32. Bylos medžiagoje esantys įrodymai – ieškovo paaiškinimai, prekių pirkimo kvitai patvirtina ieškinio aplinkybes apie E. B. išlaikymui reikalingas patirti išlaidas bei aplinkybę, kad ieškovo gaunamų pajamų – darbo užmokesčio bei iš atsakovės priteisto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovės teikiamas išlaikymas yra neproporcingai mažas jos gaunamoms pajamoms ir nustatytiems vaiko poreikiams. Nors atsakovė iki 2021 m. liepos mėnesio leido su vaiku laiką, galimai pirko jam rūbus, avalynę persirengti pas motiną, nuo 2021-05-21 moka vaiko investicinio draudimo įmokas po 35 Eur/ mėn., to nepakanka vaiko kasdienių poreikių patenkinimui. Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių pripažintina, kad E. B. būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti ne mažiau kaip 497 Eur.

33. Priteisiant išlaikymą vaikui 2019-03-29 šalys tarp jų kilusį ginčą sprendė tarpusavio nuolaidų ir kompromisų būdu. Įrodymų tyrimas dėl vaiko poreikių, šalių finansinių galimybių nebuvo atliekamas, procesas vyko ypatingosios teisenos tvarka tvirtinant sutarties sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad šalys buvo pareiškusios viena kitai priepriešinius reikalavimus ir prašė priteisti vaiko išlaikymui didesnę, nei susitarė, sumą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad gauna minimalias pajamas, turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką. Nuo priteisto išlaikymo vaikui momento vaiko poreikiai pasikeitė, nes vaikas auga, yra pagrindinio ugdymo proceso mokinys, jo poreikiai tik didės. Priteistas išlaikymas visiškai neatitinka dabartinių būtinų protingo dydžio vaiko poreikių (CK 3.201 straipsnis). Ieškovas turi daugiau lėšų skirti vaiko maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui. Atsakovė gera valia prie padidėjusių vaikų poreikių patenkinimo neprisideda, didesnio nei priteistas, dydžio išlaikymo gera valia neteikia, kitų išlaikytinių nebeturi, jos pajamos yra didesnės nei minimali alga, vaiko išlaikymo našta iš esmės perkelta vienam ieškovui.

35. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas visiškai, pakeistinos Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos ir priteistina iš atsakovės E. B. nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 234 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-10-13 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas paskirtinas vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

36. Priteisiant nurodyto dydžio išlaikymą pažymima, kad šalių nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didės, ieškovas suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jam tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovas privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Vaiko tėvai dirba ir gauna didesnes pajamas, nei minimalus darbo užmokestis, turi tik vieną išlaikytinį sūnų, likęs išlaikymo periodas iki pilnametystės – nepilni šešeri metai, todėl teismas neįskaito į vaiko poreikių tenkinimo išlaidas valstybės skiriamos vaiko išmokos 70 Eur/ mėn. Ši suma gali būti panaudojama vaiko tėvo nuožiūra tinkamai ir atsakingai – papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, kaupimui būsimoms studijoms apmokėti ir kita. Be to, kaip minėta, vaiko poreikiai nustatyti didesni, nei buvo pareikštas reikalavimas, o tai patvirtina, kad vaiko tėvas ir taip yra prisiėmęs didesnę vaiko išlaikymo naštą. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl motinos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo

37. Įstatymas numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

38. Nustatyta, kad ieškovas J. B. su sūnumi E. B. gyvena kartu, vaiko motina atsakovė E. B. gyvena atskirai. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią, be kitų sąlygų, buvo nustatyta skyrium gyvenančios vaiko motinos bendravimo tvarka su vaiku. Bendravimo tvarkos buvo laikomasi iki 2021-07-08 įvykio.

39. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados duomenų, ieškovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad motina pasiėmė vaiką bendravimui vasaros atostogų laikui nuo 2021-07-05. 2021-07-08 motina su vaiku ir kitais asmenimis išvyko į Šventąją, kur girtavo, buvo iškviesta policija ir vaikas paimtas iš nesaugios aplinkos bei perduotas budinčiajam globėjui. Vaikas susisiekė su tėvu ir rytą buvo perduotas jam. Palangos vaiko teisių apsaugos skyrius 2021-07-09 buvo gavęs pranešimą apie neblaivią E. B., kuri tuo metu rūpinosi nepilnamečiu sūnumi.

40. Iš 2022-01-20 Kauno AVPK pateiktų duomenų (2022-01-20 Nr. DOK-9206) nustatyta, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 policija buvo kviesta keturis kartus: 2021-03-21 dėl kilusio konflikto tarp E. B. ir automobilio pirkėjo dėl pinigų sumokėjimo, konfliktas išspręstas vietoje, pareiškimas nebuvo rašomas; 2021-09-20 dėl smurto artimoje aplinkoje (pranešime nurodyta, kad E. B. sugyventinis yra agresyvus bei yra naudojęs smurtą anksčiau, įvykio metu vaikų nebuvo), dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris buvo nutrauktas 2021-10-20 pagal BPK 212 straipsnio 5 punktą, BK 38 straipsnio 1 dalį (įtariamajam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius); 2021-11-15 2.03 val. dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio metu atsakovei konfliktavus su sugyventiniu; 2021-11-15 6.30 val. dėl smurto artimoje aplinkoje (pranešta, kad pranešėjai trenkė sugyventinis, kuris yra agresyvus ir iki atvykstant policijai pasišalino), įvykio metu atsakovė nurodė, kad konfliktavo su sugyventiniu žodžiu, smurtą neigė. Su atsakove dėl šių įvykių buvo bendrauta tos pačios dienos 14.14 val., atsakovė ir jos sugyventinis M. S. paaiškino, kad abu buvo neblaivūs, konfliktavo žodžiu, atsakovė išsigando sugyventinio mosikavimo rankomis ir iškvietė policiją; 2021-11-15 atsakovės atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena, surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2021-11-26 nutarimu paskirta administracinė nuobauda 20 Eur pagal ANK 489 straipsnį (atsakovė melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje būdama apsvaigusi nuo alkoholio).

41. Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro pateiktų raštų (2022—03-28 Nr. DOK-39915) nustatyta, kad atsakovei E. B. nuo 2021-12-21 bei nuo 2021-01-11 buvo paskirtas atvejo vadybininkas, atliktas E. B. šeimos pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas ir nustatyta, kad šeimos poreikiai gali būti tenkinami teikiant šeimai prevencinę pagalbą ir (ar) bendruomenėje teikiamas paslaugas. 2021-12-28, 2022-01-14 buvo apsilankyta E. B. šeimoje, tikrintos šeimos gyvenimo ir buities sąlygos, rinkta informacijos iš ugdymo įstaigos, bendrauta su J. B.. Susitikimų metu atsakovė buvo motyvuojama priimti socialinę, psichologinę ir kitų specialistų pagalbą, tačiau ji nurodė, kad geba savarankiškai funkcionuoti ir kreiptis reikiamos pagalbos, 2021-01-14 pokalbio metu nuomonės nepakeitė, nurodė, kad jokia pagalba jai nereikalinga, ją tenkina nustatyta bendravimo tvarka su vaiku. Atsakovė nurodė, kad su vaiku matėsi 2022 m. sausio mėn. tris kartus, vieną kartą vaikas pas ją nakvojo. Atsakovė nurodė, kad alkoholį vartoja kartą – du kartus per mėnesį, pastaruoju metu dėl sveikatos problemų ir įpročių pasikeitimų jo nebevartoja. Atsakovei suteikta informacija apie specialistus, nemokamą psichosocialinę pagalbą Kauno mieste. Iš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-01-10 rašto duomenų nustatyta, kad dėl galimo pasikartojančio motinos E. B. smurtavimo prieš tuo metu nepilnametę dukrą I. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018-09-27 iki 2018-11-26 mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa, nuo 2018-10-23 iki 2019-09-25 E. B. šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Iš 2021-12-12 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 2TSD-1991 duomenų nustatyta, kad E. B. gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos, vaikui skirtas atskiras, apstatytas baldais kambarys. Iš 2021-12-12 Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 2TSD-1997 duomenų nustatyta, kad vaiko bendravimo su motina metu ji su draugais gerdavo alų, triukšmaudavo. Vaikas nurodė pasiilgęs motinos, tačiau nenori likti pas ją nakčiai, norėtų su motina susitikti dienos metu. Pasiliktų pas motiną vėl nakvoti jei motina pasikeistų, nebegertų. Vaikas nurodė pasiilgstantis kartu su motina gyvenančio šunelio.

42. Visuma byloje ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei vaiko E. B. apklausų metu nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovė E. B. po santuokos su ieškovu nutraukimo naudodamasi bendravimo tvarka su vaiku, piktnaudžiavo alkoholiu, tokiu amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikui. Be to, nustatyta ir tai, kad motina reikalavo perduoti jai vaiką bendravimui net ir tuo metu, kai dirbo ir nebuvo namuose, o vaikas buvo paliekamas vienas arba kitų asmenų priežiūrai. Teismas kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad ji pasimokė iš 2021-07-08 įvykio Šventojoje, kuomet vaikas buvo paimtas iš neblaivios atsakovės, paliko sugyventinį, padarė išvadas ir daugiau alkoholio nebevartoja. Šiuos atsakovės teiginius paneigia 2022-01-20 Kauno AVPK pateikti duomenys, kad policija į atsakovės gyvenamąją vietą dėl smurto artimoje aplinkoje, neblaivių sugyventinių konfliktų po 2021-07-08 buvo kviesta net tris kartus. Atsakovės amoralus gyvenimo būdas tęsiasi eilę metų, atsakovei jau buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos dėl jos smurtavimo prieš nepilnametę dukrą I. P. 2018-10-23 iki 2019-09-25 laikotarpiu. Kartojantis situacijai atsakovei net du kartus buvo pasiūlytos socialinės, psichologinės ir kitų specialistų paslaugos, kurių atsakovė atsisakė. Atsakovės pateiktos pažymos iš Kauno PLC (2021-10-27 Nr. (13.7K)-2320), kad ji nesikreipė dėl konsultavimo ar/ ir gydymo, UAB „Medicina practica laboratorija“ apie atlikto CDT (decialotransferino) tyrimo rezultatą, kuris neviršija ribinės vertės, nepaneigia byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių. Atsakovė yra praradusi vaiko pasitikėjimą, vaikas bijo motinos ir ja nepasitiki, nebenori likti pas motiną nakvoti, būti ilgesnį laiką pas motiną nei dienos metu, kas patvirtina vaiko ryšio su motina sutrikimą, atsakovė nesugeba užtikrinti vaikui saugių sąlygų lankantis vaikui jos namuose, pasiėmusi vaiką bendravimui nebūna namuose, yra nekritiška savo elgesiui, nepripažįsta neigiamo alkoholio poveikio jos psichikos sveikatai ir nelaiko alkoholio vartojimo vaiko akivaizdoje darančiu žalą vaikui ir byloje nėra domenų, be pačios atsakovės patikinimo, kad atsakovė pakeitė savo gyvenimo būdą, požiūrį į vaiką, nutraukė alkoholio vartojimą ir gali užtikrinti saugią aplinką vaikui bendraujant su ja.

43. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

44. Nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nustatyta maksimali atskirai gyvenančios motinos bendravimo tvarka su vaiku pagal esamą situaciją yra negalima. Sprendžiant dėl galimo pereinamojo laikotarpio vaiko ir motinos bendravimo tvarkoje nustatymo nagrinėjamoje byloje atsižvelgiama į tai, kad atsakovė nepripažįsta, kad jos ryšys su vaiku yra sutrikęs, teismo proceso metu nesiėmė jokių priemonių dėl ryšio su vaiku atkūrimo, todėl nei pereinamojo laikotarpio trukmė, nei galutinis rezultatas šiuo laiku nėra žinomi ir negali būti nuspėjami. Visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą teismui šioje byloje netaikyti pereinamojo laikotarpio vaiko ir motinos tarpusavio ryšiui atstatyti, o atsakovės prašymas palikti buvusią nustatytą bendravimo tvarką su vaiku negali būti tenkinamas.

45. Įstatymas teismui suteikia teisę šeimos bylose atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, nustačius, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

46. Nors motinos ir vaiko ryšys šiuo metu yra sutrikęs, tačiau tai nepaneigia skyrium gyvenančios motinos teisės bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), bei vaiko teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad vaikas sutinka ir nori bendrauti su motina dienos metu be nakvynės, toks bendravimas jau buvo keletą kartų po 2021-07-08, tiek vaikas, tiek atsakovė patvirtino, kad bendravimo metu nebuvo vartojamas alkoholis ir nebuvo pašalinių asmenų, įskaitant atsakovės sugyventinį, taip pat vaikas nebuvo paliktas vienas ar kitų asmenų priežiūrai. Nustatytų bylos aplinkybių visuma nėra pakankama riboti motinos bendravimą su vaiku pagal pareikšto ieškinio reikalavimus paliekant tik bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau sudaro pagrindą teismui taikyti alternatyvų atsakovės ir vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą ir spręsti dėl minimalios, skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos su vaiku, padėsiančios palaikyti motinos ir vaiko tarpusavio ryšį, ilgainiui įgyti vaiko pasitikėjimą motina, jei nesikartos alkoholio vartojimo bei su tuo susiję konfliktiniai atvejai. Vaikas išreiškė valią šventes sutikti su tėvu, todėl motinos bendravimo tvarka šiuo laiku atskirai nenustatoma. Atsižvelgiant į tai, nustatytina sekanti atsakovės E. B. ir vaiko E. B. bendravimo tvarka:

- mokslo metų antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui, nuo 11 val. iki 20 val. motinai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

- vieną darbo savaitės dieną pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumą nuo 17 val. iki 20 val., motinai pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

- vaiko visų mokymosi atostogų laiku (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečių dienų ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumą, motinai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžinant iki 20 val.;

- ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, nuotolinio bendravimo programomis) darbo dienomis vakarais, laikotarpiu nuo 18 val. iki 21 val., o kitu laiku – atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Vaiko tėvai užtikrina, kad ryšio priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų;

- Motinos dieną, esant vaiko sutikimui, motinai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžinant iki 20 val.;

- motinos bendravimo su vaiku metu motina sudaro galimybę nevaržomai vaikui bendrauti su tėvu mobilaus ryšio ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

47. Šalims išaiškintina, kad išnykus aplinkybėms, buvusioms pagrindu riboti motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, šalys dėl bendravimo tvarkos išplėtimo turės teisę kreiptis į teismą (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

48. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 17,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b.l. 1), 42 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, 42 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas ieškovui teikiant 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, 44 Eur atsakovės mokėtinas byloje žyminis mokestis už tenkinamo ieškinio reikalavimo dalį, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), 370,89 Eur ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2022-03-25 VGTPT pažyma Nr.(12.33 Mr) PT-2419), 900 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

49. Ieškinys tenkinamas iš dalies (75 proc., iš kurio 100 proc. reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir 50 proc. reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo), todėl iš ieškovo ir atsakovės priteistinos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovės E. B. priteistina 12,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 65 Eur (21+44) žyminis mokestis ir 278,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Ieškovui J. B. iš atsakovės E. B. priteistina 21 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovei E. B. iš ieškovo J. B. priteistina 225 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Įskaičius ieškovo ir atsakovės vieno kitam mokėtinas bylinėjimosi išlaidas, galutinai iš ieškovo priteistina atsakovei 204 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (5 dalies 1 punktą ir 6 dalį).

Priteisti iš atsakovės E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 13d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovą J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovės E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku E. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

- mokslo metų antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui, nuo 11 val. iki 20 val. motinai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

- vieną darbo savaitės dieną pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumą nuo 17 val. iki 20 val., motinai pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

- vaiko visų mokymosi atostogų laiku (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečių dienų ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumą, motinai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžinant iki 20 val.;

- ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, nuotolinio bendravimo programomis) darbo dienomis vakarais, laikotarpiu nuo 18 val. iki 21 val., o kitu laiku – atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Vaiko tėvai užtikrina, kad ryšio priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų;

- Motinos dieną, esant vaiko sutikimui, motinai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžinant iki 20 val.;

- motinos bendravimo su vaiku metu motina sudaro galimybę nevaržomai vaikui bendrauti su tėvu mobilaus ryšio ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 204 Eur (du šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. B., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas:

- 12,77 Eur (dvylika eurų 77 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5662;

- 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660;

- 278,17 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 17 centų) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.