- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2A-1039-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15752-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- J. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2039-812/2022 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei E. B. dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. B. (toliau – ieškovas) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2474-285/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktus: 5 dalies 1 punktą, išdėstant jį taip: „E. B. teiks materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 234 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas ieškovas. Išlaikymui skirtas lėšas atsakovė perveda į ieškovo banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 28 dienos“; 6 dalį, išdėstant ją taip: „Atsakovė galės matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. B. tik nuotoliniu būdu (telefoniniais skambučiais arba internetine telefonija (skambučiais vaizdu)), nuotolinio susitikimo su sūnumi datą ir laiką suderinusi su ieškovu ne vėliau kaip prieš tris dienas“.
2. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu vaikas bendrauja su motina nuotoliniu būdu - vaizdo skambučiais, gavęs profesionalią psichologinę pagalbą, pradeda pasitikėti savo jėgomis, tampa žvalesnis, domisi įvairiais dalykais. Pas motiną sūnus nakvojo 2022 m. sausio mėn. Ieškovas nesutinka, kad atsakovė bendrautų su vaiku buvusia nustatyta bendravimo tvarka, kad vaikas pasiliktų pas atsakovę nakvynei. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, po to jai prasideda neprognozuojami pykčio, isterijos priepuoliai. Atsakovė teigė, kad nutraukė santykius su sugyventiniu M., su kuriuo kildavo konfliktai ir buvo vartojamas alkoholis, tačiau jis pats ir sūnus jį matė motinos balkone rūkantį. Be to, pas atsakovę kurį laiką gyveno jos sesers sūnus, pas kurį buvo rasti narkotikai. Atsakovės gyvenamojoje aplinkoje lankosi pašaliniai asmenys, dėl ko sūnus jaučiasi nesaugus, pažeidžiamas. Išvadų atsakovė nepadarė, atsisakė jai siūlomos pagalbos, savo elgesiu daro vaikui žalingą ir neigiamą poveikį. Kol atsakovė nepradės gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, iš esmės nepakeis savo požiūrio į vaiką, jo priežiūrą ieškovas prašo nustatyti minimalią motinos ir vaiko bendravimo tvarką nuotoliniu būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2474-285/2019 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (5 dalies 1 punktą ir 6 dalį). Priteisė iš atsakovės E. B. nepilnamečio vaiko E. B. išlaikymui po 234 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovą J. B. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nustatė atsakovės E. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku E. B.:
mokslo metų antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui, nuo 11 val. iki 20 val. motinai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;
vieną darbo savaitės dieną pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumą nuo 17 val. iki 20 val., motinai pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;
vaiko visų mokymosi atostogų laiku (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečių dienų ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumą, motinai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžinant iki 20 val.;
ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, nuotolinio bendravimo programomis) darbo dienomis vakarais, laikotarpiu nuo 18 val. iki 21 val., o kitu laiku – atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Vaiko tėvai užtikrina, kad ryšio priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų;
Motinos dieną, esant vaiko sutikimui, motinai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. ir grąžinant iki 20 val.;
motinos bendravimo su vaiku metu motina sudaro galimybę nevaržomai vaikui bendrauti su tėvu mobilaus ryšio ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis.
Likusioje dalyje ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo J. B. atsakovei E. B. 204 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės E. B. į valstybės biudžeto pajamas: 12,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, 65 Eur žyminį mokestį, 278,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas J. B. su sūnumi E. B. gyvena kartu, vaiko motina atsakovė E. B. gyvena atskirai. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-2474-285/2019 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią, be kitų sąlygų, buvo nustatyta skyrium gyvenančios vaiko motinos bendravimo tvarka su vaiku. Bendravimo tvarkos buvo laikomasi iki 2021 m. liepos 8 d. įvykio. Motina pasiėmė vaiką bendravimui vasaros atostogų laikui nuo 2021 m. liepos 5 d. 2021 m. liepos 8 d. motina su vaiku ir kitais asmenimis išvyko į Šventąją, kur girtavo, buvo iškviesta policija ir vaikas paimtas iš nesaugios aplinkos bei perduotas budinčiajam globėjui. Vaikas susisiekė su tėvu ir rytą buvo perduotas jam. Palangos vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. liepos 9 d. gavo pranešimą apie neblaivią E. B., kuri tuo metu rūpinosi nepilnamečiu sūnumi.
5. Teismas iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei vaiko E. B. apklausų metu nurodytų aplinkybių nustatė, kad atsakovė E. B. po santuokos su ieškovu nutraukimo piktnaudžiavo alkoholiu, tokiu amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikui. Motina reikalavo perduoti jai vaiką bendravimui net ir tuo metu, kai dirbo ir nebuvo namuose, o vaikas buvo paliekamas vienas arba kitų asmenų priežiūrai. Teismas kritiškai vertino atsakovės teiginius, kad ji pasimokė iš 2021 m. liepos 8 d. įvykio Šventojoje, kuomet vaikas buvo paimtas iš neblaivios atsakovės, paliko sugyventinį, padarė išvadas ir daugiau alkoholio nebevartoja. Šiuos atsakovės teiginius paneigia 2022 m. sausio 20 d. Kauno AVPK pateikti duomenys, kad policija į atsakovės gyvenamąją vietą dėl smurto artimoje aplinkoje, neblaivių sugyventinių konfliktų po 2021 m. liepos 8 d. buvo kviesta net tris kartus. Atsakovės amoralus gyvenimo būdas tęsiasi eilę metų, atsakovei jau buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos dėl jos smurtavimo prieš nepilnametę dukrą I. P. 2018 m. spalio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu. Kartojantis situacijai atsakovei net du kartus buvo pasiūlytos socialinės, psichologinės ir kitų specialistų paslaugos, kurių atsakovė atsisakė.
6. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktos pažymos iš Kauno PLC (2021 m. spalio 27 d. Nr. (13.7K)-2320), kad ji nesikreipė dėl konsultavimo ar/ ir gydymo, UAB „Medicina practica laboratorija“ apie atlikto CDT (decialotransferino) tyrimo rezultatą, kuris neviršija ribinės vertės, nepaneigia byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių. Atsakovė yra praradusi vaiko pasitikėjimą, vaikas bijo motinos ir ja nepasitiki, nebenori likti pas motiną nakvoti, būti ilgesnį laiką pas motiną nei dienos metu, kas patvirtina vaiko ryšio su motina sutrikimą. Atsakovė nesugeba užtikrinti vaikui saugių sąlygų lankantis vaikui jos namuose, pasiėmusi vaiką bendravimui nebūna namuose, yra nekritiška savo elgesiui, nepripažįsta neigiamo alkoholio poveikio jos psichikos sveikatai ir nelaiko alkoholio vartojimo vaiko akivaizdoje darančiu žalą vaikui ir byloje nėra duomenų, be pačios atsakovės patikinimo, kad atsakovė pakeitė savo gyvenimo būdą, požiūrį į vaiką, nutraukė alkoholio vartojimą ir gali užtikrinti saugią aplinką vaikui bendraujant su ja.
7. Teismas sprendė, kad nustatyta maksimali atskirai gyvenančios motinos bendravimo tvarka su vaiku pagal esamą situaciją yra negalima. Spręsdamas dėl galimo pereinamojo laikotarpio vaiko ir motinos bendravimo tvarkoje nustatymo nagrinėjamoje byloje teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nepripažįsta, kad jos ryšys su vaiku yra sutrikęs, teismo proceso metu nesiėmė jokių priemonių dėl ryšio su vaiku atkūrimo, todėl nei pereinamojo laikotarpio trukmė, nei galutinis rezultatas šiuo laiku nėra žinomi ir negali būti nuspėjami. Teismas nusprendė šioje byloje netaikyti pereinamojo laikotarpio vaiko ir motinos tarpusavio ryšiui atstatyti, o atsakovės prašymą palikti buvusią nustatytą bendravimo tvarką su vaiku netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje dėl E. B. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi E. B. nustatymo ir priimti naują sprendimą – nustatyti tokią E. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi E. B.:
1.1. E. B. turi teisę mokslo metų antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui pasiimti sūnų E. B. nuo 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Jeigu sūnus E. B. išreiškė norą nelikti nakvynei pas motiną E. B., ji turi teisę mokslo metų antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą pasiimti sūnų E. B. sutartą dieną nuo 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti sūnų E. B. tą pačią dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.
1.2. E. B. turi teisę vieną darbo savaitės dieną pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečios dienos ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumą pasiimti vaiką nuo 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos ir grąžinti vaiką iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.
1.3. E. B. turi teisę vaiko visų mokymosi atostogų laiku (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą dėl konkrečių dienų ir esant vaiko sutikimui bei atsižvelgiant į vaiko užimtumą pasiimti sūnų E. B. pirmąją sutarto laikotarpio dieną nuo 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką paskutinę sutarto laikotarpio dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Jeigu sūnus E. B. išreiškė norą nelikti nakvynei pas motiną E. B., ji turi teisę visų mokymosi atostogų laiku pagal išankstinį vaiko tėvų susitarimą pasiimti sūnų E. B. sutartą dieną nuo 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti sūnų E. B. tą pačią dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.
1.4. E. B. turi teisę bendrauti su sūnumi E. B. ryšio priemonėmis (telefonu, internetu, nuotolinio bendravimo programomis) darbo dienomis vakarais, laikotarpiu nuo 18 val. iki 21 val., o savaitgaliais – neribotai pagal nepilnamečio sūnaus išreikštą norą ir poreikį.
1.5. E. B. turi teisę, esant vaiko sutikimui, pasiimti sūnų E. B. per Motinos dieną nuo 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką tą pačią dieną iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.
1.6. Tėvas J. B. turi pareigą netrukdyti motinos E. B. ir nepilnamečio sūnaus E. B. nustatytai bendravimo tvarkai bei tokį bendravimą skatinti.
1.7. Motinos bendravimo su vaiku metu motina sudaro galimybę nevaržomai vaikui bendrauti su tėvu mobilaus ryšio ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra numatyta nepilnamečio sūnaus teisė pasirinkti likti nakvynėms pas atsakovę, jeigu nepilnametis sūnus išreikštų tokį pageidavimą. Sūnui yra 13 metų, jis pakankamai subrendęs pats nuspręsti, ar nori likti ilgesniam laikotarpiui, ar tokių nakvynių pageidauja einamojo susitikimo metu. Nustatytoje bendravimo tvarkoje, net ir tokiu atveju, jei nepilnametis sūnus išreikštų pageidavimą likti nakvoti pas motiną, J. B. turi teisę suvaržyti tokią nepilnamečio sūnaus teisę draudimu. Tokios bendravimo tvarkos nustatymas neišvengiamai užprogramuoja šalių tarpusavio konfliktą ateityje, pažeidžia šalių tėvų valdžios lygiateisiškumo principą ir nepilnamečio sūnaus interesus.
8.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė po santuokos nutraukimo piktnaudžiauja alkoholiu, yra praradusi vaiko pasitikėjimą, jis bijo motinos ir likti su ja ilgesnį laiką. Atsakovė pateikė medicinos pažymą, patvirtinančią, kad ji neturi problemų su alkoholio vartojimu ar kitų asmenybės sutrikimų. Alkoholio vartojimo faktas nepilnamečiui sūnui būnant E. B. priežiūroje buvo fiksuotas tik vieną kartą – 2021 m. liepos 8 d., ir tai buvo vienkartinis atvejis. Nuo to laiko atsakovė nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nevartoja jų bendraudama su sūnumi, ką patvirtino ir pats vaikas apklausos metu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad motinos ir vaiko ryšys nėra sutrikęs, absoliučios daugumos įvykusių susitikimų atveju atsakovė nevartojo alkoholio bendraudama su vaiku, visą savo dėmesį ir laiką skyrė būtent jam, egzistuoja artimas bei glaudus tarpusavio ryšys, todėl J. B. sieksi visiškai apriboti jų bendravimą yra neadekvatus, nepagrįstas ir perteklinis.
8.3. Pirmosios instancijos teismo siūlomas pereinamasis laikotarpis jau yra suėjęs, nes nepilnametis sūnus visą bylinėjimosi laikotarpį neliko nakvynėms pas motiną.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. B., atstovaujamas advokato R. L., prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Nepilnametis E. B. labai aiškiai išsakė savo poziciją apklausiamas teismo per psichologę. Jis nepageidauja likti pas motiną nakvoti. Iš 2021 m. gruodžio 12 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 2TSD-1997 duomenų nustatyta, kad vaikas nurodęs pasiilgęs motinos, tačiau nenori likti pas ją nakčiai, norėtų su motina susitikti dienos metu, pasiliktų pas motiną vėl nakvoti, jei motina pasikeistų, nebegertų. Iš esmės tas pačias aplinkybes vaikas paaiškino ir teismo posėdžio metu apklausiamas per psichologę.
9.2. Atsakovė ignoruoja problemą, nepriima ir nepasinaudoja jai siūloma kompleksine pagalba.
9.3. Ieškovas niekada neturėjo ketinimo trukdyti motinai bendrauti su sūnumi, priešingai, visada skatino sūnaus ir atsakovės bendravimą, norėjo, kad sūnus jaustųsi laimingas, neturėtų nuoskaudų dėl iširusios tėvų santuokos.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu nustatyta nepilnamečio sūnaus E. B. ir atsakovės E. B. bendravimo tvarka geriausiai atitinka nepilnamečio E. B. interesus, nesudaro prielaidų kilti grėsmei vaiko sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. J. B. ir E. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-2474-285/2019 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio E. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu J. B., taip pat nustatyta skyrium gyvenančios vaiko motinos bendravimo su sūnumi tvarka. Bendravimo tvarkos buvo laikomasi iki 2021 m. liepos 8 d., kai motina su vaiku ir kitais asmenimis išvyko į Šventąją, kur girtavo, buvo iškviesta policija ir vaikas paimtas iš nesaugios aplinkos bei perduotas budinčiajam globėjui. Vaikas susisiekė su tėvu ir rytą buvo perduotas jam. Iš 2022 m. sausio 20 d. Kauno AVPK pateiktų duomenų (2022-01-20 Nr. DOK-9206) nustatyta, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. policija buvo kviesta keturis kartus: 2021 m. kovo 21 d. dėl kilusio konflikto tarp E. B. ir automobilio pirkėjo dėl pinigų sumokėjimo, konfliktas išspręstas vietoje, pareiškimas nebuvo rašomas; 2021 m. rugsėjo 20 d. dėl smurto artimoje aplinkoje (pranešime nurodyta, kad E. B. sugyventinis yra agresyvus bei yra naudojęs smurtą anksčiau, įvykio metu vaikų nebuvo), dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris buvo nutrauktas 2021 m. spalio 20 d. pagal BPK 212 straipsnio 5 punktą, BK 38 straipsnio 1 dalį (įtariamajam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius); 2021 m. lapkričio 15 d. 2.03 val. dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio metu atsakovei konfliktavus su sugyventiniu; 2021 m. lapkričio 15 d. 6.30 val. dėl smurto artimoje aplinkoje (pranešta, kad pranešėjai trenkė sugyventinis, kuris yra agresyvus ir iki atvykstant policijai pasišalino), įvykio metu atsakovė nurodė, kad konfliktavo su sugyventiniu žodžiu, smurtą neigė. Su atsakove dėl šių įvykių buvo bendrauta tos pačios dienos 14.14 val., atsakovė ir jos sugyventinis M. S. paaiškino, kad abu buvo neblaivūs, konfliktavo žodžiu, atsakovė išsigando sugyventinio mosikavimo rankomis ir iškvietė policiją. 2021 m. lapkričio 15 d. atsakovės atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena, surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda 20 Eur pagal ANK 489 straipsnį (atsakovė melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje būdama apsvaigusi nuo alkoholio). Teikiant socialines paslaugas nustatyta, kad E. B. gyvenamojoje vietoje tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos, vaikui skirtas atskiras, apstatytas baldais kambarys. Iš 2021 m. gruodžio 12 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 2TSD-1997 duomenų nustatyta, kad vaiko bendravimo su motina metu ji su draugais gerdavo alų, triukšmaudavo. Vaikas nurodė pasiilgęs motinos, tačiau nenori likti pas ją nakčiai, norėtų su motina susitikti dienos metu. Pasiliktų pas motiną vėl nakvoti, jei motina pasikeistų, nebegertų. Vaikas nurodė pasiilgstantis kartu su motina gyvenančio šunelio. Išklausytas teismo posėdžio metu per teismo psichologę nepilnametis E. B. paaiškino, kad gyvena dviese su tėvu. Su tėvu kartu ruošia pamokas, gamina maistą, važiuoja pasivažinėti dviračiais, žaidžia kamuoliu, vyksta aplankyti močiutę. Į mokyklą vežą tėvas, rūbus perka tėvas, su juo kalbasi apie džiaugsmus ir rūpesčius. Jis jaučiasi saugiau būdamas pas tėvą. Su mama jis susitinka kartais. Jam su mama kartais būna smagu, o kartais – ne. Kai būna pas mamą, jis nespėja padaryti namų darbų, mama ruošti namų darbų nepadeda. Būdamas su mama eina į parduotuvę, aplanko seserį, kartais eina pasivaikščioti su šuniuku. Jis būdavo pas mamą ir tada, kai jai reikėdavo eiti į darbą, tada būdavo paliktas vienas. Su mama sutaria gerai. 2021 m. vasarą buvo su mama ir jos draugu Šventojoje, ėjo į parduotuvę, restoraną, buvo trumpam prie jūros nuėję. Tačiau namo grįžo su tėčiu. Ten buvo dalykų, kurie nepatiko, naktį nebuvo smagu, mama vartojo alkoholį, kažkas iškvietė policiją ir jį paėmė. Buvo išsigandęs. Su mama apie tai nekalbėjo. Dabar su mama susitinka, mama alkoholio prie jo nevartoja. Jis nenori pasilikti pas mamą nakvoti, nes gali ateiti jos draugas ir vartoti alkoholį. Kai mama vartoja alkoholį, jos elgesys pasikeičia, ji supyksta, su ja sunku susišnekėti. Vaikas pokalbio metu kelis kartus nurodė, kad pabūti pas mamą nori, tačiau pasilikti nakvoti ne. Su mama bendrauja tada, kai nori, pasiskambina. Jis norėtų, kad mama su juo leistų laiką, kartu kur nors važiuotų. Velykas ir Kalėdas labiau norėtų sutikti su tėčiu, atostogauti taip pat nori su tėčiu, nes jie susiplanuoja kur nors nuvažiuoti. Jei mama pasikeistų, daugiau skirtų jam laiko, gal norėtų daugiau su ja susitikti. Jis mano, kad pas mamą gyvena jos draugas M., nes bute yra jo daiktų – šlepetės, kelnės. Jam bendraujant su mama M. namuose nebuvo.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
13. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančios jo motinos bendravimo tvarka be vaiko nakvynių pas motiną.
14. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo ieškovės ieškinį atmesti, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nėra pagrindo riboti vaiko ir motinos bendravimą. Atsakovė teigia, kad nėra jokio pagrindo riboti jos ir sūnaus bendravimą ir uždrausti sūnui nakvynes jos namuose. Ji nurodo, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, jos teigimu, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma (el. byla, t. 1, b. l. 139) bei CDT tyrimo rezultatas (el. byla, t. 2, b. l. 3-4). Atsakovė nurodo, kad alkoholio vartojimo atvejis 2021 m. liepos 8 d. buvo vienkartinis, ji gyvena viena, vaikas noriai bendrauja su motina, jos pasiilgsta ir sutinka pasilikti ilgiau. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas.
15. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
16. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
17. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).
18. Pagal EŽTT formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
19. EŽTT ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (EŽTT 2011 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Gluhakovič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 21188/09; 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, peticijos Nr. 32250/08). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, jog tam, kad tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Cristescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 13589/07). Teismas kiekvienoje byloje, susijusioje su teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsauga, pabrėžia valstybės pareigą veikti taip, kad būtų užtikrinta reali pagalba privačiam asmens gyvenimui ir tinkama teisminė gynyba teisės pažeidimo atveju (pozityvi valstybės pareiga).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad atsakovės elgesys, susijęs su vaiko saugumo užtikrinimu, išlieka rizikingas. Pažymėtina, kad vien per 2021 m. atsakovė yra 4 kartus kvietusi policijos pareigūnus, vienu iš šių atvejų kartu su ja atostogavęs vaikas buvo paimtas ir perduotas laikinam globėjui. Be to, iš kitų atvejų konteksto galima spręsti, jog atsakovė yra konfliktiška, ypač vartojant alkoholį. Įvertintina ir tai, kad atsakovė konfliktuoja su savo sugyventiniu, nors teigia, kad gyvena viena. Tokią atsakovės poziciją paneigia byloje esantys įrodymai: vaiko E. B. paaiškinimai, kur jis nurodo, jog mano, kad pas mamą gyvena jos draugas M., nes bute yra jo daiktų – šlepetės, kelnės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei lankantis E. B. gyvenamojoje vietoje, ji specialistei paaiškino, kad po 2021 m. liepos 8 d. įvykio nutraukė ryšius su tuometiniu sugyventiniu, tačiau iš Kauno AVPK pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės konfliktai su sugyventiniu policijos pareigūnų fiksuoti tiek 2021 m. spalio 20 d., tiek 2021 m. lapkričio 15 d. Todėl darytina išvada, kad atsakovė slepia faktinę situaciją, nurodo neteisingus duomenis ir yra nesąžininga. Ta aplinkybė, kad atsakovė neregistruota priklausomybės ligų centre bei jos CDT tyrimo rezultatai yra normos ribose, patvirtina, jog ji nėra priklausoma nuo alkoholio. Tačiau tai nereiškia, kad esant vienkartiniams alkoholio vartojimo atvejams atsakovė sugeba užtikrinti vaiko interesus.
21. Be to, CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).
23. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vaiko nuomonė buvo išklausyta tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto, tiek teismo per psichologą. Abu kartus vaikas nuosekliai paaiškino, kad nenori likti nakvoti motinos namuose. Tai, kad vaikas pasiilgsta mamos, bendrauja su ja, nereiškia, jog paneigiami vaiko saugumo rizikos faktoriai. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko ir motinos bendravimo tvarka pakankamai intensyvi, todėl nėra pavojaus, kad vaiko ir motinos ryšys susilpnės ar nutrūks. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikas yra 13 metų amžiaus (vaiko nuomonės išklausymo metu buvo 12 metų amžiaus), taigi, spręstina, kad jis savo nuomonę gali suformuluoti ir išsakyti. Duomenų, kad vaikas būtų įtakotas, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vaiko nuomone ir vaiko išsakytomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz.: dėl sugyventinio).
24. Konstatuoti faktai leidžia spręsti, kad yra pagrindas riboti skyrium gyvenančios motinos teisę bendrauti su vaiku nustatant tokią bendravimo tvarką, kai vaikas nelieka nakvoti motinos namuose.
25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisingas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
26. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovui J. B. 2022 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1611-5433 suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrius. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 250 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.