Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.2.3.1.1

2022 m. gegužės 2 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-01-12 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu – galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir G. A. pasiųstas atlikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi subendrintas, paskiriant galutinę 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtomis ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

6) Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

9) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metų 2 mėnesiams; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutartimi subendrinus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis paskirta galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams.

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2008 m. liepos 24 d. Ukmergės raj. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant;

2) 2013 m. balandžio 5 d. Ukmergės raj. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, - 1 metais laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2013 m. rugpjūčio 14 d. Ukmergės raj. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metis 5 mėnesiais laisvės atėmimo ;

4) 2013 m. rugsėjo 3 d. Ukmergės raj. apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesiais laisvės atėmimo

5) 2013 m. rugsėjo 5 d. Ukmergės raj. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiais laisvės atėmimo. 2014 m. sausio 23 d. Ukmergės raj. apylinkės teismo nutartimi subendrinus bausmes pagal 2013 m. rugpjūčio 14 d. Ukmergės raj. apylinkės teismo nuosprendį, 2013 m. rugsėjo 3 d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį ir 2013 m. rugsėjo 5 d. Ukmergės raj. apylinkės teismo nuosprendį, galutine bausme – 1 metais 11 mėnesių laisvės atėmimo. 2014 m. lapkričio 13 d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartimi lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus.

6) 2019 m. sausio 25 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 3 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 2 metais laisvės atėmimo,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. A. nužudė kitą žmogų, o būtent, 2021 kovo 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apleisto namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su R. M., kilus konfliktui su nukentėjusiuoju N. B., tyčia kartu su R. M. nukentėjusiajam suduodami rankomis, kojomis, o R. M. dar ir ne mažiau nei vieną smūgį stalu, iš viso nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 14 smūgių: penkis į galvą, penkis į rankas, po du į nugarą ir į krūtinę, taip bendrais veiksmais su R. M. padarydamas N. B. galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame skruoste, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, muštinėmis žaizdomis lūpose, kraujosruva liežuvio galiuke, minkštųjų audinių kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, daugiaskeveldriniu kairio nosikaulio ir pertvaros lūžiu su poslinkiu, poodines kraujosruvas rankose, odos nubrozdinimus nugaroje, dešinio V šonkaulio tiesioginį lūžį, kairio II šonkaulio tiesioginį lūžį, po to ištempė nukentėjusįjį į kitą patalpą, kur jis paliktas sumuštas ir sunkiai sužalotas, dėl daugybės jam padarytų sužalojimų, nuo galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, įvykio vietoje mirė.

Šiais veiksmais G. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

R. M. nužudė kitą žmogų, o būtent, 2021 kovo 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apleisto namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su G. A., kilus konfliktui su nukentėjusiuoju N. B., tyčia kartu su G. A. nukentėjusiajam suduodami kojomis, rankomis, o R. M. dar ir ne mažiau nei vieną smūgį stalu, iš viso nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 14 smūgių: penkis į galvą, penkis į rankas, po du į nugarą ir į krūtinę, taip bendrais veiksmais su G. A. padarydamas N. B. galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame skruoste, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, muštinėmis žaizdomis lūpose, kraujosruva liežuvio galiuke, minkštųjų audinių kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, daugiaskeveldriniu kairio nosikaulio ir pertvaros lūžiu su poslinkiu, poodines kraujosruvas rankose, odos nubrozdinimus nugaroje, dešinio V šonkaulio tiesioginį lūžį, kairio II šonkaulio tiesioginį lūžį, po ko ištempė nukentėjusįjį į kitą patalpą, kur jis paliktas sumuštas ir sunkiai sužalotas, dėl daugybės jam padarytų sužalojimų, nuo galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, įvykio vietoje mirė.

Šiais veiksmais R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai

Kaltinamasis R. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 5-8), parodė, kad su nukentėjusiuoju N. B. konfliktų būdavo ir anksčiau. Tą kartą viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame name, kovo 27-28 d., laikotarpiu nuo maždaug 18 val. iki 20 val. Nukentėjusysis jį negražiai pavadino (kaltinamasis pasako necenzūrinius žodžius), tai girdėjo M. D.. G. A. tuo metu buvo kitame kambaryje. Kadangi N. B. yra „sėdėjęs“, tai puikiai suprato, ką tokie žodžiai reiškia. Kaltinamasis dėl tokio įžeidimo negalėjo susilaikyti. Kodėl jį taip nukentėjusysis pavadino, nepamena, nes buvo išgėręs. Be to, buvo išgėręs galimai paracetamolio (ne narkotikų). Jis gėrė kartu su N. ir abudu buvo neblaivūs. Išgirdęs tokius žodžius, jis kelis kartu liepė nukentėjusiajam apsiraminti tačiau tas neapsiramino. Tada trečią kartą šoko ir davė į galvą porą kartų, po to apsiramino. Iš pradžių sudavė rankomis į veidą, šonus. Toliau vėl kaip draugai gėrė. Po pusės valandos N. B. vėl ėmė daryti tą patį, jam pasakius nusiraminti, šis nenusiramino. Kai smūgiavo N. B. į galvą, iš pradžių buvo švelnūs smūgiai, kojomis smūgiavo jau vėliau. Pirmuosius jo veiksmus matė M. D.. Paskui įsikišo G. A., kuris jam (R. M.) trenkė į šoną, kad ramintųsi, tačiau jam (R. M.) jau buvo prasidėjusi agresija. G. A. įsikišo, kai mušė nukentėjusįjį antrą kartą. Taip išeina, kad jis vienas mušė nukentėjusįjį, o G. A. jį tik ramino. G. A. nukentėjusiajam irgi liepė apsiraminti, tačiau smurtinių veiksmų N. B. atžvilgiu nesiėmė. Po to jis (R. M.) kelis kartus N. B. spyrė į šonus, trečią kartą paleido stalą į galvą. Kai N. B. spyrė į šonus, šis buvo pargriuvęs. N. parkrito ant čiužinio, ant nugaros, tada paspardė į šonus, pakėlė stalą ir metė į galvą. Stalas svėrė apie 3-4 kg, tai buvo lentyna knygoms sudėti, ji buvo tuščia ir ją vadino stalu. Jis metė lentyną ir ja pataikė N. B. į galvą. Nukentėjusysis atsisėdo ir apsivalė kraują. Toliau su nukentėjusiuoju gėrė (po to, kai šis apsivalė kraują). Po to vėl pradėjo vadinti tais pačiais žodžiais, o vėliau N. pradėjo kriokti. N. B. buvo gyvas, jis su M. D. išvedė į kitą kambarį (nukentėjusysis ėjo savo kojomis). Išvedė, kad N. B. nekrioktų. Kai jis su M. D. išvedė nukentėjusįjį, G. A. girtas miegojo tame kambaryje, kur viskas įvyko. Išvedus N. B., paliko gulėti, nes manė, kad šis atsigaus. Kitą rytą pastebėjo, kad N. B. negyvas – tai pasakė M. L.. Tuo metu mirusysis buvo koridoriuje, t. y. ten, kur ir paliko. Jis pats sugalvojo N. B. paslėpti. Tai padaryti padėjo M. L.. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, jiems nieko nesakė, nes buvo išsigandęs. Tai, ką praeito posėdžio metu kalbėjo G. A. (apie slapstymąsi) yra neteisybė. Jiedu buvo kartu, bet G. A. nesislapstė. Nežino, kodėl G. A. sakė, kad slapstėsi. Jis (R. M.) slapstėsi, nes bijojo kalėjimo. Atsiprašo nukentėjusiųjų dėl to, ką padarė – blogai pasielgė, nenorėjo N. B. užmušti. Į klausimą, ko siekė daužydamas nukentėjusįjį, atsako, kad neįsivaizduoja. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes norėjo viską suversti G. A.. Su bylos medžiaga susipažinęs. Negali paaiškinti apie piniginius santykius su nukentėjusiuoju, neatsimena, ar buvo kalbama apie skolą. Turtinių santykių su nukentėjusiuoju ir G. A. nebuvo. Peiliu, taburete nesudavė. Iš dalies sutinka dėl žalos atlyginimo, jeigu turės pinigų tai mokės. Mano, kad jeigu nukentėjusysis būtų nevadinęs tokiais žodžiais, tikrai būtų jo nelietęs. Pagrindinis motyvas smurtauti prieš nukentėjusįjį – pastarojo negražūs žodžiai. Dėl žodžių neverta nužudyti žmogų, bet tai įvyko netyčia.

Teismui balsu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo R. M. parodymus (t. 2, b. l. 132-133, 134-135; b. l. 144-146, b. l. 149-150) jis jų nepatvirtino, teigė, kad apkalbėjo G. A. iš pykčio, kuris dabar praėjo. Anot kaltinamojo, L. teigė, kad matė jį ir G. A., bet ten buvo ne G. A., o M. D., G. A. buvo kitame kambaryje (ten stovėjo). G. A. ten nebuvo ir jis nespardė. Kur su M. D. išvedė nukentėjusįjį, parodymai yra teisingi, bet nukentėjusysis buvo paguldytas koridoriuje; buvo konfliktas su T. A., kuris išbėgo iš kambario per koridorių, o ten jau gulėjo žmogus ir galėjo užlipti ant krūtinės. Paskutiniai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai gal ir teisingi, o gal ir neteisingi. Jis prisipažįsta, kad mušė, tačiau jis neužmušė, nes nukentėjusysis buvo išvestas dar gyvas.

Kaltinamasis G. A., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 186-192), parodė, kad su nukentėjusiuoju N. B. ir kaltinamuoju R. M. susipažino, kai šiedu jau buvo pažįstami, ėmė su jais gerti. Išėjęs iš pataisos namų atvyko į (duomenys neskelbtini) susitikti su draugu, bet užstrigo (duomenys neskelbtini). Apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo 3-4 dienas, bet ten negyveno, tik kartais nueidavo. Jis viešbutyje netoli stoties buvo pasiėmęs kambarį. Tuo metu nedirbo. Jis nėra valkata, turi tėvus, tarp jo ir R. M., N. B. nėra nieko bendro. N. B. su R. M. kiekvieną dieną pykdavosi, kažko nepasidalindavo. Muštynės buvo įprastas dalykas – jiedu mušdavo vienas kitą, buvo konfliktiški žmonės. Konfliktas įvyko iš sekmadienio į pirmadienį – pamena, nes pirmadienį turėjo eiti į ,,TELE-2“ saloną, bet taip ir nenuėjo. Su N. B. dieną prieš tai gėrė prie ,,Macdonald‘s“, atėjo R. ir jiedu susipyko, susimušė. Jis ir pats su R. susimušė. Tai vyko dieną prieš (buvo šeštadienis ar sekmadienis). R. M. su N. B. susimušė prie ,,Macdonald‘s“ (kažko nepasidalino). Tą dieną N. negrįžo nakvoti. Kitą dieną prie seno policijos komisariato apie 3-4 val. gėrė jis (G. A.), N., M. L., A.. Atėjo R.. Išgėrę nuėjo į tą pastatą ((duomenys neskelbtini)), ten toliau gėrė, iš pradžių viskas buvo gerai. Buvo 3 aukšte, kambariuke, kur R. M., T. A. miegodavo. Begeriant R. su N. susiginčijo, apsižodžiavo. Kadangi tai buvo eilinis kartas, jis nelabai kreipė į tai dėmesį. N. yra „sėdėjęs“ už žmogžudystę, R. irgi „sėdėjęs“. Nežino, dėl ko jiedu susiginčijo. Vartojo vienas kito atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Jis pats nieko nedarė, iš pradžių stebėjo, kaip R. M. su N. B. susimušė, juos išskyrė, 3-4 kartus sudavė R. į veidą bei liepė ramintis. Jis su N. geriau sutardavo. Tai buvo eilinė diena, todėl galvojo, kam kištis. Buvo tamsu, prisigėrė, nulūžo. Kambaryje buvo vienas nedidelis langas, elektros nebuvo. Kambaryje buvo jis, R., N., A., M., M.. Buvo atėjusi mergina. Visi, išskyrus, L., vartojo alkoholį. Tuo metu, kai R. M. susipyko su N. B., kambaryje be jų (kaltinamųjų ir nukentėjusiojo) buvo M., M. (su tatuiruote), mergina, bet, kai konfliktas kilo, ji iš karto išėjo. Jis pats buvo kambaryje tik pirmą konflikto minutę. N. buvo sužalotas konflikto metu, jei neklysta, buvo praradęs sąmonę, bet atsigavo, vėl viskas gerai. N. gavo kumščiais į veidą, be to jam spyrė koja. Tuo metu, kai mušė N., visi ten buvo ir žiūrėjo, kaip jį mušė, bet nekreipė dėmesio, nes tai vyko kasdien. Iš pradžių jis išskyrė R. su N., o po to nebelindo. Po poros valandų vėl įvyko konfliktas, R. čiupo stalą ir trenkė N. į galvą. Jis matė, kaip R. N. 2 ar 3 kartus sudavė su stalu, o prieš tai paprastai buvo susimušę (kumščiais), susikabinę ant grindų pasivoliojo. Tuo metu, kai R. metė stalą, nukentėjusysis turėjo sąmonę. Su stalu gavo į galvą, veidą. Kai metė stalą, jis, M., L. buvo kitame kambaryje, tačiau tai matė pro neuždarytas duris. Viskas akivaizdžiai matėsi. Vasario 2 d. jis telefonu L. prašė priminti, kaip ten viskas buvo. Ji sakė: ,,aš buvau, M. buvo kitame kambaryje, kai jis trenkė iš stalo“. Jis nukentėjusiojo netempė, tai padarė M. su R.. Jis nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė. N. B. jam norėjo padėti susitvarkyti vieną reikalą, norėjo suvesti su žmogumi, kaltinamasis būtų ėmęs paskolą (kaip pradedantysis verslininkas), todėl nebuvo suinteresuotas suduoti smūgius ir apie kokius pinigus kalbama, jeigu tų pinigų net nebuvo. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą buvo nulūžęs, atsikėlęs, nesuprato, kas ten vyksta. Jis ir ikiteisminio tyrimo metu panašiai pasakojo. Kai ryte atsibudo, M. atėjęs pasakė, kad N. miręs. Pamatė kūną, R. pasakė: ,,užmušei žmogų“. Tą naktį miegojo kambaryje, kur buvo susimušę. Su R. miegojo viename kambaryje, ten buvo M., M.. Kūnas tame pačiame kambaryje buvo. Iš pradžių N. B. knarkė, gulėjo prie lovos, atsikėlęs dar jį pajudino, kad neknarktų. Kai jį pajudino, vėl nuėjo miegoti. Negali pasakyti, ar N. tuo metu turėjo sąmonę. Buvo tamsu, o jis buvo girtas. N. nustojo knarkti, o jis vėl nuėjo miegoti. Po to, R. su M. N. išvedė ar ištempė iš kambario pas M.. N. teko pašalinti iš kambario, nes R. ar M. trukdė miegoti. Tai buvo naktį, paryčiais. Jis N. nenutempė. Kitą rytą N. pamatė ne M. kambaryje, o koridoriuje (ten toks vienų durų platumo praėjimas). N. tuo metu buvo negyvas, visas mėlynas. Pirmas jį pamatė M. ir jam pasakė. Jis pažiūrėjo, pakvietė R.. Siūlė R. kviesti greitąją pagalbą ar policiją, tačiau tas atsakė, kad gal jis durnas, kad reikia paslėpti, o dabar gavosi, kad vos ne jis (G. A.) pasiūlė lavoną paslėpti. Nors nieko N. nedarė, tačiau išsigando, nes R. dar ir su peiliu „prisidurniavo“. R. M. jam pasakė, kad neva truputį peiliu dūrė. Tai buvo tą pačią naktį, bet miegojo, tik iš R. sužinojo. Kaip ir sakė ekspertas, jog yra 6 valandų skirtumas, mano, kad kai N. gulėjo koridoriuje, juk bėgo M., A., galėjo ant gulinčio N. su kojomis užlipti. Kūną paslėpė antrame aukšte – nešė jis ir R. – niekas nematė. Nunešė į antrame aukšte esantį kambariuką, paguldė prie lango, apdėjo šiukšlėmis. Lūpą pelės apgraužė. Paslėpę kūną iš ten pabėgo. Jis bėgo, nes buvo su R.. Nors buvo tik iš matymo pažįstami, bet gavosi, kaip ir R. bendrininkas, nes padėjo kūną paslėpti. Buvo atvažiavusi policija su T. A. (šis ją iškvietė). T. A. nesakė, jog kvies policiją, bet kitą dieną sužinojo, kad dar ir kitas konfliktas įvyko. Kai atvažiavo policija, be jo buvo R. M., M. ir M.. Jis (G. A.) policijai pamelavo, kad nieko neįvyko. Kūną su R. paslėpė anksti paryčiais, buvo pradėję švisti. Nors buvo pratęs prie muštynių, bet šiuo atveju mirė žmogus, tai buvo įvykis. T. A., atvažiavęs su policija, sakė parodyti, kur yra lavonas. Jis atsakė: ,,ką nusišneki, čia nieko nebuvo, anksti ryte B. išėjo“. Taip gavosi, kad pasisekė policijos pareigūnus apgauti. Ant R. rūbų buvo kraujo. Nuėjo į „Caritą“, R. išsimaudė, persirengė. Ant jo (G. A.) batų buvo kraujo (gulėjo nusiėmęs batus, o ten grindys buvo kruvinos, tai gal jo batus apmindė), daugiau niekur kraujo nebuvo. Iš „Carito“ abu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis rūbus pasikeitė galimai po savaitės, nes buvo nešvarūs, visas persirengė, senus rūbus išmetė. Po kurio laiko sužinojo, kad ieško policija (R. paskambino kažkoks draugas ir pasakė). Tada su R. nuvyko ir į Marijampolę, ten pagėrė, į (duomenys neskelbtini) grįžo ir vėl atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nuo policijos nesislapstė, „zulinosi“, kaip neturėdami vietos. Neprisistatė policijai, nes bijojo – juo niekas nebūtų patikėjęs, nes ne kartą sėdėjęs. Tą vakarą jam davė kažkokių „šūdų“, o ne narkotikų, neatsimena, kas jų jam davė. Buvo 3-4 tabletės, tai visi po vieną paėmė (jis, M., R.), bet jos neveikė taip, kaip turėtų veikti. Jis „nulūžo“, nes prisigėrė, ir „samagono“ iš kažkur atsirado. Pirmas pradėjo N. konfliktuoti, R. išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis nežino, dėl ko jie susipyko, buvo nuėjęs nusišlapinti. Grįžęs jau rado juos susiginčijusius. Nei N., nei R. toks įžeidimas nepatiktų – jiedu abu vienas kitą įžeidinėjo ir susipyko. R. pirmas sudavė smūgius N., o jis (G. A.) iš viso nesudavė smūgių. Dėl L. parodymų, gali pasakyti, kad jis N. nemušė, prašė prokuroro patikrinti vasario 2 dienos skambutį – tai, ką L. jam sakė – teisme ji visai kitaip pasakojo.

Ikiteisminio tyrimo metu jis iš esmės tą patį pasakojo, jeigu ką pakeitė, tai ten gal vieną kitą žodį. Tarp N. ir R. vyko abipusis konfliktas, jie vienas kitą keikė, įžeidinėjo. Jis nukentėjusiojo nemušė nei rankomis, nei kojomis, bet mušė R.. Ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad mušė R., bet sakė, kad mušė „P.“, „L.“, t. y. sakė, kad 3-4 kartus sudavė ,,P.“ į galvą. R. irgi vadino „P.“, o nukentėjusįjį vadino ,,L.“. Tą dieną L. namo parvedė ne R., o M..

Teisme balsu perskaičius kaltinamojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 71-72), jis juos patvirtino, nurodė, kad jie surašyti teisingai. Į klausimą apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kelis kartus smūgiavo nukentėjusiajam, atsakė, kad gal sumaišė pravardes, nes jis N. B. nemušė. Vėliau nurodė, kad laikosi pirminių parodymų. Po to teigė, kad parodymuose („R. nustojus mušti, ,,L.“ atsisėdo ir pradėjo jį įžeidinėti ir jis neištvėręs, prišokęs prie jo, trenkė plaštaka sėdinčiam 4-5 smūgius per veidą) kalbama apie tai, kad jis (G. A.) trenkė R.. Paaiškino, kad R. vadino ,,P.“, o nukentėjusįjį - ,,L.“. Po to teigė, kad pats susimaišė ir jau pats nebežino. Parodymų patikrinimo vietoje protokolas surašytas teisingai. Komentuodamas parodymų patikrinimo vietoje protokolo fotolentelėje esančią nuotrauką Nr. 6 (T. 3, b.l. 100) teigė, kad N. nemušė, kad ant jo suvertė kaltę.

Teisme balsu perskaičius kaltinamojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 109-113) parodė, kad ,,vaikas“ – tai A.. Dėl peilio galimai susimaišė, nes R. M. „Z.“ (T. A.) dūrė, kai jis (G. A.) miegojo, o visa kita jo parodyta teisingai.

Kaltinamasis G. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 9-11) parodė, kad jis susimaišė: ,,L.“ ir ,,P.“ yra vienas ir tas pats asmuo – R. M.. Pabrėžė, kad jis N. B. nemušė, o mušė R. M., ir taip visą laiką sakė. Gal teismas truputį ne taip suprato, gal tyrėja rašydama padarė klaidą. Kai susipažino su N. B., užsiminė šiam apie tai, kad turi firmą. N. sakė, kad turi draugą (U. ar G.), kuris galėtų jam, kaip jaunam verslininkui, padėti gauti 50 000 Eur ES paramą. Tas vakaras buvo iš sekmadienio į pirmadienį, kai susimušė; nes pirmadienį turėjo eiti į ,,Tele2“ pasidaryti el. parašą, bet pritrūko pinigų. Tada N. paskambino savo broliui ir paprašė pinigų, nes norėjo pasiimti 5 banko korteles ,,Monesis“; į kiekvieną kortelę pervestų po 10 000 Eur iš tos firmos sąskaitos. N. B. norėjo iš brolio pasiskolinti, nes trūko 36 ar 40 Eur. Jam (G. A.) el. parašas kainavo 50 Eur, pritrūko pinigų, o N. norėjo pasiskolinti iš brolio. Tas brolis pažadėjo, jog perves į sąskaitą. Jis nežino, kodėl pats neprašė savo artimųjų paskolinti pinigų, o prašė N., bet šis pasakė, kad gali paskambinti broliui ir paprašyti. N. norėjo padėti, nes jis sėkmės atveju būtų atsilyginęs. N. buvo geras žmogus. Koks tikslas mušti žmogų, jei šis nori padėti. Dėl R. M. parodymų, kad jo (G. A.) nebuvo įžeidinėjimo metu, jau pats nesupranta, kas vyksta. Jo parodymuose minimas R. yra R. M.. Jis nenorėjo teisme vadinti jį „L.“. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad: ,,pirmą kartą R. ,,L.“ irgi mušė rankomis <...>“. R., ,,L.“, ,,P.“ – tas pats velnias. Jis kelis kartus girdėjo, kad N. B. R. M. išvadino visokiais žodžiais. Konfliktas vyko taip: vieną kartą jie (R. M. ir N. B.) susibarė, susimušė, o jis juos išskyrė, R. M. sudavė į veidą. Jei būtų ką padaręs, tikrai prisipažintų. Jis prisipažįsta, kad išsigandęs pasiūlė paslėpti kūną ir padėjo R. tai padaryti. Jis nėra šventasis. Jo 2021 m. balandžio 9 d. įtariamojo apklausos protokolas (t. 3, b. l. 71-73) prasideda žodžiais, kad dėl įtarimo prisipažįsta visiškai, tai reiškia, kad prisipažino, jog padėjo paslėpti kūną.

Nukentėjusysis V. B. B. teisme parodė, kad su sūnumi N. B. paskutinį kartą bendravo, kai šis grįžo iš kalėjimo ir pas jį gyveno, po to sūnus išsikėlė į (duomenys neskelbtini). Apie nužudymo aplinkybes išgirdo, kai paskambino iš Vilniaus ir pranešė, jog užmuštas sūnus. Buvo balandžio 1 d., todėl pagalvojo, kad meluoja. Jis ir kiti sūnūs gyvena gerai, o su tuo vaiku taip išėjo (N. dažnai būdavo kalėjime). Jis skambindavo, kad gerai gyvena, turi butą, dirba, nori padėti savo dukrai. Sūnus buvo nevedęs, bet turėjo dukrą, su ja bendravo, rodė nuotraukas. Nukentėjusysis irgi su anūke bendravo. Apie G. A., R. M. girdi pirmą kartą. Nežino, ar sūnus vartodavo narkotines medžiagas, alkoholinius gėrimus. Kai sūnus grįžo iš kalėjimo, jis davė sūnui šiek tiek pinigų, o šis prapuolė. N. nepasakojo apie skolas. Nežino, dėl ko sūnus buvo teistas, spėja, kad už vagystes. Jis byloje pareiškė 16 076 Eur civilinį ieškinį ir jį palaiko. Sumą sudaro paminklo pastatymas, laidotuvės. Prašo atlyginti turtinę žalą, kurią patyrė dėl laidotuvių išlaidų ir neturtinę žalą, nes žuvo jo sūnus. Sužinojus apie jo mirtį, sušlubavo sveikata (nemigo naktys, širdies permušimai). Sunku netekti savo vaiko. Pirko vaistus, bet dėl karantino pas gydytojus nesilankė. Jis prie ieškinio pateikė dokumentus: prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitą (305 Eur); PVM sąskaitą-faktūrą už kremavimą, kapsulę (391 Eur); kasos pajamų orderį už laidojimo paslaugas (380 Eur), sąmatą (771 Eur), bendra suma 1 076 Eur. Turtinę žalą sudaro suma pagal minėtus kvitus. Jis negavo laidojimo pašalpos, gal ją pasiėmė buvusi žmona (N. motina). Už laidotuves visas nurodytas sumas apmokėjo jis. Nežino, kodėl prašo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, galima mažinti. Jis norėtų padėti anūkei (N. dukrai). Užtektų 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 64-65). Laidojimo pašalpą pasiėmė ne jis, o jo buvusi žmona, kuri ją išleido kunigui, šarvojimo salei. Jis jokių pašalpų nėra gavęs, prašo tenkinti jo ieškinį ir priteisti turtinę žalą pagal pateiktus kvitus ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 5, b. l. 113).

Nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad N. buvo jo brolis, santykiai buvo geri. N. buvo išdidus, jam nebuvo smagu pasisakyti, jog nesiseka. Brolis susidėjo su šitais žmonėmis. Jeigu būtų pasakęs, kad turi problemų, būtų gavęs pagalbą ir tokia situacija nebūtų atsitikusi. Dabar supranta, kad N. buvo benamis ir tai atrodo absurdiškai, nes visi šeimos nariai turi kur gyventi ((duomenys neskelbtini) turi 3 namus, (duomenys neskelbtini) 3 namus). Kai susiskambindavo, N. sakydavo, kad gyvena neblogai. Prieš kokias 3 dienas iki mirtis, sakė, jog liko be darbo, bet normaliai nieko nepaaiškino. Jiedu tarėsi susitikti, bet jis sakė, kad tą dieną negali. N. yra pasakojęs, kad dirbo darbus, kad kažkokie žmonės neatsiskaitė. Nukentėjusysis pasakė, kad važiuos kartu pas tuos žmones pakalbėti. Toks pokalbis buvo maždaug prieš 2 savaites iki mirties. Jis nežino, ar N. dirbo oficialius darbus. Brolis buvo visų galų meistras, jis dirbo ir pas nukentėjusįjį, tačiau neliko – buvo nesmagu pas jaunesnį brolį dirbti, norėjo save išbandyti. Kaltinamųjų R. M., G. A. nepažįsta, apie juos nėra girdėjęs. Brolis telefonu apie juos nepasakojo, bet kai kalbėdavosi telefonu, jis girdėdavo pašalinius balsus šalia brolio, galimai ten buvo jie. Nežino, ar N. vartojo narkotikus – alkoholį vartojo. Dėl laidotuvių pašalpų nieko nežino. Civilinio ieškinio nereiškia, nes pinigai negrąžins brolio. Tėtis dėl N. žūties stipriai išgyvena, kai sužinojo, buvo labai prastai – pakilo spaudimas, kelis mėnesius buvo labai sunku. Iki šiol tėtis liūdnas, geria vaistus ,,Valerozan“. Brolis nukentėjusiajam skambino maždaug prieš porą savaičių iki mirties, prašė paskolinti apie 30 eurų galimai pasipildyti sąskaitai, pasakojo, kad neteko darbo, tad jam galimai reikėjo susimokėti mokesčius. Kai broliui reikėdavo, jis visada paskolindavo, bet šį kartą nepaskolino, nes N. neatsiuntė sąskaitos, o gal užsimiršo. Kai N. skambino, pasirodė, kad buvo girtas, neadekvatus. Paprašė paskambinti kitą dieną, norėjo tartis dėl susitikimo su blaiviu. Nesuprato, kam prašyti tik 30 Eur, nes jei jis net tokių pinigų neturėjo, tai buvo kažkas negerai. N. skolintus pinigus grąžindavo. N. negalėjo turėti 10, 20 ar 12 tūkstančių Eur, jis nematęs tokių pinigų, daugiausia galėjo turėti 200 Eur. Pinigai jam buvo kaip ,,šuniui dešra“ – kiek turėjo, tiek išleisdavo. Nemano, kad N. būtų skolinęsis pinigų iš kitų, nes kas jam būtų skolinęs. Liudytojui skolas visada grąžindavo, nes geriau neturės valgyti, bet skolą atiduos. Išgėręs N. ramiai nesėdėjo (kažkokių ,,kipišų“ gaudavosi). Brolis nebuvo linkęs fiziškai smurtauti.

Balsu perskaičius nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 138), nukentėjusysis juos patvirtino (t. 5, b. l. 65-67).

Nukentėjusioji M. K. teisme parodė, kad jos tėvai nebuvo susituokę. Su tėčiu šiek tiek bendravo telefonu. Jis daug metų sėdėjo kalėjime, o kai grįžo, buvo tik kelis kartus susiskambinę, bet susimatyti nepavyko. Jai sunku pasakyti, koks jis buvo žmogus, nes bendravo tik telefonu, bet jam buvo įdomu, kaip ji gyvena, norėjo dėl jos stengtis, tačiau akivaizdu, kad nepavyko. Apie savo bičiulius tėtis nepasakojo, ji nežinojo apie jo gyvenimo būdą. Jis finanasiškai jos nerėmė. Su tėčiu paskutinį kartą bendravo telefonu galimai prieš mėnesį iki mirties, jis apie savo problemas nepasakojo, jeigu jų turėjo, tai nemano, jog būtų jai sakęs. Ji bendrauju su seneliu, šis dėl sūnaus netekties jaučiasi sugniuždytas. Civilinio ieškinio nereiškia – senelis pats nuspręs, ar jai duoti pinigų iš civilinio ieškinio. Nors buvo nurodžiusi, kad civilinį ieškinį reikš, bet persigalvojo. Jai iš tėvo buvo priteisti alimentai, bet tėvas nemokėjo, iki pilnametystės iš valstybės fondo gaudavo išmoką. Tėčio santykiai su broliais ir tėvu buvo gana artimi, bet nežino, kodėl jis su jais negyveno (t. 5, b. l. 67-68).

Teisme liudytoja I. D. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK kelių patrulių rinktinės 1-oje kuopoje 2-ame būryje vyriausiąja patrule. Ji prisimena įvykį, su porininku gavo iškvietimą, jog galimai (duomenys neskelbtini) pranešėjas nurodė, kad naktį jam į nugarą dūrė su peiliu. Nuvykus į įvykio vietą, priėjo akivaizdžiai neblaivus pranešėjas ir nurodė, jog naktį ar paryčiais, jam į nugarą dūrė peiliu. Jis nurodė, kad yra namas, kuriame dingo jo draugas, ten reikia nueiti. Po kelių minučių privažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, medikai apžiūrėjo pranešėją, bet jo žaizda buvo sutvarkyta, todėl medikų nereikėjo. Pareiškėjas juos nuvedė link apleisto pastato. Eidami bandė aiškintis, kas per draugas, ar jis turi telefoną, kada paskutinį kartą matė. Priėjus tą namą, per balkoną išlindo trys vyrai. Pranešėjas pasakė, jog tai jie. Paprašė tų vyrų išeiti į lauką. jie išėjo, ramiai bendravo. Pranešėjas nurodė, jog galimai tame name yra lavonas. Su porininku bei tais vyrais užėjo į namą, apžiūrėjo pranešėjo nurodytas vietas; užkilo į 3 aukštą. Ten buvo labai didelė netvarka, nieko nerado. Išėjo į lauką, toliau bendravo su visais asmenimis. Pranešėjas nieko tiksliai negalėjo paaiškinti, buvo nenuoseklus, sakė, kad jie susikivirčijo. Jo paprašė nurodyti tarp ko kilo konfliktas ir kas draugą galėjo pulti. Pranešėjas iš pradžių nurodė vieną asmenį, po to keitė aplinkybes, po to nurodė kitą asmenį. Pranešėjas davė dingusio draugo telefono numerį, kuris buvo perduotas budėtojams, kad surastų paskutinį telefono signalą. Buvo minėta, kad draugas turėtų būti tame name, po to, kad draugas dingo. Ji nepamena, ar buvo kalbama apie draugo atžvilgiu naudotą smurtą. Lyg tai jie konfliktavo, o pranešėjas konflikto metu pasišalino. Pranešėjas nežinojo, kas nutiko draugui. Kiti vyrai sakė, kad tas draugas yra be gyvenamosios vietos ir gali būti bet kur. Su pranešėju apžiūrėjo namo 3 aukštą, kur buvo šiukšlės, čiužiniai. Pranešėjas nurodė, kad būtent namo 3 aukšte buvo jų kambarys, kur vyko išgertuvės. Kartu su pranešėju lipo laiptais, į kiekvieną kambarį žiūrėjo. Apžiūrėję pasakė, kad jo draugo ten nėra. Po apsilankymo ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Ten buvo kaltinamasis (parodo į kaltinamąjį R. M.). Po tiek laiko kategoriškai negali teigti ar šis asmuo (parodo į kaltinamąjį G. A.) buvo. Jie nustatė tų asmenų, su kuriais bendravo, asmenybes; berods, šie pateikė asmens dokumentus, per sistemą žiūrėjo ar jie nepaieškomi. Galimai vienintelis M. D. nepateikė asmens dokumento, bet jį sudaro per POLIS ir nustatė asmenybę. Ji aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Kai bendravo su tais asmenimis, jai netapo aišku, nuo ko mirė dingusysis. Buvo minima, kad vyko konfliktas, muštynės. Pranešėjas minėjo, kad užmušė draugą. Kai nusileido tie trys vyrai, ji pamena, kad tarp jų buvo M. D., M. L..

Balsu perskaičius liudytojos I. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 146-147) ji nurodė, kad parodymai surašyti teisingai. Paaiškino, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vienas iš asmenų, pateikusių dokumentus, buvo G. A., vadinasi taip ir buvo (t. 5, b. l. 106- 108).

Liudytojas A. A. teisme parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis. Sunkiai atsimena aplinkybes; kaltinamieji nematyti. Važiavo į (duomenys neskelbtini), dėl muštynių. Nuvažiavę rado išgėrusių asmenų grupę, landynę. Nustatė visų asmenų duomenis, užėjo į namą, nes vienas liudytojas pasakojo, kad yra užmuštas žmogus, bet apėję visus kambariukus nieko nerado. Kiti aiškino, jog asmuo lyg tai išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis apie tai davė parodymus galimai po kelių dienų.

Balsu perskaičius liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 143-144) liudytojas juos patvirtin, parodė, kad dabar kaltinamųjų neatpažino, nes jie pasikeitę, o tuo metu buvo girti, netvarkingi. Jeigu neaprašė, kad buvo su ,,body kamera“, tada ją turėjo kolegė (t. 5, b. l. 108).

Liudytojas K. S. teisme parodė, kad yra Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato tyrėjas. Jam pirmas asmuo (kaltinamasis R. M.) labiau matytas. Šiuo metu antrasis (kaltinamasis G. A.) jam atrodo nematytas. Pamena, kad su kolega patruliuojant stotyje priėjo asmuo, prisistatęs G., bei pasakė, kad (duomenys neskelbtini) apleistame name yra suspardytas, sumuštas žmogus, kuris jau negyvas ir pakastas. Matė, kad yra toks pranešimas ir tuo metu jau nuvykęs vienas ekipažas. Atvykę matė policijos pareigūnus su civiliais drabužiais apsirengusiu asmeniu. Jie į tą vietą atsivežė ir G.. Įėjo į pastatą, kur buvo mažo ūgio asmuo tatuiruotu veidu, visi apžiūrėjo apleistą pastatą, tačiau nieko nerado. Kadangi tai buvo ne jų įvykis, išvyko. Kiti pareigūnai dar buvo pasilikę ir ieškojo. Jis pats taip pat tikrino pastatą. Tuo metu galimai pašalinių liudytojų pastate nebuvo. Jame buvo labai netvarkinga – čiužiniai, daug šiukšlių. G. rodė, kad toje vietoje spardė asmenį, todėl atsižvelgę į tas pastabas ten ieškojo, bet nesimatė nei kraujo, nei nieko. Gali būti, kad dėl šiukšlių gausos galėjo nepastebėti kraujo, pastate nebuvo šviesos, o buvo apie 21 val. G. pasakė, kad gali būti tokiu adresu nužudytas žmogus, kuris buvo suspardytas ir užkastas po šiukšlėmis, todėl nuvažiavo patikrinti. Jis nepamena, ar G. pasakė, kas užmušė žmogų, ar jis pats tai matė, jei neklysta, tai jam kažkas pasakė. Savo pirmuose parodymuose tiksliau prisiminė.

Balsu perskaičius liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 156-157), jis juos pativrtino, paaiškino, kad M. – tai M. D. (asmuo su tatuiruotėmis). R. ar R., kuris prisistatė kaip G., atvažiavo kartu su liudytoju ir kolega T. Ž.. Su savimi turėjo ,,body kamerą“, todėl viskas buvo filmuota, kur dabar įrašas, nežino (t. 5, b. l. 108-110).

Liudytojas M. J. teisme parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje, tą dieną dirbo su porininku V. Š., gavo iškvietimą, jog stoties rajone (prie ,,IKI“ parduotuvės) pasitiks asmuo, norintis pranešti apie nužudytą asmenį. Atvykus, pasitiko neblaivus asmuo, kuris paaiškino, kad dieną prieš su kitu asmeniu vartojant alkoholį, išgirdo, jog tam tikru adresu yra nužudytas asmuo. Su tuo asmeniu nuvyko prie to 3 ar 4 aukštų apleisto namo be langų, esančio už (duomenys neskelbtini). Asmens paklausė, ar šis žino tikslesnę vietą, kur gali būti nužudytas asmuo, šis atsakė, jog nežino, galimai namo rūsyje. Prie namo sutiko vieną iš gyventojų – M. D. (žinomas benamis). M. D. pasakė, kad vakar buvo atvykusi policija ieškoti lavono. M. D. pasakė, kad penkiese ar šešiese vartojo alkoholį bet ryte visi patys išėjo. Pradėjo paiešką ir tikrino visus namo aukštus, rūsius. Name reikėjo bristi per šiukšles, tarp jų galima buvo nepastebėti kraujo, nes buvo tamsu, tik su prožektoriais apžiūrėjo patalpą, kurioje jie girtavo. Nežino, ar buvo išplauta, išvalyta. Jie specialiai ieškojo kraujo pėdsakų ant lovų rėmų, medinių grindų, tačiau jų nesimatė. Patalpa, kur jie girtavo bei nakvojo, buvo sutvarkyta, padoresnė nei kitos. Būtent ten kraujo įdėmiai ieškojo. Pranešėjas pasakojo, kad velioniui buvo šokinėjama ant galvos, todėl buvo ieškoma kraujo pėdsakų. Pats pranešėjas įvykyje nedalyvavo, apie tai sužinojo girtaudamas stoties rajone, todėl negalėjo nurodyti tikslesnės vietos. Mažesnio ūgio asmuo, kurį pamatė atvykę, sakė, jog išvakarėse girtavo, bet ryte visi išsivaikščiojo. Tikrino visas namo patalpas, po poros valandų išgirdo, jog Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato darbuotojai stotyje irgi gavo iškvietimą (dar vienas asmuo norėjo pranešti apie dingusį žmogų). Papildomai atvyko dar vienas ekipažas ir visi ieškojo lavono. Vėliau iš apklausų suprato, kad lavonas buvo giliai užkastas bei galimai reikėjo kastuvu kasti visas šiukšles. Pranešėjas minėjo pravardes. Jis surašė raštą komisariatui, tuo atveju, jei pasitvirtintų informacija, su kuo bendravo, ką kas nurodė, kelintą valandą bei visus kontaktus. Be to, buvo apklaustas policijos pareigūnų. To pastato apžiūra truko apie 3 valandas, kilnojo lovas, kartonines plokštes, viską, ką įmanoma pakelti, tačiau rankomis smulkių šiukšlių nekilnojo. Viskas buvo filmuojama ,,body kamera“ ir viskas matosi, kas bei kuriose patalpose buvo. Kaip suprato, lavonas buvo taip giliai užkastas, jog galimai per jį ir vaikščiojo, tik nejautė. Name tamsu, patalpos neapšviestos, buvo tik su prožektoriais. Jis asmeniškai apžiūrėjo namą, po to pakartotinai su kolegų pagalba . Jei minėti liudytojai būtų nurodę, kurioje tiksliai patalpoje ieškoti, tada būtų ten atidžiau ieškota, bet namas yra 3-4 aukštų, o liudytojas nurodė, tik kad lavonas yra šiame pastate.

Balsu perskaičius liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus byloje (t. 1, b. l. 149-151), liudytojas juos patvirtino, paaiškino, kad sumaišė du asmenis, ikiteisminio tyrimo metu viską išdėstė iš tarnybinės knygutės ir geriau prisiminė aplinkybes (t. 5, b. l. 110-112).

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. Pamena, kad buvo iškvietime bei ieškojo galimai nužudyto žmogaus. Dvi dienas prieš tai, kai pirmą kartą ieškojo, irgi dieną dirbo, bet nebuvo galimybės nuvažiuoti. Po dviejų dienų vėl papuolė. Pasitikęs pranešėjas daugiau akcentavo namo rūsį. Prisiima savotišką kaltę, kad nerado lavono tą dieną, nes pareiškėjas sakė, kad lavonas yra rūsyje, todėl daugiau apieškojo rūsį. Žmogus nebuvo rastas. Jis matė tą šiukšlių krūvą, bet tuo metu ji jam pasirodė per maža, kad ten tilptų žmogus. Lazdomis nebadė šiukšlių, tik vizualiai pažiūrėjo, šviesdami su prožektoriais, nes tuo metu buvo tamsu.

Balsu perskaičius liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 153-154), liudytojas juos patvirtino (t. 5, b. l. 112).

Liudytojas T. A. teisme parodė, kad jaučiasi kritiškai, nes vakar sužinojo, jog vyks teismas. Šiandien alkoholio nevartojo, viską supranta, kas vyksta. Pažįsta abu kaltinamuosius, piktumų neturėjo. Su N. iki jo mirties bendravo apie pusę metų. Praeitos vasaros liepos mėnesį N. sutiko autobusų stotyje, jis paprašė pagalbos, nes jie iš to paties krašto – (duomenys neskelbtini). Tuo metu N. neturėjo, kur dėtis (neturėjo darbo, namų). Liudytojas jam padėjo (apgyvendino hostelyje, kur pats gyveno, surado darbą kloti trinkeles). Apie atleidimą iš darbo nežino. Su N. buvo bičiuliai. Su kaltinamaisiais susitiko vėliau: pirmiau susipažino su R., su G. daug vėliau susipažino. Kaip mirė N., nematė, bet kitą dieną atėjęs matė jį nukritusį apleistame pastate netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Tame pastate matė du žmones, bet ten buvo dar du žmonės, kurių nepažįsta, gal tai jie viską padarė. Atėjęs į pastatą, N., kuris buvo komos būsenoje, atpažino iš drabužių. Jis buvo visas mėlynas (mėlyna galva), knarkė pastato pačiame viršuje, prie durų. N. nekraujavo, jo veidas buvo neatpažįstamas, tačiau supratau, jog tai N. iš jo drabužių (juodos striukės, tamsiai mėlynos spalvos džinsų, juodos spalvos „kedų“ – jis taip buvo apsirengęs). Tikrino, ar N. gyvas – buvo labai silpnas pulsas. Pamatęs N., išbėgo. Kai įėjo pro duris ir matė, kad N. nukritęs knarkė (komos būsenoje) buvo vienas. Ten buvo dar trys žmonės, kurių vardų nežino. Sekančią dieną pažįstamas R. antrą kartą iškvietė policiją – tai žino, nes skambindamas R. buvo greta. Kai pamatė N., pagalbos ar policijos nekvietė, nes pasimetė ir išėjo. Iškvietė kitą dieną, bet ten nieko nerado. Jam buvo nelengva, todėl nekvietė policijos, R. pasakė: ,,aš už tave iškviečiau policiją“. Jis R. nepasakojo, ką matė, nes R. pats viską žinojo. Su R. apie tą situaciją šiek tiek kalbėjo, nemano, kad tai jie taip galėjo padaryti, nes ten į vidų buvo atėję dar du nepažįstami žmonės. Jis su N., R. M., G. A. visi keturi kartu eidavo pavalgyti į „Caritą“. Nieko blogo nematė, kartu jokios veiklos nedarė. Jis tame pastate gyveno savaitę. Kai ten buvo įsikūrę, ten kažkas atsitiko. Prašo remtis jo duotais pirminiais parodymais.

Balsu perskaičius liudytojo T. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 36-37, 38-42), pagarsinus asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo esmę (t. 2, b. l. 44-48, 50-54) liudytojas nurodė, kad minėtus parodymus tvirtina. Jo pravardė yra ,,T.“. Kai pirmą kartą buvo pastate, ten be N. buvo dar trys žmonės, tai yra jie dviese buvo ir dar vienas išėjo. Tuo metu moterų nematė, bet anksčiau matė. Tame apleistame pastate susikūrė vieną vietą, kur galėtų apsigyventi, miegoti. Tą dieną, kai rado N., atėjo į tą apleistą pastatą ne todėl, kad specialiai ieškojo N., nes dar nežinojo apie N.; išėjo ryte, o vakare atėjo, bet dar buvo vis tiek šviesu bei pamatė nukritusį žmogų – tai, ką daryti, o apsiginti reikėjo. Asmuo ,,M.“ nedaug pažįstamas, galbūt, ir buvo ten. Kai atėjo į apleistą pastatą, buvo labai girtas. Jis nepamena valandos, kai rado N.. Buvo šiek tiek šviesu, bet jau buvo pradėję temti, prie lango švietė žibintas, patalpoje buvo tamsu, ten tik vienas langas. Patikrino N. pulsą ir jautė, kad jis dar buvo gyvas – prunkštė, užknarkė (kai žmogus būna komoje, jis knarkia). Policijai nepranešė, nes pasimetė ir išbėgo iš kambario, nesuvokė, kas vyksta, sekančią dieną, sutiko pažįstamus žmones ir kartu atėjo bei pažiūrėjo, tačiau tame pastate jau nieko nebuvo. Jis galimai pasipriešino, bet ne visiškai, kad galėtų N. apginti. Šiek tiek kaltinamųjų bijojo, kad jam neatsitiktų tas pats, kas N.. Jo atžvilgiu nebuvo grasinimų. Dėl sužalojimo peiliu, tai svarbiausia, kad liko gyvas, sveikas; pretenzijų nenorėjo reikšti, nes ir taip daug problemų jie (kaltinamieji) turi. Tuo metu buvo sužalotas ir sužalojo greičiausiai R. (rodo į kaltinamąjį R. M.). Jo niekas per daug nesužalojo –ačiū Dievui, jog iš tos patalpos išėjo. Kai pamatė N., tuo metu jam jau niekas nebūtų padėję, greičiausiai buvo kraujo išsiliejimas galvoje, nes buvo ,,dviguba“ galva. N. pulsas buvo labai silpnas, jis knarkė. Jie N. vadino N., ,,N.“, ,,P.“. Kaltinamuosius vadino vardais, nežino, ar jie turėjo pravardes, nes jų gerai nepažinojo. Tarp jų pravardžių nebuvo.

Atsakydamas į G. A. klausimus liudytojas atsakė, nemanantis, kad G. A. konfliktiškas. G. ne prie ko, netyčia papuolė ne ten, kur reikia. Į G. A. klausimą, ar atsimena, kaip su ,,L.“ reguliavo, kad paims paskolą 50 000 Eur sumai, atsakė, kad ėjo kalba apie 20 000 Eur paskolą. Nematė, kad G. būtų kada ką mušęs. Abiejų kaltinamjųjų nematė mušančių. Tuo metu, kai atėjo į pastatą, N. jau gulėjo. Jie prie liudytojo nieko nedarė. Galbūt, kiti žmonės (t. 5, b. l. 119-123).

Liudytoja L. B. teisme parodė, kad buvo kaltinamojo R. M. draugė, tačiau šiuo metu nėra, pykčių neturi. Ji pažįsta ir kaltinamąjį G. A., santykiai draugiški. Žino, kad pakviesta dėl nužudymo. Tiksliai neatsimena kada, buvo pavasaris (gali būti 2021 m. kovo 28 d.), trise (ji, R. ir G.) atėjo į apleistą pastatą, esantį prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu buvo apsirengusi džinsais, striuke. Kai ji, R. ir G. atėjo į apleistą pastatą, tuo metu nužudytasis N. B. dar buvo gyvas. Ten visi vartojo alkoholį. Ji beveik negėrė, galimai išgėrė pusę butelio alaus (plastikinis butelis, neatsimena, kokios talpos, vadinamas ,,bambalis“, galimai 6 laipsnių stiprumo). Kaltinamieji buvo lengvai išgėrę. Po to jie pradėjo pyktis dėl pinigų, t. y. G. su R. pyko ant N.. Jie susiginčijo, susipyko, po to įvyko muštynės (visi trys susimušė), o ji išėjo. R. su G. susimušė su N.; N. gynėsi bei bandė apsisaugoti; N. tiesiog dengėsi, gynėsi ir smūgių nesudavė. G. truputį N. paspardė, o R. N. mušė stipriau ir taip pat visaip spardė. R. spardė į N. pilvą, kojas, o G. (kiek atsimena) – į N. kojas, paskui dar spardė į kitas kūno vietas. Tai matydama ji žodžiu bandė stabdyti, tačiau pamatė, kad nieko neišeis. Paskui pasivedusi R. į šoną, jo prašė, kad nedarytų kvailysčių, bet jis neklausė. Po to ji išėjo iš to kambario į koridorių ir tiesiog stovėjo. Būdama koridoriuje nematė, kas vyko, nes durys buvo uždarytos. Kai buvo koridoriuje už durų, o jie buvo kambaryje, girdėjo spardymą, N. dejavo, rėkė, kad jie baigtų. Koridoriuje buvo apie 7 minutes, o paskui atsidarė durys ir G. su R. ištempė N. į koridorių, kur ji stovėjo – jiedu abu N. tempė. R. su G. tempė N. už rankų bei kojų, paguldė koridoriuje, tada R., pasiėmęs stalą bei stovėdamas 2-3 m atstumu, metė į N., tačiau nepastebėjo, į kur N. pataikė. Jai atrodo, kad R. į N. stalą metė vieną kartą. Tai buvo mažas staliuka, kaip kavai gerti. Kai R. metė į N. stalą, ji žodžiu bandė sustabdyti, bet R. neklausė. Ji pasakė, kad nenori to matyti ir išėjo, pagalbos nekvietė. Įvykio metu buvo ji, N., R., G., bet koridoriuje su ja buvo dar vienas žmogus, kurio vardo neatsimena. Neįsivaizduoja, kas vyko jai išėjus. Ji buvo šoko būsenoje, todėl nekvietė policijos, greitosios medicinos pagalbos. Ją susirado policija. Ji kaltinamųjų nebijojo. Nežino, kiek smūgių nukentėjusiajam sudavė R., kiek G.. Kai buvo apie 7 min. koridoriuje, tai galimai visas tas minutes ir buvo smūgiuojama. Ji paminėjo, kad matė, kaip buvo mestas stalas, tačiau nepastebėjo, į kurią kūno vietą. Su ja visą laiką koridoriuje buvo kitas asmuo, vardu ,,M.“. Jiedu patys su „M.“ išėjo į koridorių, niekas jiems neliepė. R. yra pakankamai agresyvus, o G. – ne. Ji N. buvo mačiusi porą kartų, pavartojęs alkoholio jis būdavo ramus. Ji nežino, kuris inicijavo konfliktą, bet kalba ,,pasisuko“ apie pinigus. Nežino, apie kokią sumą buvo kalbama, nesigilino, tiesiog išgirdo žodį „pinigai“. Vartojo turėtą alkoholį (apie 10 l alaus). R. vartojo narkotikus tą dieną, matėsi, kad buvo apsinešęs, o G. ne. Kiek jai žinoma, N. narkotikų nevartojo, ji taip pat. Tą dieną buvo nedaug išgėrusi. Buvo vakaras, apie 20 val., apšvietimo nebuvo. Ji visą laiką buvo su kaltinamaisiais ir N., bet negirdėjo, kad šis R. būtų pavadinęs žeminančiais žodžiais, jokių įžeidžiančių žodžių nepamena. Metamas stalas galėjo padaryti sužalojimus N., nes stalas sveria, be to, stalas buvo paleistas iš rankų, neatsimena, kokia dalimi stalas atsitrenkė į N. kūną. Nematė, ar N. kas nors sudavė į galvos sritį. Ji būdama kambaryje matė suduodamus smūgius N., tada išėjo į koridorių ir nematė, kas vyko, tik girdėjo mušimo garsus bei N. šaukė, dejavo. Tuo metu, kai ištempė N. į koridorių bei į jį paleido stalą, nepastebėjo, kaip atrodė N. galva. Ji neatsimena, ar N. leido garsus (t. 5, b. l. 123-126).

Balsu perskaičius liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 62-64), ji juos patvirtino. Dėl parodymų, kad stalas buvo mestas du kartus, gali pasakyti, kad stalą metė vieną kartą. Dėl to, iš kurios vietos ji matė, kaip spardė N., liudytoja prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tuo metu geriau atsiminė. Patvirtino, kad pro pravertas duris matė, kaip abu žmonės spardė N.. Dėl vyro su tatuiruotėmis – tai jo vardo, pavardės nežino. Jai atrodo, kad T. A. pravardė ,,Z.“. T. A. jai būnant pastate nebuvo. Po įvykio su T. A. nebendravo. Apie 18.30 val. atėjo į tą apleistą namą, tai yra tada, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu jie tik atėjo, o ne prasidėjo muštynės. Parodymų patikrinimo vietoje metu viską parodė teisingai. Išgerto alaus kiekis neturėjo įtakos jos parodymams. N. iš kambario į koridorių išnešė R., tiksliai nepamena, ar jis vienas tai darė. Šiuo metu ji nėra išsigandusi; ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandusi, bet tai neturėjo įtakos jos parodymams – ji viską parodė teisingai, kaip buvo ir ką atsiminė. Ji su R. M. telefonu nekalbėjo, niekas neprivertė jos duoti parodymus šioje byloje. Apkūnus tyrėjas (kurio vardo, pavardės neatsimena) apklausoje sakė, kad jeigu nepasakys tiesos, išveš į Panevėžį. Jai tyrėjas paaiškino atsakomybę, jeigu duos parodymus, kurie nesutaps. Tai jos parodymams įtakos neturėjo, nes ji nemelavo, o sakė tiesą. Tyrėjas prieš jos apklausą jokių parodymų negarsino. Pas tyrėją buvo apklausta du kartus, tyrėjas sakė, kad parodymai nesutampa. Ji pasakė, kad sako taip, kaip prisimena, perskaitė, pasirašė, iš jos žodžių surašyta teisingai. Tik R. N. ištempė į koridorių. Kiek atsimena, kambaryje tuo metu, kai buvo mušamas N., M. D. nebuvo (t. 5, b. l. 123-126).

Liudytojas M. L. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su jais nėra susipykęs. Su kaltinamaisiais, kaip ir su nukentėjusiuoju, susipažino tą dieną, kai įvyko incidentas. Tą dieną, apie 7 val. ryto, jis buvo stotyje, kaip ir tas, kurio jau nebėra, bei vienas iš vaikinų (parodo į G. A.). Liudytojas su savimi turėjo alkoholio. Nukentėjusysis bei G. A., priėjo bei paprašė išgerti. Visi trys išgėrė ir užsinorėjo dar. Jie nurodė tą adresą, taip atsirado tame apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten atvyko dar iki pietų trise ir dar išgėrė. Po to jis girtas tame pastate užmigo. Kiek pamena, lyg tai antrame aukšte. Pakilęs laiptais miegojo dešinėje pusėje esančiame kambaryje. Pačių muštynių nematė. Atsibudo galimai vakare. Buvo ,,pachmielingas“, vėl išgėrė. Buvo dar žmogus, kuris ant veido turėjo tatuiruočių. Nukentėjusįjį atsimena, tik kai iš ryto buvo stotyje ir kai išgėrė atvažiavę į tą pastatą, po to jo jau neatsimena. Atsibudęs girdėjo triukšmą, kuris sklido iš kaimyninio kambario – kalbos, lyg tai kažkas muša – tačiau neišėjo pažiūrėti, kas vyksta. Po to, kiek atsimena, vėl su jais (parodo į kaltinamuosius) lyg tai gėrė kambaryje, kur jis miegojo (jie atėjo į kambarį, kur jis miegojo). Po to užmigo ir, atsibudęs ryte, išėjęs pamatė N.. Jeigu iš pirmo aukšto pakilti laiptais į viršų, jis miegojo kambaryje, esančiame dešinėje pusėje, o jeigu pasukti į kairę pusę, tai ten iš pradžių koridorius ir dar yra kambarys. N. gulėjo prie įėjimo kambarį – arčiau į koridoriaus pusę, daugiau tarp durų. N. buvo be sąmonės, kaip ir drebėjo. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes tą akimirką iš ten buvo labai sunku išeiti – kaltinamieji pradėjo ne tai, kad grasinti, bet čiupo jį (liudytoją). Dar buvo trečias asmuo su tatuiruotėmis. Po to jam (liudytojui) šiaip ne taip iš ten pavyko išeiti. Jis nuvažiavo į stotį ir iškvietė policiją. Kai matė drebantį N., tuo metu tikrai buvo ne naktis, tačiau tiksliau negali atsiminti. Galimai buvo kita diena, ne vakaras, nes tą kitą dieną tik vakare buvo stotyje ir tik kitą dieną vakare iškvietė policiją, nes taip išeina, kad pirmą visą dieną buvo girtas bei tame pastate pramiegojo. Prie N. nebuvo priėjęs kelių metrų atstumu. N. drebėjo, vadinasi buvo gyvas. Būdamas autobusų stotyje iškvietė policiją. Policija įsodino jį į mašiną, ten buvo dar vienas žmogus, kuris jam sakė iškviesti policiją. Kartu su policija atvažiavo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, jį apžiūrėjo, bet nieko nerado. Tuo metu kaltinamųjų ten nebuvo, pastatas buvo tuščias. Po maždaug 2 savaičių policija jį susirado ir paaiškėjo, jog tą žmogų rado. Žmogus su tatuiruotėmis buvo tame pastate tą dieną, kai atėjo su alkoholiu, nes jis ten gyveno. Tame pastate buvo asmuo, pravarde ,,P.“. Dabar žino, kad jo vardas yra T.. Kai pradžioje atėjo į tą pastatą – buvo jis, kaltinamieji, nukentėjusysis bei mergina vardu L., kuri sėdi teismo posėdžių salėje. Jam atėjus, L. jau buvo. Paskui nežino, nes buvo girtas ir nuėjo miegoti. Prieš jam nueinant miegoti, viskas buvo normalu, asmuo su tatuiruotėmis taip pat buvo pavaišintas alkoholiu. Į jį asmenys kreipėsi vardu ,,M.“. Jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, norėjo vemti, tris dienas buvo bloga. Nepamena, kad su liudytoja buvo išėjęs iš kambario į koridorių (t. 5, b. l. 126-128).

Liudytoja L. B. parodo, kad ji su liudytoju (parodo į M. L.) buvo kartu koridoriuje. Negali pasakyti ar liudytojas (parodo į M. L.) buvo apsvaigęs nuo alkoholio (t. 5, b. l. 128).

Liudytojas M. L. žmogus su tatuiruotėmis su jais kažkiek išgėrė, bet neatsimena, kad jis būtų buvęs agresyvus (agresijos nebuvo); nei iš vienos pusės nebuvo agresijos, bet nežino, kas paskui buvo. Kai atsibudo, jei neklysta, žmogus su tatuiruotėmis miegojo arčiau dešinės pusės, bet kaip ir per vidurį, ten lova stovėjo. Jis ten iš viso buvo tylus. Jis (liudytojas) miegojo antrame ar trečiame aukšte (ne paskutiniame aukšte). Įvykis buvo ten, kur miegojo (tame aukšte); triukšmą girdėjo gretimame kambaryje. Atrodo, iš namo pasišalino kitą dieną, išeina, kad ten visą naktį miegojo. Kai bandė išeiti, N. ten gulėjo. Jis su 2 policijos pareigūnais ėjo į tą namą; policijos pareigūnai patikrino namo du aukštus, jį paleido, nes nieko nerado. Jo pareigūnai klausė, kur miegojo, visko klausė bei viską apžiūrėjo.

Balsu perskaičius liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 2-3) liudytojas juos patvirtino. Teigė, kad pirminiai parodymai teisingesni, nes tuo metu geriau atsiminė. Jis nematė, kaip N. mušė, bet girdėjo mušimo garsus. Tuo metu R. M. buvo labai trumpai apsikirpęs, kaip plikas, bet jis nežino, ar jį tuo metu vadino ,,P.“. Jis nežino ten buvusių asmenų pravardžių, nes juos matė pirmą kartą; nežinojo, kad egzistuoja tokie apleisti namai; 10 metų nebuvo Lietuvoje. Nepažinojo nei N., nei kaltinamųjų, tiesiog ryte buvo paleistas iš ,,salos“, atėjo į stotį, turėjo alkoholio, nes buvo bloga (buvo pagiringas paimtas ten nakvoti). Kiek atsimena, jie ten buvo dviese, jis nežino, kas N. nužudė, nes nematė. „P.“ buvo labai agresyvus; jo draugas buvo neagresyvus, o jiedu ten buvo dviese. Policijos pareigūnai jam pasakė, jog gali nieko nebijoti, nes kaltinamieji jau prisipažino (tie du, kurie ten buvo, jog jie užmušė tą žmogų). Duodamas parodymus policijoje, viską sakė, kiek atsiminė. Kai rodė asmenų nuotraukas, tai juos atpažino. Jam policijos komisariate rodė nuotraukas, tuos du, kurie buvo su juo, jis apie tą ir kalbėjo. Galvojo, kad jam tiek metų, tuo metu jis jam atrodė vyresnis. Jis davė parodymus būtent apie R. M.. Kai atvažiavo ir pradėjo name gerti, pirmas išėjo miegoti. Kai prabudo, bet dar nebuvo atsikėlęs, niekur nėjo, tik girdėjo garsus, kaip kiti mušė žmogų. Kitą rytą pamatė gulintį N. ir tuo metu jis dar drebėjo (t. 5, b. l. 128-130).

Liudytojas V. J. teisme parodė (t. 5, b. l. 146-148), kad aplinkybių, susijusių su mobiliojo ryšio telefono perdavimu M. R., nepamena.

Balsu perskaičius liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 106) liudytojas V. J. juos patvirtino. Pagarsinus asmenų parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolų esmę, liudytojas nurodė, kad surašyta teisingai (t. 2, b. l. 108-111, 112-119, 116-119).

Liudytoja M. R. teisme parodė, kad kaltinamieji nematyti, jų nepažįsta. Ji mobiliojo ryšio telefoną gavo iš savo pažįstamo V., kurio pavardės neatsimena, galimai šią vasarą. V. sakė, jog telefoną nupirko. V. jai buvo skolingas 5 Eur. Jo klausė, ar dėl telefono nebus nemalonumų, jis atsakė, jog nebus, nes ,,bachūrai“ buvo skolingi ir už skolą V. atidavė telefoną už 10 Eur. Šis telefonas pas ją pabuvo maždaug parą, ji į telefoną įdėjo SIM kortelę. Jai paskambino policijos pareigūnai, paklausė, ar kalba su M.. Tada atvažiavo prie namų, paklausė, ar ji žino, iš kur telefonas. Ji paaiškino, kad gavo iš V. už skolą. Policijos pareigūnai pasakė, kad telefoną konfiskuos, kad tas telefonas nužudyto vyro. Ji telefoną iš karto atidavė policijai ir pretenzijų nereiškia.

Balsu perskaičius liudytojos M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 94-95) juos pativrtino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsiminė gerai, nes buvo praėję nedaug laiko (t. 5, b. l. 148-149).

Liudytojas R. G. teisme parodė, kad teismo posėdžių salėje esančių kaltinamųjų nepažįsta, o T. A. pažįsta iš matymo. Tai buvo seniai, tada T. jam pasakė, kad dingo jo draugas. T. jam nepasakojo, kad ir pats buvo sužalotas. Dėl draugo dingimo policiją kvietė T., o jis buvo šalia. Atvykę policijos pareigūnai T. draugo nerado.

Balsu perskaičiu liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 21-22), jis nurodė, kad jie surašyti teisingai (t. 5, b. l. 150-151).

Ekspertas Kazimiež Zinkevič teisme paaiškino, kad yra aukštojo medicininio išsilavinimo, baigęs VU teismo medicinos fakultetą, dirba nuo 2013 metų. Šiuo metu yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas. Jis tvirtina savo išvadą. N. B. mirė nuo galvos sumušimo, tuo metu patirtų sužalojimų, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, dėl to buvo suspaustos smegenys ir įvyko mirtis. Dėl išvadoje nurodytų laikotarpių (6 val. ir 12 val.) gali paaiškinti, kad kiekvienos lokalizacijos laikotarpio vertinimas priklauso nuo tyrimo specifiškumo; smegenyse atliekamas histologinis tyrimas (tai yra mikroskopinis audinių įvertinimas), kuris yra vienas iš tiksliausių, dėl to, ten paklaida yra mažesnė ir nurodytas 6 val. laikotarpis, nes buvo nustatyti pakitimai, kurie yra būdingi šitam intervalui. Pokyčiai minkštuose audiniuose ir kitose lokalizacijose yra mažiau specifiški, tyrimas ne tokie tikslus, dėl to ten yra didesnė laiko paklaida, nes ten buvo nustatyti pokyčiai, būtent būdingi tam intervalui. Visiškai įmanoma, kad visi šie sužalojimai buvo padaryti ne ilgai trukus vienas po kito; tiesiog vertinant iš mokslinės pusės yra nurodomi tokie intervalai. Buvo nurodyta 6 val. laikotarpyje – tai reiškia, kad būtent tame intervale galėjo įvykti sužalojimai. Jis negali pasakyti, ar sužalotas žmogus dar kažkiek laiko buvo gyvas ir mirė po būtent po 6 val. mirė, bet tai nebuvo vienmomentis procesas, šiek tiek užtruko laiko, nes turėjo prikraujuoti po galvos smegenų dangalu ir smegenys turėjo išbrinkti, dėl to ir išsivystė mirtis. Jeigu nukentėjusis iš karto neprarado sąmonės, dar galėjo kažkurį laiką jausti skausmą, o jei buvo komos būklėje – tai skausmo nejautė. Dėl išvados teiginio, kad N. B. kūne nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem skirtingais kontaktinių paviršių daiktais, gali paaiškinti, kad kūne padaryti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tačiau nugaroje nustatyti du nubrozdinimai, turintys smulkius brūkšnio pavidalo įbrėžimus. Tai rodo, jog buvo kontaktuota su šiurkštaus traumuojančio paviršiaus daiktais. Tai gali būti arba gruntas, arba kitas šiurkštų kontaktinį paviršių turintis daiktas, tačiau tokie nubrozdinimai itin dažnai susidaro būtent kūnui judant kito paviršiaus atžvilgiu, pavyzdžiui, kūną velkant. Į klausimą, ar galima išskirti sužalojimus, padarytus trenkiant su stalu, platesnę plokštumą turinčiais daiktais, gali atsakyti, kad nukentėjusiojo kūne nebuvo specifinių požymių, pagal kuriuos būtų galima konkrečiai identifikuoti daikto, nes buvo kietas bukas daiktas. Galėjo būti spardymas kojomis ir smūgiavimas galūnėmis. Veido sužalojimai nebuvo padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais šiurkštų paviršių – šis paviršius aktualus kalbant apie nugarą, nes nugaroje buvo nubrozdinimų. Sužalojimai, kurie turi požymių, vadovaujantis, kuriais galima vertinti, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, turinčiu šiurkštų kontaktinį paviršių yra odos nubrozdinimas nugaros vidurinėje linijoje 12-o krūtininio, 5-o juosminio slankstelio aukštyje, odos nubrozdinimas 2-o ir 5-o kryžminio slankstelio aukštyje, veido kairėje 5 cm dešiniau vidurinės linijos, kaktos vidurinėje linijoje 6 cm aukščiau tarpuakio. Yra tikimybė, kad galėjo būti ir smūgio, ir vilkimo požymių. Veide nustatyti sužalojimai, kurie buvo padaryti kitą paviršių turinčiais daiktais (ne šiurkštų paviršių), tai yra, kraujosruvos akių vokuose, muštinės žaizdos lūpose, minkštųjų audinių kraujosruva galvoje, kraujosruva liežuvio galiuke, kurie galėjo susidaryti ir antriniu būdu, netiesioginio smūgio metu. Nukentėjusiojo veido sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais – ir kojos, ir kumščiai atitinka šiuos kriterijus. Nubrozdinimai odoje, turintys brūkšnio pavidalo įbrėžimus patvirtina, kad buvo dinaminis judesys odos atžvilgiu; tai reiškia nebuvo statikos – arba traumuojantis subjektas judėjo veido atžvilgiu (jeigu kalbame konkrečiai apie veidą), arba veidas traumuojančio daikto atžvilgiu judėjo. Tie kiti sužalojimai irgi galėjo būti padaryti objektų, kuris turėjo šiurkštesnį paviršių, bet būtent šito trauminio poveikio metu, vienas kito atžvilgiu paviršiai nejudėjo. Dėl to, nesusidarė įbrėžimai. Bet neatmetama galimybė, jog ir paviršiai buvo visiškai skirtingi, pagal skirtingas charakteristikas. Galvos minkštuosiuose audiniuose yra kraujosruva, kuri nusitęsia iki pakaušio srities (tai aprašyta išvados aprašomojoje dalyje), tačiau kategoriškai pasakyti, jog ji buvo padaryta iš nugarinio paviršiaus, negalėtų. Išvados aprašomoje dalyje nurodyta apie kraujosrūvą galvos minkštuosiuose audiniuose nuo tarpuakio, galimas jos atsiradimo mechanizmas yra patekėjimas, tai yra, pirminis trauminis poveikis yra kaktos, nosies lūžių srityje, tačiau, kadangi kraujavimas įvyksta į audinius, ji plečiasi į vokus, aplinkinius minkštuosius audinius, po skalpu. Jeigu ji nusitęsia iki pakaušio, dar nereiškia, kad ten buvo traumuojanti lokalizacija. Labiausiai tikėtina, jog viskas vyko kaktos, nosies srityje. Į klausimą, ar gali būti, kad trauminis poveikis buvo į nugarinę galvos dalį, ne į veidą, kuris sukėlė minkštųjų audinių kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, gali atsakyti, kad visą laiką žiūrima į centrą, centras yra kraujavimo pradžia, tai tiesiog nurodo, kokio masto kraujavimas, kuo didesnis kraujavimas, rodo, jog tas procesas vyko pakankamai ilgai. Jeigu kalbame apie galvą, nemato sužalojimų, kurie būtų padaryti galvos srityje būtent iš nugarinio paviršiaus (t. 5, b. l. 183-185).

G. A. , apklaustas ikitesiminio tyrimo metu, parodė, kad dėl jam įteikto įtarimo jis prisipažįsta visiškai. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, dažniausiai apsistoja tai pas vienus draugus, tai pas kitus, nuvažiuoja pas tėvus. Apleistame name (duomenys neskelbtini), gyveno jau apie savaitę, kaip pradėjo išgėrinėti ir užstrigo. Nei vieno iš asmenų, su kuriais jis išgėrinėjo, anksčiau nepažinojo, susipažino prieš savaitę per išgertuves. Apleistame name buvo R. M., nužudytasis, kurio vardo jis nežino, bet jį visi vadino „L.“, T., kurio pavardės nežino, o pravardė „Z.“, M., kurio pavardės nežino, M., kurio pavardės nežino (veidas tatuiruotas) ir L.. 2021-03-28, maždaug apie 7-8 val., jis buvo su „L.“, kai prie Halės turgaus susitiko su „Z.“ ir jie visi nuėjo iki autobusų stoties. Čia susitiko M., jis turėjo degtinės, alaus. Čia pat jie viską išgėrė. Kadangi jie norėjo dar išgerti, tad „L.“ nuėjo ir nupirko degtinės. Jis dar paskambino R., pakvietė, šis prisijungė. Kai išgėrė ir šį degtinės butelį, jie visi parėjo į tą apleistą namą (duomenys neskelbtini). Tame pastate, trečiame aukšte, jie toliau visi gėrė. Ar jų kompanijoje buvo M., jis neprisimena. Kada prie jų prisijungė R. draugė L., jis nežino, gal ji atėjo vėliau. Iš kažkur atsirado narkotikų „ratų“ ir jis su R. juos suvartojo. Begeriant įvyko konfliktas, t. y. „L.“ R. pavadino gaidžiu. Kodėl jį taip pavadino, nežino. Jie nuolat begerdami konfliktuodavo, todėl į eilinį konfliktą jis nekreipė dėmesio. Kai „L.“ pavadino R. „gaidžiu“, tas tuoj pat pašoko ir pribėgęs prie sėdinčio ant čiužinio „L.“, sudavė smūgį kumščiu į galvą, „L.“ nuvirto anot čiužinio aukštielninkas ir R. apžergęs jį, atsistojo virš jo ir pradėjo kumščiais smūgiuoti į veidą. Kiek buvo suduota smūgių, negali pasakyti, bet jų buvo pakankamai. Matė, kad jis „L.“ dar ir spardė į šonus. „L.“ jau visas buvo kruvinas, jis pradėjo raminti R., M. taip pat R. liepė liautis. R. nustojo mušti, „L.“ atsisėdo ir pradėjo ir jį įžeidinėti. Jis neištvėręs prišoko prie jo, trenkė plaštaka sėdinčiam 4-5 smūgius per veidą. Po šitų smūgių „L.“ nusiramino, jie toliau gėrė. Bet netrukus vėl prasidėjo konfliktas, „L.“ vėl pradėjo įžeidinėti. R. paėmęs kambaryje buvusį medinį stalą, ternkė juo „L.“ keletą kartų. „L.“ tuo metu sėdėjo, R. paėmęs stalą iš viršaus trenkė juo, „L.“ nukrito, o R. paėmęs stalą, dar kartą juo trenkė „L.“. Jis taip pat 3-4 kartus „L.“ spyrė per kojas, liepė ramintis, nes būtent „L.“ ir pradėdavo visus konfliktus. Kas toliau vyko, neprisimena, greičiausiai užmigo. Kuri buvo valanda, neprisimena, bet tai tikrai ne diena. Jis prabudo nuo to, kad išgirdo „L.“ knarkiant. Paprašė jį pajudinti, kad nustotų knarkti. Kas jį judino, nežino, tačiau kiek bejudino, knarkimas nenustojo. Pasakė, kad ištemptų pas M. į kambarį, nes pagalvojo, kad užsidarys duris ir negirdės knarkimo, tad R. su M. jį ištempė, bet jį ištempė ne pas M. į kambarį, o į koridorių. Ryte atsikėlus, M. nuėjęs pažiūrėti kur „L.“, atėjo ir pasakė, kad šis negyvas. Jis taip pat nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad iš tikrųjų „L.“ negyvas, lūpa apkramtyta žiurkių. Tada su R. nusprendė nutemti jį į antrą aukštą, paguldė ten arčiau prie lango, apdėjo šiukšlėmis. Kadangi jis tuo metu daug gėrė, kokia tai buvo diena, negali pasakyti, atrodo, kad jie dar nuėjo toliau gerti ir tik dar kitą dieną atvažiavo policija, kurią iškvietė T.. Policijos pareigūnai apieškojo pastatą, tačiau kūno nerado. Kai jų paklausė apie „L.“, jie nenorėjo prisipažinti, kas įvyko, pasakė, kad nieko nežino. Ką tuo metu vilkėjo, neprisimena, tų rūbų jau nebeturi, kažkur išmėtė. Ar kas paėmė iš nukentėjusiojo asmeninių daiktus, nežino, jis nieko neėmė. Jo pravardė yra „Š.“ arba „Z.“. Kas tokie yra „M.“ ir „V.“ nežino. Dėl įvykdyto labai gailisi, tačiau nesijaučia nieko blogo padaręs, gal tik paslėpęs kūną (t. 3, b. l. 71-72).

Savo parodymus, įtariamasis G. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 94-106).

G. A., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad aplinkybes visiškai pripažįsta. Sutinka duoti parodymus. Prieš šį incidentą su R., ir su tuo amžiną atilsį susipažino autobusų stotyje, gal prieš savaitę ruošėsi važiuoti į Ukmergę ir susitiko. Pradėjo baliavoti. Gėrė apie savaitę, gal daugiau, išsiskirdavo, susitikdavo, telefono numeriais apsikeitė. Prieš incidentą dieną prieš gėrė prie stoties, buvo jis, „L.“, „Z.“. Gėrė prie „McDonald‘s“ aikštelėje. Atėjo R. su „Malalietka“, apsistumdė, susipyko su „L.“, jis su R. irgi susimušė. Po visko nuėjo į tokį namą, pernakvojo. Atėjo kitas rytas. Susitiko iš blaivyklos išėjusį M. (stambus rusas), kuris turėjo alaus, degtinės, padarė „pachmielą“. Sugalvojo parduoti „Z.“ telefoną, buvo apie 11-12 val., pardavė prie Halės turgaus, nusipirko mėsos, šnapso. Už komisariato, kuris nebeveikia, išgėrė, paskambino R., jis atėjo su „Malalietka“. Tada nuėjo į apleistą namą. Pradėjo ten gerti, alkoholis darė savo, buvo apsvaigę. R. susiginčijo su L., susimušė. L. negražiai pavadino R. - gaidžiu. Tai R. šoko mušti. Sakė jam - raminkis, jis ir pats L. sudavė, liepė ramintis. Nusiramino, dar valandą, pusantros sėdėjo, gėrė kaip draugai ir vėl viskas prasidėjo. R. šoko, paskui pačiupo stalą, trenkė L.. Stalas nesunkus, apie 5-6 kilogramus. Antrą kartą vėl trenkė stalu L.. L. jis dar spyrė per kojas, dubens kaulus, liepė ramintis ir viskas. Jis pradėjo knarkti, gal sąmonės neteko. Jis atsigulė, bet negalėjo dėl knarkimo miegoti. Liepė jį ištempti. Jį ištempė į kitą kambariuką. Ryte atsikėlė, M. pasakė, kad gatavas. Jis nuėjo pasižiūrėti, jis buvo gatavas, dar lūpą buvo pelės nugraužę, jis išsigando. Su R. jį nutempė į antrą aukštą, apdėjo šiukšlėm, daiktais. Tą pačią ar kitą dieną atvyko Z. su policija ir liepė parodyti lavoną. Atsakė, kad nėra. Pareigūnai apžiūrėjo, nieko nerado. Antras ekipažas atvažiavo, išvežė Z. už melagingus parodymus. Paskui jie pradėjo slapstytis. Buvo kovo 27 d. arba kovo 26 d. Gali būti kovo 28 d. Kitą dieną ar dar kitą nuėjo su R. į tokią bažnyčią, kur galima paimti rūbų, išsimaudyti. R. pasikeitė visus rūbus, o jis tik maikutę. Kelnes pasikeitė po kelių dienų, o batus pasikeitė (duomenys neskelbtini), nes buvo purvini. Kai jį sulaikė, tų rūbų neturėjo. Batus išmėtė (duomenys neskelbtini) ir senus rūbus išmetė. R. išsimaudė ir pasikeitė visus rūbus. Prie stoties buvo jis, N. ir Z.. Z. vardo, pavardės nežino. „L.“ - amžinąjį atilsį. Dieną prieš susipyko su R.. Paskui L. nuėjo su R. aiškintis. Apsistumdė gal jie. Čia buvo dieną prieš. Buvo dar nuėję į namuką už geležinkelio, pernakvojo, adreso neatsimena. Kartu gėrė su N. ir Z. name. Buvo jis, N., R. ir malalietka – A., pavardės nežino. Buvo penkiese. Buvo dar atėjęs M.. Kuriuo metu buvo, nežino. Jam atrodo, kad buvo ir prieš. Buvo visi išgėrę, kai R. pavadino gaidžiu. Jis dėl savęs ramus. Kaltas, kad pastūmė. R. šoko ant L. ir pradėjo daužyti rankomis, kojomis, kiek įmanoma ir buvo ant jo užgriuvęs, ir spardė, ir į šonus mušė. Jis šoko ir liepė stabdyti. Pačiupo R., numetė ir pasakė L., kad ką jis kalba, jam į galvą bum bum. Jis L. trenkė į galvą iš kumščio, 4-5 kartus, trenkė ir su viena ranka ir rankomis pasikeisdamas. N. tuo metu sėdėjo. N. buvo adekvatus po mušimo, apsivalė kraują, vėl kaip draugai sėdėjo valandą, pusantros. Antras etapas prasidėjo vėl dėl tų pačių žodžių. R. pačiupo stalą ir trenkė, po to dar vieną kartą stalu trenkė. Ten buvo lentynėlė knygoms susidėti. Kitą rytą atsimena, kad stalas gulėjo kampe. Kai atėjo M. buvo viską sutvarkęs, nes ir grindys buvo kruvinos ir tada stalo nebematė. Po veiksmų su stalu daužė iš kojų. Jis priėjo, dar N. trenkė iš kojos, gal 3-4 kartus. Klausė jo, kas yra, nes jis knarkė. Po to nuėjo miegoti. O ryte išgirdo, kad L. miręs. Po smūgių ant žemės gulėjo L.. Jis miegojo ant čiužinio šalia, bet negalėjo miegoti, nes L. labai knarkė. Jis miegojo, M., R., šiaip buvo ir Z., per pirmas muštynes Z. pradingo su vaiku. Liepė dėl knarkimo L. nutempti pas M. į kitą kambarį. Ten buvo apleistas namas. Eidavo ten pagerti. Viskas vyko namo trečiame aukšte.Buvo L., R. draugė. Kaip ji atsirado, negali pasakyti. Gal R. pakvietė. Ji R. sugyventinė. Kada R. užšoko ant L., tai pasakė Z. su malalietka, kad išvestų L., nes jis jį užmuš. Ji matė pirmus mušimus. Po to ją išvedė. Vaikas davė „ratų“ (ekstazio), vartojo jis, R. ir malalietka. Neatsimena, gal vartojo po mušimo. Jis kojomis sudavė 4-6 kartus per blauzdas, klubus. Čia buvo antras kartas, kai L. knarkė. Jis pirmą kartą trenkė sėdinčiam L. į veidą, į žandikaulį. Pirmą kartą buvo 4-5 smūgiais kumščiais į veidą. Pirmą kartą R. L. irgi mušė rankomis, kumščiais į veidą. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Gal virš 10. Matė, kad daužė į krūtinę, į veidą. Jis išsigando ir liepė ramintis. Kai pirmą kartą mušė, R. kojomis gal ir nespardė. Kambaryje buvo dar M.. Jam atrodo, kad Z. L. išvedė ir palydėjo namo. Kitą dieną darL. melavo, kad viskas gerai. Nematė, kad L. būtų dar kas mušę. Jo gaidžiu L. nevadino. R. buvo labai konfliktiškas žmogus. R. jį mušė, kad nusiramintų. Jis turėjo įmonę, norėjo paimti 50 000 Eur paskolą iš Europos Sąjungos ir iš tos paskolos dalį būtų davęs „L.“. Norėjo pasidaryti elektroninį parašą, bet trūko pinigų. Tarp „L.“ ir R. piniginių santykių nebuvo Antro mušimo metu R. 2-3 kartus trenkė stalu sėdinčiam „L.“. Pataikė į galvą. Po pirmo smūgio L. griuvo, o jis dar kartą pasičiupo ir trenkė. Antras smūgis jau buvo gulinčiam. Mano, kad L. buvo jau atsijungęs, nekalbėjo. Ar kraujas bėgo negali pasakyti, nes buvo tamsu. Visada kambaryje buvo M.. L. nebebuvo. M. stovėjo prie lango. Dar atsimena, kad M. sakė, jog ramintųsi. Jis L. dar uždavė per šonus, sakė, ką jis dirba. R. dar norėjo L. galvą nupjauti. Jis turėjo peilį rankose ir pasakė, kad šitą gabalais supjaustys. Tuo meta L. buvo be sąmonės. L. gulėjo ir knarkė, jis jį judino, kvietė „L.“. Kai pajudini, nustodavo knarkti. Pajudindavo, bet atsibodo ir nuėjo miegoti. Daugiau su L. nekalbėjo. Kai prabudo, jis knarkė, todėl liepė jį ištempti. L. ištempė R. su M., arba su M.. Bet M. būdavo kitame kambaryje. Jam atrodo, kad dviese tempė. Ištempė, kad daugiau nebekrioktų. Negyvą rado M. – atėjo ir pasakė, kad užmušė. „L.“ buvo koridoriuke. Mintis slėpti kilo jam, nes išsigando. Jis, R. ir M. matė kūną. R. sakė, kad reikia slėpti. Ir pirštą pridėjo ir klausė, bet L. buvo jau atšalęs. Kūną tempė jis ir R.. M. neprisidėjo. R. sakė, kad reikia greitai tempti į antrą aukštą. Niekas nematė, kad tempė ir niekam nesakė, jog paslėpė kūną. Pas R. ant kelnių, megztinio, batų buvo kraujo dėmių. Buvo kruvini jo batai palei bato liežuvį, vienas, kitas plėmas. Ant savo rūbų nematė kraujo dėmių, dar kelias dienas buvo su jais. Rūbus pakeitė, nes purvini buvo, jau reikėjo keisti. Ukmergėje buvo gal 3 dienas. Buvo Kaune, Jonavoje. Daug kur slapstėsi. Per internetą pamatė, jog rastas lavonas. Malalietka dar skambino ir pasakė, kad žino, ką padarė, jog užmušė žmogų. Malalietkai draugai apie tai pasakė. Kai M. tvarkė, rado L. telefoną, atidavė R., R. kažkam pardavė. Už tai nusipirko bilietus į (duomenys neskelbtini). M. tvarkė kambarį ir pasakė, jog rado telefoną, kam telefoną pardavė nežino. Labiausiai kaltina save, jog nereikėjo slėpti.

Policijai pranešė „Z.“. Nes jie visi gėrė ir susipyko. Liepė „Z.“ išvesti L. iš ten. Kai pradėjo muštis, „Z.“ dar buvo, o po to išvedė L.. Kai ryte atsikėlė sužinojo, kad dar R. buvo susimušęs su „Z.“. Jam atrodo, kad susimušė po „L.“ mušimo, tai vyko tą patį vakarą. Apie tai pasakė R.. Kai suprato, jog negyvas „L.“ ir nutempė žemyn, M. buvo kambaryje, jis nieko nematė. Kada atsirado M., nežino. Telefoną rado po 2-3 dienų, kai tvarkė. Jo pravardė Š. (t. 3, b. l. 109-113). Įtariamasis G. A., 2021-10-15 įteiktus galutinį pranešimą apie įtarimą parodė, kad dėl įteikto įtarimo jis neprisipažįsta. Jis buvo apklaustas pas tyrėją, pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir davė išsamius parodymus, papildyti nieko neturi ir laikosi savo parodymų. Neneigia, kad jį sumušė, tačiau vis tiek mano, kad jis mirė ne nuo jo suduotų smūgių (t. 3, b. l. 116).

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad dėl įtarimo jis prisipažįsta iš dalies, nes ne jis pirmas sudavė smūgius. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir maždaug savaitę laiko gyveno apleistame name (duomenys neskelbtini). Po įvykio jis iškart išėjo pas draugę, o kitą dieną išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kur šiuo metu yra G. A., nežino. Tikslios dienos, kada viskas įvyko, negali pasakyti, tačiau galėjo būti kovo 28 d. Maždaug apie 17-18 val. jis atėjo į apleistą namą (duomenys neskelbtini), kartu su G. A.. Name jau buvo N. B., M. D., vėliau atėjo ir T. A.. N. B. jis pažinojo apie keletą mėnesių, su juo susipažino stoties rajone. M. D. pažinojo maždaug nuo spalio mėnesio, t. y. su visais susipažino per išgertuves. Jie visi sėdėjo to apleisto pastato trečio aukšto kambaryje ir gėrė. Išgėrė labai daug, kai tarp jų kilo konfliktas, t. y. N. B. pradėjo jį ir G. A. įžeidinėti, pradėjo vadinti „pideras, gaidys, žertva“ ir t. t. Tada G. A. pašoko, pribėgo prie sėdinčio N. B. ir sudavė du smūgius kumščiu į veido sritį ir jie buvo stiprūs. Kambaryje buvo tamsu, šviesos nebuvo, o lauke jau buvo tamsoka, tad konkrečiai į kurią vietą pataikė, negali atsakyti. Nuo smūgių, N. B. nukrito ant šono ir tada jis pribėgęs du kartus spyrė jam į kojos viršutinę dalį, keletą smūgių sudavė kumščiu į krūtinės sritį. Kiek tiksliai tų smūgių buvo, tiksliai pasakyti negali. Po to jis iš karto išėjo, bet girdėjo, kad G. A. dar talžė N. B.. Kur dar buvo suduoti smūgiai, negali pasakyti. Tuo metu, kai jie pradėjo mušti N. B., nieko kito kambaryje nebebuvo. Jis jo užmušti nenorėjo, kai išėjo iš šio pastato, N. B. gulėjo, tačiau dar judėjo. Jo veidas buvo kruvinas, gulėjo ant nugaros, iš burnos ar tai nosies ėjo kraujo purslai. Tą dieną jis į pastatą nebegrįžo, atėjo tik kitą dieną. M. D. pasakė, kad N. negyvas, kad ištemtas į antrą aukštą, jis pasidomėjo pas G. A., ar jis užmušė, bet jis liepė nesikišti. Kur buvo N. B. kūnas, jis nežino, nematė, jis jo niekur netempė. Dar būnant pastate, atvyko policijos pareigūnai, nes juos iškvietė T. A. ieškoti kūno. Jis buvo persigandęs, todėl nieko nesakė, kas įvyko su N. B.. Iš N. B. jokių asmeninių daiktų neėmė, o ar ką paėmė G. A., nežino. Rūbus, batus, kuriais vilkėjo tą dieną, jis išmetė, nes buvo kruvini. Išmetė kažkur (duomenys neskelbtini) rajone, vietos negalės parodyti. Jam kitą dieną po įvykio skambino T., klausė kur lavonas, kur paslėpė, bet jis atsakė, kad nieko nežino. M. D. pasakė, kad lavonas nutemtas į antrą aukštą, tačiau jis pats vietos nežinojo. Bandė iš G. A. ištraukti informaciją, bet jis jam liepė nesikišti. Negali atsakyti, kiek laiko užtruko nukentėjusiojo mušimas (t. 2, b. l. 132-133).

Savo parodymus R. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 134-141).

R. M. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad žino, kuo yra įtariamas, kaltę pripažįsta. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, netikslūs. Parodymus davė gera valia, nei psichologinis, nei fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Buvo išgertuvės, nukentėjusysis pasakė „gaidys“, „pideras“, o jis peršoko stalą ir sudavė kelis smūgius, po to prisijungė kitas žmogus „padielnikas“ (bendrininkas). Po to vėl atsisėdo, gėrė. Po to, vėl nukentėjusysis tuos pačius žodžius vartojo, o jis sudavė smūgius į galvą, krūtinę. Vėl atsisėdo, vėl gėrė, vėl tas pats. Paskui kriokti pradėjo. G. A. liepė išvesti. Jis su M. D. ištempė į koridorių. Jis dar koridoriuje kriokė. Kitą rytą atsikėlus M. sako, kad jis jau be gyvybės ženklų. Prieš tai dar jį iš kėdės daužė, su stalu, iš kojų spardė. Jo santykiai su N. B. buvo priešiški. Įvykis įvyko 2021 m. kovą, tarp 28-29 d., (duomenys neskelbtini). Išgertuvėse dalyvavo T. A., pravarde „Z.“, G. A., M. D., A. Č.. Buvo dar jo draugė L. B., bet ji nedalyvavo. Buvo vakaras, tarp 18-19 val. Vartojo alkoholinius gėrimus, jis buvo pavartojęs narkotinių medžiagą. Konfliktas įvyko, nes N. B. jį įžeidė pavartodamas žodžius „gaidys“, „pideras“. Jį įžeidė dėl skolos, pinigų. N. B. turėjo paduoti G. A. 12 000 eurų, bet tie pinigai dingo. N. B. jį vadino „pideru“, „gaidžiu“. Jis šoko per stalą, ant jo krūtinės. Kai vartojo alkoholinius gėrimus sėdėjo ant čiužinių, kai jį įžeidė, peršoko per stalą, sudavė kaire ranka smūgį į N. B. galvą, pataikė į dešinę galvos pusę, sudavė vieną smūgį. Po smūgio nukentėjusysis atsigulė horizontaliai, o jis užšoko ant krūtinės, sudavė smūgius į krūtinę rankomis 3-4 kartus. Ant krūtinės užšoko vieną kartą. Paskui G. A. pribėgo, jis stipriai talžė nukentėjusįjį ir rankomis ir kojomis. Kiek smūgių sudavė negali pasakyti, bet mušė į galvą, į šonus. Sudavė smūgius ir kojomis. G. A. apie 5 minutes mušė nukentėjusįjį. Paskui nukentėjusysis vėl atsisėdo. Iš nosies jam kraujas bėgo. Kokie dar sužalojimai buvo pas nukentėjusįjį negali pasakyti, nes buvo tamsu. Klausė jis su G. A. nukentėjusiojo, kur pinigai. Nukentėjusysis buvo skolingas pinigų G. A.. Nukentėjusysis pasakė, kad nėra tų pinigų ir nebus. Nukentėjusysis vėl išvadino jį „gaidžiu“, „pideru“. Stovėjo stalas pagamintas iš medžio, metė nukentėjusiajam tą stalą į galvą, po to smūgio nukentėjusysis nukrito ir vėl atsisėdo. Vieną kartą metė tą stalą į nukentėjusįjį. G. A. pribėgo, sudavė taburete nukentėjusiajam 3-4 smūgius. Po šių smūgių nukentėjusysis liko gulėti ant čiužinio. Tai jų visų buvo tas kambarys. Kambaryje buvo trise, kai vyko muštynės. L., M. D. buvo kitame kambaryje, jis paprašė jų išeiti, kad iki galo išsiaiškintų. Liko tik jis, nukentėjusysis, ir G. A.. Niekas jų nestabdė. Nebuvo išsitraukęs peilio, nesiūlė nupjauti nukentėjusiajam galvos. Kai nukentėjusysis liko gulėti, jis išėjo palydėti L.. Kai grįžo, nukentėjusysis ėmė gargaliuoti. Jie tada su M. D. ištempė nukentėjusįjį. G. A. su M. pasakė nukentėjusįjį ištempti į koridorių. Po to jis atsigulė. G. A. buvo tame pačiame kambaryje. Kitą rytą M. pažiūrėjo, kad pas nukentėjusįjį nėra pulso. Atbėgo G. A., sako tempiam į antrą aukštą paslėpti kūną. Nukentėjusiajam ant kūno buvo sužalojimai, akių nesimatė, veidas buvo apgraužtas. Kūną tempė su G. A. į antrą aukštą, tai matė M., bet nepadėjo tempti. Iš trečio aukšto į antrą aukštą kūną nutempė ir apkrovė šiukšlėmis. Jo batai buvo kruvini, jis persirengė. G. A. rūbai galimai irgi buvo kruvini. Drabužius jis išmetė, išsigando. Buvo kraujo ir ant jo drabužių. Kitą dieną su G. A. nuėjo į „Caritą“, paprašė drabužių, pasikeitė juos, o senus išmetė į šiukšlines. G. A. iš pradžių striukės neišmetė. Po įvykio, kitą dieną, niekam negrasino, peiliu niekam nėra sudavęs. Policija ieškojo lavono. T. A. iškvietė policiją, kartu su ja atvyko. T. A. pradžioje buvo atėjęs su 4 jaunuoliais, klausė kur kūnas, jie ieškojo kūno. Patikslina, kad jie buvo trise. Ž., kurio pavardės nežino, R. ir A.. Už valandos atvažiavo pareigūnai. Pareigūnai klausė, kur kūnas. Buvo jis, M. D., G. A., ir M. L.. Pasakė, kad nežino, kur yra kūnas. Pareigūnai įėjo į vidų, apžiūrėjo, nieko nerado ir išėjo. M. D. rado nukentėjusiojo telefoną kambaryje ir atidavė jam. Tai buvo kitą dieną. G. A. išvalė visą telefoną, kad būtų tuščias ir pardavė. Nežino, kodėl jam M. D. padavė jam telefoną. Telefoną pardavė V., pavardės nežino, už 20 eurų, tą pačią dieną. Po įvykio slapstėsi. Tą pačią dieną išvažiavo su G. A. į (duomenys neskelbtini), ten gyvena jo mama. G. A. iš pradžių nepasikeitė drabužių, tik avalynę pasikeitė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo parą laiko. Pradžioje nežinojo, kad jų ieško policija, buvo išsigandę. Po to į Kauną išvažiavo, buvo laiptinėse, po to į Marijampolę, ten tiesiog buvo. Visą laiką buvo su G. A.. Nematė, kad kas nors dar kitas muštų nukentėjusįjį be jo ir G. A.. Tą dieną, kai vartojo alkoholį, nematė, kad kas nors dalintų ar vartotų narkotines medžiagas. Jis tuo metu buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, kurias gavo iš A. Č. – tai buvo narkotinė medžiaga „dobiliukas“ (išgeri kaip tabletę, galva svaigsta, nesupranti, kas darosi). Kitą dieną po įvykio matė, kad spintelė buvo sulūžusi. Kraujas ant jo batų ir drabužių atsirado, nes buvo ant čiužinio. Negali atsakyti, kodėl jį taip įžeidė „gaidys“, „pideras“. Gailisi to, ką padarė, norėtų atsiprašyti. Apgailestauja dėl savo padarytų veiksmų, nenorėjo nukentėjusiojo mušti. Atsimena viską, ką darė įvykio metu. Niekas nesiūlė iškviesti nukentėjusiajam pagalbą. Kitą rytą suprato, kad nukentėjusysis negyvas. 2021-04-07 pareigūnams davė netikslius parodymus, buvo išsigandęs. Šiandien davė teisingus parodymus (t. 2, b. l. 144-146).

Įtariamasis R. M., 2021-10-12 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą parodė, kad prisipažįsta, 2021-04-15 jis buvo apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur davė tikslius parodymus. Šie parodymai jam buvo dar kartą pagarsinti ir jis jų laikosi. Nori papildyti, kad po N. B. sumušimo, jie jį į kitą patalpą išvedė, o ne ištempė ir jis dar buvo gyvas, jis dar kriokė, dar kažką kalbėjo, bet nesuprato ką kalbėjo. N. B. buvo gyvas kai jis buvo nutemtas į kitą kambarį ir jis buvo paguldytas kambaryje kur buvo M. D., todėl mano, kad M. D. kaltas dėl N. B. mirties. Jis prisipažįsta, kad nukentėjusįjį mušė, tai ir papasakojo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jis jo nenužudė. Įtariamasis atsisakė toliau būti apklausiamas bei atsisakė pasirašyti protokolą, demonstratyviai išėjo iš apklausos kabineto (t. 2, b. l. 149-150).

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyrius pateikė specialisto išvadą Nr. 89TPK-127/2021, kurioje nurodoma, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3, b. l. 53 ).

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad jo brolis N. B. gyveno (duomenys neskelbtini) maždaug apie 2 mėnesius, o iki to gyveno (duomenys neskelbtini). Jo brolis dažnai dingdavo, ir jie niekad nepergyvendavo, nes jis su jais nustodavo bendrauti, išjungdavo telefonus. Tai, kaip ir sakė, jis dingo iš (duomenys neskelbtini) ir maždaug prieš du mėnesius atsirado (duomenys neskelbtini). Jis su juo bendravo telefonu ir jis sakė, kad jis išsinuomojo kambarį, kažkur (duomenys neskelbtini), tačiau adreso nežino. Tai, kad jis galėjo gyventi kaip benamis, jis tikrai nežinojo, jis būtų neleidęs jam taip gyventi. Jis niekad nėra sakęs, kad neturi kur gyventi, ir jis netiki, kad jis galėjo būti benamiu. Savo brolį jis asmeniškai matė maždaug prieš 8 -9 mėnesius, o kalbėjo telefonu kovo 22 d. Jis jo prašė paskolinti 36 eurus. Jis jo neklausė kam jam pinigai, ir jis jam neaiškino. Tačiau jam pasirodė, kad N. gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir įtaria, kad galbūt jis galėjo paskutiniu metu vartoti, todėl jis persigalvojo ir nepaskolino šių pinigų. Po to, jis jam dar paskambino po kelių dienų, bet jie pakalbėjo bendrom temom. Iš jam parodytos nuotraukos, jis negali atpažinti savo brolio ir negali patikėti kaip jis taip galėjo gyventi. Be to, jo brolis yra sakęs, kad maždaug prieš du mėnesius jam pavogė dokumentus, todėl dar ir mano, kad tai galėtų būti jo brolis (t. 1, b. l. 138-139).

A. B., jam pateiktą atpažinimui nežinomo vyro kūną atpažino kaip savo brolį N. B. (t. 1, b. l. 117-120).

Nukentėjusysis V. B. B. parodė, kad N. B. jo sūnus. Apie 2020 metų pavasarį, jis grįžo iš kalėjimo, po 12 metų įkalinimo ir apsistojo pas jį. Tačiau jo namuose gyveno tik apie porą mėnesių, o po to išėjo iš jo namų. Kadangi N. nuolat dingdavo, po to atsirasdavo, tad jis ir nesiaiškino kur jis dingo. Su N. jis sutarė gerai, tačiau kodėl jis būtent dabar vėl išėjo iš jo namų, nežino, gal tiesiog jis nebemokėjo bendrauti su žmonėmis po tiek metų praleistų kalėjime. Laikas nuo laiko N. paskambindavo jam, ir iš pasakojimo žino, kad N. kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), sakė, kad dirba statybose, kad gerai uždirba, kad su draugu gyvena namukyje, kad jam viskas gerai. Dabar neprisimena, kada tiksliai N. persikraustė į (duomenys neskelbtini), ir tai sužinojo tik iš jo "Facebook" profilyje esančios informacijos, kurs jis rašė, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau jis su juo asmeniškai nešnekėjo, jis jam neskambino, o kai jis pabandė porą kartų paskambinti, jo telefonas buvo išjungtas. 2021-04-01 jam paskambino sūnus A. ir pranešė apie N. mirtį, sakė, kad su juo susisiekė policijos pareigūnai, tačiau kas atsitiko, jis nežino ir apie įvykį nieko negali papasakoti. Savo sūnų palaidojo jis, ir už laidojimo paslaugas sumokėjo 380 eurų, už kremavimą- 391 eurą; karstą, urną- 305 eurus. Viso padaryta 1076 eurų turtinė žala. Pateikia prie bylos prekių paslaugų pirkimo- pardavimo kvitų kopijas. Taip pat teikia civilinį ieškinį ir moralinei žalai atlyginti – 15 000 eurų sumai. (t. 1, b. l. 122-123).

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad savo tėvą N. B. paskutinį kartą matė kai jai buvo 7 metai. Jos tėvai išsiskyrė ir tėvas jai visiškai nepadėjo, ja nesirūpino, tačiau jai labai padėjo jos seneliai- jos tėvo tėvai. Žino, kad jos tėtis nuolatos sėdėjo kalėjime už įvairius nusikaltimus. Ji bandė su tėčiu palaikyti ryšius, su juo susiskambindavo, pabendraudavo. Retkarčiais jis dingdavo kokiems metams, bet po to vėl jai paskambindavo. Paskutinį kartą su savo tėčiu kalbėjo gal apie 2019 birželio mėnesį, kai jis išėjo iš įkalinimo įstaigos. Pokalbių metu jis dažniausiai klausdavo kaip jai sekasi, tačiau kaip jam sekasi, kur jis gyvena, kuo užsiima, ji sužinodavo tik iš senelių, tad ji apie savo tėvą daugiau nieko ir negali papasakoti. 2021-04-01 jai paskambino giminaičiai ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) yra nužudytas jos tėvas N. B.. Ką jis čia veikė, kodėl jos tėvas buvo (duomenys neskelbtini), ji nieko nežino ir negali paaiškinti. Dėl savo tėvo N. B. mirties, ji teiks civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti, tačiau šį ieškinį pateiks tik teismo metu. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja ikiteisminiame tyrime. (t. 1, b. l. 133-134).

Liudytoja I. D. parodė, kad 2021-03-29 d. patruliavimo metu, buvo gautas pranešimas, kad asmuo esantis (duomenys neskelbtini), parkelyje, nakties metu buvo sužalotas peiliu. Nuvykus prie parkelio, ant suoliuko pamatė sėdinčius du vyrus, kurių vienas iš jų iš karto priėjo prie jų. Vyriškis akivaizdžiai buvo neblaivus, pirmiausia pasiteiravus į kurią kūno vietą jis sužalotas peiliu, šis vyriškis atsuko nugarą ir pradėjo kelti paltą. Pasakė, kad šis nekeltų palto, nes iškviesta greitoji pagalba ir kad jį tuoj pat apžiūrės. Vyriškis prisistatė kaip T. A.. Tuomet vyriškis pradėjo nerišliai aiškinti, kad jam nereikia greitosios, kad jo sužalojimai yra nesvarbūs ir pareiškė, kad dingo žmogus. Pasiteiravus koks žmogus, jis atsakė, kad jo draugas. Jis kalbėjo labai nerišliai, buvo sunku susigaudyti jo žodžių esmėje. Kai pradėjo klausinėti kas per žmogus, kur dingo, T. A. pradėjo aiškinti, kad tai jo draugas, jo vardas N., kad jis nedingo, kad sumuštas ir galbūt negyvas name. Pradėjo klausinėti ar gali parodyti kur tas namas, jis atsakė, kad gali ir jie pradėjo eiti link to namo. Kaip tik tuo metu atvažiavo greitoji pagalba ir nuvedė jį į greitosios pagalbos automobilį. Medikai pakėlė paltą ir apžiūrėjo žaizdą. Pasakė, kad jo žaizda yra sutvarkyta. Šis vyriškis pasakė, kad tai jis pats užsiklijavo pleistru, tačiau medikai pareiškė, kad žaizda sutvarkyta mediciniškai, t. y. mediko ir tai matosi. Kadangi medikai šiam vyriškiui jokios pagalbos nesuteikė, medikų paprašė palaukti, nes pasakė, kad name, kurį tuoj pat parodys T. A., gali būti sumuštas žmogus, kuriam reikės pagalbos. Tad medikai liko laukti automobilyje, o jie nuėjo iki negyvenamo namo, kurį parodė T. A., tai (duomenys neskelbtini). Beeinant, vis klausinėjo T. A. kas atsitiko, jis pradėjo aiškinti, kad N. parpė, springo krauju, nes jį sumušė, kad buvo daug kraujo. Klausė kas sumušė, jis vis aiškino, kad jie ten, tačiau jis neįvardino, kas tie jie. Suprato, kad tame name jie ras ir tuos asmenis, kas sumušė N.. Kai jie priėjo prie to negyvenamo namo, į trečio aukšto balkoną, kaip vėliau sužinojo, išėjo M. D.. T. A. tai pamatęs labai supanikavo, liepė niekur neiti, pasakė, kad jie visi girti, dar gali ir juos užmušti. Tačiau M. D., pasižiūrėjęs pro balkoną, įėjo į vidų ir tiek. Jie priėjo prie to pasato ir išgirdo, kad laiptais kažkas leidžiasi, nes išgirdo balsus. Jie laukė kas išeis iš namo, ir tuo metu išėjo- M. D., R. M. ir G. A.. Pasiteiravo ką jie čia veikia ir jie atsakė, kad gyvena. Tuomet prie jų artų priėjo T. A. ir šių vyriškių jis paklausė kur jo draugas N.. Ir visi trys, vienu balsu, atsakė, kad jie nežino kur yra N.. Tuomet pas tuos tris asmenis paklausė kas dar yra name ir jie atsakė, kad name dar miega M. L.. Tačiau M. L. neužilgo ir pats nusileido į lauką. Pasiteiravus ar dar kas liko name, jie atsakė, kad ne, todėl jie pakilo į šio namo trečią aukštą, nes T. A. nurodė, kad N. gyveno būtent trečiame aukšte po dešine. Jie apžiūrėjo būtent tą butą, esantį trečiame aukšte po dešine. Tie trys vyriškiai aiškino, kad čia nieko nėra. Jie apieškojo butą, ieškojo bent kraujo, nes kaip sakė, kad buvo daug kraujo, tačiau nieko nerado. Viso namo jie neapieškojo, leidžiantis laiptais į vieną kitą patalpą įkišo galvą, tačiau nieko nepamatė. Tuomet jie visi išėjo į lauką, patikrino visų anketinius duomenis, t.y. jie visi pateikė savo asmens dokumentus, išskyrus M. D., kurio asmenybė buvo nustatyta pagal duomenų bazę. Išėjus į lauką, T. vis klausinėjo tų trijų vyriškių kur N., šie vis atsakinėjo, kad jis gėrė su jais, tačiau išėjo ryte. T. pradėjo aiškinti, kad N. negalėjo išeiti, nes būtent tie trys jį ir sumušė. Visi trys vyriškiai atsakė, kad niekas nieko nemušė ir nieko nebuvo. Jie jai paaiškino, kad T. su jais nuo ryto gėrė ir jie šiek tiek apsipyko, todėl jis dabar ir šneka nesąmones. Jie pradėjo teirautis kur gali būti N. ir buvo atsakyta, kad jis galbūt prie stoties ar renka butelius, ar Akropolyje prie WiFi sėdi. Sužinojo N. B. mobilaus ryšio telefono numerį ir ji paskambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. T. elgėsi labai neadekvačiai, nebuvo jokio nuoseklumo jo paaiškinimuose ar normalaus minčių dėstymo. Jis vis painiojosi, vieną minutę jis kaltindavo juos, kad tai jie N. užmušė, pakasė, kitą minutę, kad tai ne jie. Kadangi sumušto žmogaus jo nurodytoje vietoje nerado, o T. A. nuo pagalbos atsisakė, be to iš jo negavo jokio normalaus paaiškinimo kas įvyko, o tie vyriškiai elgėsi labai ramiai, nebuvo jokios panikos, tad daugiau jokių veiksmų nesiėmė. (t. 1, b. l. 146-147).

Liudytojas A. A. parodė, kad 2021-03-29 d. patruliavimo metu, apie 12.30 val., buvo gautas pranešimas, kad asmuo esantis (duomenys neskelbtini), parkelyje, nakties metu buvo sužalotas peiliu. Nuvykus prie parkelio, ant suoliuko pamatė sėdinčius du vyrus, kurių vienas iš jų iš karto priėjo prie jų. Vyriškis akivaizdžiai buvo neblaivus, pirmiausia pasiteiravus į kurią kūno vietą jis sužalotas peiliu, šis vyriškis atsuko nugarą ir pradėjo kelti paltą. Pasakė, kad šis nekeltų palto, nes iškviesta greitoji pagalba ir kad jį tuoj pat apžiūrės. Vyriškis prisistatė kaip T. A.. Tuomet vyriškis atsisukęs į juos pradėjo nerišliai aiškinti, kad jam nereikia greitosios, kad jo sužalojimai yra nesvarbūs ir pareiškė, kad dingo žmogus. Pasiteiravus koks žmogus, jis atsakė, kad jo draugas. Jis kalbėjo labai nerišliai, buvo sunku susigaudyti jo žodžių esmėje. Kai pradėjo klausinėti kas per žmogus, kur dingo, T. A. pradėjo aiškinti, kad tai jo draugas, jo vardas N., kad jis nedingo, kad sumuštas ir galbūt negyvas name. Pradėjo klausinėti ar gali parodyti kur tas namas, jis atsakė, kad gali ir jie su juo pradėjo eiti link to namo. Kaip tik tuo metu atvažiavo greitoji pagalba ir jie sustojo, nuvedė jį į greitosios pagalbos automobilį. Medikai pakėlė paltą ir apžiūrėjo žaizdą. Pasakė, kad jo žaizda yra sutvarkyta. Šis vyriškis pasakė, kad tai jis pats užsiklijavo pleistru, tačiau medikai pareiškė, kad žaizda sutvarkyta mediciniškai, t.y. mediko ir tai matosi. Kadangi medikai šiam vyriškiui jokios pagalbos nesuteikė, medikų paprašė dar palaukti, nes pasakė, kad name, kurį tuoj pat parodys T. A., gali būti sumuštas žmogus, kuriam reikės pagalbos. Tad medikai liko laukti automobilyje, o jie nuėjo iki negyvenamo namo, kurį parodė T. A., tai (duomenys neskelbtini). Beeinant, jie vis klausinėjo T. A. kas atsitiko, jis pradėjo aiškinti, kad N. parpė, springo krauju, nes jį sumušė, kad buvo daug kraujo. Klausė kas sumušė, jis vis aiškino, kad jie ten, tačiau jis neįvardino, kas tie jie. Jie suprato, kad tame name jie ras ir tuos asmenis, kas sumušė N.. Kai jie priėjo prie to negyvenamo namo, į trečio aukšto balkoną, kaip vėliau sužinojo, išėjo M. D.. T. A. tai pamatęs labai supanikavo, liepė jiems niekur neiti, pasakė, kad jie visi girti, dar gali ir juos užmušti. Tačiau M. D., pasižiūrėjęs pro balkoną, įėjo į vidų ir tiek. Jie priėjo prie to pasato ir išgirdo, kad laiptais kažkas leidžiasi, nes išgirdo balsus. Jie laukė, kas išeis iš namo, ir tuo metu išėjo- M. D., R. M. ir G. A.. Pasiteiravo ką jie čia veikia ir jie atsakė, kad gyvena. Tuomet prie jų arčiau priėjo T. A., ir šių vyriškių jis paklausė kur jo draugas N.. Ir visi trys, vienu balsu, atsakė, kad jie nežino kur yra N.. Tuomet pas tuos tris asmenis paklausė kas dar yra name ir jie atsakė, kad name dar miega M. L.. Tačiau M. L. neužilgo ir pats nusileido į lauką. Pasiteiravus ar dar kas liko name, jie atsakė, kad ne, todėl jie pakilo į šio namo trečią aukštą, nes T. A. nurodė, kad N. gyveno būtent trečiame aukšte po dešine. Jie apžiūrėjo būtent tą butą, esantį trečiame aukšte po dešine. Tie trys vyriškiai aiškino, kad jie gali laisvai čia vaikščioti ir kad čia nieko nėra. Jie apieškojo butą, ieškojo bent kraujo, nes kaip sakė, kad buvo daug kraujo, tačiau nieko nerado. Viso namo jie neapieškojo, leidžiantis laiptais į vieną kitą patalpą įkišo galvą, tačiau nieko nepamatė. Tuomet jie visi išėjo į lauką, patikrino visų anketinius duomenis, t.y. jie visi pateikė savo asmens dokumentus, išskyrus M. D., kurio asmenybė buvo nustatyta pagal duomenų bazę. Išėjus į lauką, T. vis klausinėjo tų trijų vyriškių kur N., šie vis atsakinėjo, kad jis gėrė su jais, tačiau išėjo ryte. T. pradėjo aiškinti, kad N. negalėjo išeiti, nes būtent tie trys jį ir sumušė. Visi trys vyriškiai atsakė, kad niekas nieko nemušė ir nieko nebuvo. Jie jam paaiškino, kad T. su jais nuo ryto gėrė ir jie šiek tiek apsipyko, todėl jis dabar ir šneka nesąmones. Jie pradėjo teirautis kur gali būti N., ir buvo atsakyta, kad jis galbūt prie stoties ar renka butelius, ar Akropolyje prie WiFi sėdi. Sužinojo N. B. mobilaus ryšio telefono numerį ir kolegė paskambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. T. elgėsi labai neadekvačiai, nebuvo jokio nuoseklumo jo paaiškinimuose, ar normalaus minčių dėstymo. Jis vis painiojosi, vieną minutę jis kaltindavo juos, kad tai jie N. užmušė, pakasė, kitą minutę, kad tai ne jie. Kadangi sumušto žmogaus jie nurodytoje vietoje nerado, o T. A. nuo pagalbos atsisakė, be to iš jo negavo jokio normalaus paaiškinimo kas įvyko, o tie vyriškiai elgėsi labai ramiai, nebuvo jokios panikos, tad daugiau jokių veiksmų nesiėmė. Jis taip pat pranešė į OVS N. telefono numerį ir paprašė nustatyti jo telefono paskutinės vietos koordinates, tačiau iki darbo pabaigos- iki 14 val., šių koordinačių nesulaukė. (t. 1, b. l. 143-144).

Liudytojas M. J. parodė, kad 2021-03-30, apie 20 val., gautas iškvietimas, kad Sodų g. 22, Vilniuje, prie parduotuvės „Iki“ lauks asmuo, kuris nurodys, kur yra nužudytas žmogus. Atvykus į juos kreipėsi B. D., kuris pasakė, kad buvo pasinaudota jo telefonu, nurodė asmenį, kuris nori pranešti apie nužudytą žmogų. Tai buvo M. L., kuris papasakojo, kad prieš dvi dienas apleistame name vartojo alkoholinius gėrimus su asocialiais žmonėmis. Dėl kažkokių priežasčių, kaip nurodė M. L., kažkoks baltarusis, miegančiam draugui šokinėjo ant galvos, spardė, o po to negyvą nunešė į rūsį ir paslėpė po šiukšlėmis. Sakė, kad gali parodyti tą namą. M. L. nurodė, kad tai jo pažįstamas, bet negalėjo nurodyti vardo, pavardės. Su M. L., B. D. nuvažiavo prie namo, kurį nurodė M. L.. Tai buvo apleistas namas, esantis (duomenys neskelbtini). M. L. nurodė, kad šio namo rūsyje yra paslėptas jo pažįstamo benamio kūnas. Pradėjus klausinėti, kas čia vyko, jis vėl pradėjo pasakoti, kad buvo girtaujama trečiame aukšte, kiek buvo asmenų, tiksliai pasakyti negalėjo, vakare miegantį suspardė, šokinėjo ant galvos. Paklausus kas šokinėjo, pirmiausia atsakė, kad keturi benamiai. Pagalvoję, kad žmogus dar gali būti gyvas, apieškojo patalpas, pirmiausia, apžiūrėjo rūsį, ten nieko neradę, apieškojo visą namą, pakilo į trečią aukštą, tačiau nieko nerado. Trečiame aukšte M. L. nurodė vietą kur tas žmogus gulėjo, kur ant jo šokinėjo. Parodė čiužinį kambario kampe, tačiau jie niekur nepastebėjo kraujo pėdsakų. Smulkiau klausinėjo, kas atsitiko, klausė kodėl jis anksčiau nepranešė, tačiau jis nieko neatsakė. M. L. vis aiškino, kad reikia ieškoti rūsyje. Jam aiškino, kad kartu vaikščiojo po visą namą, vartė šiukšles ir nieko nerado. Prašė jo pasakoti, kas buvo kartu. Jis atsakė, kad, kiek buvo asmenų, nurodyti negali, tačiau šįkart nurodė, kad asmenys, kurie šokinėjo nukentėjusiajam ant galvos, buvo tik du, kažkokie benamiai, ką tik grįžę iš įkalinimo įstaigos, vieno pravardė „V.“, kito „M.“. Tuos du asmenis matė pirmą kartą. Nurodė, kad „V.“ – 23 m. amžiaus, tamsių plaukų, vilkėjo tamsios spalvos ilga striuke, džinsinėmis kelnėmis, raudonais sportiniais bateliais. „M.“ – 30 m., apie 160-170 cm. ūgio, tamsių plaukų, vilkėjo tamsia striuke, sportiniu kostiumu. Bešnekant su M. L. lauke, prie jų priėjo M. D., kurį pažinojo anksčiau, kaip dažnai darantį nusižengimus. M. L. pasakė, kad išgertuvėse dalyvavo ir M. D., tačiau nemušė to žmogaus. Liudytojas M. D. nusivedė atokiau, kad negirdėtų M. L., ir pasiteiravo, ar prieš porą dienų šiame name buvo susirinkę benamiai, ar vartojo alkoholį. M. D. atsakė, kad išgertuvės buvo, tačiau niekas nieko nemušė, jis konflikto nematė. Ryte atsikėlė ir visi išsiskirstė. Kas buvo iš asmenų, nurodyti negalėjo. M. D. pasakė, kad vakar buvo policija ir ieškojo bei nerado lavono. Tada jis susisiekė su VPK OVS pasidomėti, kas buvo iškvietime 2021-03-29. Susisiekė su pareigūnu, kuris turėjo vykti į šį iškvietimą, tačiau taip ir nenuvažiavo. Tai buvo ekipažas „1717“ ir pareigūnas A. G., kuris pasakė, kad atvažiuos padėti. Belaukiant, su juo susisiekė pareigūnas iš komisariato, nurodęs, kad yra dar vienas benamis, kuris taip pat pasakoja apie nužudytą žmogų (duomenys neskelbtini). ir paprašė jį atvežti į įvykio vietą. Netrukus komisariato pareigūnas atvežė kitą benamį R. G., kuris pasakė, kad įvykio nematė, tačiau žino, kad šiame name slepiamas nužudyto asmens kūnas. Jis papasakojo, kad stoties rajone girtavo su T. A., kuris pasakė, jog prieš dvi dienas apleistame name gėrė su benamiais, buvo sumuštas kitas benamis, kuriam šokinėjo ant galvos, o kūnas paslėptas. Smulkiau nieko nurodyti negalėjo, sakė, kad tų asmenų bijo, nes neseniai išėję iš įkalinimo įstaigos, o juos prieš tai matė stoties rajone. Atvažiavus ekipažui „1717“, nusprendė visi kartu dar kartą apžiūrėti namą. Pradėjo nuo rūsio, nes ir R. G. pasakė, kad kūnas rūsyje ir užverstas kartonu. Jie visi kartu dar kartą apžiūrėjo rūsį, po truputį kilo iki trečio aukšto, kilnojo visas šiukšles, tačiau nieko nerado. Trečiame aukšte, dar kartą paklausė, kur miegojo nukentėjusysis. M. D. parodė čiužinį ant grindų, kambario kampe. Jie iškilnojo čiužinį, patalynę, tačiau kraujo nematė, nieko nerado. M. D. dar kartą pakartojo, kad nukentėjusysis atsikėlė ryte ir išėjo. Paieška buvo nutraukta. Sužinojus, kad 2021-03-29 buvo analogiškas iškvietimas, pareigūnas A. G., duomenų bazėje rado informaciją, kad nužudytasis gali būti N. B.. Jis surado jo nuotrauką, parodė M. D. ir R. G., šie patvirtino, kad tai yra N. B. (t. 1, b. l. 149-151).

Liudytojas K. S. parodė, kad 2021-03-30, darbo metu, apie 21 val., sustojo Sodų g. 18, Vilniuje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Prie jų pribėgo žmogus, kuris prisistatė R., jokių kitų asmens duomenų nežino, neužsirašė. Tai benamis, jį žino iš matymo, dažnai būna stoties rajone, ten kažkur ir miega. Jis pradėjo pasakoti, kad prieš keletą dienų gėrė su kažkokiu vyru T., kuris papasakojo, kad prie (duomenys neskelbtini) esančiame pastate yra suspardytas žmogus, kuris miręs ir guli užverstas šiukšlėmis. Jie jo klausė, kur tas pastatas, prašė papasakoti smulkiau, tačiau R. nieko daugiau nežinojo ir sakė, kad gali parodyti tą pastatą. Jis žinojo, kad tą pačią dieną, apie 19.30 val., jau buvo gautas panašus pranešimas. Kadangi šis įvykis buvo priskirtas patrulių ekipažui „1734“, nusprendė paskambinti ir išsiaiškinti, ar kalbama apie tą patį įvykį, ar jie jau viską patikrino. Šie atsakė, kad jie vis dar įvykio vietoje su savo pranešėju, paprašė atvažiuoti. Tada visi nuvyko iki apleisto pastato, adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo ekipažas „1734“ ir, kaip vėliau sužinojo, M. D., kuris gyvena apleistame pastate. R. dar kartą pakartojo tai, ką girdėjo, jie nusprendė visi nueiti apžiūrėti šį pastatą. Išsiskirstė. Buvo tamsu, ėjo pasišviesdami žibintuvėliu. M. buvo papasakojęs, kad tas žmogus suspardytas gulėjo trečiame aukšte. Jie pradėjo pastatą apžiūrėti nuo rūsio ir taip užkilo iki trečiojo aukšto, tačiau nerado jokio žmogaus lavono, tad apie 22.20 val. baigė darbą. Nori pasakyti, kad jis gyvena netoliese, tad po darbo, maždaug apie 23.20 val., praėjo pro tą namą ir matė, kad kiti ekipažai vis dar dirba (t. 1, b. l. 156-157).

Liudytojas A. G. parodė, kad 2021-03-30 patruliavimo metu, apie 22 val., jam paskambino kolega M. J. iš ekipažo „1734“, pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), kur benamis aiškina, kad šiame pastate turi būti nužudyto benamio kūnas. Kadangi toks pats pranešimas buvo gautas dieną prieš, tai pasiteiravo, ar jis buvo nuvykęs šiuo adresu. Atsakė, kad nebuvo. Maždaug apie 22.30 val. jis taip pat ten nuvažiavo padėti ekipažui „1734“. Atvykus kolega M. J. paaiškino, kad jie gavo iškvietimą į Sodų g. 22, Vilniuje, kur M. L. paaiškino, kad jo akivaizdoje buvo sumuštas kitas benamis N. B.. Kadangi M. L. buvo išgėręs, painiojosi dienose, sakė, kad N. buvo sumuštas prieš keletą dienų, tačiau 29 d., kai buvo kviesta policija, taip pat buvo pasakyta, kad žmogus sumuštas prieš dvi dienas. M. L. nurodė, kad N. B. sumušė kiti du benamiai, kurie dažnai būna stoties rajone ir buvo nurodytos tik šių benamių pravardės, tai „V.“ ir „M.“. Be to, kai jis atvažiavo į įvykio vietą, paties M. L. jau nebebuvo, o stovėjo M. D. ir kitas benamis, kaip vėliau sužinojo, tai R. G.. Tiek M. D., tiek R. G. teigė, kad paties įvykio nematė, tik girdėjo iš M. L., kuris viską matė. Taip pat sakė, kad įvykio metu buvo ne tik M. L., bet ir benamis, vardu T., kuris dėl o paties įvykio kvietė policiją 2021-03-29. Tiek M. D., tiek R. G. sakė, jog girdėjo, kad užmušę N. B., nutempė jį į rūsį ir paslėpė po kartono lapu. Tada jis duomenų bazėse pradėjo ieškoti N. B. ir nustatė, kad tokių Lietuvoje registruotų yra 5. Paklausus M. D., iš kur yra N. B., šis atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Tada rado duomenų bazėse tik vieną tokį asmenį, kurio nuotrauką parodė M. D. ir R. G., jie atpažino N. B.. Jis patikrino administracinių nusižengimų registrą ir rado, kad N. B. buvo surašytas ANK protokolas už vagystę įvykdytą 2021-03-28. Tada visi ėjo į tą apleistą namą ir ieškojo kūno. Buvo jau tamsu, švietėsi žibintuvėliu, pradėjo ieškoti nuo rūsio ir kilo iki trečio aukšto, tačiau jokio paslėpto kūno nerado. Jis net apieškojo šalia namo esančius šiukšlių konteinerius, tačiau ir ten nieko nerado. Apėjo aplink namą, bei apžiūrėjo net didesnes lapų krūvas, tačiau nieko nerado. Apie 0.30 val. baigė paiešką ir išsiskirstė (t. 1, b. l. 153-154).

Liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, dažniausiai lieka nakvoti apleisto namo, esančiame (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte. Kontaktinio telefono neturi, juo nesinaudoja. Minėtame pastate daug šiukšlių, langai išdaužti. 2021-03-29 bei 2020-03-30 jam būnant nurodytu adresu, buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie pradėjo eiti per aukštus, jam pasiteiravus, kodėl atvyko, pareigūnai nurodė, kad ieško galimai dingusio asmens, tačiau jam nenurodė, ko būtent ieško, kaip seniai asmuo yra ieškomas. Apžiūrėję patalpas policijos pareigūnai pasišalino, nes nieko nepastebėjo. Kai 2021-03-29 buvo atvykę policijos pareigūnai, namuose, jo nuomone, buvo dar vienas šio pastato gyventojas, bet nežino kas toks. 2021-03-31, apie 16 val., jis paskambino BPC Nr. 112, nes apleisto namo (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte, viename iš negyvenamųjų patalpų (patalpoje esančioje priešais laiptus) aptiko lavoną, kuris buvo uždengtas šiukšlėmis. Būtent po to, kai nurodytomis dienomis policijos pareigūnai namuose nieko neaptiko, jis 2021-03-31, apytiksliai 16 val., nusprendė nusileisti laiptais į minėto pastato antrąjį aukštą. Užėjęs pastebėjo, kad kažkas išversta, pastebėjo ant šiukšlių krūvos esantį švarką. Pakėlęs švarką, pastebėjo žmogaus koją, nubėgo į lauką ir paprašė praeivio, kad šis paskambintų Nr. „112” ir praneštų apie pastate esantį lavoną. Jis nežino, kaip atrodo minėtas kūnas, nes nežiūrėjo. Minėtame pastate vakarais susirenka daug 28-35 metų žmonių ir vartoja alkoholinius gėrimus. Jis čia lieka nakvoti, trečiajame aukšte gyvena retkarčiais ir kiti asmenys, kurių vardų, pavardžių nurodyti negali. Vienas jų apytiksliai 1,78 m. ūgio, lieso kūno sudėjimo, juodų, trumpų plauku, jokių išskirtinių bruožų neturi, dažniausiai apsirengęs rudos spalvos striuke ir su kailine kepure. Jis neįtaria, kaip kūnas galėjo čia atsirasti ir kada galėjo atsirasti. Paskutinį kartą pareigūnai nurodytu adresu buvo 2021-03-30, apie 19 val., o 2021-03-31 jis pastebėjo lavoną. Policijos pareigūnai tikrino ir nurodytą patalpą. 2021-03-30 vakare, išgertuvių nebuvo. Išgertuvės tikrai vyko 2021-03-29, tačiau nežino, kas jose dalyvavo, buvo 5-6 asmenų grupė. 2021-03-30 liko nakvoti minėtu adresu, o 2021-03-31, apytiksliai 10 val., buvo išėjęs į senamiestį, grįžo apie 16 val. Kai jam 2021-03-31 buvo parodytos lavono nuotraukos, atpažino N., pavardės nežino. Jį paskutinį kartą gyvą matė prieš penkias dienas. N. gyvena tame pačiame aukšte ir sparne kaip ir jis. Jo kambarys pereinamasis, o N. gyvena už jo kambario. N. kambaryje pastoviai rinkosi asmenys, neturintys pastovios gyvenamosios vietos, jie pastoviai vartojo alkoholinius gėrimus, tų asmenų vardų bei pavardžių nurodyti negali. Kai paskutinį kartą N. kambaryje lankėsi pastarojo sėbrai, jie vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jis negirdėjo ir nežino, ar tarp jų buvo muštynės. Minimi asmenys pas N. atėjo išvakarėse (apytiksliai prieš penkias dienas, kada būtent tiksliai nurodyti negali). Jie vartojo alkoholinius gėrimus, vakare tarp jų buvo kilęs ginčas. Ar buvo muštynės, nežino, nes miegojo, į tą kambarį nėjo. Jo kambarys nuo N. kambario yra atskirtas ant durų praėjimo staktos pakabinta antklode. Kai kitą dieną matė N., jis buvo gyvas ir sveikas, nesumuštas. N. jam nesakė, kad jį buvo sumušę. Tarp jo ir N. santykiai buvo kaip tarp pažįstamų, jie artimai nebendravo, todėl apie jo gyvenimą nieko pasakyti negali. N. jam niekada nėra sakęs, kad jam kas grasintų, ar turėtų priešų. Nieko daugiau nurodyti negali. Jis peilių po pagalve niekada neturėjo ir nelaikė jų po ja (t. 1, b. l. 160-163).

Papildomai apklaustas liudytojas M. D. parodė, kad pirmos apklausos metu davė neteisingus parodymus, nes bijojo tų asmenų, kurie nužudė žmogų, nes su juo gali susidoroti, todėl ir aiškino, kad nežino, kas įvyko. Nužudytasis negyveno šiame apleistame name, tik ateidavo išgerti, o tie du asmenys, kurie jį suspardė, gyveno šiame apleistame name. Jis su jais nebendraudavo, todėl negali pasakyti jų duomenų. Žino, kad abu yra iš (duomenys neskelbtini), gali abu atpažinti. Vieno iš jų požymiai: apie 26-28 metų, plikas, apie 160-170 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo. Žino, kad sėdėjo už žmogžudystę 15 m. Antro požymiai: apie 28 metų, tamsių plaukų, apie 160-170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo. 2021-03-28 jis buvo namuose apleistame name, kur nuolat gyvena. Tie abu vaikinai taip pat buvo namie. Jie gyvena tame pačiame aukšte, tik skirtinguose kambariuose, kurie yra šalia vienas kito. Su tais dviem vaikinais gyveno ir dar du benamiai, kurių vardų nei pavardžių nežino. Vienas iš jų maždaug apie 30 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilki ilgu pilku lietpalčiu. Antras benamis – apie 42 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, berods, deportuotas iš Anglijos. Visi išvardintieji gėrė kartu kambaryje. Maždaug apie 12-13 val. į tą namą atėjo ir nužudytasis, kuris prisijungė prie jų ir jie toliau gėrė. Tačiau maždaug po 20 min., tas plikas jiems pasakė išeiti ir jie išėjo, kambaryje liko tie abu vaikinai su nužudytuoju, o jie trise išėjo ir buvome kitame kambaryje. Tarp kambarių buvo durys ir kai jie išėjo, tos durys buvo uždarytos, todėl kas vyko nematė. Jis tik girdėjo riksmus, girdėjo tų dviejų vaikinų balsus, jie šaukė „pinigus prapisai“. Nužudytojo balso jis negirdėjo, tik tų dviejų. Iš garsų jis nesuprato, kad jis yra mušamas ir visa tai truko apie 10 min.. Po to, kai atidarė duris, jis pamatė, kad nužudytasis guli ant žemės, šonu. Duris pravėrė būtent tas plikas vaikinas, kuris dar paėmė kambaryje stovintį medinį stalą ir užmetė ant nukentėjusiojo. Ar jis judėjo, ar jis buvo gyvas, nematė, išsigandęs išėjo. Jis nematė, kad jo veidas būtų kruvinas. Į namus grįžo galbūt po kokių 20 min. Kai grįžo, pamatė, kad tie du vaikinai nužudytąjį ištempia iš to kambario, kur viskas įvyko, į koridorių. Vienas iš tų vaikinų nužudytajam buvo paėmęs už vienos rankos, kitas už kitos ir taip jį nutempė į koridorių. Jis vėlgi nepastebėjo, kad šis būtų kruvinas, kaip jam pasirodė, jis jokių gyvybės ženklų nerodė. Tada jis iš karto nuėjo miegoti, nėjo į jų kambarį, bet girdėjo kad visi kiti toliau kambaryje išgėrinėja. Kai 29 d. atsikėlęs išėjo į koridorių, nužudytojo koridoriuje nebebuvo. Kur jis dingo, neklausė, nes nebuvo įdomu. Maždaug apie 12.30 val. jis išėjo į balkoną ir pamatė, kad benamis, vilkintis ilgu lietpalčiu, ateina su policijos pareigūnais. Jis užėjo į kitą kambarį, kuriame buvo tie abu vaikinai, o stambus benamis pasakė jiems, kad atvažiavo policija. Visi išėjo į lauką. Policijos pareigūnai pradėjo klausinėti apie nukentėjusįjį, tačiau jie visi atsakė, kad nukentėjusysis išėjo. Benamis, kuris atėjo su policijos pareigūnais, buvo neblaivus ir, pirmiausia, nurodė ant tų dviejų vaikinų, kad tai jie nužudė, po to aiškino, kad ne jie. Tas plikas vaikinas, pradėjo aiškinti, kad tarp jo ir policiją atvedusio benamio buvo konfliktas, todėl tas dabar juos apšneka. Pareigūnai užsirašė jų duomenis ir išvažiavo. Kitą dieną, maždaug apie 21 val., grįžęs namo pamatė, kad vėl stovi policija, trys ekipažai. Jam pasakė, kad ieško lavono, bet jis vėl atsakė, kad nieko nežino. Su policijos pareigūnais apieškojo visą namą, tačiau kūno niekur nerado. Kai nieko nerado, policija vėl išvažiavo. Jis nuėjo miegoti, o tie du vaikinai, kurie sumušė nukentėjusįjį jau name nepasirodė. 2021-03-31, apie 12 val., jis išėjo iš namų, grįžo apie 15.45 val. Užėjo į laiptinę ir atkreipė dėmesį, kad antrame aukšte laiptinės durys uždarytos, nors jos visą laiką būdavo atidarytos. Jis atidarė duris ir užėjo į patalpą ir pamatė, kad toje patalpoje visą laiką buvęs lagaminas ne toje vietoje, kur būdavo, nebuvo ir pilkos spalvos kilimėlio. Tada jam kilo įtarimas, kad čia kažkas gali būti. Pakėlė švarką ir pamatė koją. Iš pradžių pagalvojo, kad jam pasivaideno, nes paties kūno nesimatė, jis buvo užverstas šiukšlėmis ir matėsi tik koja. Jis išbėgo į lauką ir praeivio paprašė iškviesti policiją, nes rado kūną. Tas praeivis paskambino policijai ir jis laukė, kol atvyks policija. Kai atvyko pareigūnai, jis pasakė, kad antrame aukšte gali būti kūnas ir jie kartu nuėjo iki patalpos antrame aukšte. Jie atidengė šiukšles ir pasimatė visą kūną, suprato, kad tai tas pats sumuštas nukentėjusysis. Patalpoje, kurioje jis buvo rastas, jie buvo su pareigūnais užėję 30 d., tačiau šiukšlių ten labai nekilnojo ir galėjo kūno nepastebėti. Nori pasakyti, kad anksčiau, iki šios nelaimės, jam tie du vaikinai pasakojo, kad neva tas antrasis vaikinas (tamsiais plaukais) turėjo firmą, kurią pardavė. Dalis pinigų buvo pervesta į to pirmojo (pliko) vaikino sąskaitą, o kita dalis kažkodėl į nužudytojo sąskaitą, o tas nužudytasis prarado pinigus. Jis šia istorija jis nelabai tiki, nes jei tie vaikinai būtų turėję pinigų, nebūtų gyvenę kaip benamiai apleistame name. Nori pasakyti, kad tie du vaikinai šiame apleistame name atsirado maždaug prieš dvi savaites ir maždaug tada pas juos pradėjo ateidinėti nukentėjusysis (t. 1, b. l. 164-166).

Papildomai liudytojas M. D. parodė, kad nori papildyti savo parodymus, nes buvo šiek tiek pamiršęs. Kai mušė nukentėjusįjį, jis buvo kitame kambaryje ir tikrai nieko nematė, tačiau kaip ir sakė, po to matė, kaip ant nukentėjusiojo stalą užmetė vaikinas, kurį apibūdino kaip pliką. Stalas buvo medinis, nuo suduotų smūgių sulūžo, todėl jį išnešė, išmetė į šiukšlių krūvą tame pačiame trečiame aukšte, kitame kambaryje. Pas juos buvo dvi taburetės, abi medinės, viena juoda, kita šviesi. Ta tamsi taburetė būdavo kambaryje kur miegodavo jie, o šviesi – jo kambaryje. Atrodo, jos niekur nedingo ir turi būti ten. Šiuo metu apleistas namas yra užkaltas ir į jį patekti negalima. Nori pasakyti, kad nukentėjusįjį iš to kambario, kur jis gulėjo sumuštas, į koridorių ištempė jis kartu su vaikinu, kurį įvardino kaip pliką. Kur po to dingo jo kūnas, nežino, kai atsikėlė jo ten jau nebebuvo. Vėliau tvarkydamas kambarį rado nukentėjusiojo telefoną „Huawei“, padavė „P.“ (t. 1, b. l. 187-188).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. D. atpažino asmenį Nr. 1 – N. B., kaip nukentėjusįjį ( b.t. 1 b.l. 167-170 ).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. D. atpažino asmenį Nr. 1 – T. A., apie kurį davė parodymus, kaip apie tą, kuris vilkėjo ilgą pilką lietpaltį (t. 1, b. l. 171-174).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. D. atpažino asmenį Nr. 2 – M. L., apie kurį davė parodymus, kaip apie tą benamį, kuris stambaus sudėjimo (t.1, b. l. 175-178).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. D. atpažino asmenį Nr. 3 – R. M., apie kurį davė parodymus, kaip apie vieną iš vaikinų, kuris nužudė nukentėjusįjį ir kurį apibūdino, kaip pliką (t. 1, b. l. 179-182).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. D. atpažino asmenį Nr. 1 – G, A., apie kurį davė parodymus, kaip apie vieną iš vaikinų, kuris nužudė nukentėjusįjį ir kurį apibūdino kaip tamsių plaukų (t. 1, b. l. 183-186).

Liudytojas B. D. parodė, kad 2021-03-30, apie 19.30 val., atvažiavo į stotį, laukė darbdavio stotelėje prie „Iki“ parduotuvės. Tuo metu prie jo priėjo susinervinęs vyriškis, kurį kažkada yra matęs, ir paprašė paskambinti į policijai, nes nori pranešti apie nusikaltimą. Jis pasiteiravo, ką pasakyti pareigūnams. Vyriškis atsakė, kad matė, kaip užmušė žmogų. Jis turėtu telefonu paskambino Nr. 112, pasakė, kad yra liudininkas, kuris matė kaip buvo sumuštas žmogus ir gali parodyti kurioje vietoje. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie visi nuvažiavo iki įvykio vietos, kurią nurodė tas vyriškis. Tai buvo apleistas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Tas vyriškis nurodė laiptinę, kur buvo įvykdytas nusikaltimas. Konkrečiai nurodė į rūsį. Pareigūnai nuėjo į tą pastatą, tačiau jį apieškoję nieko nerado. Jiems bestovint prie to pastato, į apleistą pastatą grįžo benamis su tatuiruotu veidu. Policijos pareigūnai pradėjo jį klausinėti, kas čia įvyko, tačiau šis atsakė, kad nieko nematė ir nieko nežino. Po to pareigūnai užsirašė jų visų duomenis ir jis grįžo namo. Kas apleistame name galėjo įvykti, nežino, paskambinęs į policiją pasakė tik tiek, kiek jam pasakė tas vyriškis. Vyriškio, kuris prie jo priėjo stotyje ir paprašė paskambinti į policiją, požymiai: apie 35-45 m. amžiaus, apie 165-170 cm ūgio, trumpai kirptų plaukų, apvalaus veido. Buvo apsirengęs juoda striuke, tamsiai pilkomis kelnėmis ir juodais batais. Vyriškio, kuris priėjo prie jų (duomenys neskelbtini), požymiai: apie 50-60 m. amžiaus, apie 155-160 cm ūgio, žili plaukai, su barzda, veidas tatuiruotas (t. 1, b. l. 190-191).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas B. D. atpažino asmenį Nr. 2 – M. L., apie kurį davė parodymus, šis paprašė skambinti į policiją (t. 1, b. l. 192-195).

Liudytojas M. L. parodė, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena nakvynės namuose. 2021-03-29 buvo išgėręs, o išgėrusių nepriima į nakvynės namus, tad jis buvo stoties rajone. Jį tą rytą buvo paleidę iš „Salos“, kur buvo pristatytas išgėręs, o iš ten paleidžia apie 6 ryto. Kol atėjo iki stoties, galėjo būti apie 10 val. Prie jo priėjo du jam nepažįstami asmenys, vieno jų vardas N. (vėliau buvo nužudytas), su juo buvo ir vienas iš tų dviejų vaikinų, kuris vėliau jį sumušė. Šio vaikino požymiai: jam atrodo, kad jam apie 40 m. amžiaus, apie 175 cm. ūgio, tamsūs, labai trumpai kirpti plaukai, sportiško kūno sudėjimo. Gal jie ir vadino vienas kitą pravardėm, tačiau jis dabar jau tikrai neprisimena. Jis galėjo policijos pareigūnams įvardinti, kad tai „V.“ ar „M.“, tačiau dabar neprisimena. Priėję jie prašė išgerti, nes jis maiše turėjo alaus ir jis jiems davė. Jie nuėjo į nepraeinamą bromą tarp pastatų ir išgėrė trise visą alų. Jiems pasirodė mažai, tad pasiūlė važiuoti iki Kalvarijų turgaus, kur galima pigiai nupirkti samagono. Visi nuvažiavo, nusipirko samagono. Tada jie pasiūlė eiti iki pastato, kuriame jie miega, kad nereiktų lauke gerti. Taip jie nuėjo iki apleisto pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame apleistame pastate jis buvo pirmą kartą. Jie užlipo iki trečio šio pastato aukšto. Kambaryje be jų trijų dar buvo vienas vaikinas, tai yra antrasis vaikinas, kuris vėliau sumušė N.. Šio antrojo vaikino požymiai, kaip jam atrodo, apie 40-42 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, plikas. Kitame kambaryje miegojo ir dar vienas benamis su tatuiruotu veidu. Jo apibūdinti smulkiau negali, matė labai trumpai, nes jis visą laiką pramiegojo, o jei ir buvo atėjęs su išgerti, tai tik akimirkai. Jie sėdėjo ir gėrė keturiese, išgėrė labai daug, kad net ant kojų nelabai galėjo pastovėti, ir ten ir nuėjo miegoti. Jis nežino, kiek ten miegojo, tačiau atsibudo nuo garsų – žmogaus mušimo garsų. Kada žmogų muša, tai galima suprasti iš garsų, ir viskas aišku. Jis atsikėlė ir nuėjo į kitą kambarį. Pamatė, kad N. jau guli ant grindų, jo visas veidas kruvinas, o šalia jo stovi tiek pirmas vaikinas, tiek antras vaikinas, kuriuos jis apibūdino. Kadangi girdėjo mušimo garsus, suprato, kad yra mušamas žmogus, tad kai nuėjo į kitą kambarį, jie jau tiesiog stovėjo šalia gulinčio N. ir smūgių jis nematė. Suprato, kad tai jie sumušė N., nes nieko daugiau tame kambaryje nebuvo. Kaip ir sakė, pačių suduodamų smūgių jis nematė, tik girdėjo. Tame name dar buvo benamis, tačiau jis jo gerai apibūdinti negali, jis apie 30 m. amžiaus, apie 185 cm ūgio, ir gali pasakyti, kad jis yra psichas. Ar dar kas buvo tame name iš jam nepažįstamų asmenų, jis negali atsakyti, neprisimena. Kas toliau vyko, nelabai prisimena, iš tikrųjų buvo labai girtas. Jam atrodė, kad po šio įvykio, jis išėjo iš to namo, bet pasirodo, jis dar tenai liko, miegojo. Prisimena, kad atvyko policija, patikrino jų visų dokumentus. Jis net neprisimena, ko jų klausinėjo, jeigu ir klausė, kur yra nužudytasis, jis manė, kad tas gyvas. Kitą dieną, jam būnant stotyje, prie jo priėjo vaikinas, kurį apibūdino kaip psichą ir pradėjo klausinėti, kur N. dingo. Jis jam pasakė, kad kodėl jis jo šito klausinėja, kad jis tame name liko, tada tas atsakė, kad N. nebėra, kad jis lavonas. Tada jis paskambino į policiją, pasakė kad apleistame name yra užmušto žmogaus kūnas. Kodėl nurodė, kad kūnas rūsyje, negali atsakyti, tiesiog taip pagalvojo, kad ten turėtų būti, tačiau atvykus policijos pareigūnams, kūno niekur nerado. Daugiau ten nebesirodė (t. 2, b. l. 2-3).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. L. atpažino asmenį Nr. 1 – N. B., apie kurį davė parodymus, kaip apie N. (nužudytąjį) (t. 2, b.l. 4-7).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. L. atpažino asmenį Nr. 3 – R. M., apie kurį davė parodymus, kaip apie vieną iš vaikinų, kuris nužudė N. ir kurį apibūdino kaip pliką (t. 2, b. l. 8-11).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. L. atpažino asmenį Nr. 1 – G. A., apie kurį davė parodymus, kaip apie vieną iš vaikinų, kuris nužudė N. ir kurį apibūdino kaip tamsių, labai trumpai plaukų (t. 2, b. l. 12-15).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. L. atpažino asmenį Nr. 1 – T. A., apie kurį davė parodymus, kaip apie benamį, kurį apibūdino kaip psichą (t. 2, b. l. 16-19).

Liudytojas R. G. parodė, kad šiuo metu yra benamis, nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, valkatauja. Jis pažįsta T. A. maždaug pusę metų, šis irgi benamis. Maždaug prie savaitę, dienos tiksliai nepamena, jis susitiko stoties prieigose T. A., kuris jam parodė savo sužalotą nugarą. Iš kažkur gavo pleistrą ir su juo užklijavo jam nugaroje esančią žaizdą. T. A. jam papasakojo, kad dieną prieš tai jis grįžo į apleistą namą, esantį (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini), kur pamatė savo pažįstamą, vardu N., gulintį sumuštą tame name ant žemės. T. A. paminėjo, kad N. knarkė, springo kraujais. Ten buvusiems asmenims pasakė pastabą, ką jie čia padarė. Tada vienas iš jų, mažesnis, nieko nesakęs išsitraukė peilį ir su juo puolė T. A. bei sužalojo šiam nugarą. T. A. pabėgo iš namo. Tą pačią dieną jis su T. A. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir nusprendė iškviesti policiją. T. A. iškvietė policiją iš praeivio telefono, tai buvo dienos metu, tiksliai dienos ir valandos nepasakys, tačiau tai buvo apie pietus. Atvykus policijos pareigūnams, T. A. parodė minėtą namą ir kartu su jais nuėjo, o jis liko sėdėti ant suolo. Po pusvalandžio T. A. atėjo pas jį ir pasakė, kad policija nieko nerado. Jis daugiau nieko nesakė, o kartu su T. A. išvažiavo į miestą. Sekančią dieną, tikslios datos nepasakys, apie 15 val. jis su T. A. atėjo į „Carito“ valgyklą, esančią stoties prieigose, kur dalinami nemokami pietūs. Ten susitiko tą mažą vyriškį, kuris buvo peiliu sužalojęs T. A. nugarą. Jis juos užsipuolė ir T. A. išvadino „ožiu“, „gaidžiu“, klausinėjo, kodėl prasideda su mentais, grasino, kad zonoje sės į „ožyną“ ar „gaidyną“. Jis su T. A. nuėjo į šoną, kad nekiltų konfliktas, pavalgė ir skubiai išėjo. Kitą dieną, datos nepasakys, tačiau tai buvo vakare, stotyje jis susitiko iš matymo pažįstamą benamį vardu M., kuris jam papasakojo, jog matė, kad apleistame name, esančiame už (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas benamis, vardu N., pavardės nežino, kurio kūnas buvo nuneštas į pirmą namo aukštą ir paslėptas po šiukšlėmis. Jis paprašė nepažįstamo asmens, kad iškviestų policijos pareigūnus, o šiems atvykus kartu su jais nuvažiavo į minėtą namą (duomenys neskelbtini). Ten pareigūnai ieškojo kūno, bet nieko nerado (t. 2, b. l. 21-22).

Liudytojas T. A. parodė, kad šių metų kovo mėnesio 28-29 dienomis, tikslios dienos neprisimena, nes tomis dienomis vartojo alkoholį, vakare, buvo užėjęs pas savo pažįstamą N. B., gyvensį (duomenys neskelbtini), apleisto negyvenamo namo viename iš kambarių, esančių trečiame aukšte. Ten gyveno trys jam iš matymo pažįstami vyrai: R., G. ir vyras su tatuiruotu veidu. Juos galėtų atpažinti. Kai jis užėjo pas N. į kambarį, pastebėjo, kad kambario dešinėje pusėje, šalia čiužinio, ant grindų jis gulėjo kruvinas ir kriokė. Kambaryje N. gulėjo galva į duris, kojomis į langą, buvo be sąmonės. Atrodė, kad jį ką tik sumušė. Kambaryje buvo R., kuris stovėjo prie gulinčio N. kojų, prie lango, jam iš dešinės, prie R. stovėjo vyras su tatuiruotu veidu, jam iš kairės stovėjo G.. Matydamas kruviną N., jis paklausė, kas vyksta. R. agresyviai puolė jį sakydamas, kad ne jo reikalas, kad nesikištų. Jis norėjo išeiti, bet minėti vyrai jo nenorėjo išleisti. Jis su jais apsistumdė ir ištrūkdamas iš kambario pajuto smūgį į nugarą, po kurio atsisukdamas pastebėjo R., rankoje laikantį peilį, bet nesustojęs išbėgo. Kas įvyko toliau su N., nežino, nes į tą namą jis grįžo tik kitą dieną, kai iškvietė policijos pareigūnus ir jiems parodė, kur matė sumuštą N.. Pareigūnai, apžiūrėję namą, N. nerado. Sekančią dieną jis su R. G. nuėjo į „Caritas“ valgyklą, esančią Šv. Stepono gatvėje, susitiko R. ir jo draugą G. – būtent šie asmenys tame name ir buvo sumušę N. B. bei stovėjo prie jo kruvino kūno. R. pradėjo grasinti ir vadinti jį „gaidžiu“, „ožiu“, grasino, kad „zonoje sės į ožyną“. Jis su R. G. nuėjo į šoną, papietavo, nenorėjo veltis į konfliktus. Nori pasakyti, kad nuo R. sužalojimu peiliu į nugarą jam žala sveikatai nepadaryta, viskas užgijo. Dėl to, kad R. jį sužalojo peiliu, jam pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Jam svarbu, kad išsiaiškintų situaciją, kas įvyko su N.. L. B. pažįsta, yra matęs ją tame name, ji susitikinėjo su R.. Tą dieną, kai atėjo ir pamatė kambaryje gulintį kruviną ir kriokiantį N., L. nematė. Ar ji buvo name tuo metu, kai mušė N., nežino. Name nėra elektros, nuo gatvės į kambarį švietė žibintas, viskas matėsi kas kambaryje buvo, nebuvo visiškai tamsu, tokia prieblanda. Kiek yra girdėjęs, N. R. ar G. buvo skolingas pinigų. Kalba ėjo apie 20 000 Eur. Kalbas apie pinigus girdėjo iš aplinkinių žmonių. Pats N. jam nesakė, kad būtų kažkam skolingas pinigų. N. pradžioje kartu dirbo, vėliau buvo bedarbis. N. nedirbo nuo 2020 metų rudens (b.t. 2 b.l. 36-37).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas T. A. atpažino asmenį Nr. 3 – R. M., apie kurį davė parodymus, kaip apie vaikiną, vardu R. (t. 2, b. l. 44-49).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas T. A. atpažino asmenį Nr. 1 – G. A., apie kurį davė parodymus, kaip apie vaikiną, vardu G. (t. 2, b. l. 50-54).

VTMT specialisto išvadoje Nr. G 930/2021 nurodoma, kad T. A. nustatytas randas juosmenyje. Pasisakyti apie galimo sužalojimo, susijusiu randu, padarymo mechanizmą bei tikslų laiką nėra galimybės, nes galimas sužalojimas sugijęs, o randas kaip sužalojimas nevertinamas. Remiantis rando makromorfologiniu vaizdu apžiūros metu, randas ne senesnis nei 1 mėn. Apžiūros metu T. A. kūne sužalojimų nėra ( b.t. 2 b.l. 58-59 ).

T. A. pareiškime nurodo, kad pretenzijų dėl sužalojimo neturi ( b.t. 2 b.l. 60 ).

Liudytoja L. B. parodė, kad R. M. pažįsta nuo 2020 metų gruodžio. Jie draugauja, kaip mergina su vaikinu, bet kartu negyvena. R. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būdavo su ja, palydėdavo į darbą, namo. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) apleistame pastate, (duomenys neskelbtini). Kiek laiko R. gyvena šiame apleistame name, nežino, kai susipažino jis jau jame gyveno. Kiek žino, tame pačiame name gyveno G. A. ir vienas asmuo, kuris turi tatuiruotes. Minėtam vyrui apie 39-38 metai, apie 170 cm. ūgio, stamboko kūno sudėjimo, tamsesnių plaukų, su barzdele ir ūsais, tatuiruotė ant veido, kažkokie raštai. Ji yra buvusi šitame name. Minėto vyro su tatuiruotėmis nebūna dienos metu, jis ateina tik vakarais pernakvoti. R. su G. su tuo vyru nebendrauja, tik persimeta žodžiais. R. su G. gyvena viename kambaryje, kaip suprato su jais gyveno ir tas vyras su tatuiruotėmis. Tiksliai negali pasakyti dienos, laikotarpiu nuo 2021-03-28 iki 2021-03-30, ryte atsikėlė, susirašė su R.. Jo telefono numeris, kuriuo susirašinėjo (duomenys neskelbtini). Vėliau jis keitė telefono numerius, bet tą rytą su juo susisiekė tuo numeriu. Susitarė susitikti prie Europos prekybos centro. Susitiko po pietų, tiksliai laiko negali pasakyti. R. buvo vienas. Buvo normalus, nepasirodė, kad būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų. Matė, kad ankščiau jis vartojo narkotikus, miltelius, bet pavadinimo nežino. Nežino, ar tą dieną R. vartojo narkotikus. Jie dviese nuėjo pasivaikščioti mieste. Vakarop grįžo prie Europos. Buvo pasiėmę maisto, alaus – apie 10 litrinių butelių 6 laipsnių stiprumo. R. už viską sumokėjo grynais. Nuėjo į apleistą namą, kur gyveno R.. Name buvo ji, R. M., G. A., N. B. ir dar vienas žmogus, kuriuo pravardė „M.“ (plikas, apie 165 cm. ūgio, stambus, gal apie 35 m.). Kai ji su R. atėjo į namą, jau visi buvo susirinkę, kas juos pakvietė nežino. N., jai atrodo, negyveno tame name. Sėdėjo visi trečiame namo aukšte, kambaryje, kuris yra pakilus laiptais, pasukus į dešinę. Jie penkiese sėdėjo kambaryje, gėrė alų, valgė. N. su R. pradėjo kalbėtis. Bekalbant kalba nukrypo apie pinigus. N. R. turėjo paduoti pinigus. Jie nedirbo, žino, kad R. pardavinėjo narkotikus. Kam ir kur pardavinėjo, nežino, nematė. Kaip suprato iš N. ir R. kalbos, N. buvo skolingas R. pinigų. Kalba ėjo apie 10 000 Eur. Jai nesakė, už ką susidarė ta skola. Tik žino patį faktą, kad N. skolingas R. tokią pinigų sumą. Kai kalba pakrypo apie pinigus, N. su R. pradžioje žodžiais ginčijosi. R. N. sakė: „per tave praradom pinigus“. Tada R. „šoko“ ant N.. R. sėdėjo priešais N., ant kitos lovos. R. atsistojo, priėjo prie N.. N. toliau sėdėjo. R. pradėjo šaukti ant N., šaukė keiksmažodžiais, kad per jį jie pinigus prarado. Tada R. pradėjo kumščiais mušti N. per veidą. Sudavė pradžioje porą smūgių. N. nesipriešino, dengė rankomis veidą. Ji atsistojo, norėjo juos apraminti. Tada R. pasakė M., kad ją išvestų iš ten. Ji su M. išėjo iš kambario. Kambaryje yra durys, bet pradžioje durų niekas neuždarė. Kai su M. buvo koridoriuje, išgirdo mušimo garsus iš kambario, kur liko R., N. ir G.. Kambario durys šiek tiek buvo pravertos, pamatė, kad N. jau gulėjo ant grindų, prie jo stovėjo R. ir G., kurie spardė N. į nugarą ir pilvą. Taip pat spyrė į galvą porą kartų. Matė tik jų kojas, R. su G. buvo tokiais pačiais džinsais, vienodos spalvos, todėl pasakyti, kuris kur spardė, negali. Visas spardymas vyko apie 7-8 min., kiek kartų spyrė, negali pasakyti. Nežino, R. ar G. uždarė kambario duris. Muštynių garsų nebuvo. M. stovėjo su ja koridoriuje ir N. nemušė, buvo visą laiką su ja. Gal po 2 minučių iš kambario išėjo R., buvo visas susinervinęs, šaukė, kad užmuš N.. Sakė jam ramintis. R. priėjo prie jos. Klausė, ar N. gyvas, jis pasakė taip. Ji nepastebėjo, ar ant R. rūbų buvo kraujo ar ne. R. vilkėjo džinsais tamsiai mėlynos spalvos, striuke pilkos spalvos. G. vilkėjo juodos spalvos striuke, tamsiai mėlynos spalvos džinsais. G. irgi buvo išėjęs į koridorių, jis nieko nesakė, nepastebėjo, ar ant jo rūbų buvo kraujo, ar ne. Pasižiūrėjo į kambarį, matė, kad ant šono, ant grindų gulėjo N.. Jis buvo sąmoningas, girdėjo kaip jis kosėjo. N. gulėjo veidu į sieną, todėl nematė, ar jo veidas buvo kraujuotas, ar ne. Matė kaip G. su R. priėjo prie N., paėmė šį už kojų ir nuvilko iš kambario į koridorių. Kai jį vilko žeme, nežiūrėjo į N.. Tada pamatė kaip R. paėmė stalą, kuris buvo tame pačiame kambaryje ir stalą metė N. į galvą. Tada priėjęs prie N., R. pakėlė stalą ir iš viršaus dar kartą metė tą stalą N. į galvą. Stalas nuo N. galvos nukrito į šoną. M. su G. R. sakė: „ką tu darai, tu jį užmuši“. Ji priėjo prie R., pasakė eiti nuo N.. Ji matė, kad N. gulėjo ant šono, buvo nugara į ją. Negirdėjo, kad jis kvėpuotų, pasirodė, kad jis pajudino koją. Nuvedė R. į kitą pusę į visai kitą kambarį, pasakė, kad nenori visame šiame dalyvauti ir eina namo. Į jai užduotą klausimą atsako, kad konfliktas, muštynės įvyko apie 18.30 val. Name nėra elektros, nebuvo šviesos. Nėra jokio apšvietimo. Dar nebuvo tamsu. Kai prasidėjo konfliktas, jie buvo išgėrę gal porą butelių alaus. Ar kas nors iš esančių vartojo narkotikus, nežino, prie jos niekas nevartojo. Degtinės neturėjo. Tą dieną ji išgėrė porą gurkšnių alaus. Jai daug nereikia. Vartoja vaistus, pavadinimu „Kvepticinas“, tai migdomieji vaistai, kurie jai išrašyti psichiatrijos ligoninėje. Geria vaistus kiekvieną dieną, įvykio dieną buvo išgėrusi šių vaistų. Gulėjo ligoninėje 2021 m. kovo pradžioje, Parko g., Vilniuje. Gydėsi dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Narkotikų nevartoja. Į klausimą, kaip gali būti durys šiek tiek pravertos ir matytis tik R. ir G. kojos, atsako, kad G. avėjo juodos spalvos batais, R. juodos spalvos sportbačiais. Matė tik jų kojas, nematė viso ūgio. Kol spardė N. nieko nesakė. Ji tiesiog žiūrėjo į žemę ir matė tik jų kojas. Į klausimą, ar gali patikslinti, kur N. smūgiavo R., kur G.. N. gulėjo ant grindų, ant kairio šono, iš nugaros N. buvo G., iš priekio R.. Matė kaip jie spardė N., spardė į viršutinę kūno dalį. Kai G. ir R. iš kambario išvilko N., jo daugiau G. nemušė, tik R. N. ant galvos numetė du kartus stalą. Ji nežino, ar N. dar buvo gyvas, ar ne, kai R. metė stalą ant jo, matė, kad jis lyg pajudino koją. Išeinant jai nereikėjo praeiti pro N., nei kur stovėjo M. su G.. Po įvykio su R. kalbėjo, buvo susitikę. Apie N. nekalbėjo, jis nesakė, kad N. mirė. M. D. ir T. A. pažįsta, susipažino su jais per R., tačiau įvykio dieną jų nebuvo, jie nematė, kaip įvyko muštynės. M. D. gyveno tame name, tačiau, kol ji buvo, tuo metu, kai mušė N., to vyro su tatuiruotėmis nebuvo (t. 2, b. l. 62-64).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja L. B. atpažino asmenį Nr. 2 – M. L., apie kurį davė parodymus ir įvardino vardu M.. ( b.t. 2 b.l. 65-67 ).

L. B. parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 71-88).

Liudytojas V. J. parodė, kad maždaug prieš dvi-tris savaites, tiksliai laiko neprisimena, būnant prie Aušros Vartų, prie jo priėjo R., kurį jis pažinojo apie du mėnesius, susipažino begerdami, ir žino, kad jo pravardė „M.“, ir vaikinas, pravarde „V.. R. jam padavė telefoną „Huawei“ ir planšetinį kompiuterį. Jis R. neklausė, iš kur pas jį telefonas ir planšetė. Už telefoną ir planšetę R. jo paprašė 15 Eur, jis jam sumokėjo. Vėliau šiuos telefoną ir planšetę jis padovanojo M. R.. Kai telefoną policijos pareigūnai paėmė iš M., jis sužinojo, kad telefonas buvo paimtas iš nužudyto žmogaus. Jis tikrai nežinojo, kad telefonas yra susijęs su nusikaltimu, R. jam nieko apie telefoną nesakė. Jis taip pat bendrauja ir su kitais benamiais. Kai jis susitiko su T., jį apsikabino, bet T. paprašė jo nespausti. Pasiteiravo kas yra, T. parodė žaizdą nugaroje, pasakė, kad jį sužalojo peiliu į nugarą R., nes jis gynė N., kai R. jį mušė. Pasakė, kad N. nužudytas, kad jis net kvietė policiją ieškoti N. kūno. Kodėl R. sužalojo peiliu T., nežino, neklausė, tik pagalvojo, jog, galbūt, todėl, kad jis bandė ginti N.. Liepė T. nueiti į polikliniką, kuri yra prie Halės turgaus, ir jis nuėjo, medikai sutvarkė žaizdą, užklijavo pleistru. Be to, kai R. atnešė jam telefoną, jie nuėjo į skverelį gerti. Dėl girtumo, ar norėdamas pasigirti, R. jam prisipažino, kad dūrė T. peiliu į nugarą. Jis nieko smulkiau neklausinėjo, o ir jis daugiau nieko nepasakė. Apie tai, kaip jis sumušė N., jam nieko nepasakojo. N. jis pažinojo apie metus. Kai susipažino prieš porą mėnesių su R., tai N. beveik kiekvieną dieną matydavo kartu su R., „V.“. Žino, kad R. ir N. gyveno apleistame name. R. jam dažnai atnešdavo mobiliojo ryšio telefonų, žino, kad jis yra narkomanas, vartoja žolę. Iš kur pas jį tie telefonai, jis neklausinėdavo. Jokio G. A. nepažįsta. R. požymiai: apie 25-30 m. amžiaus, apie 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. T. požymiai: apie 28 metų, apie 185 cm ūgio, plaukai tamsūs, vidutinio kūno sudėjimo. „V.“ požymiai: apie 20-30 m. amžiaus, apie 175- 180 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo. Žino, kad užsiiminėjo boksu, neseniai išėjo iš įkalinimo įstaigos (t. 2, b. l. 106-107).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas V. J. atpažino asmenį Nr. 3 – R. M., apie kurį davė parodymus, vadino R. (t. 2, b. l. 112-115 ).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas V. J. atpažino asmenį Nr. 2 – T. A., apie kurį davė parodymus, vadino T. (t. 2, b. l. 116-119).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nustatyta, kad nukentėjusysis N. B. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „HUAWEI“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), o IMEI (duomenys neskelbtini). Buvo paskelbta šio dingusio mobilaus ryšio telefono paieška. Užklausus IMEI priklausomybę, nustatyta, kad į nukentėjusiojo naudoto mobiliojo ryšio telefono aparatą laikotarpyje nuo 2021-04-06 20.41 val. iki 2021-04-09 19.04 val. buvo įstatyta SIM kortelė su tel. (duomenys neskelbtini) ir kaip paaiškėjo, priklausanti M. R. (t. 2, b. l. 91).

Liudytoja M. R. parodė, kad naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Datos neprisimena, tai buvo prieš porą savaičių, gal mažiau, prie „Halės“ turgaus sutiko pažįstamą V., pavardės nežino, kuris jai padavė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“. Kitą dieną vakare į telefoną, kurį davė V., įstatė SIM kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini). V. jai pasakė, kad šį telefoną jam atidavė pažįstamas už skolas. Šiuo telefonu naudojosi iki tol, kol surado policijos pareigūnai ir jiems savanoriškai pateikė (t. 2, b. l. 94-95).

M. R. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną "HUAWEI", unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 96-95).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti apleistame negyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini): laiptinė, rūsys, atras ir trečias aukštai. Pakilus laiptais į antrąjį namo aukštą, bute sąlyginai pažymėtame šeštuoju numeriu, kuriame nėra įėjimo durų, patalpoje, esančioje priešais įėjimą į butą (sąlyginai pažymėtoje Nr. 21), ant šiukšlių krūvos, arčiau lango, kiek kairiau esančios sienos guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros, daugiau ant kairio šono. Lavono rankos nuleistos statmenai kūnui, kojos sulenktos per kelių sąnarius ir pasuktos dešinės sienos linkme. Lavonas be batų, su kojinėmis. Aprengtas juoda striuke, kuri yra atsegta, po striuke uždėtas juodas megztinis, maunamas per galvą, po juo - baltos spalvos vyriški marškinėliai. Lavono rūbai iki krūtinės pakelti. Lavonas mūvi tamsios spalvos džinsinėmis kelnėmis, juosmuo apjuostas diržu, kuris užsegtas. Apžiūrėjus lavono rūbų kišenes, striukės vidinėje kišenėje kairėje pusėje, rastos popierinės skiautės su rankraštiniais užrašais ir telefonų numeriais, kurie įpakuoti į voką Nr. 1. Apžiūrėjus patalpoje Nr. 21 šiukšlėse rastus krepšius, dokumentų rasta nebuvo. Lavono galva atlošta, akys užmerktos, burna pravira, viršutinė lūpa apgraužta žiurkių. Nėra dešinės ausies. Ant matomų kūno vietų kiauryminių žaizdų nenustatyta, smaugimo žymių ant kaklo vizualiai nesimato. Tatuiruočių nėra. Ant dešinės pusės šono, juosmens srityje matomos rusvai gelsvos dėmės. Dešinės pusės papilvėje, ties diržu, matyti apgraužta ir nugraužta dalis odos. Lavonas įpakuotas į polietileninį maišą, ant kurio užklijuota policijos plomba Nr. 123133.

Pakilus laiptais į trečiąjį aukštą, bei užėjus į butą, sąlyginai pažymėtą dvyliktuoju numeriu, jame yra keturios patalpos, sąlyginai pažymėtos nuo 45 iki 48. Patalpa Nr. 45 yra prieškambaryje ir izoliuota. Už šios patalpos (be langų) yra sekanti patalpa - Nr. 46, kuri taip pat izoliuota. Šalia jos - patalpa Nr. 47, pereinama į patalpą Nr. 48. Buto, sąlyginai pažymėto Nr. 12, įėjimo durų nėra, tačiau ant staktos prikalta antklodė, atstojanti duris. Patalpos Nr. 45 ir 46 yra be durų. Įėjimas į patalpą Nr. 47 yra atskirtas nuo prieškambario, ant durų staktos prikalta antklode. Į šią patalpą galima užeita atidengus antklodę.

Patalpoje Nr. 47, kairėje pusėje, iš karto prie įėjimo į patalpą angos, ant grindų guli stačiakampis čiužinys, ant jo pagalvės ir antklodė. Pakėlus pagalves, ant čiužino guli buitinės paskirties peilis, kuris įpakuojamas į voką Nr. 2. Čiužinio kojūgalyje stovi spintelė su durelėmis. Atidarius minimą spintelę, joje sudėti maisto produktai. Ant spintelės stovi vazoninis augalas ir medinė dėžutė. Dėžutė tuščia. Už šios spintelės stovi baldas, primenantis fotelį. Priešais šį fotelį, arčiau įėjimo į patalpą Nr. 48, stovi dar viena medinė spintelė. Patalpos Nr. 47 dešinėje pusėje, prie lango, kuris užkaltas antklode, stovi sofa-lova. Pakėlus sofą-lovą, patalynės dėžėje nieko nerasta. Patalpa Nr. 47 yra su balkonu. Balkonas užgriozdintas šiukšlėmis.

Patalpa Nr. 48 yra be balkono. Langas įstiklintas. Šio kambario praėjimas neužkaltas ir yra laisvas. Užėjus į patalpą Nr. 48, jos dešinėje pusėje, ant grindų guli dvigulis čiužinys su matomomis raudonai rudomis dėmėmis. Nuo šio čiužinio yra paimtos iškarpos su minimomis dėmėmis, t.y. nuo čiužinio krašto, esančio arčiau įėjimo į patalpą, ties viduriu buvo paimta iškarpa, kuri įpakuota į voką Nr. 10. Nuo čiužinio krašto, esančio netoli įėjimo į patalpą Nr. 48, arčiau viršugalvio, paimta čiužinio iškarpa, įdėta į voką Nr. 11. Nuo čiužinio vidurio, esančio arčiau dešinės pusės sienos, paimta čiužinio iškarpa, įdėta į voką Nr. 12. Nuo dešinėje pusėje esančios sienos, ties čiužinio viršugalviu, arčiau įėjimo į patalpą Nr. 48, paimtas tapeto fragmentas - iškarpa, ant kurio yra raudonai rusvos spalvos dėmės. Šis tapeto fragmentas įdėtas į voką, pažymėtą Nr. 13. Pakėlus čiužinį, tyrimui reikšmingų objektų nerasta.

Čiužinio kojūgalyje, prie sienos, esančios priešais įėjimą į patalpą Nr. 48, kurioje yra langas, ant grindų, šalia juodo maišo, guli buitinės paskirties peilis, paimtas ir įdėtas į voką Nr. 3. Juodame maiše, kuris pastatytas kampe (čiužinio kojugalyje), šalia kurio buvo rastas minėtas peilis, taip pat yra buitinės paskirties peilis, paimtas ir įdėtas į voką Nr. 4.

Apžiūrėjus patalpos Nr. 48 palangę, nuo jos paimtas dar vienas buitinės paskirties peilis, kuris paimtas ir įdėtas į voką Nr. 5. Nuo palangės paimtas geltonos spalvos polietileninis dokumentų segtuvas, kuriame yra N. B. vardu surašyti dokumentai. Šis dokumentų segtuvas paimtas ir įdėtas į voką Nr. 6. Šalia šio geltono segtuvo, ant palangės, guli antras analogiškas geltonas dokumentų segtuvas, kuriame yra T. A. vardu išrašyti dokumentai. Šis segtuvas paimtas ir įdėtas į voką Nr. 7. Ant palangės guli viename ryšulyje du akteliai nuo automobilio VW, kurie paimti ir įdėti į voką Nr. 8. Taip pat nuo palangės paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas SAMSUNG SGH-X480, IMEI (duomenys neskelbtini), su atlenkiamu ekranu ir jame esančia OMNITEL SIM kortele EXTRA. Telefonas įdėtas į voką Nr. 9. Po palange, ant grindų, stovi dvi vyriškų batų poros (1 t., b.l. 24-55).

Lavono apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas nenustatytos tapatybės, vyriškos lyties lavonas, esantis apleisto namo Nr. 2, (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte. Lavonas guli ant dešiniojo šono su viršutiniais rūbais, apsirengęs juoda džinsine striuke, juodu sportiniu megztuku, baltais marškinėliais, tamsiai pilkos spalvos kelnėmis. Lavono apatine kūno dalis ir juosmuo apkrauti šiukšlėmis. Apžiūrint lavoną aplinkos temperatūra 14.6. Lavoninės sustingimo stiprus visuose tiriamuose raumenų grupėse, lavondėmes išsidėsčiusios dešiniajame šone, III stadijos, violetinės spalvos ryškaus intensyvumo. Lavono temperatūra pažastyje 13.2. Galvoje stebimos daugybinės kraujosruvos, čiuopiant nosį juntama kaulo krepitacija, viršutinėje lupoje muštine žaizda. Lavono kaklo ir veido dešinėje stebimos odos ir paodžio trūkumas – pomirtinis gyvūnų poveikis. Dešiniajame šone stebimos pergamentinės dėmės. Nugaroje yra odos nubrozdinimai t. 1, b. l. 60-61).

2021 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. M 418/2021 (01) konstatuota:

1. N. B. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo: odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos akių vokuose, muštinės žaizdos lūpose, kraujosruva liežuvio galiuke, minkštųjų audinių kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, daugiaskeveldrinis kairio nosikaulio ir pertvaros lūžis su poslinkiu, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimas po galvos minkštaisiais dangalais virš abiejų galvos smegenų pusrutulių. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2021-04-02, 08.00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2 - 5 paros laiko.

3.1. Galvos sumušimas pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame skruoste, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, muštinėmis žaizdomis lūpose, kraujosruva liežuvio galiuke, minkštųjų audinių kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, daugiaskeveldriniu kairio nosikaulio ir pertvaros lūžiu su poslinkiu. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais galimai 6 val. laikotarpyje iki mirties. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4, punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.2. Poodinės kraujosruvos rankose padarytos kietais bukais daiktais galimai 12 val. laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.3. Odos nubrozdinimai nugaroje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais, dinamiškai veikiant odos paviršių, galimai 12 val. laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.4. Dešinio V šonkaulio tiesioginis lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tiesiogiai veikiant lūžio vietą. Sužalojimas padarytas galimai 12 val. laikotarpyje iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

3.5. Kairio II šonkaulio tiesioginis lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tiesiogiai veikiant lūžio vietą. Sužalojimas padarytas galimai 12 val. laikotarpyje iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

4. N. B. mirė nuo galvos sumušimo.

5. Audinių trūkumas galvos dešinėje, pilve ir odos įspaudimas pilvo šoninėje pilvo srityje padaryti po nukentėjusiojo mirties, tikėtina lokalios faunos. 3 punkte nurodyti sužalojimai padaryti iki mirties.

6. N. B. kūne nustatyti sužalojimai visumoje, griuvinėjimui nėra būdingi.

7. Sužalojimų lokalizacija kūne ir jų makromorfologinis vaizdas, neleidžia pasisakyti ar sužalojimai padaryti nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių, suduodant smūgius nukentėjusiajam, ar kitam asmeniui ir kokioje padėtyje jis buvo sužalojimų padarymo jam metu.

8. N. B. galėjo atlikti savarankiškos veiksmus, kol išsiliejęs kraujas nesuspaudė smegenų.

9. Po padaryto galvos sumušimo nukentėjusysis galimai išgyveno iki 6 val.

10. Sužalojimų lokalizacija kūne ir jų makromorfologinis vaizdas, neleidžia pasisakyti ar sužalojimai padaryti nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių, suduodant smūgius nukentėjusiajam ar kitam asmeniui ir kokioje padėtyje jis buvo sužalojimų padarymo jam metu.

11. Galvos sumušimas (3.1. punktas) padarytas mažiausiai 5 trauminiais poveikiais; poodinės kraujosruvos rankose (3.2 punktas) padaryto mažiausiai 5 trauminiais poveikiais; odos nubrozdinimai nugaroje ( 3.3. punktas ) padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais; dešinio V šonkaulio tiesioginis lūžis (3.4. punktas) padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu; kairio II šonkaulio tiesioginis lūžis (3.5. punktas) padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu.

12. N. B. kūne nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem skirtingais kontaktinių paviršių daiktais.

13. N. B. kūne nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimai nugaroje ir veide padaryti kietais bukais daiktais turinčiais šiurkštų kontaktinį paviršių.

14. N. B. kūne nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito, ne ilgiau nei 12 val. iki nukentėjusiojo mirties.

15. Nukentėjusiojo drabužiuose nėra pažeidimų.

16. Lavono apžiūros metu, įvykio vietoje, teismo medicinos ekspertas nedalyvavo, todėl nėra galimybės atsakyti į šį klausimą.

17. N. B. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,16 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą (0,41-1,5 %o) neblaivumo laipsnį. Gyvam asmeniui: lengvas (0,41-1,5 %o), vidutinis (1,51-2,5 %o), sunkus (virš 2,51 %o) neblaivumo laipsnis. Tyrimo objektas bus sunaikintas 2022 m. balandžio 9 d. (t. 1, b. l. 105-111).

Specialisto K. Zinkevičiaus paaiškinimais nustatyta, kad sužalojimo padarymo laikas vertinamas, vadovaujantis makromorfologiniu vaizdų ir histologinių tyrimų duomenimis. Audiniuose vykstantis pokyčiai po susidariusio sužalojimo atsispindi vaizdo pokyčiuose. Makromorfologinis ir histologinis sužalojimo padarymo intervalo vertinimas turi standartizuotas laiko atkarpas, po kurių vieni ar kiti pokyčiai matomi ir gali būti įvertinti. N. B. lavone nustatytas galvos sumušimas, vadovaujantis šiais kriterijais, padarytas 6 val. laikotarpyje iki mirties, į tai nurodo sužalojimų makromorfoliginis vaizdas ir histologijos išvada. Poodinės kraujosruvos rankose, odos nubrozdinimai nugaroje, dešinio V šonkaulio tiesioginis lūžis, kairio II šonkaulio tiesioginis lūžis padaryti 12 val. laikotarpyje iki mirties. Tikėtina, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, tai yra panašiu laikotarpiu kaip ir galvos sumušimas, tačiau vertinimas atliekamas vadovaujanti sužalojimo morfologija ir histologija.3.1, 3.2, 3.4, 3.5 išvados punktuose nurodyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. 3.3 punkte nurodytas odos nubrozdinimas padarytas kietu buku daiktu turinčiu šiurkštų kontaktinį paviršių. Galimai velkant kūną žeme. 3.1, 3.2, 3.4, 3.5 punktuose nurodyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu/ daiktais. Specifiniai žalojančio daikto/ daiktų požymiai kūne neužsifiksavo (t. 1, b. l. 115-116 ).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 129 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nužudymą – tyčinį neteisėtą kito žmogaus gyvybės atėmimą. Kito žmogaus gyvybė atimama tyčia, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Kaltininkas kito žmogaus gyvybę atima tyčia ir tada, kai veikia numatydamas, kad gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ar atimti jam gyvybę, ir vienodai nori šių padarinių (neapibrėžta tyčia).

Kaltinamieji R. M. ir G. A. kaltinami tuo, kad nukentėjusįjį N. B. nužudė veikdami bendrininkų grupe.

Nužudymas bendrininkaujant yra tada, kai keli asmenys susitarę bendrais veiksmais atima gyvybę kitam asmeniui. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nužudymas gali būti padarytas bet kokia bendrininkavimo forma. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų asmenų yra nužudymo vykdytojai. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, jau darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti asmenys ir kėsinimąsi į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia. Tačiau ir šiuo atveju vykdytojas savo veiksmais turi prisidėti prie gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamjoje byloje 2K-200-696/2017).

Kaltinamųjų G. A. ir R. M. parodymai dėl jiems, kaip nužudymo bendrininkams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo baudžiamojo proceso eigoje kito. Ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui jiedu iš esmės parodė, kad apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, 2021 m. kovo 28 d. vykusių išgertuvių su nukentėjusiuoju N. B. metu po kilusio žodinio konflikto smūgius nukentėjusiajam į galvą rankomis, į įvairias kūno vietas – kojomis sudavė abu, taip pat R. M. į nukentėjusįjį metė staliuką (lentyną knygoms). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji parodė, kad nukentėjusįjį N. B. dėl jo įžeidžiančių žodžių mušė tik vienas R. M., o G. A. sudavė smūgius ne nukentėjusiajam, o R. M., kad šis ramintųsi; po R. M. rankomis, kojomis ir stalu suduotų smūgių nukentėjusysis dar buvo gyvas; galimai, jį dėl knarkimo naktį palikus koridoriuje, ant jo kažkas užlipo. Teismas, analizuodamas kaltinamųjų parodymus, jų kitimą proceso metu, juos gretindamas tarpusavyje ir su kitais bylos įrodymais, šią teisme kaltinamųjų iškeltą gynybinę versiją atmeta, kaip nepagrįstą bylos įrodomąja medžiaga.

Kaltinamasis G. A., duodamas parodymus teisme savo kaltės dėl nukentėjusiojo N. B. nužudymo nepripažino, G. A. teigimu, jis kaltas tik dėl to, kad kartu su R. M. minėto apleisto namo trečiame aukšte prie lango po šiukšlėmis paslėpė nukentėjusiojo kūną ir melavo atvykusiems lavono ieškoti policijos pareigūnams, kad N. B. išėjo. Teisme G. A. iškėlė versiją, kad jis ne tik nemušė nukentėjusiojo, bet priešingai – jį gynė suduodamas 3-4 smūgius prieš N. B. smurtavusiam R. M., bandė sudaryti įspūdį, kad buvo suinteresuotas palaikyti su nukentėjusiuoju gerus santykius, nes šis buvo geras žmogus, ketinęs jam, jaunajam verslininkui, padėti gauti ES paramą. Kaltinamojo G. A. teigimu, R. M. pastoviai konfliktuodavo su N. B., jiedu mušdavosi, po to vėl draugaudavo, o jis (G. A.) toje kompanijoje buvo atsitiktinis asmuo, tik stebėtojo vaidmenį jis neva užėmė ir 2021 m. kovo 28 d. vakare vykusio konflikto tarp N. B. ir R. M. metu (t. 5, b. l. 186-192).

Vertinant kaltinamojo G. A. teisme duotus parodymus, o būtent, kad nukentėjusįjį mušė tik vienas R. M., o jis (G. A.), bandydamas besimušančius išskirti ir nuraminti, sudavė 3-4 smūgius kaltinamajam R. M. į veidą ir vėliau tik stebėjo pastarojo smurtavimą nukentėjusiojo atžvilgiu, pažymėtina tai, kad šiuose parodymuose yra prieštaravimų (kaltinamasis G. A. teigė, kad matė muštynes nuo pradžių ir jos kilo dėl apsižodžiavimo tarp R. M. ir N. B., tačiau vėliau parodė, kad nežino konflikto priežasties, nes jo pradžioje buvo išėjęs nusišlapinti; nors nurodo buvęs kambaryje ir stebėjęs, kaip R. M. muša nukentėjusįjį rankomis per veidą, spardo kojomis, po to juos ramino, suduodamas R. M. 3-4 smūgius ir vėl gėrė, vėliau pasakoja, kad prasidėjus muštynėms tame kambaryje buvo tik pirmą muštynių minutę, o po to su liudytojais išėjo iš kambario ir nesikišo; nors nurodo, kad buvo labai girtas ir „nulūžo“, tačiau, nepaisant to, teigė, kad nukentėjusysis trukdė jam miegoti, jis jį judino). Pastebėtinas ir G. A. teisme išdėstytos pozicijos nelogiškumas (nors, anot jo, N. B. jis nemušė, palaikė gerus santykius, tikėjosi pagalbos dėl ES paramos, bandė atitraukti nuo nukentėjusiojo smurtaujantį R. M., tačiau nekvietė sumuštam N. B. pagalbos, slėpė su R. M. nukentėjusiojo kūną; melavo atvykusiems pareigūnams, kad šis išėjo; vėliau su R. M. ėjo į „Caritą“ pasikeisti sukruvintų rūbų (teigė, kad jo batai buvo kruvini); kartu slapstėsi).

Tai leidžia teismui kritiškai vertinti kaltinamojo G. A. teisme iškeltą versiją, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo tik R. M., tuo labiau, kad G. A. teisme pateikta pozicija ne tik prieštaringa, nelogiška, tačiau ji prieštarauja ir paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 3, b. l. 71-72). Pažymėtina, kad G. A. pareiškus įtarimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jis teigė savo kaltę pripažįstantis, parodė, kad begirtaujant apleistame pastate „L.“ pavadinus R. „gaidžiu“, šis pribėgęs prie sėdinčio ant čiužinio „L.“, sudavė smūgį kumščiu į galvą. „L.“ nuvirtus ant čiužinio aukštielninkam, R., apžergęs jį, atsistojo virš jo ir pradėjo kumščiais smūgiuoti į veidą. Jis (G. A.) iš pradžių ramino R. ir „L.“, kuriam R. dar spardė į šonus, tačiau R. nustojus mušti „L.“ atsisėdęs pradėjo ir jį (G. A.) įžeidinėti, tada kaltinamasis neištvėręs prišoko prie jo, trenkė ranka sėdinčiam „L.“ 4-5 smūgius per veidą. Po šitų smūgių „L.“ nusiramino, toliau gėrė. Netrukus „L.“ vėl pradėjo įžeidinėti, tad R., paėmęs kambaryje buvusį medinį stalą, trenkė juo sėdinčiam L.“, o šiam nukritus, trenkė dar. Kas toliau vyko, neprisimena, greičiausiai užmigo, prabudęs girdėjo „L.“ knarkiant. Paprašė, kad šį pajudintų, o šiam nenustojus knarkti, liepė ištempti pas M. į kambarį, kad negirdėtų knarkimo. R. su M. jį ištempė į koridorių. Ryte M., nuėjęs pažiūrėti, pasakė, kad „L.“ negyvas. Jis (G. A.) su R. nutempė nukentėjusįjį į antrą aukštą, paguldė ten arčiau prie lango, apdėjo šiukšlėmis, nuėjo toliau gerti. Dėl įvykdyto labai gailisi, tačiau nesijaučia nieko blogo padaręs, gal tik paslėpęs kūną (t. 3, b. l. 71-72).

Šias aplinkybes G. A. patvirtino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, detalizuodamas savo ir bendrininko veiksmus, padarytus nukentėjusiojo atžvilgiu (t. 3, b. l. 109-113). G. A. pažymėjo, kad įtarime nurodytas aplinkybes jis pripažįsta visiškai ir parodė, kad išgertuvių apleistame name metu R. susiginčijus su „L.“, R. ant „L.“ šoko ir pradėjo daužyti rankomis, kojomis, o jis (G. A.) ne tik liepė „stabdyti“ ir pačiupęs R. numetė, tačiau ir pasakęs „L.“, ką šis kalba, sudavė „L.“ į galvą (anot G. A.: „jam į galvą bum bum“). G. A. patikslino, kad jis „L.“ trenkė į galvą kumščiais 4-5 kartus; trenkė ir su viena ranka ir rankomis pasikeisdamas; pirmą kartą trenkė sėdinčiam „L.“ į veidą, į žandikaulį. N. po mušimo apsivalė kraują, vėl kaip draugai sėdėjo apie valandą. Tai, kad sėdinčiam nukentėjusiajam prišokęs sudavė 5-7 smūgius į veidą, tiek iš dešinės rankos, tiek iš kairės, į abi veido puses G. A. patvirtino ir savo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 94-113). Be to, iš G. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedų matyti ir tai, kad buvo ir antras nukentėjusiojo mušimo etapas, kurio metu R. pačiupo stalą ir trenkė nukentėjusiajam, po to dar vieną kartą stalu trenkė (tai buvo lentynėlė knygoms susidėti), abu nukentėjusįjį daužė kojomis. Anot G. A., jis priėjęs dar N. trenkė iš kojos gal 3-4 kartus. Klausė nukentėjusiojo, kas yra, nes šis knarkė. Po to nuėjo miegoti. Jis miegojo ant čiužinio šalia, bet negalėjo miegoti, nes „L.“ labai knarkė, liepė dėl knarkimo „L.“ nutempti pas M. į kitą kambarį. Ryte atsikėlus, M. pasakė, kad „L.“ gatavas. Jis (G. A.) su R. jį nutempė į antrą aukštą, apdėjo šiukšlėmis, daiktais – niekas nematė. Kelis kartus buvo atvykusi policija, bet nieko nerado. Paskui jie pradėjo slapstytis. R. pasikeitė visus rūbus, o jis – „maikutę“. Įvykio metu dar buvo ir R. draugė L., kurią muštynių pradžioje „Z.“ ir „Malalietka“ išvedė iš kambario, bet L. matė pirmus mušimus (t. 3, b. l. 109-113). Nors 2021-10-15 įteiktus galutinį pranešimą apie įtarimą G. A. nurodė, kad dėl įteikto įtarimo jis neprisipažįsta, tačiau patvirtino, kad apklaustas pas tyrėją, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė išsamius parodymus, papildyti nieko neturi ir laikosi savo parodymų. Neneigia, kad sumušė nukentėjusįjį, tačiau mano, kad jis mirė ne nuo jo suduotų smūgių (t. 3, b. l. 116 ).

Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b. l. 5-8), kaip ir G. A., pakeitė savo poziciją, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė dviese, nurodydamas, jog N. B. mušė jis vienas: iš pradžių sudavė nestiprius smūgius rankomis į veidą, šonus, toliau vėl gėrė, tada – į galvą, iš pradžių švelniai, po to kojomis, o galų gale vieną kartą paleido į nukentėjusįjį staliuką (lentyną, naudotą vietoje stalo). Mušė dėl to, kad nukentėjusysis jį vadino įžeidžiančiais žodžiais, kurių žeminančią reikšmę abu, kaip atlikę laisvės atėmimo bausmę, suprato. Tokį savo parodymų pokytį R. M. paaiškino tuo, kad duodamas ankstesnius parodymus buvo supykęs ant G. A., todėl apie šio smurtavimą prieš nukentėjusįjį davė neteisingus parodymus – iš tiesų, konflikto su N. B. metu G. A. pavartojo smurtą prieš jį – R. M., trenkdamas jam į šoną, kad ramintųsi. Anot kaltinamojo R. M.: „taip išeina, kad jis vienas mušė nukentėjusįjį, o G. A. nukentėjusiajam tik žodžiu liepė ramintis“.

Šie kaltinamojo paaiškinimai dėl pykčio įtakos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams teismo neįtikina, nes atsirado tik teisme, kaltinamasis nenurodė tokio pykčio priežasties. Kad R. M. pyko ar bent turėjo pagrindą pykti ant bendrininko, su kuriuo kartu padarė nusikaltimą, slėpė kūną, slapstėsi, nepatvirtina ir kita bylos medžiaga, o iš G. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad G. A. ikiteisminio tyrimo metu ir pats neneigė sudavęs smūgius N. B.. Net pareiškus paskutinį įtarimą, kai G. A. nurodė, jog kaltės nepripažįsta, jis neneigė sudavęs smūgius, tik laikėsi pozicijos, kad ne jo suduoti smūgiai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis (t. 3, b. l. 116 ).

Kaltinamasis R. M. teisme akcentavo ir tai, kad N. B. po jo smūgių buvo gyvas, nes kriokė, todėl jis su M. D. išvedė nukentėjusįjį į kitą kambarį (nukentėjusysis ėjo savo kojomis) ir paliko gulėti, manydamas, kad šis atsigaus. Kitą rytą pastebėjo, kad N. B. negyvas koridoriuje, t. y. ten, kur ir paliko. Jis vienas sugalvojo N. B. paslėpti, o tai darė ne su G. A., o su liudytoju M. L.. Po to kartu su G. A. išvyko iš (duomenys neskelbtini) – jis (R. M.) slapstėsi, o G. A. nesislapstė, šiaip vyko kartu. R. M. nuomone, kai nukentėjusysis buvo paguldytas koridoriuje, vyko konfliktas su T. A., kuris išbėgo iš kambario per koridorių, o ten jau gulėjo žmogus, tai galėjo užlipti nukentėjusiajam ant krūtinės (t. 6, b. l. 5-8).

Pastebėtina tai, kad teisme kaltinamojo R. M. duotų parodymų, kad jis vienas sudavė smūgius nukentėjusiajam N. B., vienas sugalvojo paslėpti lavoną ir be G. A., o su M. L., jį paslėpė, nepatvirtina kita byloje surinkta įrodomoji medžiaga, šie parodymai prieštarauja net ir kaltinamojo G. A. teisme duotiems parodymams, kuris, nors ir teigė nemušęs nukentėjusiojo, visgi, patvirtino su R. M. paslėpęs N. B. kūną ir kartu slapstęsis nuo policijos. Nesutampa ir abiejų kaltinamųjų teisme papasakotos aplinkybės apie tai, kaip neva G. A. muštynių pradžioje sustabdė prieš nukentėjusįjį smurtavusį R. M. (šis teigė, gavęs nuo G. į šoną, G. A. nurodo, sudavęs R. 3-4 smūgius į veidą).

Gretinant teisme duotus R. M. parodymus su jo paties ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, akivaizdus kaltinamojo pozicijos nenuoseklumas. R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtina, kad iš pradžių jis nukentėjusįjį mušė vienas (sudavė kelis smūgius), po to prisijungė kitas žmogus „padielnikas“ (bendrininkas). Muštynės įvyko, nes N. B. jį vadino „pideru“, „gaidžiu“. Tuo metu sėdėjo ant čiužinių, kai jį įžeidė, peršoko per stalą, sudavė kaire ranka smūgį į N. B. galvą, pataikė į dešinę galvos pusę. Po smūgio nukentėjusysis atsigulė horizontaliai, o jis užšoko ant krūtinės, sudavė smūgius į krūtinę rankomis 3-4 kartus. Paskui G. A. pribėgo, jis stipriai talžė nukentėjusįjį ir rankomis ir kojomis. G. A. apie 5 min. mušė nukentėjusįjį. Paskui nukentėjusysis vėl atsisėdo. Iš nosies jam kraujas bėgo. Klausė jis su G. A. nukentėjusiojo, kur pinigai (jis buvo skolingas pinigų G. A.). Nukentėjusysis pasakė, kad nėra tų pinigų ir nebus. Nukentėjusysis vėl išvadino jį „gaidžiu“, „pideru“. Stovėjo stalas pagamintas iš medžio, metė nukentėjusiajam tą stalą į galvą, po to smūgio nukentėjusysis nukrito ir vėl atsisėdo. G. A. pribėgo, sudavė taburete nukentėjusiajam 3-4 smūgius. Po šių smūgių nukentėjusysis liko gulėti ant čiužinio. Kai vyko muštynės, kambaryje buvo trise (nukentėjusysis ir kaltinamieji).

Pastebėtina tai, kad G. A. ir R. M. parodymai, duoti apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, esminėmis detalėmis sutampa tarpusavyje. Be to, teisme balsu perskaičius G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis jų teisingumą patvirtino. Nors vėliau jis šiuos parodymus bandė neigti, norėdamas įtikinti, kad jis pravarde „L.“ (liet. „P.“) vadino ne nukentėjusįjį, o R. M. ir būtent apie pastarojo (o ne R. B.) mušimą kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu – tai neva atsispindi jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, tačiau tai paneigia įtariamojo G. A. apklausų protokolų turinys, kuris akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusįjį N. B. įtariamasis G. A. vadino pravarde „L.“ arba N., o kaltinamąjį R. M. apklausų metu vadino tik vardu. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis G. A., teisiamojo posėdžio metu užduodamas klausimą liudytojui T. A., taip pat pavadino nukentėjusįjį „L.“, taip patvirtindamas, kad nukentėjusysis, o ne R. M. toje kompanijoje buvo vadinamas minėta pravarde. Liudytojas T. A. taip pat patvirtino, kad kaltinamuosius vadino vardais, o nukentėjusįjį – N. arba „P.“. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad tokia kaltinamojo G. A. gynybinė versija atsirado tik teisme, kai abu kaltinamieji ėmė laikytis pozicijos, jog nukentėjusįjį mušė tik R. M..

Tai, kad abu tiek R. M., tiek G. A. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo N. B. atžvilgiu patvirtina ne tik jų ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, tačiau ir liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įvykio vietos, lavono apžiūros protokolai, specialisto išvada, eksperto paaiškinimai, kiti įrodymai, sutampantys detalėse ir sudarantys nuoseklią įrodymų grandinę, neginčijamai patvirtinančią, kad nukentėjusysis N. B. mirė dėl tyčinių smurtinių abiejų bendrininkų veiksmų, sukėlusių galvos sumušimą, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejus kraujui, nuo kurio N. B. mirė.

Teisme apklausti nukentėjusieji V. B. B., A. B., M. K. parodė nežinantys nukentėjusiojo, kuris buvo jų artimas giminaitis, nužudymo aplinkybių ir negirdėję apie G. A., R. M., tačiau patvirtino, kad nukentėjusysis N. B. buvo pasirinkęs netinkamą gyvenimo būdą, daug metų kalėjo, jam nuolat trūkdavo pinigų. Kad prieš kurį laiką iki mirties jam skambino apsvaigęs brolis N., kuris prašė paskolinti pinigų, teigė praradęs darbą, parodė nukentėjusysis A. B., teigęs, kad brolis vartojo alkoholį, o išgėręs buvo linkęs įsivelti į „kipišus“.

Tai, kad įvykio dieną apleistame name vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo ir nukentėjusysis bei abu kaltinamieji, kad išgertuvių metu įvyko muštynės, kurių metu nukentėjusysis buvo sumuštas patvirtino ne tik kaltinamieji, bet ir apleistame name buvę liudytojai T. A., M. L., L. B.. Jų parodymus patvirtina ir teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. D. duoti parodymai, kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, buvo balsu perskaityti kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti.

Teisme liudytoja L. B., buvusi R. M. draugė, parodė, kad galimai 2021 m. kovo 28 d., jai, R. ir G. atėjus į apleistą pastatą, esantį prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“, ten su asmeniu, kuris vėliau buvo nužudytas, visi kartu vartojo alkoholį. Ji beveik negėrė (galimai išgėrė pusę butelio alaus). Po to tie trise pradėjo pyktis dėl pinigų, t. y. G. su R. pyko ant N.. Ji girdėjo žodį „pinigai“. Liudytoja L. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo abu kaltinamieji, o šis tik bandė apsiginti, dengėsi nuo smūgių, tačiau pats nesimušė, be to, anot liudytojos, ji visą laiką buvo kartu, tačiau nepamena, kad N. būtų pasakęs ką nors įžeidžiančio. Anot liudytojos L. B., G. truputį N. paspardė, o R. N. mušė stipriau ir taip pat spardė. R. spardė į N. pilvą, kojas, o G. (kiek liudytoja atsimena) – į N. kojas, paskui dar spardė į kitas kūno vietas. Tai matydama ji žodžiu bandė stabdyti, tačiau pamatė, kad nieko neišeis, išėjo iš to kambario į koridorių ir tiesiog stovėjo. Būdama koridoriuje nematė, kas vyko, nes durys buvo uždarytos, bet ir koridoriuje iš kambario, kuriame liko kaltinamieji su nukentėjusiuoju, ji girdėjo spardymą, dejuojantį ir rėkiantį N., prašantį, kad jie baigtų. Koridoriuje buvo apie 7 min., o paskui atsidarė durys ir G. su R. ištempė N. į koridorių ir paguldė. Tada R., pasiėmęs mažą žemą staliuką bei stovėdamas 2-3 m atstumu, metė į N., tačiau nepastebėjo, į kurią kūno vietą pataikė. Atrodo, kad jis stalą metė vieną kartą. Pasakiusi, kad nenori to matyti, išėjo, pagalbos nekvietė. Įvykio metu buvo ji, N., R., G., bet jai stovint koridoriuje su ja buvo dar vienas žmogus – „M.“. Ji nežino, kiek R. ir G. sudavė N. smūgių, bet galimai tol, kol stovėjo koridoriuje, buvo smūgiuojama (t. 5, b. l. 123-126).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaičius liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 62-64), ji juos patvirtino, patikslino, kad stalas į nukentėjusįjį R. M. buvo mestas ne du, o vieną kartą. Liudytoja prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kaltinamiesiems spardant nukentėjusįjį, ji ne tik girdėjo mušimo garsus ir nukentėjusiojo riksmus jiems liautis, bet pro pravertas duris matė, kaip abu kaltinamieji, vilkėję panašiai (mėlynais džinsais) spardė N.. Teisme liudytoja akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu ji aplinkybes atsiminė geriau.

Iš liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 2, b. l. 62-64) matyti, kad apleistame name gėrė penkiese (be jos, R. M. buvo G. A., N. B. ir M. (M. L.). Konfliktas tarp nukentėjusiojo ir R. M. kilo dėl pinigų – iš jų kalbos liudytoja suprato, kad N. buvo skolingas R., kuris, kiek ji žino, prekiavo narkotikais. Kalba ėjo apie 10 000 Eur. N. su R. pradžioje ginčijosi, R. nukentėjusiajam sakė: „per tave praradom pinigus“. Tada R. atsistojo nuo lovos, priėjo prie sėdinčio N., ėmė šaukti, keikti ir kumščiais mušti N. į veidą. Šis nesipriešino, dengė rankomis veidą. Ji norėjo juos apraminti, bet R. pasakė M., kad ją išvestų. Taigi, liudytoja L. B. kambaryje buvo tik konflikto pradžioje, po to ji turėjo išeiti iš kambario, todėl detaliai visų įvykio aplinkybių galėjo nematyti. Vis dėlto, liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad ir stovėdama koridoriuje su M. (liudytoju M. L.) girdėjo mušimo garsus, be to dalį kaltinamųjų veiksmų matė pro pravertas duris. Anot liudytojos, ji matė, kad N. jau gulėjo ant grindų, o prie jo stovėjo R. ir G., kurie spardė N. į nugarą, pilvą. Taip pat spyrė į galvą porą kartų. Liudytoja teigė mačiusi tik jų kojas ir, kadangi R. su G. dėvėjo vienodos spalvos džinsus, negalinti pasakyti kuris į kur spardė. Spardymas vyko apie 7-8 minutes. Po to, gal kažkuris uždarė kambario duris, muštynių garsų nebuvo. Gal po 2 minučių iš kambario išėjo susinervinęs R., šaukė, kad užmuš N.. Ji sakė ramintis. G. irgi buvo išėjęs į koridorių, bet nieko nesakė. Pasižiūrėjusi į kambarį, matė, kad ant šono veidu į sieną, ant grindų gulėjo N.. Girdėjo jį kosint. G. su R. priėjo prie N., paėmė šį už kojų ir nuvilko iš kambario į koridorių. Tada pamatė, kaip R. paėmė stalą ir metė N. į galvą. Ji nežino, ar N. dar buvo gyvas, ar ne, kai R. metė stalą, matė, kad jis lyg pajudino koją (t. 2, b. l. 62-64 ).

Liudytoja L. B. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 71-88). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedo matyti, kad liudytoja, pasitelkdama manekeną, parodė, kur ir kaip kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiajam, iš kurios vietos ji tai stebėjo. Be to, parodė ir tai, kaip R. M. sudavė ant kairiojo šono gulinčiam nukentėjusiajam stalu (rodo, kad R. M. metė stalą nukentėjusiajam gulinčiam ant kairiojo šono į galvą, kaip į jį pataikė (rodo, kad pataikė į dešinę kūno pusę).

Nors liudytojas M. L. teisme teigė, dėl girtumo nepamenantis, ar jam būnant šalia kambario, kuriame buvo mušamas N., greta jo buvo ir liudytoja L. B., tačiau tai paaiškino tuo, kad tą dieną buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio. Anot M. L., jis girtavo nuo pat įvykio dienos ryto, kai stoties rajone prie jo priėję jam nepažįstami nukentėjusysis ir kaltinamasis G. A. paprašė duoti išgerti. Iš pradžių girtavo stoties rajone, o po to išgertuves, dalyvaujant ir R. M. bei jo merginai L., tęsė apleisto namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Anot liudytojo, jis buvo labai girtas, todėl nuėjo miegoti, atsibudo nuo žmogaus mušimo garsų kitame kambaryje („kai žmogų muša, galima suprasti iš garso“). Atsikėlęs nuėjo į kitą kambarį, pamatė, kad nukentėjusysis N. B. jau gulėjo ant grindų, jo veidas buvo kruvinas, o šalia stovėjo abu kaltinamieji. Liudytojo M. L. teigimu, jis suprato, kad būtent tie du asmenys sumušė nukentėjusįjį, nes jis girdėjo žmogaus mušimui būdingus garsus ir daugiau be šių dviejų vaikinų ir gulinčio nukentėjusiojo, kurio veidas buvo kruvinas, tame kambaryje nieko nebuvo. Iš 2021 m. balandžio 7 d. parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 2, b. l. 8) matyti, kad liudytojas atpažino R. M. ir G. A., kaip asmenis, kurie nužudė N.. Liudytojas M. L. patvirtino, kad tai jis ryte rado nukentėjusįjį, gulintį prie įėjimo kambarį – arčiau į koridoriaus pusę, daugiau tarp durų. N. buvo be sąmonės, kaip ir drebėjo. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes tą akimirką kaltinamieji pradėjo ne tai, kad jam grasinti, bet čiupo jį (liudytoją). Dar buvo trečias asmuo su tatuiruotėmis. Kai liudytojui iš ten pavyko išeiti, jis nuvažiavo į stotį ir iškvietė policiją (t. 5, b. l. 126-130).

Minėtus liudytojų parodymus patvirtina ir teismo vidinį įsitikinimą, kad tarp kaltinamųjų smurtinių veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, be aptartų įrodymų sustiprina ir liudytojo T. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos perskaičius teisiamojo posėdžio metu, T. A. patvirtino, bei liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos teismas balsu perskaitė po to, kai išnaudojo visas galimybes pristatyti pastarąjį į teisiamąjį posėdį.

Tiek liudytojas T. A. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek M. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų galėjo kilti dėl piniginių santykių, nes girdėjo, kad N. R. ar G. buvo skolingas pinigų. Tai atitinka liudytojos L. B., teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai neigusios, kad N. B. vartojo įžeidžiančius žodžius, parodžiusios, kad konflikto metu su nukentėjusiuoju buvo kalbama apie pinigus, jis buvo kaltinamas dėl pinigų praradimo, parodymus. Anot liudytojo L. B., ji išgertuvių metu visą laiką buvo vietoje ir negirdėjo, kad nukentėjusysis būtų ką nors įžeidinėjęs, jis tik bandė užsidengti nuo smūgių. Tai neprieštarauja ir įtariamojo R. M. parodymams apie nukentėjusiojo skolą, kaltinamojo G. A. parodymams apie nukentėjusiojo pažadus padėti gauti pinigų iš brolio, kad galėtų pasidaryti elektroninį parašą, suvesti su žmogumi, kuris padėtų gauti ES paramą, liudytojo A. B. parodymams apie paskutinį brolio skambutį, kai šis prašė pinigų, o fone girdėjo kažkokius balsus. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad konflikto priežastis buvo susijusi su neblaivių kaltinamųjų pretenzijomis nukentėjusiajam dėl pinigų, o ne šio įžeidžiantis elgesys.

Nors liudytojas T. A. (t. 2, b. l. 36-37) ir liudytojas M. D. (t. 1, b. l. 164-166, 187-188) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nematė paties nukentėjusiojo sumušimo momento, tačiau matė N. B. jau gulintį sumuštą, o prie jo ir abu kaltinamuosius (pastaruosius abu liudytojai atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b. l. 179-186, t. 2, b. l. 44-54). Liudytojas T. A. parodė, kad pamatęs kaltinamuosius, stovinčius prie sumušto nukentėjusiojo, paklausė, kas vyksta. Tada supykęs R. M. šoko ant jo su peiliu. Anot T. A. jam pavyko pasprukti. Kartu su juo į apleistą namą kitą dieną atvykę policijos pareigūnai kūno nerado. Be to, vėliau jam su liudytoju R. G. nuėjus į „Carito“ valgyklą, ten sutiko ir abu kaltinamuosius, R. M. jį užsipuolė, už tai, kad jis atvedė į apleistą namą policiją. Liudytojo T. A. parodymai sutampa su liudytojais apklaustų policijos pareigūnų I. D. (t. 5, b. l. 106-107), A. A. (t. 5, b. l. 108), liudytojo R. G. parodymais (t. 5, b. l. 150-151, t. 2, b. l. 21-22). Liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė ir tai, kad nors paties nukentėjusiojo mušimo metu buvo kitame kambaryje, tačiau vėliau matė, kaip ant nukentėjusiojo užmetė stalą vaikinas, kurį apibūdino kaip pliką. Stalas buvo medinis ir nuo suduotų smūgių sulūžo, todėl liudytojas jį išnešė ir išmetė į šiukšlių krūvą. Tai jis (M. D.) ištempė knarkiantį nukentėjusįjį iš to kambario, kur šis gulėjo sumuštas, į koridorių kartu su pliku vaikinu. Kur po to dingo nukentėjusiojo kūnas, nežino, kai atsikėlė, jo ten jau nebebuvo. Vėliau tvarkydamas kambarį rado nukentėjusiojo telefoną „Huawei“ ir atidavė tam plikam vaikinui (t. 1, b. l. 187-188). Tai, kad minėtas N. B. telefonas buvo R. M. parduotas patvirtina liudytojų V. J. ir M. R. parodymai. Liudytojas M. D. parodė ir apie nukentėjusiojo lavono nesėkmingos paieškos aplinkybes (kelis kartus atvykę policijos pareigūnai ieškojo lavono, tačiau jo nerado). Šie liudytojo parodymai sutampa su liudytojų, policijos pareigūnų, I. D., A. A., M. J., K. S., A. G. parodymais, pareigūnus kvietusių liudytojų T. A., M. L., taip pat ir kaltinamųjų apie šias aplinkybes duotais parodymais. M. D. parodė ir apie N. B. kūno suradimo aplinkybes: liudytojas 2021 m. kovo 31 d., apie 16 val., lavoną pastebėjo apleisto namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, pakėlęs numestą švarką, pamatydamas koją, bei iškvietė policiją (t. 1, b. l. 164-166, 187-188).

Teismo vertinimu, gretinant aukščiau aptartus liudytojų, kurie tiesiogiai matė prieš nukentėjusįjį vartotą smurtą (liudytoja L. B.), girdėjo mušimo garsus (liudytojas M. L.) ar matė gulintį sumuštą nukentėjusįjį ir greta jo stovinčius kaltinamuosius (liudytojai M. L., T. A., M. D.), patvirtino kūno paslėpimo faktą (M. L., T. A., M. D., I. D., A. A., K. S., M. J., A. G.), nukentėjusiojo telefono pardavimo aplinkybes (V. J., M. R.), parodymus tarpusavyje bei su kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, iš dalies ir kaltinamųjų teisme duotais parodymai, jie papildo vienas kitą, daugelis sutampa esminėmis detalėmis, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nors išgertuvių metu žodinio konflikto, kilusio dėl pinigų, pradžioje nukentėjusiajam į veidą pirmas smūgiavo R. M., nuo to nukentėjusysis nukrito aukštielnikas ant čiužinio, tačiau vėliau prie jo suduodamų smūgių nukentėjusiajam prisijungė ir kaltinamasis G. A., kuris, kaip pats nurodo, sudavė 5-7 smūgius kumščiais nukentėjusiajam į veidą, vėliau ant žemės gulintis nukentėjusysis buvo spardomas abiejų kaltinamųjų, o R. M. jam ne mažiau nei vieną kartą sudavė staliuku (lentyna).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, jau darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti asmenys ir kėsinimąsi į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-200-696/2017).

Nors kaltinamieji teisme bandė sudaryti įspūdį, kad po suduotų smūgių kaltinamasis, kuris dar buvo gyvas, nes knarkė, vedamas R. M. ir M. D. neva savo kojomis išėjo į koridorių, ir ten mirė, nes naktį kažkas užlipo ant krūtinės, tačiau tai paneigia jau aptarti bylos įrodymai, taip pat ir byloje esantys lavono apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 60-98), specialisto išvada (t. 1, b. l. 105-113 ), eksperto K. Zinkevič paaiškinimai (t. 1, b. l. 114-116), kurių visuma patvirtina, kad N. B. mirė ne dėl krūtinės sužalojimo, o būtent nuo kaltinamųjų, veikusių kaip bendravykdytojai, padaryto galvos sužalojimo.

Lavono apžiūros protokole nurodyta, kad lavono galvoje stebimos daugybinės kraujosruvos, čiuopiant nosį juntama kaulo krepitacija, viršutinėje lupoje muštine žaizda (t. 1, b. l. 60-61). 2021 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. M 418/2021 (01) konstatuota, kad N. B. mirties priežastis – galvos sumušimas, padarytas ne mažiau nei penkiais trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais galimai 6 val. laikotarpyje iki mirties, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, jų suspaudimu išsiliejusiu krauju. Tai, kad nukentėjusysis mirė nuo galvos sumušimo, anot specialisto išvados nurodo: odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos akių vokuose, muštinės žaizdos lūpose, kraujosruva liežuvio galiuke, minkštųjų audinių kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, daugiaskeveldrinis kairio nosikaulio ir pertvaros lūžis su poslinkiu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2021-04-02, 8 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2-5 paros laiko. Nors nukentėjusiajam be kitų sužalojimų padaryti ir dešinio V šonkaulio, kairio II šonkaulio tiesioginiai lūžiai, buku daiktu tiesiogiai veikiant lūžio vietą galimai 12 val. laikotarpiu iki mirties, tačiau šie sužalojimas, kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nebuvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Tai paneigia kaltinamųjų versiją apie nukentėjusiojo mirtį dėl to, kad kažkas užlipo jam ant krūtinės.

Teisme ekspertas K. Zinkevič patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad tikėtina, jog visi sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito, t. y. panašiu laikotarpiu kaip ir galvos sumušimas, tačiau skirtingų sužalojimų vertinimas atliekamas, vadovaujantis kiekvieno jų morfologija ir histologija, todėl išvadoje nurodytas toks intervalas (laikotarpis nuo 6 val. iki 12 val. iki mirties).

Ekspertas patvirtino ir išvados teiginį, kad N. B. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol išsiliejęs kraujas nesuspaudė smegenų, po galvos sumušimo nukentėjusysis galimai išgyveno iki 6 val., nes mirtis nebuvo momentinė. Tai atitinka paminėtus kaltinamųjų, liudytojų parodymus, kad N. B. dar kurį laiką rodė gyvybės ženklus – kriokė, judino koją.

Specialisto išvadoje konstatuotų veido ir galvos sužalojimų išsidėstymas, tai, kad mirtį sukėlęs galvos sumušimas (Išvados 3.1. punktas) buvo padarytas mažiausiai 5 trauminiais poveikiais veikiant kietais bukais daiktais, šį įrodymą gretinant su pačių kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, liudytojų parodymais apie kaltinamųjų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, mechanizmą ir lokalizaciją, leidžia spręsti apie tai, kad jie padaryti ne mažiau nei penkiais smūgiais, padarytais rankomis ir kojomis, t. y. abiem kaltinamiesiems smūgiuojant nukentėjusiajam į galvą, veido sritį. Šią išvadą sustiprina eksperto paaiškinimai, kad negalima išskirti sužalojimo, padaryto trenkiant su stalu, platesnę plokštumą turinčiais daiktais, kadangi kūne nebuvo specifinių požymių, pagal kuriuos būtų galima konkrečiai identifikuoti daiktą. Eksperto teigimu, nukentėjusiojo veido sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais – ir būtent kojos bei kumščiai atitinka šiuos kriterijus. Eksperto teigimu, veido sužalojimai nebuvo padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais šiurkštų paviršių – toks paviršius aktualus kalbant apie nugarą, nes nugaroje buvo tokių nubrozdinimų, kurie anot eksperto, paprastai būdingi vilkimui (t. 5, b. l. 183-185).

Įvertinus aptartą įrodymų visumą, konstatuotina, kad, nors byloje nenustatyta, kuris iš kaltinamųjų sudavė N. B. smūgius, lėmusius kraujo išsiliejimą po galvos minkštaisiais dangalais virš abiejų galvos smegenų pusrutulių, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, t. y. N. B. mirtį, tačiau nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį bendrai smurtavo abu kaltinamieji, t. y. N. B. buvo nužudytas R. M. ir G. A. veikiant bendrininkų grupe.

Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma (žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais) bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. A., prisidėdamas prie R. M., kuris pirmas sudavė smūgius ranka nukentėjusiajam į galvos sritį, savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) pritarė bendrininko nusikalstamam sumanymui bei veiksmams. Kaltinamieji abu intensyviai suduodami smūgius N. B. į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į galvą, suvokė, kad kartu dalyvauja nusikaltime, kartu siekia bendro rezultato, t. y. veikia kaip bendravykdytojai. Tai, kad jie veikė kartu patvirtina ne tik aukščiau aptarti jų bendri veiksmai nusikaltimo padarymo metu, bet ir po jo, kai atvykus T. A. ir klausiant, kaltinamųjų, kas yra N., jis buvo užsipultas R. M. peiliu, todėl, anot liudytojo, išsigando kaltinamųjų ir pabėgo bijodamas, kad jam neatsitiktų, kaip N.; tai, kad, anot liudytojo M. L., kaltinamieji ne tai, kad jam grasino, tačiau stumdė, neleido išeiti; kad abu bendrininkai slėpė nukentėjusiojo kūną po šiukšlėmis; melavo pareigūnams, kad N. B. išėjęs.

Įvertinus prieš nukentėjusįjį N. B. dviejų kaltinamųjų pavartoto fizinio smurto intensyvumą (daugybiniai smūgiai kumščiais į galvą, veido sritį, spardymas kojomis į įvairias kūno vietas) teismas daro išvadą, kad tiek R. M., pirmas pradėjęs mušti N. B. ir suduodamas jam smūgius rankomis į galvą, tiek vėliau prie jo prisidėjęs ir, anot paties G. A., 5-7 kartus kumščiais į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, veidą smūgiavęs G. A., kuris vėliau kartu su R. M. dar ir spardė gulintį nukentėjusįjį, suvokė ne abstraktų savo veiksmų pavojingumą, o būtent pavojingumą kito asmens gyvybei, numatė, kad nuo tokių jų bendrų veiksmų nukentėjusysis gali mirti, t. y. išreiškė savo tikrąją valią – norą smurtauti. Byloje nustatyta, kad bendrai kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 14 smūgių, N. B. padaryti kūno sužalojimai beveik visose kūno srityse, tarp jų gyvybiškai svarbiose galvos ir veido, dėl to įvyko kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimas po galvos minkštaisiais dangalais virš abiejų galvos smegenų pusrutulių, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju. Be to, N. B. sulaužyta keletas šonkaulių. Nukentėjusysis intensyviai buvo mušamas gana ilgą laikotarpį, po to kaltinamieji net nebandė jam suteikti jokios pagalbos, neleido jos suteikti kitiems (kambaryje pasirodžiusiam liudytojui T. A.), tiesiog nuėjo miegoti. G. A. teigimu, atsibudęs girdėjo, kaip nukentėjusysis knarkė, liepė jį išnešti, kad netrukdytų miegoti. Abu bendrininkai paslėpė kūną; nepasakė, kur jis, atvykusiems pareigūnams; slapstėsi, kol juos sulaikė policija. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad R. M. ir G. A., mušdami N. B. suprato, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net mirčiai) numatė bendrai, tų padarinių nedetalizavo, nes jiems vienodai tiko bet kurio iš tų padarinių atsiradimas. Darytina išvada, kad bendravykdytojai veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes pagal bylos aplinkybes padarinių (nukentėjusiojo mirties) kilimas buvo daugiau nei tikėtinas.

Pažymėtina ir tai, kad byloje surinkti įrodymai – kaltinamųjų teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, liudytojų L. B. parodymai, jų patikrinimui teisme perskaityti liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, patvirtina tai, kad nukentėjusiajam N. B. stalu sudavė būtent R. M., tai padarydamas ne mažiau kaip vieną kartą, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslinamas. Be to, iš kaltinimo, kaip neįrodyta, šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajam bendrininkai sudavė kėde. Tai neblogina kaltinamųjų padėties ir nekeičia veikos kvalifikavimo.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei aukščiau įvertintais įrodymais nustatyta, jog abiejų bendravykdytojų – R. M. ir G. A. – nukentėjusiajam N. B. padarytas nusikaltimas atitinka visus būtinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius nužudymo požymius, todėl pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai.

IV. Bausmių skyrimas kaltinamiesiems

Teismas, įgyvendindamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, kaltininkui skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam R. M.

Teismas nenustatė kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors R. M. prisipažino sumušęs nukentėjusįjį, teisme atsiprašė jo artimųjų, tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra konstatuojama ne pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo, o pagal objektyviai įvertintų bylos aplinkybių visumą, parodančią paties asmens požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, konstatavus kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir bent vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju R. M. teisme prisipažino sumušęs nukentėjusįjį, tačiau pažymėjo, kad tai darė vienas be bendrininko G. A., taip neatskleisdamas pastarojo veikos. Kaltinamojo R. M. pozicija, kuria jis savo veiksmus bandė teisinti neva nukentėjusiojo nepagarbiu įžeidžiančiu elgesiu, savo kaltę menkino, akcentuodamas, kad labai sunkų nusikaltimą padarė netyčia, jo aukščiau aptartas elgesys po nukentėjusiojo sumušimo, taip pat neleidžia daryti išvados apie kritišką savo elgesio vertinimą, krimtimąsi dėl prieš nukentėjusįjį padaryto nusikaltimo. Įvertinęs tai, teismas negali konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė, todėl R. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – tiesiogine tyčia padaryta viena labai sunki baigta nusikalstama veika žmogaus gyvybei, kurios pasekmės yra negrįžtamos ir nepataisomos. Parinkdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas septintą kartą, jis ne kartą teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (praeityje teistas už nežymų sveikatos sutrikdymą, plėšimą). Labai sunkų nusikaltimą jis padarė praėjus tik penkeriems mėnesiams po to, kai išėjo iš laisvės atėmimo vietos (t. 3, b. l. 1-14). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad R. M. daugybę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ne kartą ir už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, alkoholio vartojimą, neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose, taip įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę (t. 3, b. l. 31-43). R. M. gydėsi VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ devynis kartus, paskutinį kartą 2007 m. gruodžio 18 d. – diagnozė (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 46-47). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2021 m. gegužės 5 d. išvadoje Nr. 89TPK-127/2021 nurodyta, kad nėra duomenų, jog R. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3, b. l. 53). Skiriant bausmę R. M. taip pat vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, kad iki sulaikymo jis nedirbo, pastoviai girtaudavo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Asmuo nevedęs. Atsižvelgiama ir į tai, kad R. M. pirmas pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį ir vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo aktyvesnis nei kito bendrininko. Teismas vertina ir tai, kad prieš nužudymą nukentėjusysis N. B. vartojo alkoholį kartu su kaltinamuoju; kad R. M. prisipažino sumušęs nukentėjusįjį, atsiprašė jo artimųjų, sutiko su civiliniu ieškiniu.

Įvertinęs R. M. nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, jo asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių visumą, tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybė lengvinančių aplinkybių, yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas mano, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam G. A.

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

G. A. skirtina vienintelė BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryta viena labai sunki tyčinė baigta nusikalstama veika žmogaus gyvybei, kurios pasekmės yra negrįžtamos ir nepataisomos. Parinkdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas vienuoliktą kartą, jis teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (t. 3, b. l. 166-182). Labai sunkų nusikaltimą kaltinamasis padarė praėjus tik kelioms savaitėms po to, kai išėjo iš laisvės atėmimo vietos. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad G. A. daugybę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ne kartą ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (t. 4, b. l. 1-13). G. A. nesigydė VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ (t. 4, b. l. 15), nesikreipė į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (t. 4, b. l. 14). Skiriant bausmę G. A. taip pat vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, kad iki sulaikymo jis buvo nevedęs, nedirbo, pastoviai girtaudavo, vartojo narkotines medžiagas (t. 4, b. l. 1-13), neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Atsižvelgiama ir į tai, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo toks aktyvus, kaip kito bendravykdytojo; prieš nužudymą nukentėjusysis N. B. visą dieną girtavo kartu su kaltinamuoju; G. A. apgailestavo, kad paslėpė nukentėjusiojo kūną.

Įvertinęs G. A. nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, jo asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių visumą, tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybė lengvinančių aplinkybių, yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas mano, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek didesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

V. Nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimas

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos, patirtos nužudžius sūnų, priteisimo pareiškė nukentėjusysis V. B. B., prašydamas priteisti 1 076 Eur turėtų laidojimo išlaidų 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginimą (t. 1, b l. 126-131).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis nustato, kad, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju, dėl N. B. mirties yra kalti R. M. ir G. A.. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl sūnaus laidojimo patyrė 1 076 Eur dydžio išlaidas, kurias pagrindė prie ieškinio pateiktais dokumentais: prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitu už karstą, laikiną paminklą (305 Eur); PVM sąskaita-faktūra už kremavimą, kapsulę (391 Eur); kasos pajamų orderį už laidojimo paslaugas (380 Eur), taip pat sąmata, iš kurios matyti, kad bendra suma sudaro 1 076 Eur. Teisme nukentėjusysis paaiškino, kad laidojimo pašalpą pasiėmė jo buvusi žmona (nukentėjusiojo motina), kuri ją panaudojo šarvojimo salės nuomai, kunigo paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis N. B. nurodė, jokių išmokų negavęs. Civiliniame ieškinyje nurodyta patirtos turtinės žalos suma yra pagrįsta dokumentais, nėra per didelė, atitinka reikalingumo ribas, nes tai yra būtinos, įprastos, vidutinės, atitinkančios protingumo kriterijus, išlaidos, todėl priteistinos solidariai nukentėjusiajam iš kaltinamųjų, kurie abu buvo nusikaltimo bendravykdytojai.

Nukentėjusysis V. B. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinę padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai jos dydis, kitos turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jis neteko sūnaus, su kuriuo jį siejo giminiški santykiai. Nors dėl sūnaus gyvenimo būdo (jis daug metų sėdėjo kalėjime, grįžęs trumpai pabuvo pas tėvą ir išvyko) tėvas sūnų matydavo retai, tačiau dėl artimo žmogaus mirties jautė sielos skausmą ir stresą, sušlubavo sveikata (širdies permušimai, nemigo naktys), gėrė vaistus „Valerozan“. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad ieškinyje minima suma gali būti sumažinta. Tai, kad V. B. B. po sūnaus mirties buvo nesavas, labai išgyveno netektį ir tai, kokia mirtimi sūnaus mirė, patvirtino nukentėjusieji – jo sūnus A. B., jo anūkė M. K..

Kaip jau minėta, įstatymas nustato konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia, tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Vis dėlto, ar santykiai tokie yra, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, žalos dydį nustatant pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Akivaizdu, kad šioje byloje pasekmės, susijusios su dvasiniais išgyvenimais dėl sūnaus nužudymo, tėvui pasireiškė dvasiniu skausmu, emociniais išgyvenimais, pablogėjusia senyvo nukentėjusiojo sveikata, dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Negrįžtamos pasekmės – sūnaus mirtis – padarytos tyčiniu nusikaltimus dar skaudesnės. Kaltinamieji nedirbantys, vedantys asocialų gyvenimo būdą, apie jų pajamas ir turtą byloje duomenų nėra. Jie labai sunkų nusikaltimą padarė, praėjus nedaug laiko po to, kai išėjo iš laisvės atėmimo vietos, nedirbo, girtaudavo, tačiau yra jauno amžiaus, darbingi. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sūnus su tėvu negyveno, matydavosi retai. Artimieji nurodė, kad N. vedė netinkamą gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, neblaivus jis buvo ir nužudymo metu. Aišku, tai, kad nužudytasis taip pat piktnaudžiavo alkoholiu, nemažina jo gyvybės vertės žmogiškąja prasme, tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, į šias aplinkybes taip pat atsižvelgtina ir jos vertintinos. Atskirai gyvenančių tėvo ir suaugusio sūnaus ryšių pobūdis, jų bendravimo aplinkybės ir intensyvumas, dažnumas, taip pat ir minėta kaltininkų turtinė, materialinė (nėra duomenų apie legaliai gaunamas pajamas ar turimą turtą) padėtis leidžia spęsti, kad teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus atitinka 10 000 Eur suma, kuri priteistina iš abiejų kaltinamųjų, nusikaltimo bendravykdytojų, solidariai. Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos bylose, kai neturtinę žalą dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius bei bendravimo ypatumus ir su tuo susijusius išgyvenimus, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 875,50 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo G. A. išlaidas; 619,71 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo R. M. išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamojo G. A. gynėju buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti advokatė D. Dereškevičienė, advokatas S. Milovas; R. M. – advokatas J. Bogdanovas. Įvertinus tai, kad gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų G. A. ir R. M., atsižvelgus ir į kaltinamųjų turtinę padėtį (G. A. nuo 2021 m. balandžio 9 d., o R. M. – nuo 2021 m. balandžio 7 d. suimti, iki suėmimo abu buvo neseniai išėję iš laisvės atėmimo vietos ir iki suėmimo nedirbo), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamasis G. A., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2021 m. balandžio 9 d., 10.30 val. Jam Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuri vėliau buvo pratęsiama, paskutinį kartą – Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 9 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – G. A. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis R. M., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2021 m. balandžio 7 d., 8.30 val. Jam Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuri vėliau buvo pratęsiama, paskutinį kartą – Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 7 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – R. M. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimdamas nuosprendį teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio nuostatomis, turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą.

Įvykio vietos, vykusios apleistame negyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti daiktai: 4 vnt. peilių; 2 vnt. geltonos spalvos segtuvų; popieriaus lapelis; 2 raktai; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, iškarpa nuo tapetų; 3 vnt. iškarpų nuo čiužinio, patalpinti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 57-59). Kadangi šie daiktai, rasti ir paimti iš apleisto negyvenamojo namo, yra menkaverčiai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus.

Asmens kratos metu pas R. M. metu paimti 39,20 Eur centų, priduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreiptini civiliniam ieškiniui padengti (t. 2, b. l. 123-124)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti G. A. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 2 d.

G. A. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti R. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 2 d.

R. M. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.

Nukentėjusiojo V. B. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš kaltinamųjų G. A. ir R. M. solidariai priteisti 10 000 Eur neturtinei ir 1 076 Eur turtinei žalai atlyginti.

įvykio vietos apžiūros metu paimtus: 4 vnt. peilių; 2 vnt. geltonos spalvos segtuvų; popieriaus lapelį; 2 raktus; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, iškarpą nuo tapetų; 3 vnt. iškarpų nuo čiužinio, patalpintų saugoti į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus;

R. M. asmens kratos metu pas jį paimtus 39,20 Eur, priduotus saugoti į Vilniaus aps. VPK aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsitesėjus, nukreipti civiliniam ieškiniui padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.