- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-440-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00697-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. (toliau – ir ieškovas) teismo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, (toliau – ir atsakovė) 1000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 13 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2022 m. gruodžio 22 d. prašymu teismo prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar teisėjai gali būti apklausiami liudytojais civilinėse ir baudžiamosiose bylose; 2) patenkinus pirmąjį prašymą, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas išaiškinimas.
4. Nurodė, kad jis nori, jog Kauno apygardos teismo teisėjas J. K. būtų apklaustas kaip liudytojas, kad jis išaiškintų savo priimtą 2020 m. sausio 13 d. nutartį, ieškovas nori įrodyti teismų kaltę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Išaiškino ieškovui, kad jis pats turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų (įstatymų ir kitų), jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis.
6. Nurodė, kad iš ieškovo pateikto prašymo turinio matyti, kad jis abejoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies atitiktimi Konstitucijai. Teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1698-445/2022 nustatytos aplinkybės nėra pagrindas manyti, jog Teismų įstatymas, kuris buvo pritaikytas, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, todėl nesikreipia nei pats savo iniciatyva, nei tenkina ieškovo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti ieškovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pagal CPK 278 straipsnį, teismas turi teisę išaiškinti sprendimą, o tai reiškia, kad teisėjai šiuo atveju galėjo būti apklausti liudytojais sprendimo išaiškinimui.
3.2. Teismas nurodė, kad ieškovas savaip supranta priimtus sprendimus, taigi akivaizdu, kad tie sprendimai ieškovui yra neaiškūs, todėl ir buvo prašoma apklausti teisėjus liudytojais.
3.3. Joks įstatymas nenumato, kad teisėjas negali būti apklausiamas liudytoju, todėl teismas neteisingai remiasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, nepaisydamas CPK normų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
12. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar šalys pateikė prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne.
13. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.
14. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo, toks imperatyvas kyla iš Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalių, nustatančių, kad teisėjas ir teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomi ir nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo.
15. Šiame kontekste paminėtinos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl konstitucinio teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo ir iš šio principo kylančios garantijos. Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendime, kuriame aiškintos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimo nuostatos, buvo pabrėžta: „Vienas iš teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo aspektų yra teisėjo procesinis nepriklausomumas, apimantis inter alia teismo savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, – tik pats teismas sprendžia, kaip jam reikėtų nagrinėti bylą. <...> teisėjas neprivalo jokiai valstybės institucijai ar pareigūnams aiškintis dėl savo nagrinėjamų bylų <....> Teisėjo sprendimus proceso įstatymų nustatyta tvarka gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti tik aukštesnės pakopos teismas <...>“.
16. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog Teismų įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, todėl pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
17. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje įvykdyti neteisingumo (2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Taigi, ieškovui manant, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jis turi teisę teismo priimtą sprendimą apskųsti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas tokia teise pasinaudojo ir per Alytaus apylinkės teismą pateikė apeliacinį skundą dėl šio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1698-445/2022. Ieškovo apeliacinis skundas yra priimtas ir išsiųstas apeliacinės instancijos teismui (Kauno apygardos teismui), teismo posėdis paskirtas 2023 m. balandžio 4 d.
18. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir į teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad pagrindo panaikinti apelianto apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.