Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas A. S. skunde ir teismo posėdžio metu bei pareiškėjo atstovė advokatė Inesa Arbočienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas buvo perduotas iš Lenkijos Lietuvai, kaip neteisėtai kirtęs sieną. Jis turėjo originalų asmens dokumentą, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) išduotus vairuotojo pažymėjimus, kuriuos pateikė pareigūnams, tačiau neturėjo dokumento, patvirtinančio jo teisėtą buvimą Europos Sąjungos šalyse, todėl buvo sulaikytas Alytaus apylinkės teismo sprendimu. Pareiškėjas nedelsiant išreiškė prašymą suteikti jam prieglobstį, tačiau šio prašymo niekas nepriėmė net ir po rašytinio kreipimosi, o Migracijos departamentas po daugkartinių kreipimųsi nuolat pateikdavo atsakymus, jog pareiškėjo prašymas neregistruojamas, nes jis neturi teisės pateikti prašymo. Tai, jog pareiškėjas ilgą laiką nepagrįstai nebuvo laikomas prieglobsčio prašytoju, patvirtina ir 2022 m. vasario 15 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. A20.-109-564/2022, kuriame, vertinant pareiškėjo faktinio sulaikymo pratęsimo klausimą, jo statusas buvo kaip neteisėto migranto, o ne prieglobsčio prašytojo. Pareiškėjui nebuvo suteikta jokia teisinė pagalba, todėl jis savo jėgomis bandė pateikti teismui prašymą dėl jo situacijos sprendimo, tačiau teismas jo skundą priimti atsisakė. Pareiškėjas apskundė sprendimą neregistruoti jo prieglobsčio prašytoju, tačiau teismas formaliai vertino, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir šio prašymo nepriėmė. Prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo priimtas ir užregistruotas tik 2022 m. kovo 25 d. ir pasirinkta skubos procedūra. Tik 2022 m. liepos 14 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu pagal VSAT teikimą pareiškėjas gavo laisvę. Informacijos apie jo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą pareiškėjas taip ir negavo. Nuo atvykimo į Lietuvą momento 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. liepos 14 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo pareiškėjo laisvė buvo suvaržyta, apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre Kybartuose nežmoniškomis sąlygomis. Migracijos departamentas nepagrįstai nepriėmė pareiškėjo prieglobsčio prašymo, o pagal pradėtą prašymo nagrinėjimo procedūrą skubos tvarka, prašymas nebuvo išnagrinėtas per 10 darbo dienų. Pareiškėjas teigia, jog tokiais veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės bei sukelta reikšminga neturtinė žala. Pareiškėjas dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų, nepriimant jo prašymo bei nesprendžiant jo prieglobsčio prašymo Įstatymo nustatytais terminais, patyrė neturtinę žalą ir buvo psichologiškai gniuždomas, jį kamavo depresija ir nežinomybė, nesaugumo jausmas. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) yra atsakingas už apgyvendinimo sąlygų organizavimą, o šios sąlygos buvo nežmoniškos ir žeminančios žmogaus orumą. Iš viso Lietuvoje pareiškėjas nelaisvėje nežmoniškomis sąlygomis Kybartų užsieniečių registracijos centre praleido 237 dienas. Kybartų užsieniečių registracijos centre pareiškėjas buvo apgyvendintas itin mažoje kameroje, kurioje tebuvo dvi lovos ir siauras praėjimas tarp jų su dar vienu asmeniu ir neturėjo jokio ryšio su kitais asmenimis, visą laiką būdavo tik šioje kameroje dviese, neturėdami teisės palikti savo kameros. Patalpa turėjo tualetą ir kriauklę, iš kurios tekantis vanduo buvo naudojamas tiek praustis, tiek gerti. Pareiškėjas vieną kartą per savaitę kartu su kitais asmenimis buvo vedamas būriu į kitą pastatą, kur kitų asmenų akivaizdoje žeminančiomis aplinkybėmis galėjo pasinaudoti dušu. Stovykloje tiekiamas maistas buvo visiškai neįprastas ir netinkamas valgyti pareiškėjui dėl asortimento, o porcijos itin mažos. Jokia veikla užsiimti nebuvo galima, nes net ir telefonų pareiškėjas ir su juo apgyvendintas asmuo neturėjo. Pareiškėjas negavo jokios teisinės pagalbos ar konsultacijų, neturėjo galimybės susisiekti su artimaisiais ar tarptautinėmis organizacijomis, kurios rūpinosi pabėgėlių gerove, jam nebuvo atskleista ir paaiškinta apie jo teises ir jo statusą. Tik besibaigiant 3 mėnesių sulaikymo laikotarpiui Lietuvos Raudonojo kryžiaus atstovas buvo atvykęs ir suteikęs pareiškėjui galimybę 3 minutes paskambinti savo artimiesiems pranešti, kad yra gyvas. Pareigūnai stovykloje visą laiką elgėsi agresyviai ir nuolat įsakmiai liepdavo „važiuoti namo“, sudarydami įspūdį, kad pareiškėjas neturi kitų galimybių – tik grįžti atgal į kilmės šalį arba likti nežmoniškomis sąlygomis kalėjime. Pratęsus faktinio sulaikymo terminą pareiškėjas nebebuvo uždarytas visą laiką kameroje ir galėjo bendrauti su kitais įkalintais asmenimis, tačiau buities sąlygos iš esmės nepagerėjo. Kai stovykloje masiškai buvo nustatytas Covid-19 virusas, pareiškėjas vietoje to, kad būtų hospitalizuotas, kartu su kitais 6 žmonėmis buvo tiesiog išvežtas į Kauną, tikėtinai į kaliniams skirtą izoliatorių ir negavo jokios medicininės priežiūros ar gydymo, o po 8 dienų buvo grąžintas atgal, t. y. visiškai nebuvo jokios medicininės priežiūros. Pačioje stovykloje visiems susirgimams gydyti buvo naudojami tik dviejų rūšių vaistai – nuo skausmo (dažniausiai Dolmen) bei nuo depresijos (Kventiax arba Quetiapine Polpharma). Pavartojęs antidepresantų pareiškėjas miegodavo po 17 valandų per parą, o prabudęs jausdavosi apdujęs. Pasiskundęs pilvo skausmais pareiškėjas taip pat gavo tik antidepresantų, kuriems suveikus apėmė toks silpnumas, jog jis pats nesugebėjo nuo tualeto nueiti iki savo lovos ir buvo kitų gyventojų nuneštas. Stovyklos personalas ir pareigūnai nesuteikė jokios pagalbos. Būdamas šioje stovykloje pareiškėjas keletą kartų buvo perkeltas į vienutę be jokio paaiškinimo, jam nežinant apie neva padarytą pažeidimą ar jo esmę, t. y. stovykloje nuolat buvo taikoma atskirų asmenų izoliavimo politika apribojant ir taip minimalias galimybes bendrauti su išoriniu pasauliu. Pratęsus pareiškėjo sulaikymą teismo sprendimu, 2022 m. vasario 15 d. jis buvo perkeltas į kitas patalpas ir apgyvendintas kartu su 16 kitų asmenų vienoje patalpoje. Čia nebuvo jokios asmeninės / privačios erdvės, kai kurie asmenys rūkė patalpoje, dėl žmonių kiekio buvo nuolatinis triukšmas. Dėl nuolatinės įtampos pareiškėjas jautė gilią depresiją, neteko daug svorio, negalėjo užmigti. Tokia egzistencija stovykloje pareiškėją itin slėgė ir sukrėtė visam likusiam gyvenimui. Pareiškėjas vis dar jaučia baimę ir nerimą, visiškai nepasitiki institucijomis. Laikotarpis gyvenant „už grotų“ pareiškėjui sukėlė itin skaudžių išgyvenimų. Dėl savo statuso Migracijos departamentui vilkinant jo prašymų nagrinėjimą pareiškėjas jautėsi itin blogai, nes net prašymo iš pareiškėjo Migracijos departamentas nepriėmė, todėl jo statusas buvo prilygintas neteisėto migranto statusui. Pareiškėjas neturėjo teisės gauti valstybės paramą, negalėjo dirbti, atsidaryti sąskaitos banke, naudotis el. valdžios vartais. Itin ilgas laukimas ir nežinomybė dėl savo teisinės padėties, nors prašymas turėjo būti išnagrinėtas per 10 dienų, neigiamai veikė pareiškėjo psichinę būseną, kadangi jis nuolatos išgyveno neigiamas emocijas, patyrė stresą, nežinomybę dėl savo padėties. Užtrukęs jo teisinio statuso Lietuvoje nustatymo procesas ir nežinomybė įtakojo pajamų praradimą ir negalėjimą tinkamai išlaikyti save – rūpintis pragyvenimo lėšomis. Faktinio sulaikymo sąlygos itin smarkiai sukrėtė pareiškėją, pakeitė jo asmenybę ir tai yra akivaizdi pasekmė Lietuvoje nežmoniškomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis praleisto laiko. Laikotarpis Lietuvoje reiškė tik išgyvenimą itin rūsčiomis sąlygomis, todėl pareiškėjas reikalauja iš Lietuvos valstybės atlyginti jam padarytą neturtinę žalą.

Pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjo atstovė advokatė Inesa Arbočienė teismo posėdžio metu nurodė, jog įvertinus individualias pareiškėjo savybes, senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo pačio pažeidimo momento, t. y. ne nuo tada, kada pareiškėjas atvyko į Lietuvą 2021 m. lapkričio 19 d., o nuo tada, kada jis įgavo teisę laisvai judėti Lietuvoje ir galėjo realizuoti savo teises, tame tarpe kreiptis į advokatą ar kreiptis į teismą, nes būdamas sulaikytu bei apribojus jo laisvę Kybartų užsieniečių registracijos centre, jis objektyviai tokių galimybių neturėjo.

Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikšmės pareiškėjo prašomos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi būti atsižvelgta į atsakovės atstovų atsiliepimuose pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas Alytaus apylinkės teisme buvo atstovaujamas advokato L. B., o 2021 m. gruodžio 3 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate I. B. dėl 2021 m. lapkričio 20 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo, o ir vėliau profesionalių teisininkų paslaugomis naudojosi, todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjui nebuvo apribotos galimybės realizuoti savo teises, tame tarpe kreiptis į advokatą ar į teismą. Pareiškėjo delsimas kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas jo pasirinktu elgesio modeliu, kuris nepagrindžia advokatės teismo posėdyje nurodytų aplinkybių dėl objektyvių galimybių neturėjimo realizuoti savo teises.

Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Kybartų užsieniečio registracijos centre sąlygų bei Migracijos departamento neteisėtų veiksmų neišnagrinėjus prieglobsčio prašymo įstatyme nustatytais terminais, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos buvo perduotas 2021 m. lapkričio 19 d. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-721-714/2022 nutarė skirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau, nei iki galutinai išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. 2022 m. liepos 19 d. pareiškėjas savavališkai išvyko Kybartų užsieniečių registracijos centro ir negrįžo ilgiau kaip 72 val. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2025 m. vasario 24 d. bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pateisintų tokį delsimą, todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. vasario 23 d. turi būti taikoma ieškinio senatis, o pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. liepos 19 d.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo apgyvendintas itin mažoje kameroje, kurioje tebuvo dvi lovos, siauras praėjimas tarp jų. Patalpoje gyveno su dar vienu asmeniu ir neturėjo jokio ryšio su kitais asmenimis, neturėjo teisės palikti savo kameros. Patalpa turėjo tualetą, kriauklę, iš kurios tekantis vanduo buvo naudojamas tiek praustis, tiek gerti. Pareiškėjas kartą į savaitę kartu su kitais asmenimis buvo vedamas būriu į kitą pastatą, kur kitų asmenų akivaizdoje žeminančiomis aplinkybėmis galėjo naudotis dušu. Nuo 2022 m. vasario 15 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kitas patalpas ir apgyvendintas kartu su 16 kitų asmenų vienoje patalpoje, kurioje neturėjo asmeninės erdvės, kai kurie asmenys rūkė patalpoje, dėl žmonių kiekio buvo nuolatinis triukšmas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, redakcija, galiojusi nuo 2022 m. vasario 1 d.) 23 straipsnio 8 punkte numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką.

Byloje ginčo nėra, jog pareiškėjas 2021 m. lapkričio 19 d. Lenkijos Respublikos buvo perduotas Lietuvos Respublikai, nes neturėjo nei kelionės dokumentų, nei galiojančių vizų ar kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje. Asmens perdavimo protokole nurodyta, jog užsienietis 2021 m. lapkričio 17 d. valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką kirto neteisėtai. VSAT 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. sulaikymo“ nurodyta, jog nustačius, kad A. S. yra Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje neteisėtai, sulaikytinas administracine tvarka.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį.

UTPĮ 113 straipsni 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjime teise, gali būti sulaikytas kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

Atsakovės atstovas VSAT atsiliepime nurodė, jog nekaupė duomenų, kuriose patalpose buvo apgyvendintas pareiškėjas, tačiau iš turimų rašytinių duomenų sprendė, jog pareiškėjas nuo 2022 m. kovo 2 d. buvo apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centro A korpuso 3 aukšto 7 kambaryje. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, jog 2022 m. vasario 15 d. teismo sprendimu pratęsus jo sulaikymą, jis buvo perkeltas į kitą patalpą, kurioje buvo laikomi 16 asmenų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, VSAT nebuvo numatyta pareiga dokumentuoti, į kokią konkrečią patalpą paskiriamas užsienietis, kiek asmenų gyvena kartu su šiuo asmeniu.

Taisyklių 23 punkte nurodyta, kad apgyvendinimo vietose užsieniečiams turi būti užtikrinta miegamoji vieta, maitinimas, aprūpinimas higienos priemonėmis ir (ar) kita socialinė pagalba, būtinosios medicinos pagalbos suteikimas.

Iš byloje esančios bendrabučio 3N5/b vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad trečiame aukšte buvo 9 kambariai, kurių dydis nuo 16,70 iki 36,78 kv. m.

Pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, jog nuo 2022 m. vasario 15 d. buvo laikomas patalpoje kartu su kitais 16 asmenų, tačiau nei skunde, nei teismo posėdžio metu nedetalizavo, ar minėtoje patalpoje trūko minimalaus ploto.

Lietuvos Raudonojo kryžiaus 2022 m. gegužės 17 d. ataskaitoje nurodyta, kad gyvenamasis plotas dėl remonto sumažėjęs, tačiau taip pat sumažėjo ir gyventojų skaičius, gyventojai dėl to nepasitenkinimo nereiškia ir teigia suprantantys, kad jų gyvenimo sąlygos pagerės. Kaip pavyzdys išskirtas tik vienas 5 a. kambarys, kuriame iš pradžių gyveno 20 žmonių, paskui sumažėjo iki 9, o dėl remontų gyvena 11. Kitų atvejų, kuomet viename kambaryje gyventų itin didelis kiekis asmenų, ataskaitoje nenustatyta. Be to, minėtoje ataskaitoje taip pat užfiksuota, kad ankstesniu laikotarpiu (2022 m. kovo 16 d.) nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų kiekis liko nepakitęs (lyginant su anksčiau atliktu patikrinimu), tačiau sumažėjęs žmonių skaičius leido padidinti vienam asmeniui skirtą gyvenamąjį plotą. Jei anksčiau kambaryje gyveno 18 žmonių, tai tikrinimo laikotarpiu – 9, 10 ar 11.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kai kurie asmenys rūkė patalpoje.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-836 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 61:2020 „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 61:2020) 30 punkte numatyta, kad jeigu Centre leidžiama rūkyti, tam turi būti įrengtos specialios rūkymo patalpos (vietos). Rūkymo patalpos (vietos) turi būti atskirtos nuo patalpų (vietų), kuriomis naudojasi ir nerūkantys Centro gyventojai, įrengtos atokiau nuo gyvenamosios ir poilsio / laisvalaikio zonų, pažymimos įspėjamaisiais ženklais „Rūkymo vieta“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 4-413 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus taisyklės) 24.9 papunktyje nurodyta, jog centre apgyvendintiems užsieniečiams draudžiama rūkyti ne tam skirtose vietose.

Lietuvos Raudonojo kryžiaus ataskaitoje nurodyta, kad ankstesnėse 2021 m. spalio 20 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. atskaitose fiksuota, jog gyventojai nesilaiko priešgaisrinės apsaugos taisyklių. Rūkoma ne tik tam skirtose vietose, bet ir bendrose patalpose, koridoriuose bei gyvenamuose kambariuose. Apgyvendinamo užsieniečio apklausos anketoje nurodyta, jog pareiškėjas yra nerūkantis. Ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Raudonojo kryžiaus ataskaitoje pažeidimas dėl patalpose rūkančių asmenų nefiksuotas.

Be to, byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Kybartų užsieniečių registracijos centro administraciją su skundais dėl kitų asmenų rūkymo gyvenamojoje patalpoje. Atsiliepime VSAT nurodė, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. kartu su kitais asmenimis kreipėsi į viršininką dėl to, kad konfliktuojama su afrikiečiais dėl švaros palaikymo bei kurstymo prisidėti prie bado akcijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjui buvo žinoma galimybė kreiptis į Kybartų užsieniečių registracijos centro administraciją su skundais dėl galimai pažeistų teisių, tačiau ja pareiškėjas nesinaudojo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog patalpoje buvo triukšmaujama. Tvarkos aprašo 25.7 papunktyje nurodyta, jog užsieniečiai apgyvendinimo vietose privalo laikytis rimties apgyvendinimo vietose ir jų teritorijose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Nei skunde, nei teismo posėdžio metu, pareiškėjas jokių detalių apie šį pažeidimą nenurodė. Nėra aišku, kada buvo nesilaikoma rimties. Be to, teismas nekartoja aukščiau nurodytų motyvų apie pareiškėjo galimybę kreiptis į Kybartų užsieniečių registracijos administraciją su skundu, kuria pareiškėjas nesinaudojo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kybartų užsieniečių registracijos centre buvo apgyvendintas itin mažoje kameroje ir neturėjo jokio ryšio su kitais asmenimis. Patalpa turėjo tualetą, kriauklę, iš kurios tekantis vanduo buvo naudojamas tiek praustis, tiek gerti. Pareiškėjas vieną kartą per savaitę kartu su kitais asmenimis buvo vedamas būriu į kitą pastatą, kur kitų asmenų akivaizdoje, žeminančiomis aplinkybėmis galėjo pasinaudoti dušu. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir chronologinės jų sekos, teismas sprendžia, jog šie pareiškėjo nurodyti pažeidimai galimai padaryti laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. vasario 24 d., nes skunde pareiškėjas, nurodydamas, kad 2022 m. vasario 15 d. buvo perkeltas į patalpas, kuriose buvo apgyvendintas su kitais 16 asmenų, aukščiau įvardintų nepatogumų, išskyrus privačios erdvės stygių, rūkymą ir triukšmavimą patalpoje, nenurodo patyręs. Atsižvelgiant į tai, jog laikotarpiui nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. vasario 23 d. taikyta ieškinio senatis, teismas dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių detaliau nepasisako.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad negavo jokios teisinės pagalbos ar konsultacijų, neturėjo galimybės susisiekti su artimaisiais ar tarptautinėmis organizacijomis, kurios rūpinasi pabėgėlių gerove, jam nebuvo atskleista ir paaiškinta apie jo teises ir statusą.

Taisyklių 5.7 punkte nurodyta, jog administruojantis asmuo organizuoja užsieniečių supažindinimą su jų teisėmis ir pareigomis bei kita jiems aktualia informacija.

Taisyklių 24.2 ir 24.4 papunkčiuose numatyta, jog užsieniečiai apgyvendinimo vietose turi teisę gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad Taisyklių IV skyriaus (Užsieniečių teisės ir pareigos) nuostatos išverčiamos į anglų, rusų ir, esant galimybei ir poreikiui, - į kitas užsieniečiams suprantamas kalbas, atspausdinamos ir pakabinamos apgyvendinimo vietoje ir jos teritorijoje užsieniečiams gerai matomose vietose.

Taisyklių 12 punkte numatyta, kad institucijų, susijusių su materialiniu priėmimo sąlygų suteikimu, sveikatos apsaugos paslaugų teikimu, viešosios tvarkos palaikymu, prieglobsčio procedūrų atlikimu, vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, socialinės pagalbos ir švietimo paslaugų teikimu, darbuotojams patekimas į apgyvendinimo vietas neribojamas, kitų institucijų, organizacijų atstovai ar fiziniai asmenys į apgyvendinimo vietas turi teisę pateikti gavę administruojančio asmens leidimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, priimant Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimą, pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato L. B.. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 22 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimo. Prie apeliacinio skundo pateiktas advokatės I. B. 2021 m. gruodžio 20 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų išrašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria pavedė advokatei pateikti skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimo. Pareiškėjo atstovas advokatas P. V. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su patikslintu skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo panaikinimo. Taip pat pareiškėjas keletą kartų raštu kreipėsi į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau pastaroji grąžino pareiškėjo prašymus, nurodydama prašymo pateikimo tvarką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek teismo sprendimų, tiek Migracijos departamento raštai pareiškėjui buvo išversti į jam suprantamą kalbą.

Pareiškėjas skunde teigė, jog maistas buvo neįprastas ir netinkamas valgyti dėl asortimento, o porcijos itin mažos.

Taisyklių 23 punkte nurodyta, jog apgyvendinimo vietose užsieniečiams turi būti užtikrintas <...> maitinimas.

Tvarkos aprašo 43 punkte nurodyta, kad apgyvendinti centre suaugę užsieniečiai tris kartus, nepilnamečiai keturis kartus per parą nemokamai maitinami pagal Rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“. Laiko tarpai tarp maitinimų – ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 4 val. 30 min., išskyrus miegui skirtą laiką. Užsieniečiai gali pasirinkti vieną iš trijų maitinimo tipų: tradicinį, alternatyvų, vegetarinį. Maitinimui skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis suaugusiems ir nepilnamečiams asmenims nustatomas aprašo 1–6 prieduose.

Apgyvendinamo užsieniečio apklausos anketoje pareiškėjas pasirinko alternatyvų maistą – jautieną, vištieną, žuvį.

Tvarkos aprašo 3 priede nurodytas alternatyviam maitinimui skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis suaugusiems asmenims, apgyvendintiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre. Minėtame priede nurodyti maisto produktai ir jų kiekiai.

Lietuvos Raudonojo kryžiaus 2022 m. gegužės 17 d. ataskaitoje skiltyje 2022 m. vasario 3 d. ir 2022 m. kovo 16 d. ataskaitose fiksuoti rodikliai nurodyta, kad gyventojai skundėsi maisto porcijų dydžiu ir kokybe, yra alternatyvus pasirinkimas vegetarams. Trūksta buities įrenginių papildomam maisto pasigaminimui. Tuo pačiu pažymėjo, kad išduota įranga taip pat greitai sudėvima / sulaužoma, pasisavinama iš bendrų patalpų ir pan.

Lietuvos Raudonojo kryžiaus 2022 m. gegužės 17 d. ataskaitoje nurodyta, kad maisto kokybė per pastaruosius mėnesius pagerėjo. Vyksta virtuvėlių atnaujinimas visuose A korpuso aukštuose. Gyventojai gali savarankiškai pasigaminti papildomo maisto. Meniu gyventojams pateikiamas įvairiomis kalbomis.

Užsieniečių registracijos centre gyvenantys asmenys privalo vadovautis Vidaus taisyklių 22.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad centre gyvenantys užsieniečiai privalo racionaliai ir taupiai naudoti elektros energiją ir kitus materialius centro išteklius.

Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kuo jam teikiamas maistas buvo neįprastas ar netinkamas valgyti, t. y. pareiškėjas nepateikė nei paaiškinimų, nei duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog VSAT pareiškėjui teikė ne jo pasirinktą maitinimą ar jis neatitiko rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Be to, pareiškėjas nėra kreipęsis į Kybartų užsieniečių registracijos centro administraciją dėl netinkamo maitinimo. Teismas pažymi, jog pareiškėjui dėl kultūrinių skirtumų maistas galėjo pasirodyti neįprastas, tačiau sutiktina su VSAT atsiliepime išdėstytais argumentais, jog teisės aktai nenumato pareigos užsieniečius maitinti būtent jų šaliai ar regionui būdingu maistu.

Pareiškėjas veiklos nebuvimą sieja su telefono neturėjimu, todėl iš itin abstraktaus teiginio, nėra aišku, kokia veikla pareiškėjas Kybartų užsieniečių registracijos centre norėjo užsiimti ir kokia veikla užsiimti jis negalėjo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nustačius Covid-19 virusą nebuvo hospitalizuotas, tačiau kartu su kitais 6 žmonėmis išvežtas į Kauną, tikėtina į kaliniams skirtą izoliatorių, ir negavo jokios medicininės priežiūros ar gydymo. Kybartų užsieniečių registracijos centre visiems susirgimams gydyti buvo naudojami dviejų rūšių vaistai – nuo skausmo (Dolmen) bei nuo depresijos (Kventiax arba Quetiapine Polpharma). Pavartojęs antidepresantų pareiškėjas miegodavo po 17 valandų per parą, o prabudęs jausdavosi apdujęs. Pasiskundęs pilvo skausmais, taip pat gavo antidepresantų.

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad būtinosios ir kitos medicinos pagalbos teikimas bei užsieniečių palyda į sveikatos priežiūros įstaigas organizuojama valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendime nustatyta tvarka. Minėtų taisyklių 24.3 papunktyje numatyta, kad užsieniečiai apgyvendinimo vietose turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą.

Aprašo 26.4 papunktyje numatyta, kad apgyvendinti centre užsieniečiai privalo leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į gydytoją dėl depresijos ir jam buvo paskirti Kventiax ir Quetiapine Polpharma receptiniai vaistiniai preparatai. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti vaistai, nepatvirtina pareiškėjo teiginio, jog būtent jam nuotraukoje matomi vaistai buvo paskirti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo prašymas dėl prieglobsčio nebuvo priimtas, o priėmus, per UTPĮ numatytą 10 darbo dienų terminą prašymas nebuvo išnagrinėtas.

Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį teisės aktų nustatyta tvarka pateikė 2022 m. kovo 25 d.

UTPĮ 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Pagal UTPĮ 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas: 1) atvyko iš saugios kilmės valstybės; 2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis; 3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo; 4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami; 5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus; 6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę; 7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus; 8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

UTPĮ 81 straipsnis nustato prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Tokiu atveju prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos.

Migracijos departamentas nusprendė nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės skubos tvarka, vadovaujantis Įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi.

Vadovaujantis UTPĮ 81 straipsniu, skubos tvarka nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėti per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos arba šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos.

Migracijos departamentas 2022 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nes VSAT 2022 m. liepos 29 d. informavo, kad 2022 m. liepos 19 d. A. S. savavališkai išvyko ir negrįžo ilgiau kaip 72 valandas.

Direktyvos 31 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės narės, nedarydamos poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principui, užtikrina, jog nagrinėjimo procedūra būtų baigta kuo greičiau. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog nagrinėjimo procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Valstybės narės gali pratęsti šioje dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ne ilgesniam nei dar devynių mėnesių laikotarpiui, kai: a) atvejis susijęs su sudėtingais faktiniais ir (arba) teisiniais klausimais; b) tarptautinės apsaugos vienu metu prašo daug trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės, todėl praktiškai labai sunku baigti procedūrą per šešių mėnesių terminą; c) uždelsiama akivaizdžiai dėl to, kad prašytojas nevykdo savo pareigų pagal 13 straipsnį. Valstybės narės gali, kai tai tinkamai pagrįsta, viršyti šioje dalyje nustatytus terminus ne daugiau nei trimis mėnesiais, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą ir išsamų tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Direktyvos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai sprendimo negalima priimti per šešis mėnesius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamam prašytojui: a) būtų pranešta apie uždelsimą ir b) jo prašymu būtų suteikta informacija apie uždelsimo priežastis ir laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo.