Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2988-902/2016 pagal ieškovo A. K. M. ieškinį atsakovei G. M., tretiesiems asmenims Panevėžio 4-ojo notaro biuro notarei R. V., Pasvalio 2-ojo notaro biuro notarei I. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. K. M. patikslintu ieškiniu prašė teismo panaikinti 2016-02-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą atsakovei G. M. į ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini); prašė panaikinti 2016-01-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą velioniui P. M. į ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini); prašė priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovei paveldėjimo pagal įstatymą liudijimai buvo išduoti nepagrįstai ir neteisėtai. Velionis ieškovo brolis P. M., miręs (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kuriam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, savininkas. Jau būdamas miręs, taip pat negalėjo savo vardu paveldėti žemės sklypo ir jį įregistruoti viešajame registre. Aukščiau nurodyto viso žemės sklypo savininkai yra ieškovas ir jo motina A. M., valdantys nuosavybės teisės pagrindu po ½ dalį šio žemės sklypo. Po motinos A. M. mirties niekas dėl jos ½ žemės sklypo dalies iš galimų paveldėtojų per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė, niekas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ar palikimo priėmimo fakto nustatymo į teismą nesikreipė.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 5.8. str. paveldėjimo teisės liudijimą gali ginčyti tik pretendentas į palikimą. Ieškovas per nustatytą terminą ir nustatyta tvarka, t. y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti arba paduodamas pareiškimą notarui, palikimo po savo motinos A. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nepriėmė, taip pat neprašė atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl laikytina, kad jis terminą palikimui priimti praleido be svarbių priežasčių, nėra pretendentas į palikimą ir negali pareikšti reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Po ieškovo motinos mirties į notarą kreipėsi tik du jos vaikai - A. R. ir P. M., jie priėmė palikimą pagal testamentą ir paveldėjo po ½ pastatų. Po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities viršininko 1999-10-04 sprendimu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0.39 ha žemės sklypo dalį.2016-01-19 notarė I. B., atsižvelgusi į Lietuvos notarų rūmų prezidiumo rekomendacijas, išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą velioniui P. M. į ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-10, 26-27), t.y. palikimą formino mirusiojo vardu, o 2016-02-02 R. V. visiškai pagrįstai išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovei G. M., P. M. sutuoktinei, į ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip paveldėtojai.Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumo rekomendacija visiškai atitinka Lietuvos Respublikos CK nuostatas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, būtent CK 5.50 str. 1 d. (CK 1964 m. CK 587 str. 1 d.), kuri teigia, jog negalima priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tai yra specialioji norma, kuri šiuo atveju, o ne ieškovo atstovo nurodyta CK 2.1 straipsnio nuostata, yra taikytina.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas A. K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes byloje liko nenustatyta, kad ieškovo motina A. M. be byloje paminėtų P. M. ir A. R. turėjo dar tris vaikus: B. M.-P. (mirusi (duomenys neskelbtini)), P. M. (miręs (duomenys neskelbtini)), J. M. (miręs (duomenys neskelbtini)). Šie broliai paliko palikuonis, kurie taip pat turi teisę paveldėti po jų senelės likusį turtą ir neaišku, ar nė vienas iš jų nėra pradėję paveldėjimo procedūros.Atkūrus nuosavybes teises į žemės sklypą, ieškovas vienas su savo šeima pradėjo šį turtą faktiškai valdyti, juo rūpinosi ir naudojo kaip savą. Tai matydama sesuo A. R. (duomenys neskelbtini)dovanojimo sutartimi perleido jam savo dalį to paties žemės sklypo. B. P. M. ir sesuo B. niekada žemės sklypu nesidomėjo ir jokių reikalavimų apeliantui nėra pareiškę.Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, kurį 2016-01-19 išdavė notarė I. B. mirusiojo P. M. vardu, atsirado Pasvalio rajono apylinkės teisme nagrinėjant ieškovo ieškinį atsakovei G. M., kaip vienas iš atsikirtimų į ieškinį. Notarė I. B. 2016-06-20 paaiškinime teismui teigia, kad likusi palikimo žemės dalis pagal įstatymą bus išduota velionės dukrai J.A. R., kai ji kreipsis į notarą. Ieškovo teigimu, šią savo dalį sesuo jau yra padovanojusi. Jokių procesinių dokumentų, galinčių pagrįsti savo teiginius, notarė nepateikė.Apeliantui neaišku, kodėl žemės sklypas nebuvo paveldėtas kartu su testamento pagrindu paveldėtais pastatais.A.K. M. teigimu, velionis brolis P. M. pilnai būtų patenkintas jam velionės motinos testamentu tekusiai turto daliai – pastatams ir niekada nebūtų reiškęs reikalavimų dėl žemės.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Nurodo, kad ieškovo argumentai neturi visiškai jokios reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste, o nurodytos faktinės aplinkybės buvo išnagrinėtos. Po A. M. mirties jos vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį, t.y. į 0,39 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)Kadangi po motinos mirties niekas daugiau iš vaikų nesikreipė dėl palikimo priėmimo, testamentiniai įpėdiniai J. R. ir P. M. yra laikomi priėmę palikimą ir pagal įstatymą. Į ginčo žemės sklypą pagal įstatymą 2016-01-19 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas P. M., o 2016-02-02 paveldėjimo teisės liudijimas išduotas P. M. sutuoktinei G. M.. Nors apeliantas nurodo, kad po motinos mirties jis faktiškai pradėjo valdyti žemės sklypą, juo rūpinosi, šis argumentas taip pat nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi ieškovas nėra iškėlęs civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.Be to, priešingai nei ieškovas teigia, aplinkybė kad jis ne vienas naudojasi ginčo sklypu, nustatyta ir nagrinėjamoje Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-20-1000/2016 dėl atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Byloje nustatyta, kad ieškovo motina A. M. 1989-09-01 testamentu jai priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikams P. M. ir J. R.. Po A. M. mirties į Pasvalio valstybinę notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo 1990-04-23 pareiškimais kreipėsi duktė J. R. ir sūnus P. M.. 1990-10-30 paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą buvo išduotas J. R., o 1990-09-22 paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą buvo išduotas P. M.. Ieškovas dėl motinos palikimo paveldėjimo į notarą niekada nesikreipė.Po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) jos vardu tik 1999 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį, t.y. į 0,39 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)r. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-01-19 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (duomenys neskelbtini) mirusiam P. M.. Vėliau, 2016-02-02, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas P. M. sutuoktinei G. M..Ieškovas nurodo, kad jis po motinos mirties vienas pradėjo faktiškai valdyti žemės sklypą, P. M. šio sklypo nepaveldėjo kartu su pastatais, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negalėjo būti išduotas atsakovei.Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-240/2008). Gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga – tai jo teisė. Atsižvelgiant į tai, įstatyme nenustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Įpėdinis ar jo atstovas pagal įstatymą, bet kada, nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo palikimo, gali kreiptis į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, jei jis per įstatymo nustatytą terminą yra priėmęs palikimą. Nagrinėjamu atveju P. M. priėmus palikimą po jo motinos A. M. mirties, jam 1990-09-22 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į ½ testamentu jam paliktų nurodytų pastatų. Palikėjos mirties dieną (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą dar nebuvo atkurtos, P. M. bei kiti mirusiosios įpėdiniai tiek pagal įstatymą, tiek testamentą iš karto negalėjo paveldėti ir pastatų ir žemės sklypo, nes jis nebuvo dar grąžintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl paveldėjimo liudijimas į žemės sklypą nebuvo išduotas. Tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, lemia specifinis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Paveldėjimo dalykas tokiu atveju yra ne Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka grąžintinas turtas, į kurį palikėjai esant gyvai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, t. y. palikėjai nepriklausė nuosavybės teise jos mirties dieną, todėl ir negali būti paveldimas CK nustatyta tvarka, o būtent turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-158/2009. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas į A. M. turtinę teisę atkurti nuosavybės teises nebuvo išduotas. Nuosavybės teisės atkurtos mirusiosios vardu.(duomenys neskelbtini) mirus ieškovo broliui, P. M. įpėdinė – sutuoktinė atsakovė G. M. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į dalį žemės sklypo išdavimo, o jį išdavus, įregistravo nuosavybės teises mirusio savo sutuoktinio P. M. vardu. Ieškovo sesuo J. R. į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į ginčo sklypo dalį nesikreipė, todėl šiuo metu dalis ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruota mirusios A. M. vardu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 1999-10-04 J. R. ir mirusiai ieškovo motinai A. M. nuosavybės teisės į po 39/78 dalis ginčo žemės sklypo buvo įregistruotos pagal 1999-10-04 Apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2001-06-04 J. R. savo atkurtas nuosavybės teisėmis 39/78 dalis žemės sklypo padovanojo L. R., o L. R. 2009-06-02 padovanojo ieškovui. Taigi ieškovas įgijo 39/78 dalis žemės sklypo ne paveldėjimo, o dovanojimo pagrindu. J. R., o vėliau L. R. ieškovui dovanojo jai priklausančią 39/78 dalį žemės sklypo, o ne paveldėtą po A. M. mirties žemės sklypo dalį. Todėl ieškovas klaidingai nurodo, kad sesuo jam yra dovanojusi paveldėtą žemės sklypo dalį.Ieškovo nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė, kad mirusioji A. M. be P. M. ir A. R. turėjo dar tris vaikus, kurių du yra mirę, todėl jų įpėdiniai turi teisę paveldėti po jų senelės A. M. likusį turtą atstovavimo teise.Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis), t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams (CK 5.2 str. 3 d.). CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta šešių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilė. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. CK 5.12 straipsnyje nustatyta vaikaičių ir provaikaičių teisė paveldėti atstovavimo teise, t. y. vaikaičiai ir provaikaičiai pagal įstatymą paveldėjimo santykiuose atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. Nors vaikaičiai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po ieškovo motinos A. M. mirties (duomenys neskelbtini), niekas be P. M. ir J. R. dėl jos palikimo paveldėjimo į notarą nesikreipė. Kaip nurodo pats ieškovas, palikimo atsiradimo metu jo broliai ir sesuo dar buvo gyvi.CK 5.58 straipsnio nustatyta taisyklė taikoma paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, tačiau tik asmenų, kurie miršta po palikimo atsiradimo, įpėdiniams pereina mirusiam asmeniui priklausiusi teisė paveldėti. Taigi tam, kad teisė priimti palikimą pagal CK5.58 straipsnį pereitų įpėdiniams, būtinos šios sąlygos: įpėdinis įgyja teisę paveldėti pagal įstatymą arba pagal testamentą būdamas gyvas; antra, toks asmuo miršta nespėjęs šios teisės įgyvendinti, t. y. nespėjęs priimti palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.Nagrinėjamu atveju ieškovo motina mirė anksčiau, nei mirusieji ieškovo broliai ir sesuo.. Taigi pagal byloje ieškovo nurodytas aplinkybes ieškovo brolių ir sesers vaikams neperėjo jų tėvų teisė priimti palikimą, nes jie tokios teisės įstatymo nustatyta tvarka neįgijo. Ieškovas jų net neįtraukė į bylos nagrinėjimą. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 str.), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 str. 1, 2 d.) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).Pagal pateiktus įrodymus daroma išvada, kad ieškovas per nustatytą terminą ir nustatyta tvarka palikimo po savo motinos A. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nepriėmė, taip pat neprašė atnaujinti terminą jos palikimui priimti po to, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės Palikėja 1989-09-01 testamentu gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus paliko M. P. ir J. R., bet testamente nenurodė turtinės teisės į atkurtiną žemės sklypą palikimo. Tai reiškia, kad po palikėjos mirties atsirado palikimas pagal įstatymą, o testamentiniai įpėdiniai yra nagrinėjamu atveju ir įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, nes yra palikėjos vaikai. Tuo atveju, jeigu testamentu paliekamas ne visas turtas, o tik jo dalis, likusi turto dalis paveldima įpėdinių, priėmusių palikimą įstatymo nustatyta tvarka, ir pagal įstatymą (CK 5.2 str. 2 d., 5.22 str.). Ieškovas, kaip ir testamentiniai įpėdiniai, yra palikėjos A. M. sūnus, t. y. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), taigi turėjo teisę paveldėti testamentu nepaliktą jo motinos turtą, tačiau šia teise jis tinkamai nepasinaudojo dėl teismui nežinomų priežasčių.Nagrinėjamu atveju, ieškovas per įstatymo nustatytą terminą ir nustatyta tvarka dėl paveldėjimo po savo motinos A. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) į notarą nesikreipė, bet nurodo, kad ginčo žemės sklypą paveldėjo faktiškai pradėdamas jį valdyti.Tam, kad įgytų teisę palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, esant ginčui, palikimo priėmimo faktą jis turi nustatinėti teisme. Ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl mirusiam broliui, po to- jo sutuoktinei, išduotų paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo, neprašo nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, tuo pačiu nepateikė jokių įrodymų, kad jis priėmė testamentu nepaveldėtą motinos palikimą, rūpinosi juo kaip savu, kaip nurodo ieškinyje.Nesant ieškovo reikalavimo dėl motinos palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, nesant jo nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu pareikštų reikalavimų pagrindžiančių įrodymų, nėra pakankamo pagrindo vertinti, kad ieškovo reikalavimai (CK 5.8 str.) pagrįsti, ginant jo, kaip motinos įpėdinio, pažeistą paveldėjimo pagal įstatymą teisę.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kadangi apeliantui buvo teismo nutartimi atidėtas 82 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą, skundo netenkinus žyminis mokestis iš jo priteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš A. K. M. 82 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos Prie Finansų ministerijos surankamąją sąskaitą banke ( įmokos kodas 5660)