Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1412-553/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-07-01
Bylos Nr.: 2A-1412-553/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-04587-2012-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aldona Tilindienė
Atsakovas: UAB „Finiens“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1412-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04587-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 116.1; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Finiens“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje išnagrinėjus ieškovo (duomenys neskelbtini) DNSB patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Finiens“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas (duomenys neskelbtini) DNSB patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Finiens“ 2 257,35 Lt skolos, iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ – 1 945,51 Lt skolos, taip pat iš atsakovų priteisti 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsileisti į patalpas ieškovą, vamzdžių remonto darbus atliekantį rangovą dėl vamzdžių remonto užbaigimo ir UAB „Vilniaus energija“ atstovus dėl šildymo ir karšto vandens sistemų patalpose patikrinimo. Ieškovas nurodė, kad jis yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. 2011-08-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4723-7 pagrindu UAB „Finiens“ nuosavybės teise priklausiusios negyvenamosios patalpos -parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – Patalpos), buvo perleistos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybėn. Nuo 2010-09-02 UAB „Finiens“ neatliko nė vieno mokėjimo pagal ieškovo teiktus mokėjimo nurodymus, kurių pagrindu susidarė 2 257,35 Lt skola. Nuo 2011-08-30 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokant už teikiamas paslaugas papildomai susidarė 1 945,51 Lt skola. Ieškovas registruotais laiškais išsiuntė pretenzijas dėl atsiskaitymo už administravimo paslaugas. Atsakovai raštu atsakė, kad nesant pareigą mokėti pagrindžiančių įrodymų atsisako apmokėti susidariusias skolas, be to, nurodė, kad Patalpos su daugiabučiu namu tariamai nėra susietos nei bendromis komunikacijomis, nei bendrais centralizuotais šilumos tinklais. Ieškovas per Vilniaus 20-ąjį notarų biurą išsiuntė pranešimus, kuriuose nurodė, kokiu pagrindu ir kokius mokesčius atsakovai privalo mokėti. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovai bet kokiu jiems patogiu metu gali atvykti pas ieškovą ir susipažinti su visais mokesčių skaičiavimą grindžiančiais dokumentais. Atsakovai iki šiol nėra atvykę pas ieškovą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas nuo 2011-08-30 yra Patalpų savininkas. Pripažino, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Nuo 2011-10-31 ieškovas pradėjo teikti mokėjimo nurodymus su raginimu mokėti atsakovui priskaičiuotus mokesčius, tačiau atsakovui nebuvo aišku, kokiu pagrindu yra paskaičiuoti mokesčiai, todėl atsakovas 2011-11-15 raštu paprašė ieškovo pateikti visus turimus dokumentus, kurie pagrįstų atsakovo prievolę mokėti mokesčius, bet ieškovas jokių dokumentų nepateikė. Atsakovui nepagrįstai yra skaičiuojami ir mokesčiai už šiukšlių išvežimą, kadangi už šiukšlių išvežimą moka negyvenamųjų patalpų nuomininkai pagal tiesiogiai su šiukšlių vežėjais sudarytas sutartis. Atsakovas nesutinka ir su vamzdyno remonto mokesčiu, nes jam priklausančios patalpos yra šildomos elektra, jose yra įrengti elektriniai radiatoriai. Pasak atsakovo, jis jau patyrė išlaidų, kurias privalėjo mokėti visi namo butų ir patalpų savininkai (atsakovui priklausančių patalpų stogo remontas, išorinės sienos prie atsakovo patalpų remontas).

Atsakovas UAB „Finiens“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nors ieškovas ir teikė reikalavimus dėl priskaičiuotų mokesčių sumokėjimo, tačiau jis nei atsakovui, nei teismui nepateikė dokumentų, iš kurių matytųsi, kokiu pagrindu mokesčiai buvo paskaičiuoti. Iš pateikto ieškinio matyti, kad dalis mokesčių buvo skaičiuojami be pagrindo. Kiti atsiliepimo argumentai sutampa su kito atsakovo atsiliepimo argumentais, todėl nebekartojami.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė pareiškimą (T. 2, b. l. 114-115) dėl ieškinio dalyje dėl įpareigojimo atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsileisti į patalpas ieškovą ir UAB „Vilniaus energija“ atstovus dėl šildymo ir karšto vandens sistemų patalpose patikrinimo atsisakymo, kadangi atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dalį ieškovo reikalavimų įvykdė ir įleido į ginčo patalpas ieškovo ir UAB „Vilniaus energija“ atstovus. Kitoje dalyje ieškinį palaikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-05 priėmė sprendimą: 1) priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dalyje dėl įpareigojimo atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsileisti į patalpas ieškovą ir UAB „Vilniaus energija“ atstovus dėl šildymo ir karšto vandens sistemų patalpose patikrinimo ir šioje dalyje bylą nutraukti; 2) kitoje dalyje ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo UAB „Finiens“ ieškovo naudai 2 257,35 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 2 257,35 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68 Lt žyminio mokesčio ir 662,75 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškovo naudai 1 945,51 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1 945,51 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 200 Lt žyminio mokesčio ir 662,75 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir įpareigoti atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsileisti į jam nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vamzdžių remonto darbus atliekantį rangovą UAB „MD 2“ dėl vamzdžių remonto užbaigimo. Teismas nustatė, kad atsakovui, kaip name esančių kitų – negyvenamųjų patalpų savininkui, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Bendrijos narių 2010-08-23 susirinkime nutarta nustatyti mokesčius patalpų savininkams (T. 2, b. l. 7-14). Atsakovų Patalpoms ieškovas skaičiavo šiuos mokesčius: „administravimo išlaidos“, „nuolatinė techninė namo priežiūra – NAMO“, „buitinių, statybinių atliekų išvežimas“. „Kaupimas vamzdyno remontui“, nustatytas 2010-08-23 visuotiniame bendrijos narių susirinkime (T. 2, b. l. 7-14), pakeistas 2012-03-14 visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimtu sprendimu (2012-03-14 protokolo punktas 3.6, T. 1, b. l. 99, 100); mokestis „siūlių remontas“, skaičiuojamas nuo 2011-10-01, nustatytas 2011-10-15 vykusiame bendrijos valdybos susirinkime (T. 2, b. l. 17-20). Galiojančių susirinkimuose priimtų sprendimų atsakovai neskundė ir neginčijo įstatyme nustatyta tvarka, todėl bendrijos susirinkimuose priimti nutarimai atsakovams yra privalomi. Ieškovas Patalpoms laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-02-28 skaičiavo tris mokesčius: „administravimo išlaidos“, „nuolatinė techninė namo priežiūra – NAMO“, „buitinių, statybinių atliekų išvežimas“, o nuo 2011-03-01 iki 2011-08-31 – keturis mokesčius: „administravimo išlaidos“, „nuolatinė techninė namo priežiūra – NAMO“, „buitinių, statybinių atliekų išvežimas“ ir „kaupimas vamzdyno remontui“ (T. 2, b. l. 77-82). Iš viso už minėtą laikotarpį susidarė skola 2 257,35 Lt. Šiuo ginčo laikotarpiu patalpų savininkas buvo atsakovas UAB „Finiens“. Ieškovas Patalpoms laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-09-30 skaičiavo keturis mokesčius: „administravimo išlaidos“, „nuolatinė techninė namo priežiūra – NAMO“, „šiukšlių išvežimas“ ir „kaupimas vamzdyno remontui“ (T. 2, b. l. 39), laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-02-29 skaičiavo keturis mokesčius: „administravimo išlaidos“, „nuolatinė techninė namo priežiūra – NAMO“, „šiukšlių išvežimas“, „siūlių remontas“ (T. 2, b. l. 34-38), o nuo 2012-03-01 iki 2012-05-31 skaičiavo penkis mokesčius: „administravimo išlaidos“, „nuolatinė techninė namo priežiūra – NAMO“, „šiukšlių išvežimas“, „kaupimas vamzdyno remontui“, „siūlių remontas“ (T. 2, b. l. 31-33). Iš viso už minėtą laikotarpį susidarė skola 1 945,51 Lt. Šiuo ginčo laikotarpiu patalpų savininkas buvo atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Ieškovas pateikė visus mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti kaip atsakovams buvo skaičiuojami mokesčiai, juose įvardyti priskaičiuoti mokesčiai, nurodyti įkainiai ir mokesčių dalies tenkančios atsakovo turėtai patalpai paskaičiavimai (T. 2, b. l. 31-39, 77-82). Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo teigti, kad mokestis už administravimą skaičiuojamas be pagrindo. Ieškovas 2010-08-31 su UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ yra sudaręs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį (T. 2, b. l. 27-29), jos paslaugomis gali naudotis visų daugiabučio patalpų savininkai. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sudarytos atskiros paslaugų teikimo sutartys su šiukšlių išvežimo bendrovėmis, dėl ko turėtų būti neskaičiuojami mokesčiai už pastarąsias paslaugas. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teiginį, kad nepagrįstai skaičiuojamas vamzdyno keitimo mokestis, nes atsakovo patalpos niekada nebuvo pajungtos prie centrinio šildymo sistemos. Ieškovo teisė reikalauti mokesčių už suteiktas paslaugas kyla ne sutarties, o įstatymo pagrindu. Byloje pateikti įrodymai, jog detalūs ir išsamūs išaiškinimai abiems atsakovams kokiais pagrindais bei kokie mokesčiai skaičiuojami, pateikti ieškovo 2011-12-12 ir 2011-12-13 pareiškimuose, įteiktuose abiems atsakovams (T. 1, b. l. 54-57, 58-61). Šiuose dokumentuose atsakovai informuoti apie galimybę atvykti pas bendrijos pirmininką susipažinti su visa turima dokumentacija. Šiuo pasiūlymu nei vienas atsakovas nepasinaudojo. Kadangi ieškovo paskaičiuoti mokesčiai yra pagrįsti pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovai juos paneigiančių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo UAB „Finiens“ ieškovo naudai priteisti 2 257,35 Lt skolos, o iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškovo naudai – 1 945,51 Lt skolos. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų teiginį, kad jie patyrė išlaidų bendrojo naudojimo objektų remontui. Pagal CK 4.83 straipsnį patalpų savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Galiojančio susirinkimuose priimto sprendimo keisti bendrojo naudojimo vamzdžius (karšto, šalto vandens, cirkuliacinio ir nutekamojo) atsakovas neskundė ir neginčijo įstatyme nustatyta tvarka, todėl bendrijos susirinkimuose priimti nutarimai atsakovui yra privalomi. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo patalpose yra bendrojo naudojimo vamzdžiai, todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsileisti į patalpas vamzdžių remonto darbus atliekantį rangovą dėl vamzdžių remonto užbaigimo (T. 2, b. l. 135-140).

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliantas (atsakovas) UAB „Finiens“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-05 sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Finiens“ priteista 2 257,35 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad:

1. Name, kuriame yra ginčo patalpos, yra įsteigta bendrija, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio CK 4.84 straipsnio 4 dalies pagrindu ir vadovautis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais.

2. Teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnius. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui buvo pateikti kokie nors mokėjimo dokumentai (sąskaitos, mokėjimo nurodymai, pranešimai), kurių pagrindu atsakovas privalėtų atlikti mokėjimus už suteiktas paslaugas. Už suteiktas paslaugas ieškovas privalėjo atsakovui pateikti mokėjimo dokumentą, atitinkantį Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 – 15 straipsnių reikalavimus, sąskaitas faktūras. Vien iš įstatymo prievolė negali atsirasti. Nepaisant CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatos, nesant mokėjimo dokumento, kuriame būtų nurodytas prievolės dydis, mokesčius mokėti privalantis asmuo nežino ir negali žinoti savo prievolės dydžio (T. 2, b. l. 142-143).

Apeliantas (atsakovas) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-05 sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteista 1 945,51 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidos ir atsakovas įpareigotas įsileisti į Patalpas vamzdžių remonto darbus atliekantį rangovą dėl vamzdžių remonto darbų užbaigimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti. Atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su atsakovo UAB „Finiens“ argumentais, todėl jie nebekartojami. Papildomai atsakovas UAB „Nekilnojamojo turo valdymas“ pažymi, kad mokėjimo nurodymų įteikimo atsakovui faktą ieškovas įrodinėjo tik VšĮ „Minčių bankas“ pažymą (T. 1, b. l. 44), tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokie mokėjimo nurodymai ir sąskaitos faktūros iš tikrųjų buvo išsiųstos ir įteiktos atsakovui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų (patalpų planų, inžinerinių tinklų išdėstymo brėžinių, rekonstrukcijos projektų), patvirtinančių faktą, kad atsakovo patalpose yra bendro naudojimo vamzdžiai, kuriuos reikia pakeisti (T. 2, b. l. 150-152).

Atsiliepimas

Ieškovas (duomenys neskelbtini) DNSB atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. CK 4.84 straipsnis negali būti aiškinamas taip siaurai, kaip nurodo atsakovai, nes šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė pažymi, kad tais atvejais, kai namo butų savininkai nėra įsteigę bendrijos, administravimo išlaidos apmoka būtų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų turimai daliai, todėl šis straipsnis negali būti aiškinamas taip, jog pareiga mokėti administravimo išlaidas atsiranda tik tuomet, kai bendrija nėra įsteigta, ir tokia pareiga neatsiranda, kai bendrija yra įsteigta. Aptariama CK nuostata yra skirta sureguliuoti išlaidų klausimą tais atvejais, kai nėra įsteigta bendrija, tačiau ši nuostata nėra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad butų ir kitų patalpų savininkai visais atvejais privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Minėti CK straipsniai, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Sistemiškai analizuojant skundžiamą sprendimą yra akivaizdu, kad apeliantų pareiga atsakyti už nesumokėtas skolas ieškovui iš esmės kyla CK 4.82 straipsnio pagrindu.

2. Ieškovas pateikė apeliantams visą reikalingą informaciją dėl pareigos mokėti mokesčius, tačiau patys apeliantai vengė bendrauti su ieškovu, be to, nevykdė pareigos būti atidžiam ir rūpestingam bei domėtis jiems priklausančių prievolių vykdymu. Ieškovas, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims kartu su ieškiniu pateikė VšĮ „Minčių bankas“ pažymą, kurioje susistemintai pateikiama informacija, kaip visą laikotarpį (beveik 2 metus) buvo įteikinėjamos sąskaitos apeliantams. Iš ieškovo pateiktų įrodymų visumos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovai buvo informuoti apie pareigą mokėti mokesčius ir jų dydį, nepaisant to, kad ieškovas nepridėjo atskirų elektroninių laiškų kopijų, kuriais buvo siunčiamos sąskaitos.

3. Teismas tinkamai taikė procesines teisės normas įpareigodamas apeliantą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsileisti į jam nuosavybės teise priklausančias Patalpas bendrojo naudojimo vamzdžių remonto darbus atliekantį rangovą UAB „MD2“ dėl vamzdžių remonto užbaigimo (T. 2, b. l. 162-167).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimue į atsakovo UAB „Finiens“ apeliacinį skundą nurodo, kad su šiuo skundu sutinka ir prašo šį skundą tenkinti (T. 2, b. l. 170-171).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovų apeliacinius skundus laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis), be to, teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų pareigos atlyginti ieškovui proporcingą bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidų dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai turi tokią pareigą ir ją vykdė netinkamai, todėl ieškovo byloje pareikštus reikalavimus tenkino. Susipažinęs su apeliacinių skundų argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą sprendimą.

Vienas pagrindinių apeliacinių skundų argumentų yra ta aplinkybė, kad, pasak apeliantų, name, kuriame yra ginčo patalpos, yra įsteigta bendrija, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio CK 4.84 straipsnio 4 dalies pagrindu ir vadovautis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 4.84 straipsnio 4 dalis ir Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai pirmosios instancijos teismo apeliantų skundžiamame sprendime buvo paminėti tik kartu su CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, kurie visi imperatyviai nurodo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, kur yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai ir papildomai pažymi, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog daugiabučio buto ar kitų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Tačiau minėtų išimčių apeliantai neįrodinėja. Kaip teisingai nurodė ieškovas savo atsiliepime į apeliacinius skundus, CK 4.84 straipsnis negali būti aiškinamas taip siaurai, kaip nurodo atsakovai, nes šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė pažymi, kad tais atvejais, kai namo butų savininkai nėra įsteigę bendrijos, administravimo išlaidos apmoka būtų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų turimai daliai, todėl šis straipsnis negali būti aiškinamas taip, jog pareiga mokėti administravimo išlaidas atsiranda tik tuomet, kai bendrija nėra įsteigta, ir tokia pareiga neatsiranda, kai bendrija yra įsteigta. Aptariama CK nuostata yra skirta sureguliuoti išlaidų klausimą tais atvejais, kai nėra įsteigta bendrija, tačiau ši nuostata nėra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad butų ir kitų patalpų savininkai visais atvejais privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Apeliantai taip pat nurodo, kad ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui buvo pateikti kokie nors mokėjimo dokumentai (sąskaitos, mokėjimo nurodymai, pranešimai), kurių pagrindu atsakovas privalėtų atlikti mokėjimus už suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovo UAB „Finiens“ skolos dydį ir jos susidarymo laikotarpį patvirtina ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai (T. 2, b. l. 77-82), kuriuose įvardyti priskaičiuoti mokesčiai, nurodyti įkainiai ir mokesčių dalies tenkančios atsakovo turėtai patalpai paskaičiavimai. Nors į bylą pateiktų dalis mokėjimo nurodymų išrašyti ankstesnio patalpų savininko UAB „Acumen“ vardu, tačiau ši aplinkybė nepanaikina iš įstatymo kylančios asmens, kaip bendraturčio, pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas, nes vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ pateiktu raštu matyti, kad UAB „Finiens“ nuosavybės teisė į patalpas buvo registruota nuo 2010-09-07 iki 2011-09-22. Atsakovui negalėjo būti nežinoma, kad patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, naudoti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, o daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti steigiamos savininkų bendrijos arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis. CK 4.85 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolos dydį ir jos susidarymo laikotarpį patvirtina ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai (T. 2, b. l. 31-39), kuriuose įvardyti priskaičiuoti mokesčiai, nurodyti įkainiai ir mokesčių dalies tenkančios atsakovo turėtai patalpai paskaičiavimai. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus. Iš pažymos (T. 2, b. l. 44) matyti, kad patalpų savininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokėjimo nurodymai už bendrijos teikiamas komunalines paslaugas buvo teikiami elektroniniu paštu, kurį telefonu nurodė pats savininkas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais ir spręsti, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeisti CPK 12, 178 straipsniai. Pažymėtina, kad apeliantai neginčija faktinių aplinkybių, kad ieškovui nesulaukus atsakovų mokėjimų už bendrijos teikiamas paslaugas, 2011-10-20 bei 2011-10-22 ieškovas registruotais laiškais išsiuntė pretenzijas dėl atsiskaitymo už administravimo paslaugas. Atsakovai 2011-11-15 ir 2011-11-18 raštais atsisakė mokėti, todėl ieškovas 2011-12-12, 2011-12-13 per Vilniaus 20-ąjį notarų biurą išsiuntė pranešimus, kuriuose motyvuotai ir detaliai nurodė, kokiu pagrindu ir kokius mokesčius atsakovai privalo mokėti, bei pažymėjo, jog atsakovai gali atvykti pas ieškovą ir susipažinti su visais mokesčių skaičiavimą grindžiančiais dokumentais. Po notaro įteiktų raštų UAB „Finiens“ su ieškovu nebesusisiekė, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012-03-13 rašte nurodė, kad pagal ieškovo pateiktus dokumentus, bendrovė jam yra skolinga 1 152,36 Lt, tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dar kartą atsisakė mokėti skolą dėl neva nesančių bendrų komunikacijų, centralizuoto šildymo sistemos bei papildomai nurodydama, kad nėra jokio pagrindo mokėti jiems mokesčius už komunalines paslaugas, nes Patalpos yra negyvenamos, jomis niekas nesinaudoja, taip pat jose nesilanko nei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovai, nei tretieji asmenys (T. 1, b. l. 45-62). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių, kad informuotų atsakovus apie jų įstatyme įtvirtintą pareigą apmokėti proporcingą dalį išlaidų, susijusių su daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų priežiūra.

Atmestinas, kaip nepagrįstas apelianto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ argumentas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų (patalpų planų, inžinerinių tinklų išdėstymo brėžinių, rekonstrukcijos projektų), patvirtinančių faktą, kad atsakovo patalpose yra bendro naudojimo vamzdžiai, kuriuos reikia pakeisti. Į bylą pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (2012-09-18 duomenimis), iš kurio matyti, jog atsakovui priklausančiose Patalpose yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas (T 2, b. l. 112-113). Ieškovas 2012-04-04 sudarė rangos sutartį su rangovu UAB „MD 2“ dėl cokolinio aukšto patalpų, priklausančių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei namo butų bendrojo naudojimo vamzdžių keitimo (T. 2, b. l. 61-68). 2012-04-28 rašte rangovas UAB „MD2“ nurodė, kad numatytų rangos sutartyje rangos darbų numatytomis sąlygomis ir laiku nebuvo galimybės atlikti, kadangi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neįleido rangovo darbuotojų į daugiabučio cokoliniame aukšte įsikūrusias patalpas, o vėliau informavo, kad neleis keisti šias patalpas kertančių bendrojo naudojimo vamzdžių, nors atsakovo patalpas kertantys karšto, šalto vandens bei cirkuliacinis vamzdžiai yra avarinės būklės (T. 2, b. l. 59).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai) bei materialines teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovų apeliaciniai skundai dėl teismo sprendimo atmestini.

Atmetus apeliaciniu skundus, ieškovui iš atsakovų po lygiai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (viso 726 Lt, T. 2, b. l. 168-169) už teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Atsakovų UAB „Finiens“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini) DNSB (duomenys neskelbtini) iš atsakovų UAB „Finiens“ (j. a. k. 148170045) ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575) po 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Aldona Tilindienė