- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- 2YT-6221-1004/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02414-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K. ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinio S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
(duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos mamai E. K. pareiškėja priėmė palikimą notaro biure, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tvarkant su paliktu turtu susijusius formalumus tapo žinoma, kad velionė gyvenusi santuokoje su pareiškėjos tėvu – S. K., šiam mirus (duomenys neskelbtini), nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo notaro biurą ir neužvedė turto paveldėjimo bylos dėl pergyvento sutuoktinio palikimo oficialaus priėmimo, bet toliau valdė bendrai santuokoje įgytą turtą, tokiu būdu kaip paveldėtoja faktiškai priimdama jo turto dalį. Dėl velionio įgyto ir iki jo mirties dienos valdyto turto ginčų nekilo, pareiškimų priimti po S. K. mirties likusio turto kiti galimi paveldėtojai nepateikė. Įvertinus šiuos faktus velionė E. K. turi būti pripažinta vienintele po S. K. likusio turto paveldėtoja, turtą priėmusia faktiniu jo valdymu. Šio fakto patvirtinimas teismine tvarka yra juridiškai reikšmingas, kadangi tik tokiu būdu pareiškėja kaip velionės E. K. turto paveldėtoja, galės priimti visą palikimą, o ne jo dalį.
Teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl S. K. palikimo priėmimo jį pradėjus faktiškai valdyti, gali būti teismo įvertintos šio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. E. K. gyveno ir minėtu butu visą laiką naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo jį, tiek iki, tiek ir po sutuoktinio S. K. mirties, likdama jame gyventi, kol mirė pati. Buto naudojimo faktą pagrindžia ir rašytiniai įrodymai – namų knygos įrašai, buto techninės apskaitos bylos įrašai. Atsižvelgiant, kad visą laiką E. K. rūpinosi ir išlaikė visą butą, o ne jo dalį, pareiškėja laiko, kad tai pakankama aplinkybė pagrįsti faktą, jog palikimas priimtas faktiniu valdymu. Pareiškėjai nėra žinomi kiti suinteresuoti asmenys, galintys pretenduoti į S. K. turtą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą (b.l. 26-28). Mano, jog pareiškėja turėtų pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai nustatyti mirusio S. K. faktinio turto užvaldymo pradžios momentą, taip pat konkretizuoti, kokius aktyvius veiksmus pareiškėjos motina atliko minėto paveldimo turto atžvilgiu, po sutuoktinio mirties per 1964 m. LR Civilinio kodekso nustatytą 6 mėnesių terminą. Pažymi, jog prie pareiškimo pridėti įrodymai nėra pakankami pareiškėjos prašymo tenkinimui. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad prašymas pagrįstas, į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė sutikimą (atsiliepimą) (b.l. 31), kuriuo sutinka su pareiškėjos pareiškimu, prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d., palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d., CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą, taikytinos 1964 m. LR CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (palikimas turėjo būti priimamas per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. LR CK 587 str., įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos rašytine medžiaga nustatyta, jog S. K. ir E. K. (ikisantuokinė pavardė A.) susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Šiaulių rajono C.B.Į. Biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina sutuoktuvių liudijimo kopija (b.l. 5). Santuokoje sutuoktiniams gimė: (duomenys neskelbtini) - sūnus A. K. (b.l. 14), tai patvirtina gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b.l. 15); (duomenys neskelbtini) - dukra D. K. (B.), tai patvirtina gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b.l. 13). Mirties liudijimo Serija (duomenys neskelbtini) kopijoje pažymėta, jog S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) 64 m. amžiaus (b.l. 6). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 21 kopijos nustatyta, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos nustatyta, kad santuokos metu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 7-4182, butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas E. K. nuosavybe (b.l. 8-9).
Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog nors E. K. nuosavybe buvo registruotas minimas nekilnojamasis turtas, tačiau jis buvo įgytas santuokos metu ir yra laikytinas bendrąją jungtine sutuoktiniu nuosavybe.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Taip pat būtinos sąlygos yra tos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad vienintelis palikėjo S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas E. K. nuosavybe ir, be abejonės, jo asmeniniai daiktai. Todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto perėmimu, valdymu ir rūpinimusi.
Šiaulių miesto 1-ajame notaro biure D. B. (b.l. 12) yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios motinos – testatorės E. K., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimą (b.l. 10). Šiaulių miesto 1-ajame notaro biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio S. K., gim. (duomenys neskelbtini), palikimą (b.l. 11). Teismo vertinimu, pareiškėja įrodė, kad po S. K. mirties dėl palikimo priėmimo galimi paveldėtojai į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė jo sutuoktinė E. K., nes bute gyveno, naudojosi jame esančiais daiktais ir mokėjo mokesčius buto paslaugų tiekėjams. Pateikti duomenys, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014-12-31 už buto, adresu (duomenys neskelbtinisąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), šildymą, suvartotą karštą vandenį ir suteiktas techninio aptarnavimo bei karšto vandens skaitiklio aptarnavimo paslaugas buvo atsiskaitoma paslaugų tiekėjui (b.l. 22).
Teismas, spręsdamas šį klausimą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad po S. K. mirties į jam tenkančią turto dalį turėjo teisę pretenduoti ne tik jo sutuoktinė, bet ir jo vaikai D. B. ir A. K., tačiau jie taip pat nesikreipė į notaro biurą dėl tėvo palikimo. Pateikti rašytiniai įrodymai - namų knygos įrašai, buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos įrašai, pagal kuriuos nustatyta, jog nekilnojamojo turto paskutinė savininkė buvo E. K. (b.l. 16-21).
Teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, suinteresuoto asmens A. K. sutikimą su pareiškėjos pareiškimu, daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir jį tenkina, nes šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą. Nustačius juridinį faktą, kad E. K. po sutuoktinio S. K. mirties faktiškai priėmė ir valdė turtą, pareiškėjai kiltų teisinės pasekmės, t. y. pareiškėja D. B. galėtų kreiptis dėl minėto nekilnojamojo palikimo priėmimo po E. K. mirties, nes pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 str.).
Suinteresuotas asmuo A. K. raštu patvirtino, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Pareiškėjai nėra žinomi kiti suinteresuoti asmenys, galintys pretenduoti į S. K. turtą ir priešingų šiems argumentams teismas nenustatė. Po sutuoktinio S. K. mirties E. K. pradėjus kaip savo valdyti nekilnojamąjį turtą, pripažintina, kad ji priėmė visą savo vyro palikimą. Todėl teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog pareiškėjos motina E. K. po sutuoktinio S. K. mirties pradėjo faktiškai valdyti turtą, ir ši aplinkybė yra pagrindas nustatyti faktą, kad E. K. šiais veiksmais priėmė sutuoktinio palikimą. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas nuomonė dėl to, jog pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai nustatyti mirusio S. K. faktinio turto užvaldymo pradžios momentą, taip pat, jog pareiškėja nekonkretizavo, kokius aktyvius veiksmus jos motina atliko minėto paveldimo turto atžvilgiu po sutuoktinio mirties, atmestini kaip nepagrįsti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 str. 1 d).
Iš pareiškėjos D. B. priteistinos valstybei 8,56 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinio S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.
Priteisti iš pareiškėjos D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,56 Eur (aštuonių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Valstybei priteistas pašto išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.