- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2-41110-534/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33909-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- G. N.
- Kategorijos
- 5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja G. N. parodė, kad po sesers J. S. mirties butą Žaibo g.12-89 (šiuo metu D. G. g.), Vilniuje, paveldėjo pagal testamentą. Nurodo, kad J. S. po vyro mirties butą remontavo – įstatė langus, pakeitė duris, mokėjo visus mokesčius, tokiu būdu priėmė palikmą pradėdama nuosavybę faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo bylą nagrinėti ir priimti sprendimą pagal pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė, kad pareiškėja G. N. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po sutuoktinio mirties palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti sutuoktinė J. S.. Iš pareiškėjos G. N. procesinio dokumento, liudytojų parodymų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. S., mirusi 2013-05-14 (b.l.6), buvo L. S., mirusio 1994 m. gegužės mėn. 26 d. (b.l.5), sutuoktinė. Pažyma apie paveldėjimo bylą (b.l.10) įrodo, kad po L. S. (b.l.5) mirties dėl jo palikimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą po L. S. mirties priėmė vienu iš įstatymo leidėjo numatytu palikimo priėmimo būdu – pradėjusi valdyti palikimą, rūpintis juo kaip savu turtu (LR CK 587 str. 2 d.) jos sesuo ir sutuoktinė J. S..
Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Kartu pažymėtina tai, kad bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti /..../.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Vėlesnė teismų praktika išplėtojo šio teisės instituto aiškinimą. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Š., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vl. Ž. v. A. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.).
Iš pareiškėjos, liudytojų parodymų nustatyta, kad L. S. yra mirusiosios J. S. sutuoktinis. Pagal palikimo metu galiojusias teisės normas - LR CK 573 str. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.I-459 redakcija), sutuoktinis turtą paveldi su pirmos eilės įpėdiniais, todėl jų nesant paveldi visą palikimą. J. S. pagal 1964 m. redakcijos civilinį kodeksą yra pirmos eilės įpėdinis, nes palikimas atsirado iki naujo civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. Įstatymo leidėjas LR CK 5.51 str. 1 d. numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu.
Iš procesinių dokumentų, liudytojų E. N., Ž. M. parodymų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. S. po sutuoktinio L. S. mirties liko gyventi bute Žaibo g.12-89 (šiuo metu D. G. g.), Vilniuje, atliko turto pagerinimo darbus – padarė buto remontą (tai yra įrodymai susiję su turto priežiūra), moka už butą mokesčius. Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiūrą ir mokesčių mokėjimą patvirtina aplinkybę, kad J. S. priėmė palikimą, butą valdė ir rūpinosi juo kaip savu turtu, mokėjo mokesčius.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.1 d. 8 p., 573 str. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.I-459 redakcija), LR CK 5.5 str., 5. 13 str. 1 d. 1 p., 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., pareiškimą tenkina. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjai G. N. gauti paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.66 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1994 m. gegužės mėn. 26 d., faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti palikimą jį pergyvenusi sutuoktinė J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2013 m. gegužės mėn.14 dieną.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.