Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1070-440/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-30
Bylos Nr.: e2S-1070-440/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Trečiasis asmuo: Vilniaus teritorinė muitinė
Ieškovas: S. L.
Atsakovas: R. K., V. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1070-440/2024

Teisminio proceso 2-48-3-02909-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.2.6.4; 3.3.1.14; 3.3.2.7; 3.3.1.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3727-1194/2024 dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal pareiškėjų antstolio R. V., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys Vilniaus teritorinė muitinė, antstoliai R. V., I. G., I. B., J. B., S. K., S. M., D. J., prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. (S. L.) ieškinį atsakovams R. K. ir V. K. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu (sudarytu) ir dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. K. ir V. K. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu (sudarytu) ir dėl nuosavybės teisės pripažinimo. (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė taikos sutartį. Teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys pripažino ir patvirtino aplinkybę, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas faktiškai nuosavybės teise valdo ir naudoja gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamasis namas) ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – tvartas) esančius adresu (duomenys neskelbtini), (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kartu nuo (duomenys neskelbtini) iki šio momento yra faktinis (tikrasis) gyvenamojo namo ir tvarto pirkėjas, kartu ir savininkas. Šalys taip pat pripažino ir patvirtino aplinkybę, jog atsakovai iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą ir tvartą nepagrįstai vengė perleisti ir notarine tvarka neperleido ieškovui; pripažino ieškovo ir atsakovų (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį dėl 49,63 m² bendro ploto (statybos baigtumas 100 procentų) gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1m, ir dėl 35,69 m² užstatyto ploto (statybos baigtumas 100 procentų) tvarto, plane pažymėto indeksu 2I1m, perleidimo galiojančia (sudaryta) nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teisė į 49,63 m² bendro ploto (statybos baigtumas 100 procentų) gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 1A1m, ir į 35,69 m² užstatyto ploto (statybos baigtumas 100 procentų) tvartą, plane pažymėtą indeksu 2I1m, atiteko nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas patvirtino, kad byloje nereiškia (atsisako) jokio reikalavimo atsakovams dėl netesybų ir palūkanų, numatytų Novacijos ir Preliminariojoje sutartyse, sumokėjimo ir dėl to jokių pretenzijų jiems nereiškia ir ateityje nereikš. Ieškovo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir tvartą patvirtinama įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria bus patvirtina ši šalių taikos sutartis, pagrindu. Šalys taip pat patvirtino, kad ši taikos sutartis kartu yra ir dokumentas, patvirtinantis visišką Novacijos sutarties ir Preliminariosios sutarties, kartu šalių susitarimą dėl gyvenamojo namo ir tvarto perleidimo ieškovui nuo (duomenys neskelbtini).

2. Antstolis R. V. kreipėsi į teismą prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 7 dalies pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024. Nurodė, kad antstolis nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. e2-1039-1150/2024 nagrinėjimą, tačiau teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį, kuria buvo perleista skolininko (atsakovo) nuosavybės teisė į jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kuriam buvo taikomas antstolio areštas, savo esme sukuria antstoliui pareigas ir panaikina teisę vykdyti išieškojimą iš areštuoto turto. Antstolis vykdo skolos išieškojimą iš atsakovo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotiną sumą sudaro 300,00 Eur skola, valstybės naudai, 243,21 Eur sprendimo vykdymo išlaidų suma, taip pat yra gavęs prisijungimus prie išieškojimo kitų išieškotojų naudai. Bendrą antstolių administruojamą iš atsakovo išieškotiną skolos ir vykdymo išlaidų sumą sudaro 23 872,78 Eur. Išieškojimas vykdomas valstybės naudai, t. y. išieškotojai atsakovo vykdomosios bylose yra Vilniaus teritorinė muitinė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

3. Patvirtindamas taikos sutartį, nepaisant galiojančio apribojimo atsakovui disponuoti turtu, teismas neteisėtai įteisino skolininko turto perleidimą trečiajam asmeniui ir jam perėjo nuosavybės teisė į areštuotą turtą. Tokiu būdu yra padaryta žala valstybės interesams, kadangi atsakovas, būdamas skolininku daugelyje vykdomųjų bylų, vengia mokėti skolas ir valstybės naudai yra negrąžinęs didelių sumų, kurių išieškojimo galimybės perleidus turtą sumažėjo. Taikos sutartimi skolininkui perleidus nuosavybę į areštuotą nekilnojamąjį turtą areštavusioms institucijoms, t. y. antstoliams, tarp kurių yra ir antstolis R. V., kyla pareiga panaikinti areštą turtui, taip pat netenkama teisės nukreipti skolos išieškojimą į turtą ir kreditoriams gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto ir antstoliui sprendimų vykdymo procese numatytą atlygį už atliktą darbą. Kadangi atsakovas pasirašydamas taikos sutartį realiai perleido turtą pažeisdamas jam taikomą disponavimo turtu apribojimą, nuosavybės teisės perleidimas yra neteisėtas. Nurodė, kad apmokėta tik jo išieškota skola, kitos skolos nesumokėtos. Egzistuoja visos aplinkybės dėl taikos sutarties netvirtinimo.

Atsiliepimas

4. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1039-1150/2024 procesą nesutiko. Nurodė, kad antstolis atlieka priverstinio išieškojimo veiksmus tik vienoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 300,00 Eur baudos išieškojimo VMI. Vykdomojoje byloje pareiškėjo sūnus M. K. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė išieškomą 531,00 Eur sumą. Šioje byloje įsiteisėjusia nutartimi pripažinus (patvirtinus) ieškovo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir tvartą nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovui, kaip skolininkui, jokie vykdymo veiksmai iš viso nebuvo atliekami (tuo metu – (duomenys neskelbtini) –jam nebuvo pradėta nė viena vykdomoji byla), nėra ir negali būti, taip pat jokia forma ir apimtimi nėra ir negalėjo būti nutarta dėl kokių nors pareiškėjo (antstolio) ir (ar) kitų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, pareiškėjas neturi teisės atstovauti kitiems išieškotojams kitose vykdomosiose bylose. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Paskolos sutartis ir iš jos kilę ieškovo ir atsakovų sudaryti sandoriai – Novacijos sutartis ir Preliminarioji sutartis, Aktas – yra negaliojantys. Pareiškėjas nėra šioje byloje kilusio ginčo šalis, jis taip pat neturi jokių daiktinių (materialiųjų) teisių į gyvenamąjį namą ir į tvartą, todėl tokia procesinė padėtis neužtikrins CPK 2 straipsnyje numatyto proceso. Tai kartu reiškia, jog šioje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas negalės sukelti ir nesukels pareiškėjui, kaip antstoliui, jokių materialinių teisinių pasekmių. Pareiškėjas nepagrįstai siekia sudaryti kuo daugiau nepatogumų ir tokiu būdu pasunkinti atsakovų padėtį ir kartu išskirtinai patenkinti savo asmeninį procesinį interesą vykdomojoje byloje, t. y. realizuoti procesines teises – gauti vykdymo išlaidas ir tai nepagrįstai kvalifikuoja kaip įtaką jo materialinėms teisėms ir pareigoms, dėl to šioje byloje pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam turėtų būti skirta bauda, kuri numatyta CPK 95 straipsnio 2 dalyje. Atsakovai teismo prašė įpareigoti pareiškėją antstolį į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 2 000,00 Eur dydžio užstatą suinteresuotų asmenų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui.

5. Ieškovas pateikė atsiliepimą byloje, prašė antstolio prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nors antstolis ir pateikė tam tikrus dokumentus apie atsakovo nekilnojamąjį turtą, vis dėlto antstolis nepateikė nė vieno įrodymo, kuris leistų spręsti, jog teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto antstolio materialiųjų teisių ir pareigų. Taikos sutartyje nenurodyta, kad pagal ją antstoliui atsiranda ar pasibaigia kokios nors materialiosios teisės ar pareigos. Atsakovas atsiskaitė su antstoliu – sumokėjo 300,00 Eur baudą ir 230,63 Eur vykdymo išlaidų. Tai reiškia, jog antstolio prašymas dėl proceso atnaujinimo neturi absoliučiai jokios prasmės, kadangi jokio išieškojimo atsakovo atžvilgiu antstolis nebegali vykdyti.

6. Atsakovai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje gautą 531,00 Eur sumą, kurią jam gera valia sumokėjo suinteresuoto asmens (atsakovo) sūnus, paskirstyti kitiems išieškotojams kitose vykdomosiose bylose neturi jokio teisinio pagrindo, pareiškėjo pateikti duomenys – kitų antstolių patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo vykdomojoje byloje – neturi jokios teisinės reikšmės, t. y. niekaip nesusiję su galimomis pareiškėjo materialinėmis teisėmis ir pareigomis šioje byloje. Kitose vykdomosiose bylose išieškotoja yra Lietuvos Respublika, kurios atstovė yra VMI. Taigi VMI nėra išieškotoja. VMI nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo nuo (duomenys neskelbtini) įgytų bei turimų nuosavybės teisių į ginčo turtą – gyvenamąjį namą ir tvartą. Šioje byloje antstolis, kaip pareiškėjas, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo išskirtinai tik vienu tikslu – dėl vykdymo išlaidų ir tokiu būdu vykdomojoje byloje gauti asmeninę finansinę naudą, pasipelnyti, atsakovo, kaip skolininko, sąskaita. Tokie antstolio veiksmai suponuoja išvadą, kad jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir turimais įgalinimais procese.

Šalies argumentai

7. Antstolis prašyme dėl papildomų įrodymų priėmimo nurodė, kad skolininko skola ir vykdymo išlaidos antstoliui iki šio prašymo parengimo dienos nėra visiškai išieškota / sumokėta, o antstolio areštas skolininko perleistam turtui yra panaikintas 2024 m. kovo 4 d., remiantis 2024 m. vasario 7 d. skolininko prašymu atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė į turtą buvo perleista trečiajam asmeniui ir turtas buvo išregistruotas skolininko vardu, todėl faktiškai šiuo metu skolininkui nepriklauso. Pareiškėjas teismui pateikė antstolių I. G., I. B., J. B., S. K., S. M., D. J. patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo (DOK-19213).

8. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad VMI neskundė antstolių patvarkymų, kuriais jie panaikino areštus ginčo gyvenamajam namui ir tvartui. VMI, kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi gyvenamasis namas ir tvartas šiuo metu nėra areštuoti, atsakovas nėra šio turto savininkas ir jo nuosavybės teisės į šį turtą Nekilnojamojo turto registre yra išregistruotos, todėl joks priverstinis išieškojimas valstybės naudai į šį turtą nebegali būti nukreiptas. Visi valstybės naudai išieškojimus iš atsakovo vykdę antstoliai yra panaikinę areštus gyvenamajam namui ir tvartui.

9. Trečiasis asmuo VMI teismo prašė atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024; įtraukti VMI suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. eA2-3727-1194/2024. Nurodė, kad kreditorės VMI teisių ir teisėtų interesų pažeidimas ir suinteresuotumas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024 šiuo atveju pasireiškia tuo, kad skolininkas (atsakovas), perleisdamas turtą, kuris jam priklauso kartu su sutuoktine (atsakove), gerokai sumažino savo turtą ir tokiu būdu – realias galimybes padengti savo prievoles valstybei, atstovaujamai VMI. Patvirtindamas taikos sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo, kurios patvirtinimo metu galiojo areštai, pritaikyti antstolių, vykdančių išieškojimą VMI naudai, teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi apsunkino galimybes išieškoti iš atsakovo, patvirtino bendrą skolininko turto sumažėjimą ir pažeidė VMI interesus. VMI iš skolininko arba teismo nebuvo gavusi informacijos apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1039-1150/2024, kuri buvo užbaigta taikos sutartimi, tad dėl objektyvių priežasčių negalėjo pareikšti prieštaravimų dėl tokio sandorio, kuris akivaizdžiai pažeidžia VMI interesus.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė nurodė, kad šioje byloje ji yra viena iš kreditorių, kurios naudai iš atsakovo yra išieškoma nepriemoka muitinei. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi atsakovo įsipareigojimų muitinei vykdymo patikrinimą, įvertinusi jo lėšomis skolos padengimą, nustatė, kad jo bendra mokestinė nepriemoka muitinei, 2024 m. balandžio 24 d. duomenimis, sudaro 9 920,44 Eur. Vilniaus teritorinė muitinė palaiko antstolio R. V. ir VMI pateiktus prašymus, nes kreditorių, tarp jų ir Vilniaus teritorinės muitinės, teisių ir teisėtų interesų pažeidimas pasireiškia tuo, kad skolininkas, perleisdamas turtą, kuris jam priklauso kartu su sutuoktine, gerokai sumažino savo turtą ir tokiu būdu realias galimybes padengti savo prievoles valstybei, atstovaujamai VMI, Vilniaus teritorinei muitinei. Patvirtindamas taikos sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo, kurios patvirtinimo metu galiojo areštai, pritaikyti antstolių, vykdančių išieškojimą kreditorių naudai, teismas apsunkino galimybes išieškoti iš skolininko ir pažeidė kreditorių interesus.

11. Tretieji asmenys antstoliai I. G., I. B., J. B., S. K., S. M., D. J. papildomų reikalavimų, paaiškinimų dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Vilniaus regiono apylinkės teismas Trakų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3727-1194/2024 nutarė atmesti prašymą netvirtinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024 patvirtintos taikos sutarties; priteisti atsakovams iš trečiojo asmens antstolio po 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti ieškovui iš trečiojo asmens antstolio 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas nurodė, jog pagrindinė gyvenamojo namo ir tvarto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini), t. y. dar negaliojant ginčo turto areštui. Atsakovai pripažino, kad vengė notariškai sudaryti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nėra ginčijamos Paskolos, Novacijos, Preliminarioji sutartys, turto perdavimo–priėmimo Aktas, antstolis jokių argumentų dėl šių įrodymų negaliojimo bylai nepateikė. Pripažinus turto pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, turi būti nustatytas ir įvardytas konkretus momentas, nuo kurio ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris būtų pripažintas galiojančiu. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje turto pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina galiojančia nuo (duomenys neskelbtini), iki kada turėjo būti notariškai pasirašyta ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo sandoris pripažįstamas galiojančiu nuo (duomenys neskelbtini), taigi iki turto arešto ginčo turtui pritaikymo, todėl pripažįstant turto pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu (duomenys neskelbtini) CPK 675 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios areštuoto turto perleidimo draudimą, nebuvo pažeistos, nes faktiškai turto nuosavybės teisė jau buvo perėjusi ieškovui ir turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo įvykdyta dar iki arešto ginčo turtui pritaikymo. Dėl to nėra pagrindo manyti, jog sudarius taikos sutartį trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Nenustačius, jog patvirtinant šalių taikos sutartį buvo pažeistos kreditorių materialiosios teisės, negalima naikinti galutinio teismo procesinio sprendimo – 2024 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024, sprendžiant, jog šiuo procesiniu sprendimu teismas pasisakė dėl į procesą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Vien procesinių teisių pažeidimas nėra pakankamas pagrindas.

15. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas konstatavo, kad jos yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, todėl šalims priteisiamos iš trečiojo asmens.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo antstolis R. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta priteisti bylinėjimosi išlaidas iš antstolio; prašo ieškovo ir atsakovų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas iš antstolio atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartyje atnaujinti civilinį procesą nurodė, kad teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, pačioje taikos sutartyje dėl pareiškėjų teisių ir pareigų tiesiogiai nepasisakyta, tačiau atsakovams priklausiusio ir valstybės naudai areštuoto turto perleidimas ieškovui teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu gali turėti įtakos įgyvendinant pareiškėjų, kaip atsakovo kreditorių, teises skolos priverstinio išieškojimo procese. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad tuo momentu, kai buvo sprendžiamas šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo klausimas, taip pat buvo išspręstas ir klausimas, ar taikos sutartimi nepažeidžiamos kitų suinteresuotų asmenų teisės. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės.

16.2. Ieškovas kreipdamasis į teismą neabejotinai matė Nekilnojamojo turto registro išraše įregistruotus areštus turtui ir naudodamasis advokato pagalba privalėjo suprasti ir įtraukti visus suinteresuotus trečiuosius asmenis į civilinę bylą, tačiau taip nesielgė. Taip pat ir atsakovai teikdami tvirtinti taikos sutartį neprašė įtraukti į bylą trečiųjų asmenų. Būtent ieškovo ir atsakovų tokie nesąžiningi veiksmai ir sąlygojo, kad siekiant apginti teises kilo poreikis kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

16.3. Prieš teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo antstolis bendravo su atsakovu ir jo atstovu ir ragino susimokėti skolą, tačiau buvo aiškiai atsakyta „pagalvosime“. Atsakovas skolos valstybei nemokėjo ir veikiausiai nebūtų mokėjęs, jeigu prašymas dėl civilinio proceso atnaujinimo teismui nebūtų pateiktas. Tai sprendžiama ir iš to, kad anksčiau su atsakovu taip pat ne kartą kalbėta ir jis ragintas sumokėti skolą valstybei, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovas yra skolingas valstybei dar nuo 2013 m. Atsakovas skolą antstolio vykdomojoje byloje sumokėjo tik po to, kai buvo pateikti antstolio ir VMI prašymai dėl proceso atnaujinimo, todėl tiek antstolis, tiek VMI elgėsi teisėtai ir turėjo visą teisę kreiptis į teismą prašydami atnaujinti procesą.

16.4. Atsakovai ir ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šalims bylos aplinkybės buvo žinomos, byloje spręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo nėra sudėtingas, todėl prašomos priteisti sumos yra per didelės ir neproporcingos. Išlaidos yra susidariusios išimtinai tik dėl atstovavimo prašymų atnaujinti procesą tenkinimo eigoje, o ne nagrinėjant bylą iš esmės. Už dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant atnaujintą bylą iš esmės jokių išlaidų priteisti nebuvo prašoma ir jokie dokumentai nepateikti. Kadangi antstolio ir VMI prašymai atnaujinti civilinį procesą buvo visiškai patenkinti, o bylos šalys, t. y. tiek ieškovas, tiek ir atsakovai tam aktyviai prieštaravo, t. y. turėjo priešingą suinteresuotumą šio klausimo sprendime, teismas neturėjo pagrindo bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas ir atsakovai patyrė dėl prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą nagrinėjimo, priteisti iš prašymus teikusių trečiųjų asmenų, dėl to nutartimi neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šalių suinteresuotumas bylos baigtimi dėl proceso atnaujinimo buvo priešingas, netenkinus ieškovo ir atsakovų prieštaravimų dėl prašymų dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, bet nusprendus tenkinti pareiškėjų prašymus atnaujinti procesą, iš prašiusių atnaujinti procesą trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų priteisti nėra pagrindo.

16.5. Be to, prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nesutikimą su patvirtinta taikos sutartimi reiškė tiek antstolis, tiek VMI bei su tuo sutiko Vilniaus teritorinė muitinė, kuri palaikė antstolio ir VMI poziciją, tačiau teismas visa apimtimi prašomas priteisti atstovavimo išlaidas priteisė tik iš antstolio.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai prašo trečiojo asmens antstolio atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta priteisti bylinėjimosi išlaidas iš antstolio, palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

17.1. Nei trečiasis asmuo antstolis, nei kiti tretieji asmenys šalių sandorių – Paskolos sutarties; Novacijos sutarties; Preliminariosios sutarties – ir aplinkybių dėl ieškovo nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir į tvartą atsiradimo ir jų pripažinimo momento, pagrindų neginčijo. Taip pat nei trečiasis asmuo antstolis, nei kiti tretieji asmenys neginčijo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžių, t. y. šalims suteiktų teisinių paslaugų ir atstovavimo šioje byloje turinio, apimčių. Šios bylos atveju proceso atnaujinimas tokia apimtimi ir tokiais pagrindais, kuriuos pasirinko apeliantas, buvo visiškai juridiškai beprasmis ir kartu pažeidė, prieštaravo CPK 7 straipsnyje numatytiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Tokiu būdu bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad būtent trečiasis asmuo – apeliantas – yra kaltas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.

17.2. Atskirajame skunde apeliantas nenurodė ir nepateikė jokių naujų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytų teiginių pagrįstumą. Priešingai, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje esančių įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertinimu, nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant su tuo susijusius įrodymus, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų ir esančių įrodymų pagrindu dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, apeliantas iš esmės neginčija aplinkybių dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų turinio ir apimčių, o tik deklaratyviai ir nepagrįstai teigia, kad tokios išlaidos nebūtų priteisiamos šalims. Tai kartu reiškia, jog atskirojo skundo faktinis pagrindas nėra aiškus ir tikslus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

18. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo trečiojo asmens antstolio atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3727-1194/20241 dalį, kuria buvo nutarta priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens antstolio, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

18.1. Ieškovo ir atsakovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl antstolio nepagrįstai inicijuoto teisminio proceso dėl taikos sutarties netvirtinimo, o tai lėmė, jog skundžiama nutartimi pasibaigusio proceso rezultatas yra nepalankus antstoliui, todėl jis privalo ieškovui ir atsakovams atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

20. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. byloje Nr. e2VP-5896-931/2022 išduotą vykdomąjį raštą dėl 300,00 Eur baudos išieškojimo valstybei iš skolininko atsakovo (t. 1, b. l. 112). Antstolis, vykdydamas minėtą teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, areštavo skolininko (atsakovo) turtą – gyvenamąjį namą ir tvartą. Atsakovas antstoliui pateiktu 2024 m. vasario 4 d. prašymu dėl turto arešto panaikinimo prašė panaikinti gyvenamojo namo ir tvarto areštą, kadangi pagal teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024 areštuotas nekilnojamasis turtas nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise skolininkui (atsakovui) ir atsakovei nuosavybės teise nepriklauso ir priklauso kitam asmeniui – ieškovui, kuriam jokie vykdymo veiksmai neatliekami.

22. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis (pareiškėjas) 2024 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024; padaryti įrašą turtui Nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu; imtis priemonių teismo iniciatyva užtikrinti, kad neteisėtai perleistas turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims; spręsti dėl suinteresuotų asmenų, t. y. atsakovo kreditorių VMI, taip pat Vilniaus teritorinės muitinės, taip pat antstolių, vykdančių išieškojimą iš atsakovo, t. y. antstolio R. V., antstolio I. G., antstolės I. B., antstolės J. B., antstolės S. K., antstoliio D. J., antstolio S. M., įtraukimo į civilinį procesą trečiaisiais asmenimis; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje Nr. eA2-3727-1194/2024 antstolio prašymą tenkino ir nutarė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024 pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl sandorio pripažinimo galiojančiu (sudarytu) ir dėl nuosavybės teisės pripažinimo; įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis VMI ir Vilniaus teritorinę muitinę, antstolius R. V., I. G., I. B., J. B., S. K., S. M., D. J..

24. Išnagrinėjęs atnaujintą civilinę bylą Nr. eA2-3727-1194/2024 pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovams iš apelianto po 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš apelianto priteisė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Ieškovas pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad jas sudaro „Dokumentų analizė ir teisinės konsultacijos (civilinė byla Nr. eA2-3727-1194/2024) (Sąskaita PS Nr. 0222)“ – 400,00 Eur ir „Atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimas ir pateikimas teismui (civilinė byla Nr. eA2-3727-1194/2024) (Sąskaita PS Nr. 0222)“ – 600,00 Eur (DOK-19112) iš viso 1 000,00 Eur.

26. Atsakovai šioje byloje prašė priteisti 100,00 Eur – už teisines konsultacijas dėl proceso atnaujinimo; 100,00 Eur – už bylos duomenų įvertinimą ir galimų sprendinių pateikimą; 2 000,00 Eur – už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jo priedų parengimą bei pateikimą; 100, 00 Eur – už papildomų duomenų surinkimą; 100,00 Eur – už prašymo dėl įrodymų pridėjimo ir jo priedų parengimą bei pateikimą. Iš viso su PVM – 2 904,00 Eur (PVM 504,00 Eur) (DOK-17283).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstym, po to, kai buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas ir byla išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme

27. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė tik proceso atnaujinimo klausimą, kuris nėra sudėtingas; tenkino apelianto ir VMI prašymus dėl proceso atnaujinimo, todėl negalėjo tokiu būdu paskirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi tiek apelianto, tiek ir VMI prašymai dėl proceso atnaujinimo buvo teismo patenkinti, o ieškovo ir atsakovų nesutikimai su apelianto ir VMI prašymu atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą atmesti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais iš esmės nesutinka, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas, t. y. patikrinama, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai išspręsti teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi. Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

29. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į aptartas CPK nuostatas reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo išspręstas procesinis klausimas dėl proceso atnaujinimo ir dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į šią nagrinėjamą civilinę bylą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi tenkino apelianto prašymą dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad minėta nutartimi atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą tokiu būdu apeliantui buvo priimtas palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad teismui išnagrinėjus civilinę bylą, kurioje atnaujintas procesas, teismas priima vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų ir šiuo sprendimu nusprendžia dėl bylos baigties.

30. Apeliantas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų) pagrindu kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024, remdamasi tuo, kad taikos sutartimi skolininkui perleidus nuosavybę į areštuotą nekilnojamąjį turtą areštavusioms institucijoms, t. y. antstoliams, tarp kurių yra ir apeliantas, kyla pareiga panaikinti areštą turtui, taip pat netenkama teisės nukreipti skolos išieškojimo į turtą ir kreditoriams gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto ir antstoliui sprendimų vykdymo procese numatytą atlygį už atliktą darbą.

31. Pirmosios instancijos teismas atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjęs bylą iš esmės nustatė, kad antstolė I. B. nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. buvo areštavusi ½ gyvenamojo namo ir tvarto. Pagrindinė gyvenamojo namo ir tvarto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini), t. y. dar negaliojant ginčo turto areštui. Atsakovai pripažino, kad vengė notariškai sudaryti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nebuvo ginčijamos Paskolos, Novacijos, Preliminarioji sutartys, turto perdavimo–priėmimo Aktas, antstolis jokių argumentų dėl šių įrodymų negaliojimo bylai nepateikė. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje turto pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina galiojančia nuo (duomenys neskelbtini), iki kada turėjo būti notariškai pasirašyta ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka, be to, iki šios datos ginčo turtas ieškovui buvo perduotas realiai valdyti. Teismas laikė, jog pripažįstant turto pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu (duomenys neskelbtini) CPK 675 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios areštuoto turto perleidimo draudimą, nebuvo pažeistos, nes faktiškai turto nuosavybės teisė buvo perėjusi ieškovui ir turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo įvykdyta dar iki arešto ginčo turtui pritaikymo, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog sudarius taikos sutartį pareiškėjų teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti.

32. Taigi konkrečiu atveju civilinės bylos procesinis rezultatas yra toks, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą netvirtinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024 patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties atmetė. Todėl šis klausimas ir buvo išnagrinėtas iš esmės, o ne klausimas dėl apelianto prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Taigi šiuo aspektu apelianto argumentai, kad jo prašymą teismas tenkino, nepagrįstas. Be to, apeliantas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo ir atsakovų bylinėjimosi išlaidos susidarė vien tik dėl to, kad pastarieji nesutiko su prašymu atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovo ir atsakovų procesinius dokumentus, kuriuose šalys nurodė nesutinkančios su apelianto prašymu atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, pažymi, kad bylos šalys nesutiko ne tik su apelianto prašymu atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, bet ir iš esmės su apelianto prašymu netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024. Taigi spręsti, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovai pasisakė tik dėl procesinio klausimo, t. y. tik dėl nesutikimo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, nėra teisinio pagrindo.

33. Be to, pasisakant dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų) pagrindu, pažymėtina, kad pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bylos šalies (ieškovo, atsakovo) ar įtraukto į bylą trečiojo asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).

34. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina antstolio įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu pagrįstumo. Tačiau pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, pavyzdžiui, materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo baigtimi turi tie asmenys, dėl kurių teisių ir pareigų apimties nusprendžiama teismo sprendimu bei kurių teisės ir (ar) pareigos tiesiogiai susijusios su vykdymo proceso metu parduotu ginčo turtu. Tokiais asmenimis galėtų būti asmenys, kurie turi suinteresuotumą ginčo turtu, iš kurio vykdomas išieškojimas; buto pardavimo verte; kurių nuosavybės teisė į turtą vykdymo procese suvaržoma ar esant kitoms materialinį teisinį suinteresuotumą patvirtinančioms aplinkybėms. Jos turi būti susijusios su parduodamo turto priklausomybe, verte, iš pardavimo gautų lėšų panaudojimu ar kitą. Taigi materialiai suinteresuotais asmenimis gali būti skolininkas, išieškotojas, turto savininkas, hipotekos kreditorius ir kiti asmenys, kurių materialinėms teisėms ir (ar) pareigoms turto pardavimas ar kiti vykdymo veiksmai turėtų įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013).

35. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. byloje Nr. e2VP-5896-931/2022 išduotą vykdomąjį raštą dėl 300,00 Eur baudos išieškojimo valstybei iš skolininko (atsakovo). Antstolis, vykdydamas minėtą teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, areštavo skolininko (atsakovo) turtą – gyvenamąjį namą ir tvartą. Remiantis byloje esančiais duomenimis 2024 m. vasario 14 d. į antstolio sąskaitą atsakovo sūnus M. K., ir dėl to byloje ginčo nėra, atliko 50,00 Eur įmoką mokėjimo paskirtyje nurodęs vykdomosios bylos numerį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 57). Taigi iš esmės pradėjo mokėti skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. byloje Nr. e2VP-5896-931/2022 išduotą vykdomąjį raštą dėl 300,00 Eur baudos išieškojimo valstybei. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2024 m. kovo 1 d. galutinai atsiskaitė su kreditore VMI. Kadangi prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantas pateikė 2024 m. vasario 19 d., nors įmoką atsakovas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. byloje Nr. e2VP-5896-931/2022 išduotą vykdomąjį raštą dėl 300,00 Eur baudos išieškojimo valstybei pradėjo mokėti nuo 2024 m. vasario 14 d. ir galutinai atsiskaitė 2024 m. kovo 1 d., todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas turėjo įsivertinti galimybes dėl skolininko ketinimų įvykdyti teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prieš teikiant prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Be to, apeliacinės instancijos teismas išklausęs 2024 m. liepos 2 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą nustatė, kad bylos teismo posėdyje nagrinėjimo iš esmės metu buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio pašalinimo iš civilinės bylos. Antstolis teismo posėdžio metu tuo klausimu pasisakė, kad vykdomoji byla, kurioje jis vykdė išieškojimą VMI naudai, yra baigta. Paaiškino, kad procesas yra pradėtas pagal jo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir jeigu šis procesas jam gali sukelti kokių nors teisnių pasekmių, t. y. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ar panašiai. Tokiu atveju jis turės suinteresuotumą šia byla ir neturėtų būti iš jos pašalintas. Tačiau jeigu bylos šalys, t. y. ieškovas, atsakovai, pareiškimų dėl bylinėjimosi išlaidų nereikš, tuomet jis sutinka būti pašalintas iš šios civilinės bylos (teismo posėdžio garso įrašas nuo 0.12.28 iki 0.13.13).

36. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakovų atstovo, ieškovo atstovo prašymą dėl antstolio pašalinimo iš bylos, 2024 m. liepos 2 d. protokoline nutartimi nusprendė prašymų netenkinti ir antstolio iš bylos nepašalino nurodydamas, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šiuo atveju yra aktualus, juo labiau, kad byla pradėta pareiškėjo antstolio prašymu, be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nustatymo klausimas taip pat lieka aktualus (teismo posėdžio garso įrašas nuo 0.13.14 iki 0.13.45). Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl to, kad vykdomoji byla buvo įvykdyta ir areštas atsakovo nekilnojamajam turtui buvo panaikintas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikėtina, apeliantas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, tik patirtų bylinėjimosi išlaidų ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nustatymo klausimais.

37. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį ir paskirsčius bylinėjimosi išlaidas apeliantas atskirajame skunde argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas jam priteisė nepagrįstai per dideles išlaidas; kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra susidariusios išimtinai tik dėl atstovavimo prašymų atnaujinti procesą tenkinimo eigoje, o ne nagrinėjant bylą iš esmės; už dalyvavimą teismo posėdyje nagrinėjant atnaujintą bylą iš esmės jokių išlaidų priteisti nebuvo prašoma ir jokie dokumentai nepateikti; be to, tiek VMI, tiek ir Vilniaus teritorinė muitinė palaikė antstolio reikalavimus.

38. Remiantis CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

39. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

40. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (ne) pagrįstumą įvertino bylai šalių pateiktus procesinius dokumentus: ieškovo 2024 m. kovo 13 d. pateiktą atsiliepimą į pareiškėjo (apelianto) prašymą dėl proceso atnaujinimo (DOK-16295), kurį sudaro vienas procesinis dokumentas; ieškovo 2024 m. balandžio 5 d. rašytinius paaiškinimus (DOK-21923), kuriuos sudaro vienas procesinis dokumentas. Atsakovo pateiktą 2024 m. kovo 4 d. atsiliepimą į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ir kartu su prašymu pridėtais įrodymais, kuriuos sudaro 41 dokumentas (pridėti įrodymai), kuriais atsakovai grindžia savo atsiliepime į apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo argumentus (DOK-14435). Be atsiliepimo, atsakovai taip pat civilinei bylai 2024 m. kovo 8 d. yra pateikę ir papildomus įrodymus (DOK-15752) (4 dokumentai), kuriais atsakovai siekė pagrįsti argumentus dėl apelianto suinteresuotumo bylos baigtimi. Kadangi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) visos išieškotinos sumos buvo išieškotos, todėl antstolis panaikino gyvenamajam namui ir tvartui taikytą areštą. Atsakovai pateikė bylai ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1293-580/2024, kurioje buvo spręstas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties pagrįstumo, kuria teismas paliko nenagrinėtus pareiškėjo (atsakovo) skundus dėl antstolio R. V. neveikimo ir antstolio procesinių veiksmų. Taip pat 2024 m. birželio 14 d. pateikė duomenis dėl kitoje byloje įvykusio vykdomosios bylos užbaigimo (DOK-38004). Atsakovai 2024 m. liepos 2 d. pateikė prašymą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pateikdami papildomus įrodymus (5 dokumentus) (DOK-41181). Atsakovai 2024 m. kovo 15 d. teikė papildomus įrodymus (DOK-17278) grįsdami argumentus, kad, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigus, pareiškėjas antstolis panaikino gyvenamajam namui ir tvartui taikytus areštus. Dėl to Turto arešto aktų registre nurodyto nekilnojamojo turto areštas taip pat jau yra išregistruotas (TAAR išrašo 9.2.2 punktas). Atsakovai 2024 m. kovo 26 d. ir 2024 m. kovo 25 d. teikė rašytinius paaiškinimus dėl apelianto piktnaudžiavimo procesu ir VMI pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo. Aptariamu atveju šalys aktyviai veikė bylos nagrinėjimo procese, teikdamos procesinius dokumentus, kuriais grindė savo atsikirtimus į apelianto pareikštus reikalavimus.

41. Taigi kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

42. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

43. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus šalių procesinius dokumentus dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad patikrinus LITEKO duomenis civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024, kurioje teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį nustatyta, kad tiek ieškovui, tiek ir atsakovams atstovavo tie patys advokatai, kaip ir šioje civilinėje byloje, kurioje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo apelianto pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024 ir prašymą taikos sutarties netvirtinti. Taigi atsižvelgiant į tai, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024, tiek atnaujintos civilinės bylos nagrinėjimo metu šalims atstovavo tie patys atstovai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir apeliantui nepagrįstai priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas.

44. Ieškovas 2024 m. kovo 26 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, duomenis apie tai, kad už paslaugas yra sumokėta 2024 m. kovo 25 d., iš to matyti, kad šias išlaidas sudaro „Dokumentų analizė ir teisinės konsultacijos (civilinė byla Nr. eA2-3727-1194/2024) (Sąskaita PS Nr. 0222)“ – 400,00 Eur ir „Atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimas ir pateikimas teismui (civilinė byla Nr. eA2-3727-1194/2024) (Sąskaita PS Nr. 0222)“ – 600,00 Eur (DOK-19112). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors bendra prašoma priteisti 1 000,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2. punkte nurodyto maksimalaus dydžio 5 045,50 Eur (2,5 x 2 018,20 Eur šiuo atveju 2023 m. III ketvirtis), tačiau, atsižvelgus į tai, kad ieškovui tiek civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024, tiek ir civilinėje byloje Nr. eA2-3727-1194/2024 atstovavo tas pats advokatas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašyme dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nurodytas punktas – „Dokumentų analizė ir teisinės konsultacijos (civilinė byla Nr. eA2-3727-1194/2024) (Sąskaita PS Nr. 0222)“ – 400,00 Eur – nėra pagrįstas. Kadangi ieškovui atstovavęs advokatas su civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024 esančia medžiaga jau buvo susipažinęs, o atnaujintoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas netvirtinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024 patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties, todėl konkrečiu atveju nėra detalizuota, kokią dokumentų analizę ir teisines konsultacijas atliko ieškovo atstovas atstovaudamas ieškovui civilinėje byloje Nr. eA2-3727-1194/2024 ir duomenų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamo klausimo sudėtingumą ir kitas aplinkybes mano, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir priteisti ieškovui iš apelianto 600,00 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą ir pateikimą teismui (Sąskaita PS Nr. 0222).

45. Atsakovai 2024 m. kovo 15 d. pateikė prašymą, 2024 m. kovo 15 d. pinigų priėmimo kvitą apie sumokėtas lėšas dėl bylinėjimosi išlaidų, iš jų matyti, kad atsakovai šioje byloje prašė priteisti 100,00 Eur – už teisines konsultacijas dėl proceso atnaujinimo; 100,00 Eur – už bylos duomenų įvertinimą ir galimų sprendinių pateikimą; 2 000,00 Eur – už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jo priedų parengimą bei pateikimą; 100,00 Eur – už papildomų duomenų surinkimą; 100,00 Eur – už prašymo dėl įrodymų pridėjimo ir jo priedų parengimą bei pateikimą; iš viso su PVM – 2 904,00 Eur (PVM 504,00 Eur) (DOK-17283). Taigi jau minėta, kad atsakovams tiek civilinėje byloje Nr. e2-1039-1150/2024, tiek ir civilinėje byloje Nr. eA2-3727-1194/2024 atstovavo tas pats atstovas advokatas. Šiuo atveju atsakovų prašoma priteisti 2 904,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nors ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2. punkte nurodyto maksimalaus dydžio 5 045,50 Eur (2,5 x 2 018,20 Eur šiuo atveju 2023 m. III ketvirtis), tačiau darytina išvada, kad yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 100,00 Eur – už teisines konsultacijas dėl proceso atnaujinimo; 100,00 Eur – už bylos duomenų įvertinimą ir galimų sprendinių pateikimą prašoma priteisti bendra 200,00 Eur suma nepagrįsta tuo aspektu, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą teismas bylą nagrinėja pakartotinai, todėl yra pagrindo vertinti, kad visos aplinkybės, susijusios su atnaujintos bylos nagrinėjimu, atsakovų atstovui buvo žinomos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes nusprendžia, kad yra pagrindas sumažinti bylinėjimosi išlaidas ir atsakovams iš apelianto priteisti po 1 131,00 Eur (2 200,00 x 21 procentas PVM (462,00) viso 2 662,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

46. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kitą). Tiek Rekomendacijose nurodyti kriterijai, tiek nagrinėjamam klausimui suformuota kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teismas, įvertinęs konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į byloje teikiamų teisinių paslaugų apimtis, pobūdį, gali priteisti tiek didesnį nei Rekomendacijose nurodytą maksimalų rekomenduojamą bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek ir mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu šis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-191-553/2023).

47. Apelianto vertinimu, tiek VMI, tiek ir Vilniaus teritorinė muitinė palaikė antstolio reikalavimus dėl proceso atnaujinimo ir dėl taikos sutarties netvirtinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik iš apelianto priteisė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės teismo procesas dėl proceso atnaujinimo buvo pradėtas antstolio iniciatyva dėl antstolio nurodytų aplinkybių. Pagal pateiktus duomenis teismo iniciatyva į atnaujintą bylos nagrinėjimo procesą įtraukti tretieji asmenys, t. y. VMI, Vilniaus teritorinė muitinė nors ir nurodė aplinkybes dėl apelianto pateikto prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dėl suinteresuotumo, tačiau iš esmės pagal pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė antstolio prašymas atnaujinti procesą. Tretieji asmenys tiek VMI, tiek Vilniaus teritorinė muitinė bylos nagrinėjimo metu nurodę savo poziciją, jokių papildomų paaiškinimų, procesinių dokumentų neteikė, o tretieji asmenys antstoliai I. G., I. B., J. B., S. K., S. M., D. J. atnaujintos bylos nagrinėjime buvo pasyvūs, nereiškė jokių reikalavimų, neteikė paaiškinimų (šios nutarties 9–11 punktai). Todėl įvertinus aplinkybę, kad procesas atnaujintas apelianto prašymu, įvertinus aplinkybes dėl teiktų procesinių dokumentų, lėmusių bylinėjimosi išlaidų susidarymą (šios nutarties 22–26 punktai), nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo tik iš apelianto yra nepagrįsta ir neteisėta.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, pateiktų dokumentų kiekį, jų turinį, keliamus klausimus, dėstomus argumentus, bylos nagrinėjimo trukmę, aktualią teismų praktiką, teisinį reguliavimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų visa apimtimi.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi, išnagrinėjęs bylą iš esmės, netinkamai išsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo / paskirstymo klausimą, nes priteisė nepagrįstai per dideles bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens, todėl yra pagrindas jas sumažinti. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį pakeisti – priteisti atsakovams iš trečiojo asmens po 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš trečiojo asmens priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto atskirasis skundas tenkintas iš dalies, dėl to iš ieškovo ir atsakovų jam priteistinas proporcingos dalies apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Apeliantas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl klausimas dėl apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

52. Apeliacinės instancijos teisme gautas 2024 m. rugpjūčio 26 d. atsakovų prašymas, 2024 m. rugpjūčio 20 d. kvitas apie lėšų sumokėjimą (DOK-9938) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Prašyme nurodo, kad nagrinėjant šią bylą apeliacinėje instancijoje atsakovai patyrė 2 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. I ketvirtis – bruto 2 161,00 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 864,40 Eur (0,4 × 2 161,00 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą rekomenduojamą maksimalų priteistiną dydį. Apeliantas atskirąjį skundą teikė tik dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl, vertinant ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą byloje, pateikto atsiliepimo apimtį, turinį, argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų ir kita spręstina, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.

54. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies tenkinti atskirąjį skundą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į aptartą atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą mažintinos. Taigi atsižvelgiant į apelianto ginčytos atsakovų bylinėjimosi išlaidų sumos priteistą dydį 2 662,00 Eur laikytina, kad dalyje dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinta 8 procentai atskirojo skundo reikalavimų. Todėl iš apelianto atsakovams priteistina po 397,63 Eur (864,40 Eur – 8 procentai iš viso 795,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

55. Apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovo 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nurodo, kad patyrė 1700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašo šią sumą priteisti iš apelianto. Kartu su prašymu dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovas pateikė 2024 m. rugpjūčio 24 d. susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų patvirtinimo ir sumokėjimo atidėjimo su jį atstovavusiu advokatu. Susitarime nurodoma, kad šio susitarimo šalys susitaria ir patvirtina, kad byloje ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1700,00 Eur – už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui (1 punktas); šalys patvirtina ir pripažįsta aplinkybę, kad šio susitarimo sudarymo dieną ieškovas nurodytų bylinėjimosi išlaidų atstovui nėra sumokėjęs (2 punktas); ieškovas taip pat patvirtina, kad atlygį už byloje jam suteiktas teisines paslaugas, t. y. 1700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokės atstovui ateityje, bet ne vėliau, kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio susitarimo sudarymo momento (3 punktas); atstovas priima ir patvirtina šį ieškovo įsipareigojimą dėl 1 700,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo ateityje (4 punktas); suėjus šio susitarimo terminui, ieškovo įsipareigojimo dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo ateityje įvykdymo užtikrinimui ieškovas privalo (turi) išduoti atstovui paprastąjį neprotestuotą vekselį 1 700,00 Eur sumai, o vekselio neišdavus bylinėjimosi išlaidų nesumokėjus ieškovas moka atstovui netesybas – po 10,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną (5 punktas); šis susitarimas ir jo tekstas, jo prasmė šalims yra išaiškinti, aiškūs ir suprantami (6 punktas).

56. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

57. Atsižvelgiant į naujai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašanti šalis nepateikia teismui įrodymų apie tai, kad bylinėjimosi išlaidos buvo realiai sumokėtos, pavyzdžiui tai patvirtinančio dokumento – mokėjimo pavedimo, kvito ar kitą, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs 2024 m. rugpjūčio 24 d. susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų patvirtinimo ir sumokėjimo atidėjimo su jį atstovavusiu advokatu nusprendžia, kad ieškovo teismui pateiktas susitarimas yra pakankamas pagrindas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

58. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašanti šalis faktiškai sumokėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (kvitą, banko išrašą ir pan.), ar sudarė su ją byloje atstovavusiu atstovu susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo atidėjimo, teismui įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į byloje teikiamų teisinių paslaugų apimtis, pobūdį, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama dėl galimybės priteisti tiek didesnį nei Rekomendacijose nurodytą maksimalų rekomenduojamą bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek ir mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu šis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-191-553/2024).

59. Taigi atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, į CPK 98 straipsnio 2 dalį, į Rekomendacijų 7 punktą, kuriame rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. I ketvirtis – bruto 2 161,00 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 864,40 Eur (0,4 × 2 161,00 Eur) ir nustatomas pagal šios nutarties, kuria paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą. Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą rekomenduojamą maksimalų priteistiną dydį. Minėta, kad apeliantas atskirąjį skundą teikė tik dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl vertinant ankstesnį (pakartotinį) ieškovo atstovo dalyvavimą byloje, pateikto atsiliepimo apimtį, turinį, argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitą spręstina, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.

60. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies tenkinti atskirąjį skundą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį 1 700,00 Eur už atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą parengimą, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Taigi atsižvelgiant į apelianto ginčytos ieškovo bylinėjimosi išlaidų sumos priteistą dydį 600,00 Eur laikytina, kad dalyje dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tenkinta 40 procentų atskirojo skundo reikalavimų. Todėl iš apelianto ieškovui priteistina 518,64 Eur (864,40 Eur – 40 procentų viso 518,64 Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

61. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs sumažinti ieškovo nurodomas bylinėjimosi išlaidas, pakeičia 2024 m. rugpjūčio 24 d. susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų patvirtinimo ir sumokėjimo atidėjimo 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytos sumos dydį į šia nutartimi priteistą 518,64 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą parengimą dydį ir nustato, kad ieškovas pagal 2024 m. rugpjūčio 24 d. susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų patvirtinimo ir sumokėjimo atidėjimo jį atstovavusiam atstovui įsipareigoja sumokėti pagal susitarimo 1, 3, 4, 5 punktus 518,64 Eur sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria tenkinti atsakovų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų R. K. ir V. K., ieškovo S. L. prašymus tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovams R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 131,00 Eur (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt vieną eurą ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovams R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 397,63 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 518,64 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė