- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- ATP-648-309/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02171-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuria (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto V. Č. 2013 m. liepos 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir R. M. skundo netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto V. Č. 2013 m. liepos 5 d. nutarimu R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį – 1000 litų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad 2013 m. birželio 30 d. 9.32 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai, t. y. aplenkė miesto maršrutinį autobusą kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešpriešinį eismą, baigdamas lenkimą nerodė posūkio signalo, staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį, dėl ko sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, kadangi autobuso vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti. Tuo R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 28, 88.2, 106, 122, 133, 141.4 punktus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto 2013 m. liepos 5 d. nutarimą ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo priimta nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas. ATPK 284 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jį padaręs, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaltininkui inkriminuojami Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu rysiu su kilusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-10/2012).
ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje yra aiškiai nustatyta ir išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-400-152/2013).
Pasak apelianto, teisės normos ir teismų formuojama praktika aiškiai ir įsakmiai nurodo, kad pareigūnas (organas) nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą privalo išsiaiškinti, nustatyti ir įrodyti, kad asmuo yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo: nustatyti ir įrodyti, kad pažeidėjas tyčia, iš chuliganiškų paskatų, siekdamas tam tikrų pasekmių ar tikslų, pavojingai vairavo transporto priemonę, atliko pavojingą manevravimą, staiga stabdė priešais kitą transporto priemonę, tuo sukeldamas pavojų visuomenei ar eismo saugumui. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nei institucija, priėmusi nutarimą, nei apylinkės teismas neatliko pareigos neginčijamai, besąlygiškai ir neabejotinai nustatyti ir įrodyti padaryto administracinio teisės pažeidimo faktą ir administracinio teisės pažeidėjo kaltę dėl jo padarymo.
Mano, kad apylinkės teismas neišsamiai, neobjektyviai, šališkai tyrė bylos aplinkybes, surinko ir patikrino ne visus įrodymus tiek kaltinančius, tiek teisinančius jį, surinktus įrodymus vertino pažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių normų reikalavimus, todėl padarė nemotyvuotas, klaidingas išvadas įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu dėl jo kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Apelianto vertinimu, teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės, neatitinka tikrovės, realiai buvusių faktinių aplinkybių. Teismo nutartyje visur pabrėžiama, kad jis atliko lenkimo manevrą, kirto ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priepriešinį eismą, baigdamas lenkimą, nerodė posūkio signalo, staiga stabdė savo vairuojamą automobilį, dėl ko sukėlė pavojų eismo saugumui ir žmonių saugumui, kadangi autobuso vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atmeta aplinkybes ir priežastis, kurios lėmė taip vadinamo ir teismo konstatuojamo lenkimo manevro atlikimą, ištisinės ženklinimo linijos, žyminčios priešpriešinio eismo juostas, kirtimą ir tariamą staigų stabdymą priešais autobusą, dėl ko pastarojo vairuotojas taip pat turėjęs staiga stabdyti ir tai sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui. Apylinkės teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais - tai liudytojų D. R. (policijos pareigūno, surašiusio protokolą), J. P. (autobuso vairuotojo) parodymais, iš dalies vaizdo įrašu, nemotyvuotai visiškai atmesdamas jį teisinančius įrodymus, taip pat nesiėmė priemonių ir nesurinko visų galimų įrodymų, kurie butų leidę pilnai ir išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė faktines aplinkybes, kad „lenkimo“ manevras, ištisinės linijos kirtimas ir išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą buvo atliktas esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, kad išvengti susidūrimo su apsaugos automobiliu, kuris staiga išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, (duomenys neskelbtini) mieste, priešais jo vairuojamą automobilį. Toks manevras buvo būtinas, siekiant išvengti susidūrimo su apsaugos automobiliu, ir kitomis priemonėmis to pasiekti nebuvo įmanoma. Priešingai - atliekant kitokį manevrą tuo metu buvusiomis sąlygomis galėjo įvykti eismo įvykis, trenkiantis į apsaugos automobilį ar priekyje važiuojantį autobusą. Apylinkės teismas šiuos argumentus atmetė vadovaudamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, kad 2013 m. birželio 30 d. apie 9.30 val. apsaugos tarnybos ekipažai į iškvietimus nevyko ir avarinių situacijų tuo metu nebuvo. Tačiau apylinkės teismas visiškai nepaaiškinamai ir be pagrindo atmeta vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, kad tuo laiku apsaugos automobilis pravažiuoja pro autobusą jam pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę. Priešingai, apylinkės teismas daro išvadą, kad apsaugos automobilis negalėjo sukelti avarinės situacijos, nors į (duomenys neskelbtini) gatvę jis pravažiavo po to, t. y. pravažiavus jo vairuojamam automobiliui ir autobusui. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro pareigūnas, teisme apklaustas kaip liudytojas, D. R., nurodė, kad nutarimas dėl chuliganiško vairavimo buvo surašytas gavus pranešimą dėl chuliganiško vairavimo ir peržiūrėjus vaizdo įraše užfiksuotus duomenis. Apeliantas mano, kad iš to galima daryti pagrįstą išvadą, jog policijos pareigūnas jau buvo priėmęs sprendimą surašyti nutarimą dėl chuliganiško vairavimo, nesvarbu koks bus jo pateiktas paaiškinimas dėl eismo taisyklių pažeidimo aplinkybių. Tai patvirtina ir paties policijos pareigūno D. R. teisme duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad aiškintis ir važiuoti į eismo taisyklių pažeidimo vietą jis nematęs reikalo, nes tai nebuvo eismo įvykis ir kaltę jis nustatęs kabinete. Tačiau kaip jau minėta pareigūnas privalo pilnai, visapusiškai, nešališkai nustatyti ir įrodyti asmens kaltę dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir bet koks eismo įvykis ir eismo taisyklių pažeidimas pagal Kelių eismo taisykles turi būti traktuojamas vienodai ir įrodinėjamas taikant vienodus metodus, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu visumoje. Vaizdo įraše yra užfiksuoti tik duomenys, kurie vyko po apsaugos automobilio sukeltos avarinės situacijos. D. R. taip pat nurodė, kad tokios avarinės situacijos tyrimo galimybės jis nematęs, nes dėl to esą niekas nesiskundė. Pasak apelianto, visas šias aplinkybes jis nurodė dar (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biure duodamas paaiškinimus policijos pareigūnui D. R. ir dar nematęs vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, ir tai apelianto vertinimu, paneigia apylinkės teismo išvadas, kad jo parodymai yra nenuoseklūs, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Be to, nepaaiškinamai atrodo D. R. parodymai apylinkės teisme, kad jis (R. M.) reaguodamas į autobuso vairuotojo garsinį signalą iškišo ranką per savo vairuojamo automobilio lango stiklą ir autobuso vairuotojui parodė nepagarbų ženklą, kaip nurodo iškeltą viršutinį pirštą į viršų. Toliau D. R. aiškina, kad jei nebūtų šio parodyto ženklo, Kelių eismo taisyklių pažeidimas būtų vertinamas atitinkamai pagal kitą ATPK straipsnį. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą niekur nebuvo nurodoma, kad jis būtų parodęs kokį tai nepagarbos ženklą ir teisme šie duoti parodymai turi būti vertinami tik kaip policijos pareigūnų noras pateisinti priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, norą „pritempti“ faktines aplinkybes prie atitinkamo administracinio teisės pažeidimo straipsnio. Juo labiau, kad dėl šio esą nepadoraus gesto jo nebuvo klausiama policijoje, dėl jo paaiškinimo policijoje nedavė ir liudytojas J. P., vėliau apklaustas tik teisme. Tiek teisme, tiek policijoje jis (apeliantas) nurodė, kad ranką iškišo norėdamas parodyti būtent autobuso vairuotojui, kad jis suksiąs į kairę iš (duomenys neskelbtini), o autobuso vairuotojas galėtų laikytis ir kuo arčiau važiuojamos dalies dešinės.
Pasak apelianto, apylinkės teismas konstatavo, kad jis tyčia, iš chuliganiškų paskatų vairavo automobilį ir staiga stabdė priešais autobusą, tuo sukeldamas pavojų žmonių ir eismo saugumui. Tokias išvadas teismas faktiškai padarė tik vadovaudamasis liudytojų D. R. parodymais (jis daro išvadą, kad autobuso vairuotojas turėjęs staiga stabdyti, nes „į priekį palinko vaizdo registratoriaus vaizdas“) ir J. P. parodymais „stabdžiau staiga, kad išvengčiau susidūrimo nors autobuso ratai nešliaužė, važiavau ne daugiau 20 km/h greičiu, degė raudonos spalvos šviesoforo signalas“. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas visiškai atmetė video registratoriaus užfiksuotas aplinkybes: tai kad nuo autobuso stabdymo pradžios iki visiško jo sustojimo praeina 5 sekundės; nuo autobuso stabdymo iki jo visiško sustojimo autobusas pravažiuoja apie 25 metrus (ši aplinkybė buvo nustatinėjama savarankiškai). Teismui buvo pateiktas prašymas kviesti į teismo posėdį ir apklausti specialistą, kad nustatyti ar galima traktuoti staigų transporto priemonės stabdymą, atsižvelgiant į nustatytas objektyvias aplinkybes: autobusas važiuoja 20 km/h greičiu; nuo jo stabdymo pradžios iki visiško sustojimo praeina 5 sekundės; nuo jo stabdymo pradžios iki visiško sustojimo autobusas pravažiuoja apie 25 metrus. Apylinkės teismas tokį prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, atlikęs surinktų įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nėra pilnai, besąlygiškai ir neginčijamai įsitikinęs priimamo sprendimo pagrįstumu, kadangi nurodė „atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad tenkinti R. M. skundo nėra pagrindo...“.
Apeliantas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, mano, kad nei institucija, surašiusi nutarimą, nei apylinkės teismas nesiėmė visų įstatymais numatytų priemonių ir būdų, kad aiškiai, neginčijamai, neabejotinai, nešališkai būtų įrodyta asmens kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, be to apylinkės teismas nepašalino visų abejonių dėl priimto nutarimo pagrįstumo, tuo pažeidė teisės normomis nustatytą įrodinėjimo pareigą.
ATPK numato apeliacinio skundo nagrinėjimą rašytino proceso tvarka. Apeliantas mano, kad norint išsiaiškinti pilnai, visapusiškai, nešališkai apeliacinio skundo motyvus, pagrindus, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą yra tikslingą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti motyvuotas išvadas, o ne visi duomenys patvirtinantys ar paneigiantys bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą šališkai ar tendencingai vertino byloje surinktus įrodymus ar kitaip išreiškė šališkumą R. M. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, priimtą sprendimą motyvavo byloje surinktais įrodymais, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl chuliganiškų paskatų buvimo R. M. elgesyje.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams maža reikšmę dingstį (administracinė byla Nr. N444 – 1242/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad toks automobilio vairavimas nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (administracinė byla Nr. N444-1222/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma neįrodo, jog R. M. darant užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus jo elgesyje dominavo chuliganiškos paskatos ir būtent chuliganiškų paskatų vedinas jis padarė užfiksuotus pažeidimus. Nors apeliaciniame skunde R. M. teigia, kad jis ranką iškišo norėdamas parodyti autobuso vairuotojui, kad jis suksiąs į kairę iš Aušros alėjos, o autobuso vairuotojas galėtų laikytis ir kuo arčiau važiuojamos dalies dešinės, tačiau teismas įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, liudytojų J. P. ir D. R., bei paties R. M. parodymus, daro išvadą, kad R. M. autobuso vairuotojui parodė nepadorų gestą (vidurinį pirštą). Teismo vertinimu, vien tik R. M. rodomas nepadorus gestas autobuso vairuotojui, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šiuo gestu ir padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais R. M. priešpastatyti save aplinkiniams, ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Įvertinant tai, kad šį gestą R. M. parodė po to, kai jis padarė vaizdo įraše užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į kuriuos sureagavo ir nepasitenkinimą išreiškė autobuso vairuotojas, daroma išvada, kad toks R. M. nepadoraus ženklo parodymas buvo kaip atsakas į autobuso vairuotojo nepasitenkinimą, o ne chuliganiškos paskatos.
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą tai: vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojo J. P., policijos pareigūno A. D. duotus parodymus ir kitą administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad R. M. 2013 m. birželio 30 d. 9.32 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paeiliui padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus: aplenkė miesto maršrutinį autobusą kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešpriešinį eismą, baigdamas lenkimą nerodė posūkio signalo, staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį, dėl ko sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, kadangi autobuso vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti. Taigi šiuo atveju R. M. veiksmuose nenustačius chuliganiškų paskatų, R. M. padarytas pažeidimas perkvalifikuotinas į ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kuris numato atsakomybę už pavojingą vairavimą, t. y. transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Nagrinėjamu atveju iš vaizdo įrašo ir liudytojo J. P. duotų parodymų matyti, kad R. M. prieš pradėdamas lenkti autobusą, matydamas, kad priekyje yra šviesoforu reguliuojama sankryža, neįsitikino, kad lenkti yra saugu (KET 106 punktas), kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (KET 141.4 punktas), kirto ištisinę ženklinimo liniją (KET 122 punktas), baigdamas lenkti neparodė įspėjamojo posūkio signalo (KET 88.2 punktas), tokiu būdu paeiliui padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir sukėlė pavojų eismo saugumui, be to dėl šių R. M. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų autobuso vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir tokiu būdu užtikrinti savo ir vežamų keleivių saugumą. Teismas įvertinęs, atstumą nuo autobuso iki sankryžos, atstumą tarp transporto priemonių, autobuso svorį ir stabdymo kelią, neturi pagrindo abejoti, kad autobuso vairuotojas dėl R. M. vairuojamo automobilio manevrų buvo priverstas staigiai stabdyti.
Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo J. P. duotais parodymais, kadangi šiuos parodymus patvirtina vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, taip pat paties R. M. parodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, teismas jo duotais parodymais remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nenustatyta, kad liudytojai J. P. ar D. R. yra suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti ar siekti nubausti R. M., tokių aplinkybių nenurodė ir pats R. M.. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad R. M. pateikta versiją, jog autobusą jis buvo priverstas lenkti dėl saugos tarnybos automobilio manevrų yra pasirinkta jo gynybos taktika. Teismo vertinimu, tokia R. M. versija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Teismas, skirdamas nuobaudą R. M. atsižvelgia į tai, kad R. M. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jo padarytas pažeidimas buvo pavojingas ir sukėlė realią grėsmę eismo saugumui, pavojų kitų eismo dalyvių turtui ir sveikatai, kad R. M. praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos negalioja, kad dirba, ir daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti R. M. paskyrus nuobaudą, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkius. R. M. pirmosios instancijos teismo prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ši teisė jam reikalinga vykti į darbą. Pagal susiformavusią teismų praktiką švelnesnė nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda gali būti paskirta ar išvis nebūti paskirta (ATPK 30¹ straipsnis) gali būti tik tuo atveju, jei byloje yra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, arba sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcingas padaryto pažeidimo pavojingumui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, sudarančių prielaidą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta ar išvis neskirti administracinės nuobaudos, taip pat aplinkybių, jog paskirta nuobauda būtų akivaizdžiai neproporcinga R. M. padarytam pažeidimui ar nuobauda siekiamiems tikslams. Pažymima, kad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2013 m. spalio 25 d. nutartį R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau padarė nepagrįstą išvadą dėl chuliganiškų paskatų buvimo R. M. elgesyje ir tai lėmė netinkamą pažeidimo kvalifikavimą, todėl priimta nutartis negali būti pripažinta teisėta, pagrįsta ir yra naikintina, bei priimtinas naujas nutarimas – pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto V. Č. 2013 m. liepos 5 d. nutarimą, perkvalifikuoti R. M. padarytą pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir R. M. nubausti – 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti naują nutarimą:
pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos biuro (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto V. Č. 2013 m. liepos 5 d. nutarimą – perkvalifikuoti R. M. padarytą pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir R. M. nubausti – 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.