Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) 2013 m. balandžio 16 d. nutarimu 1600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių nubaustas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 5 d. 22.40 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Tokiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu D. B. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2013 m. birželio 20 d. nutartimi pakeitė Šiaulių AVPK 2013-04-16 nutarimą ir D. B. už ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 1500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmiausia nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Apelianto skundo teiginiai, kad jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų vien dėl to, kad jame nenurodyta apie vairuotojo pažymėjimo sulaikymą, yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas iš karto po nustatyto pažeidimo – 2013 m. balandžio 5 d., o vairuotojo pažymėjimas buvo sulaikytas kitą dieną po pažeidimo – 2013 m. balandžio 6 d. (10–12 b. l.). Pats apeliantas skunde nurodo, kad jo vairuotojo pažymėjimas buvo sulaikytas kitą dieną. Kadangi vairuotojo pažymėjimas buvo sulaikytas kitą dieną po nustatyto pažeidimo, šie duomenys apie sulaikytą vairuotojo pažymėjimą pagrįstai nenurodyti pažeidimo dieną surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Iš byloje esančio surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti visi būtini ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, todėl daroma išvada, kad D. B. surašytas administracinio teisė pažeidimo protokolas atitinka visus ATPK 260 straipsnio reikalavimus. Dėl to konstatuojama, kad pareigūnas, nagrinėjęs D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeidė ATPK 280 straipsnio 2 punkto reikalavimų. Taip pat nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad nutarimas, kuriuo jam paskirta nuobauda, neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų. Tai, kad 2013-04-16 nutarime nėra pateiktų motyvuotų nustatytų aplinkybių įvertinimo, kad neįvardinta, jog pažeidimą D. Bagdonavičius padarė veikdamas tyčia, tačiau vien tai nedaro nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi jame nurodyti kiti ATPK 286 straipsnio 2 dalyje išvardinti būtini duomenys, o ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tyčia. Taigi, 2013-04-16 nutarimas iš esmės atitinka visus ATPK 286 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Be to, iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad tiek administracinio teisės pažeidimo 2013 m. balandžio 5 d. protokole, tiek 2013 m. balandžio 16 d. Šiaulių AVPK nutarime, kuriuo D. B. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda, suformuluoti identiški kaltinimai, su kuriais apeliantas buvo supažindintas pasirašytinai, pats savo parašu patvirtino ne tik nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, turinį, bet ir tai, jog jam jo teisės išaiškintos, todėl skundo teiginiai, kad buvo pažeistos jo teisės į gynybą, t. y. turėti atstovą, yra nepagrįsti. Pastebėtina, kad apylinkės teisme nagrinėjant D. B. skundą, apeliantui teisės, tarp jų ir teisė turėti atstovą, buvo pakartotinai išaiškintos (24 b. l.), tačiau D. B. prašymų leisti pasikviesti atstovą nepareiškė.

Pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, patikrinęs surinktus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų bei skundžiamoje nutartyje padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Tai, kad D. B. 2013-04-05 apie 22 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje chuliganiškai vairavo automobilį, patvirtina teismui pateiktoje administracinėje byloje esančių įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokole (3–4 b. l.), policijos pareigūnų E. P. ir O. Š. tarnybiniuose pranešimuose (6, 7 b. l.) nurodyti duomenys, šių policijos pareigūnų apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (25–26, 43 b. l.). Policijos pareigūnas O. Š. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad būdamas „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė kaip nuo kalnelio 4 metrų atstumu vienas paskui kitą į aikštelę įvažiavo du „Mercedes Benz“ automobiliai didindami greitį ir kelis kartus slysdami šonu apvažiavo aplink aikštelėje stovėjusį kitą automobilį – baltos spalvos BMW markės automobilį. Liudytojas parodė, kad dėl tokio automobilių važiavimo aikštelėje aplinkiniai žmonės reiškė pasipiktinimus, bijojo praeiti, kad automobiliai jų neužkliudytų, todėl jis sustabdė abu automobilius bei iškvietė kitus policijos pareigūnus, kurie abiem automobilių vairuotojams sudarė administracinių teisės pažeidimų protokolus. Taigi, liudytojas O. Š. pats tiesiogiai matė daromą teisės pažeidimą. Tokias pat aplinkybes šis liudytojas nurodė į pažeidimo vietą atvykusiems kolegoms (6 b. l.). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. P. patvirtino, kad jam su V. L. pagal policijos būdėtojo pranešimą nuvykus į pažeidimo vietą, O. Š. nurodė asmenis chuliganiškai vairavusius automobilius. Be to, liudytojo O. Š. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino ne tik pats apeliantas, bet ir liudytojai E. T., D. K., R. L.. Apylinkės teismo posėdyje D. B. parodė, kad jis važiavo paskui E. T. vairuojamą automobilį, kad nuo E. T. automobilio važiavo atsilikęs 4 metrus, kad E. T. vairuoto automobilio nė karto nebuvo aplenkęs. Liudytojas E. T. teismo posėdyje pripažino, kad aikštelėje kelis kartus „apčiuožė“ stovėjusį automobilį. Taip pat liudytojais apklausti E. T., R. L., D. K. patvirtino, kad D. B. į „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelę įvažiavo paskui E. T. automobilį, tačiau teigė, kad D. B. vairuojamą automobilį sumėtė, kai D. B. bandė išvengti susidūrimo su slystančiu E. T. vairuotu automobiliu. Šių asmenų parodymai nepaneigia liudytojo O. Š. parodymų. Policijos pareigūnas O. Š. nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuotas jam pakenkti. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno, kuris pats matė daromą pažeidimą, nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. paskui E. T. vairuotą automobilį važiavo atsilikęs pakankamai nedideliu atstumu, kad pastarojo nebuvo aplenkęs, todėl daroma išvada, kad E. T. vairuotas automobilis negalėjo sudaryti kliūties D. B. vairuojamam automobiliui, dėl ko apeliantas būtų turėjęs didinti važiavimo greitį bei staiga keisti važiavimo kryptį. Dėl to apeliaciniame skunde D. B. nurodytos aplinkybės, kad jis įvykio metu stengdamasis išvengti susidūrimo su E. T. vairuotu automobiliu, padidino greitį, dėl ko jo automobilį sumėtė, vertinamos kaip jo pasirinkta gynybos priemonė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Ši apelianto versija paneigiama policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir apylinkės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Vertinant apelianto prašymu apylinkės teisme apklaustų liudytojų E. T., D. K., R. L. parodymus apie tai, kad D. B. chuliganiškai nevairavo automobilio, pastebėtina, kad šie liudytojai yra geri draugai su apeliantu, pažįstami ne trumpą laiką, todėl liudytojų E. T., D. K., R. L. parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertintino kaip siekį padėti D. B. išvengti atsakomybės.

Visuma šių paminėtų įrodymų patvirtina, kad D. B., įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę didinant greitį bei slysdamas šonu apvažiuodamas aplink aikštelėje stovėjusį kitą automobilį, vairavo chuliganiškai, taip sukeldamas pavojų tiek pačiam apeliantui, tiek kitiems eismo dalyviams, kurie neapsikentę tokio vairavimo ėmėsi priemonių nutraukti apelianto vykdomus teisės pažeidimus – O. Š. sustabdė automobilį ir pranešė apie įvykį policijai. Taigi, byloje nustatytos objektyviosios D. B. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes jis savo vairavimu sukėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems žmonėms. Dėl to apygardos teismas konstatuoja, kad D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, todėl nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Taip pat apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad nepagrįstai jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes jis šeimoje vienintelis turi vairuotojo pažymėjimą, jo artimieji turi sveikatos problemų, jis turi vežioti močiutę į ligoninę, be to, jam vairuotojo pažymėjimas būtinas vykti į darbą kitame mieste.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 Lt iki 2000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 2 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 2500 Lt iki 3500 Lt. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl būtinumo jam turėti vairuotojo pažymėjimą nėra pakankamos pripažinti, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Be to, apeliantas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti transporto priemones. Pastebėtina, kad teismo posėdyje D. B. pripažino, kad jo motina turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau pasibaigęs jos vairuotojo pažymėjimo galiojimas, todėl klaidingai apeliantas nurodė, kad jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti transporto priemones.

Be to, būtina pažymėti, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos jei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pareigūnas, nagrinėjęs D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – t. y. tai, kad D. B. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad nenustatyta ne tik apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet ir sunkinančių aplinkybių, kadangi įvykdė 2013-03-15 administracinį nurodymą, o administracinio nurodymo įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo. Su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (10–12 b. l.) matyti, jog D. B. 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo baustas už tai, kad vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį ir toks pažeidimas yra numatytas ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Už šį pažeidimą paskirtą nuobaudą 500 Lt D. B. sumokėjo 2012-09-25. Atsižvelgiant į tai, kad naują teisės pažeidimą transporte D. B. padarė nepraėjus vieneriems metams nuo 2012-09-25 (ATPK 36 straipsnis), laikoma, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Dėl to nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Įvertinus tai, kad byla nagrinėjama pagal administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens skundą ir nėra institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundo pasunkinti apelianto teisinę padėtį, kad apeliantui skundžiama apylinkės teismo nutartimi 2013-04-16 nutarimu paskirta administracinė nuobauda sumažinta iki sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkio, daroma išvada, kad D. B. paskirta nuobauda – 1500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams 6 mėnesiams nėra aiškiai prie griežta ir šios nuobaudos nėra pagrindo labiau švelninti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visumą, į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, D. B. asmenybę (baustas administracine tvarka), kitas anksčiau aptartas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis ir Šiaulių AVPK nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, nuobauda apeliantui paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti tik taikant D. B. atžvilgiu ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą ir paskirtą administracinę nuobaudą, nes 1500 Lt piniginė bauda ir specialiosios teisės atėmimas 18 mėnesių, teismo nuomone, yra adekvati padarytam pažeidimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti apelianto D. B. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.