Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I2-3220-484/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-20
Bylos Nr.: I2-3220-484/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03226-2021-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas: J. B.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
20.2.3.2Neturtinė žala

Administracinė byla Nr. I2-3220-484/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03226-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 41; 55.1.3

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 20 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir J. B. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai J. B. ir J. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2021 m. lapkričio 16 d., prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. A51/2l (3.3.2.26E-MTA) „Dėl žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjams iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (toliau – ir atsakovė, ar Savivaldybė) 2 700 Eur turtinę žalą, kiekvienam pareiškėjui po 1 350 Eur; 3) priteisti pareiškėjams iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, po 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti pareiškėjams iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 65-71).

Pareiškėjai paaiškina, kad jų tėvai J. ir P. (P.) B. yra palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse. Tėvų kapavietėje Nr. 22 įrengtas paminklas, gėlynas, betoninis aptvaras su paklotu marmuru, taip pat paklotos plytelės. Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio mėn. pranešė Administracijai, kad prie kapavietės Nr. 22 augantis medis sugadino paminklo betoninį aptvarą ir paklotas plyteles; medžio šaknys išlindo į paviršių, jo kamienas pasviręs ir gali kristi ant pėsčiųjų tako, pareiškėjų tėvų ir kitų kapaviečių. Teigia, kad Administracija nepaisė pareiškėjų daugkartinių kreipimųsi ir neišsprendė nurodytos situacijos, tvirtindama, kad pageidaujamas nupjauti beržas yra kitoje – V. ir B. B.– kapavietėje, todėl leidimo medžiui kirsti išdavimo klausimas bus svarstomas gavus V. ir B. B. artimųjų prašymą.

Pareiškėjai nurodo, kad 2021 m. liepos 18 d., atvykę aplankyti tėvų kapavietės, pamatė, jog beržas nuvirto ir pažeidė šią ir kitas kapavietes. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai pareikalavo Administracijos atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl jos neveikimo ir vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau Administracija Sprendimu atsisakė kompensuoti kapavietės tvarkymo darbus.

Pareiškėjai teigia, kad Administracija, atsisakydama atlikti jų prašomus veiksmus (be kita ko, išduoti leidimą pavojingam medžiui kirsti), nepagrįstai sutapatino Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą ir Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą, taip pat jų įgyvendinamuosius teisės aktus. Pareiškėjų teigimu, atsakovė pažeidė Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 12–14 punktų ir 2 dalies nuostatas, nevykdė Administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 30-2503/18/2.1.1E-TD2 „Dėl visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjų tvirtinimu, atsakovė nevykdė želdinių apsaugos ir tvarkymo, neorganizavo želdinių inventorizavimo, želdinių būklės stebėsenos, želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros, netinkamai sprendė medžių kirtimo ar kitokio pašalinimo klausimus, nemotyvuotai atsisakė išduoti leidimus saugotiniems medžiams kirsti, klaidingai konsultavo pareiškėjus dėl teisės gauti leidimą medžiui kirsti ir, vadovaudamasis Žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Kapinių tvarkymo taisyklės), padarė nepagrįstą išvadą, kad negalima išduoti tokio leidimo. Dėl tokių atsakovės veiksmų pareiškėjai nurodo patyrę materialinę ir moralinę žalą. Be to, Administracija neatsižvelgė į Aprašo 5, 5.1–5.3, 5.6, 8 ir 6 punktų nuostatas.

Administracijos atsakymai, pareiškėjų vertinimu, rodo nepagarbą jiems, jų niekinimą, nes kai kurie atsakymai (jie buvo pateikti elektroniniu paštu) buvo be rekvizitų, privalomų oficialiam dokumentui, vadovo parašo, neužregistruoti, juose nenurodyta apskundimo tvarka. Be to, elektroninį laišką iš Administracijos gavo tik vienas iš pareiškėjų – J. B. Administracija nepriėmė administracinės procedūros sprendimo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, Administracija nevykdė teisės aktų reikalavimų ir buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl jie patyrė nuostolių – kapavietės sutvarkymo darbų vertė sudarė 2 700 Eur. Pareiškėjai nurodo, jog jie patyrė ir neturtinę žalą. Pareiškėjai, siekdami pagrįsti patirtą neturtinę žalą, nurodo, kad Administracijos veiksmai (raštai) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. parodė nepagarbą jiems ir aplinkiniams. Administracija buvo nuolat įspėjama apie medžio keliamą pavojų ne tik pareiškėjų tėvų kapavietei, bet ir kitoms kapavietėms bei žmonių gyvybei. Tačiau Administracija nesiėmė veiksmų, todėl buvo apgadinta daug kapaviečių, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka (viešoji tvarka). Pareiškėjai, pamatę sugadintą savo tėvų kapavietę, patyrė šoką ir situaciją vertino kaip vandalizmą. Abu pareiškėjai yra pensininkai, vieniši. J. B. turi daug sveikatos sutrikimų. Pareiškėjai patyrė daug dvasinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, t. y. Vilniaus miesto savivaldybe.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija, kartu atstovaudama atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 86-99).

Paaiškina, kad Administracija 2020 m. rugpjūčio 21 d. gavo J. B. prašymą, į kurį atsakė 2020 m. spalio 19 d. raštu Nr. A51-132438/20(3.3.2.26E-MTA): pareiškėjui nurodė, kad pageidaujamas nupjauti beržas auga gretimoje kapavietėje, todėl leidimo išdavimo klausimas bus svarstomas gavus V. ir B. B. artimųjų prašymą. Atsakovė pripažįsta, kad 2021 m. balandžio 28 d. gavo J. B. pareiškimą, į kurį pateikė atsakymą 2021 m. gegužės 24 d. Atsakovė taip pat pripažįsta, kad 2021 m. birželio 14 d. gavo J. B. skundą, į kurį atsakė 2021 m. birželio 17 d. raštu Nr. A51-52325/21(3.3.2.26E-MTA): pareiškėjui nurodė, kad leidimas medžiui kirsti bus išduotas gavus želdynų ir želdinių savininko ar valdytojo argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, šiuo atveju – V. ir B. B. artimųjų prašymą. Atsakovės tvirtinimu, pareiškėjas buvo informuotas, kad dėl medžio augimo vietos specifikos ir esamo teisinio reguliavimo leidimas medžiui kirsti negalėjo būti išduotas pagal jo prašymą, priešingu atveju būtų nesilaikyta teisės aktų reikalavimų ir galbūt būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad kapinių administracija bandė surasti minėtos kapavietės šeimininkus, bet nesėkmingai (tai galėjo lemti nurodyto kontaktinio telefono numerio pasikeitimas). Atsakovė pripažįsta ir tai, kad 2021 m. liepos 14 d. gavo J. B. pareiškimą, o 2021 m. liepos 19 d. – J. B. skundą. Atsakovė atsiliepime pabrėžia, kad skundžiamu Sprendimu atsakė į J. B. 2021 m. liepos 14 d. pareiškimą ir šiuo Sprendimu atsisakė atlyginti pareiškėjo prašomą žalą.

Atsakovė pažymi, kad aptarti skundai / prašymai / pareiškimai buvo gauti iš J. B. ir nei viename iš jų nebuvo prašymo siųsti atsakymą J. B.. Todėl atsakovės tvirtinimu, pareiškėjai aplinkybę, jog atsakymai buvo pateikti tik J. B., nepagrįstai traktavo kaip teisės aktų reikalavimų pažeidimą ar prašymo nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjai apsiribojo teisės aktų nuostatų citavimu, bet neįvardijo kokių nors teisės aktų reikalavimų, kurių neatitinka Sprendimas. Teigia, kad Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, įskaitant VAĮ 19 straipsnio 5 dalį. Sprendimas yra išsamus, jame pateikti motyvai, teisinis ir faktinis pagrindai bei kitos svarbios aplinkybės. Mano, jog panaikinti skundžiamą Sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Pasisakydama dėl žalos atlyginimo, atsakovės atstovė atsiliepime nurodo, kad šiuo atveju atsakovei nekilo viešoji atsakomybė, nes pareiškėjai nenurodė, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, atsakovė neatliko viešojo administravimo srityje. Tvirtina, kad teisės aktai neįtvirtinta pareigos savivaldybei prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Atsakovė tinkamai vykdo savo pareigas, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai) – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Mano, jog nėra pagrindo suabsoliutinti savivaldybės pareigą želdinių priežiūros srityje iki pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje.

Paaiškina, kad pagal Želdynų įstatymą bei Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 (toliau – ir Želdinių apsaugos taisyklės), sklypo ir želdinių savininkai ar valdytojai privalo tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti želdinius. Nors žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjų tėvų kapavietė, buvo perduotas valdyti Vilniaus miesto savivaldybei nuo 2012 m. sausio 30 d. panaudos sutarties pagrindu, tačiau nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Administracija nėra V. ir B. B. kapavietės valdytoja. Atsakovės atstovė, vadovaudamasi Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktu, tvirtina, kad už kapavietės priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Atsakovės atstovės vertinimu, kadangi ginčo medis augo ne pareiškėjų tėvų, o V. ir B. B. kapavietėje, todėl leidimo medžiui kirsti išdavimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik gavus V. ir B. B. artimųjų prašymą. Nurodo, kad būtent V. ir B. B. kapavietės valdytojai yra atsakingi už ginčo medį, jo priežiūrą bei padarytą žalą tretiesiems asmenims.

Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėjai neįrodė būtinųjų savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jų reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas. Atsakovė, remdamasi teismų praktika, akcentuoja, kad nuostoliai turi būti realūs, atitikti protingumo ir teisingumo principus. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjų teismui pateikta 2021 m. rugsėjo 24 d. kapavietės tvarkymo darbų sutartis, nėra pakankamas pagrindas turtinei žalai atlyginti, nes nepateiktas asmens, vykdžiusio kapavietės tvarkymo darbus verslo liudijimas. Ši aplinkybė, anot atsakovės atstovės yra svarbi, nes atsakovė neturi galimybės įsitikinti, ar darbus vykdęs asmuo veikė nepažeisdamas teisės aktų. Atsakovės atstovė atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad į bylą nepateiktas darbų vykdytojo apžiūros aktas su fotofiksacijomis, todėl nėra galimybės įsitikinti, kad kad kapavietės apžiūra buvo atlikta ir kad visi darbų vykdytojo nurodyti darbai buvo būtini (šiuo atveju nepaaiškinta, pavyzdžiui, kodėl buvo būtinas plytelių valymas). Nepateikta ir išsami išklotinė, kurioje būtų detalizuotas realiai atliktų tvarkymo darbų aprašymas: kokie darbai buvo atlikti, kokios medžiagos ar priemonės buvo nupirktos, koks buvo valandinis darbų atlikimo įkainis ir pan. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti kapavietės tvarkymo darbai buvo atlikti ir kad pareiškėjai sumokėjo už juos nurodytą sumą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė mano, kad šiuo atveju būtų pagrindas sumažinti žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybes. Pagal pareiškėjų paaiškinimus, beržas nulūžo po 2021 m. liepos 17 d. įvykusios audros / krušos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 20 d. pažymoje nurodyta, kad 2021 m. liepos 17 d. Vilniuje užfiksuotas smarkus vėjas – 21,7 m/s. Pagal Beauforto (Boforto) skalę, esant 20,8–24,4 m/s vėjo greičiui, tai laikoma audra (vėtra). Teismų praktikoje nurodyta, kad vėjas, kurio greitis yra 20,8–24,4 m/s, laikytinas audra (stiprumas – 9 balai), tada lūžta medžių šakos, lengvi daiktai pastumiami iš vietos. Kadangi ginčo medis nulūžo dėl itin stipraus vėjo, atsakovė negalėjo numatyti kilusių padarinių ir juos kontroliuoti, todėl jai civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų (gydytojų pažymų ar pan.), patvirtinančių jų patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjai nenurodė, kaip ir kokius dvasinius išgyvenimus jiems sukėlė aptariamos aplinkybės. Pareiškėjų deklaratyvūs ir subjektyvūs paaiškinimai, anot atsakovės atstovės, savaime nepagrindžia neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės (po 1 350 Eur kiekvienam pareiškėjui) ir neturtinės (po 1 000 Eur kiekvienam pareiškėjui) žalos atlyginimo priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės, kurią pareiškėjai teigia patyrę (duomenys neskelbtini) kapinėse ant jų tėvų kapavietės nuvirtus medžiui, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. A51 /2l (3.3.2.26E-MTA) „Dėl žalos atlyginimo“, kuriuo pareiškėjams atsisakyta atlyginti jų nurodytą žalą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Administracija 2020 m. rugpjūčio 21 d. gavo J. B. 2020 m. rugpjūčio 19 d. prašymą patikrinti ir pašalinti (duomenys neskelbtini) kapinėse, Vilniuje, prie kapavietės Nr. 22, kurioje palaidoti jo tėvai B. J. ir P. B., augantį medį (toliau – ginčo medis). Prašyme J. B. paaiškino, kad: dėl medžio šaknų trūko paminklo betoninis aptvaras, pakeltos išklotos plytelės; medis yra palinkęs, todėl kyla grėsmė, kad bus sugadinti paminklai (1 t., b. l. 36-109).

Administracija dėl J. B. 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymo elektroniniu paštu 2020 m. spalio 19 d. pateikė raštą Nr. A51-132438/20(3.3.2.26E-MTA), kuriame nurodė, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Kadangi pageidaujamas nupjauti beržas auga gretimoje kapavietėje, leidimo pašalinti medį išdavimo klausimas bus svarstomas gavus V. ir B. B. artimųjų prašymą (1 t., b. l. 37, 111).

Administracija 2021 m. balandžio 28 d. gavo pareiškėjų J. B. ir J. B. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas J. B. pranešė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriui apie medžio būklę (duomenys neskelbtini) kapinėse, Vilniaus mieste. Taip pat paaiškinta, kad pareiškėjų tėvai – B. J. I. ir B. P. V. – buvo palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse. Kapavietė visiškai įrengta, prižiūrima, yra paminklas, gėlynas, betoninis aptvaras, kapavietė išklota plytelėmis. Nurodyta, kad 2020 m. rugpjūtį buvo nustatyta, jog prie kapavietės Nr. 22, kur palaidoti pareiškėjų tėvai, augantis medis sugadino paminklo betoninį aptvarą ir paklotas plytelės. Medžio šaknys išlindo į paviršių, jo kamienas palinkęs ir gali griūti ant pėsčiųjų takelio, pareiškėjų tėvų ir kitų kapaviečių. Tuo gali būti padaryta didelė žala ne tik jiems, bet ir kitiems piliečiams, jų sveikatai ir gyvybei, viešajai tvarkai. Šiame pareiškime taip pat pažymėta, kad pareiškėjas J. B. prašė patikrinti pateiktą informaciją ir pašalinti pavojingą situaciją. Nurodyta, kad buvo gautas Savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 19 d. atsakymas Nr. A51-/20/3.3.2.26E-MTA „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog leidimo išdavimo klausimas bus svarstomas gavus V. ir B. B. kapavietės artimųjų prašymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai prašė pranešti, kokių veiksmų Administracija ėmėsi tam, kad nustatyti palaidotų prieš 40 metų B. artimųjų giminaičius, jeigu nėra kitos išeities, pašalinti pavojingą medį (1 t., b. l. 25-26). Prie pareiškimo buvo pridėtos kapavietės nuotraukos (1 t., b. l. 27-29).

Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2021 m. gegužės 21 d. elektroniniu laišku pateikė pareiškėjams atsakymą į 2021 m. balandžio 28 d. pareiškimą, kuriame iš esmės išdėstė tuos pačius argumentus, kaip ir 2020 m. spalio 19 d. rašte, t. y., kad leidimo pašalinti medį išdavimo klausimas bus svarstomas gavus V. ir B. B. artimųjų prašymą.

Administracija 2021 m. birželio 14 d. gavo pareiškėjų J. B. ir J. B. skundą, kuriame nurodyta, kad jie ne vieną kartą kreipėsi į Savivaldybę dėl medžio būklės (duomenys neskelbtini) kapinėse. Skunde pareiškėjai reiškė nepasitenkinimą tuo, kad Savivaldybė netinkamai reaguoja į jų prašymus, skundus, vilkina atlikti veiksmus. Pareiškėjai išreiškė poziciją, kad jiems pateiktuose atsakymuose nepagrįstai remiamamasi Kapinių tvarkymo taisyklėmis, pažymėjo, kad Savivaldybei pareiga prižiūrėti kapinėse esančius želdynus ir želdinius nustatyta Želdynų įstatyme ir Žmonių palaikų laidojimo įstatyme. Pareiškėjai informavo, kad 2021 m. birželio 8 d. lankėsi tėvų kapavietėje, kuri buvo dar labiau pažeista medžio šaknų, medis dar labiau pasviręs, pridėjo nuotraukas. Pareiškėjai Administracijos prašė pranešti, kada bus pašalintas pavojingas medis ir kas jiems atlygins turtinę žalą (1 t., b. l. 20-21, 22-23, 114-115).

Administracija 2021 m. birželio 15 d. raštu ,,Dėl informacijos pateikimo“ Nr. A51-/21(3.3.2.26E-MTA) pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius pateikė 2020 m. spalio 20 d. atsakymą Nr. A51-132438/20(3.3.2.26E-MTA) į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipimąsi. Pabrėžė, kad jos nuomone ir vertinimu, šis atsakymas buvo pakankamai išsamus. Kadangi, Administracijos vertinimu, pareiškėjo netenkina iš esmės tai, kad 2020 m. spalio 20 d. atsakyme buvo pateikta informacija, kad leidimas medžių kirtimui išduotas nebus, pažymėjo, kad leidimas išduodamas gavus želdynų ar želdinių savininko ar valdytojo argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte numatyta, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga. Kadangi pareiškėjo pageidaujamas nupjauti beržas auga gretimoje kapavietėje, Administracija pareiškė, kad leidimo išdavimo klausimas bus svarstomas gavus V. ir B. B. kapavietės artimųjų prašymą. Papildomai informavo, kad kapinių administracija bandė surasti kapavietės šeimininkus, susisiekdama nurodytu kontaktiniu telefonu, tačiau kapavietės tvarkytojų surasti nepavyko (1 t., b. l. 24, 116-118).

Pareiškėjas J. B. 2021 m. liepos 14 d. Administracijai ir (duomenys neskelbtini) kapinių administracijai adresuotame pareiškime pažymėjo, kad dar 2020 m. rugpjūčio 19 d. pranešė dėl medžio būklės (duomenys neskelbtini) kapinėse. Pareiškėjas prašė pranešti, kokių veiksmų pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą buvo imtasi ieškant B. kapavietės tvarkytojų. Nurodė, kad per metus šioje kapavietėje niekas nesilankė ir jos netvarkė. Pareiškėjas informavo, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. medžio būklė dar labiau pablogėjo, dėl medžio šaknų atsiradęs aptvaro įtrūkimas padidėjo iki 7 cm, pažeista armatūra, išardyta apie 2,5 kv. m plytelių pakloto. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė kuo skubiau pašalinti pavojingą medį, kadangi jis kelia didelį pavojų jo prižiūrimai ir kitoms kapavietėms, taip pat žmonėms. Taip pat pareiškėjas prašė išduoti leidimą tvarkyti kapavietę, pažeistą jos aptvarą, paklotas plyteles (1 t., b. l. 12-13, 120-121).

Pareiškėjai 2021 m. liepos 18 d. kreipėsi į Savivaldybės merą su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus įstatymų nevykdymo ir vilkinimo, nurodydami, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. dau kartų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių dėl pavojingo medžio (duomenys neskelbtini) kapinėse pašalinimo. Taip pat nurodė, kad 2021 m. liepos 18 d. nuvyko į kapavietę ir patyrė moralinę traumą, nes beržas po 2021 m. liepos 17 d. vykusios audros nulūžo. Dėl ko pažeista ne tik jų tėvų kapavietė, bet ir šalia esančias kapavietės. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsniu, Želdynų įstatymo 10 straipsniu, prašė pranešti, kada bus pašalintas medis, taip pat prašė pranešti, kas atlygins jiems patirtą žalą (1 t., b. l. 9-11). Pareiškėjai prie skundo pridėjo apgadintos kapavietės nuotraukas (1 t., b. l. 14-18,140-149).

Administracija 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė pareiškėjams Sprendimą dėl jų 2021 m. liepos 14 d. pareiškimo, kuriame nurodė, jog ji nesutinka kompensuoti kapavietės tvarkymo darbų (1 t., b. l. 19, 106). Paaiškino, kad Želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste vykdomas vadovaujantis Želdinių apsaugos taisyklėmis, kurios parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Želdinių apsaugos taisyklėse yra numatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys miesto žemėje, priskiriami saugotiniems ir jų kirtimui arba genėjimui yra reikalingas leidimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu bei Želdinių apsaugos taisyklėmis, sklypo bei želdinių savininkai ar valdytojai privalo tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti želdinius. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė nėra V. ir B. B. kapavietės valdytojas, pareiškėjų nurodoma žala negali būti atlyginama. Pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidimu padaryta žala. Išreiškė poziciją, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už minimai kapavietei padarytą žalą, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalą, neatliko.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala (CK 6.273 straipsnio 2 dalis).

Savivaldybės civilinė atsakomybė dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu savivaldybės institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ( CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad savivaldybės institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos savivaldybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teisės aktai – Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK – nustato savivaldybės pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013)

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemą, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia (be kita ko) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Pagal bylai aktualios redakcijos teisinį reglamentavimą, kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Kapinių tvarkymo taisyklių 27 punktas).

Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad „želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo <...> valdymą vykdo savivaldybės. Jos: 1) organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); <...> 12) sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus; 13) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams; 14) teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais“.

Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 18 straipsnyje įtvirtinta, kad vienas iš želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslų – nustatyti medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę (1 dalis), o želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis).

Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, (toliau – Medžių ir krūmų priežiūros taisyklės, redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 30 d.). Medžių ir krūmų priežiūros taisyklės yra privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje. Medžių ir krūmų priežiūros taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal minėtų taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, inter alia, ir sniego, ir vėjo, nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų pašalinimą (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklės 43 ir 44 punktai).

Taigi, aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas išsamiai reglamentuotas teisės aktų, todėl savivaldybė turi pareigą prižiūrėti medžius ir krūmus. Už šios pareigos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai kelis kartus kreipėsi į Administraciją, nurodydami, kad, jų nuomone, gretimame kape augantis ginčo medis (beržas) yra kritinės būklės, ir prašydami „jį pašalinti“. 2021 m. liepos mėn. ginčo medis (beržas) nulūžo, be kitų, apgadindamas pareiškėjų tėvų kapą. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Byloje pripažįstama ir aplinkybė, kad ginčo medis augo Vilniaus (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) kapinėse (Vilniaus miesto savivaldybėje), šalia ginčo kapo esančios V. ir B. B. kapavietės ir šios kapavietės ribose. Iš Administracijos teismui pateikto 2021 m. gruodžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 4,1426 ha žemės sklypas, kuriame įsteigtos Vilniaus (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) kapinės (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 30 d. sudarytos panaudos sutarties pagrindu 99 metams perduotas valdyti Vilniaus miesto savivaldybei (1 t., b. l. 150-153).

Taigi šių įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi pareigą prižiūrėti medžius ir krūmus, augančius Vilniaus (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) kapinėse (duomenys neskelbtini). Tačiau Administracija, nepaisydama daugkartinių pareiškėjų įspėjimų apie pavojingai pasvirusį beržą, jokių priemonių šio medžio saugiam pašalinimui nesiėmė.

Atsakovės pozicija, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra V. ir B. B. kapavietės valdytoja Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) prasme ir todėl nėra atsakinga už kapavietės ribose augančių medžių priežiūrą yra nepagrįsta.

Kaip jau minėta, pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą būtent Vilniaus miesto savivaldybei tenka atsakomybė už tinkamą želdinių, augančių jos teritorijoje esančiose kapinėse, (šiuo atveju – ginčo medžio (beržo)) apsaugą, tvarkymą ir priežiūrą.

Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte (Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 143 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. kovo 4 d.) įtvirtinta, kada fizinis asmuo laikomas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu bei kokios yra jo teisės ir pareigos, susijusios su konkretaus kapo priežiūra: „Už kapavietės <...> priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė <...>, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę <...>, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės <...> priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams <...>.“

Analizuodamas nurodytą normą atsakomybės už tinkamą želdinių, augančių savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse, priežiūrą ir apsaugą aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. priimtoje nutartyje nurodė, kad už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens teisės, pareigos ir atsakomybė yra išimtinai susijusios su kapavietės priežiūra, ir toks asmuo netampa žemės, kurioje yra jo prižiūrimas kapas, savininku ar valdytoju.

Minėta, kad ginčo medis augo Vilniaus (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) kapinėse (Vilniaus miesto savivaldybėje), t. y. žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 21 dalį „želdinių savininku“, be kita ko, pripažįstamos savivaldybės, o fiziniai asmenys „želdinių savininkais“ pripažįstami tik tuomet, kai jie „<...> įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius“. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, „želdinių valdytoju“ pripažįstama savivaldybė, o fizinis asmuo juo tampa „įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę“.

Kadangi už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo netampa žemės, kurioje yra jo prižiūrimas kapas, savininku ar valdytoju, jis Želdinių apsaugos taisyklių 5 punkto prasme („Už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai“) nelaikytinas ir asmeniu, atsakingu už želdinių išsaugojimą, tinkamą priežiūrą ir tvarkymą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Nagrinėjimu atveju pareiškėjai turtinės žalos, kuri pasireiškė jų prižiūrimos kapavietės apgadinimu dėl nuvirtusio medžio, atsiradimą sieja su Administracijos vilkinimu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus jos teritorijoje augančių želdynų ir želdinių priežiūros srityje. Kaip jau minėta, remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjai net kelis kartus kreipėsi į Administraciją, pranešdami, kad gretimame kape augantis ginčo medis (beržas) yra kritinės būklės, ir prašydami jį pašalinti. Iš byloje esančių ginčo vietos foto nuotraukų matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 19 d. medis (beržas) buvo pasviręs, jo šaknys buvo iškilusios į paviršių, ardė pareiškėjų kapavietės betoninį aptvarą ir trinkeles. Iš kartu su 2021 m. liepos 14 d. pareiškimu Administracijai pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ginčo medžio būklė dar labiau pablogėjo: dėl svyrančio medžio šaknų iškilimo į paviršių atsiradę įtrūkimai betoniniame aptvare didėjo, padidėjo išardytų plytelių plotas kapavietėje. 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateiktose nuotraukose jau matyti, kad ginčo medis nuvirto. Virstant medžiui, jo šaknys dar labiau apgadino betoninį kapavietės aptvarą, išardė kapavietės trinkeles, apgadino paminklą.

Šiame sprendime jau ne kartą minėta, kad būtent Savivaldybei tenka atsakomybė už tinkamą želdinių, augančių jos teritorijoje esančiose kapinėse (šiuo atveju – ginčo medžio (beržo), apsaugą, tvarkymą ir priežiūrą.

Nustatyta, kad želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste yra vykdomas, be kita ko, vadovaujantis Želdinių apsaugos taisyklėmis. Šių taisyklių 5 punkte nustatyta, kad už želdinių išsaugojimą, tinkamą jų priežiūrą ir tvarkymą atsako žemės sklypo savininkai ir valdytojai. Šių taisyklių 8.1 punkte nustatyta, kad planiniai Vilniaus savivaldybės želdinių priežiūros, kirtimo, genėjimo darbai atliekami pagal parengtą želdinių inventorizaciją – tai leidžia efektyviau planuoti biudžeto lėšas ir užtikrinti darbų tęstinumą. Želdinių apsaugos taisyklių 42 punkte nustatyta, kad želdynai ir želdiniai inventorizuojami visoje Savivaldybės teritorijoje, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami surenkant pagrindinius duomenis (želdinio rūšį, želdyno rūšinę sudėtį, plotą) apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius ir išsamius duomenis (be pagrindinių duomenų, surenkami duomenys apie želdinių kiekį, amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemones) apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles tvirtina aplinkos ministras. Želdynų ir želdinių inventorizavimas atliekamas reguliariai, siekiant, kad Želdinių tvarkymo poskyrio tvarkomi duomenys apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 10 metų, o duomenys apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 5 metų (Želdinių apsaugos taisyklių 44 punktas).

Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad Vilniaus (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) kapinėse (Vilniaus miesto savivaldybėje), šalia ginčo kapo esančios V. ir B. B. kapavietės ribose augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Teisės aktuose detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti atsakovė. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota, todėl už jos nevykdymą ir dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. net keletą kartų Administracijai pranešė apie galimai pavojingai pasvirusį ginčo medį ir jo keliamą grėsmę asmenų turtui ir gyvybei. Atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kad, reaguodama į pareiškėjų pranešimus, minėtoje teritorijoje atliko esančių želdynų inventorizavimą, kur būtų fiksuota, kad ginčo medis būtų apžiūrėtas, nustatyta jo būklė. Kita vertus, želdinių inventorizavimo atlikimas yra tik viena iš teisės aktais nustatytų savivaldybės pareigų želdinių tvarkymo srityje, tačiau be želdinių inventorizacijos yra nustatyta ir pareiga patikrinti, ar nėra supuvę seni medžiai, ar nėra pažeistos jų šakos, jei reikia – juos pašalinti.

Nagrinėjamu atveju Administracija delsimą imtis priemonių dėl pavojingo medžio pašalinimo grindė vienintele aplinkybe, kad ginčo medis augo V. ir B. B. kapavietės ribose, todėl ginčo medį nukirsti galėjo tik gavusi pastarąją kapavietę prižiūrinčių asmenų prašymą. Kaip minėta, šių asmenų prašymas nukirsti medį pagal šiame sprendime aptartą teisinį reguliavimą nebuvo reikalingas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių užtikrinti tinkamą ginčo teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūrą, stebėti jų būklę, užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjų kapavietei padaryta žala atsirado dėl to, jog atsakovė nenustatė atsiradusios medžio lūžimo (nuvirtimo) grėsmės ir nesiėmė jo šalinimo priemonių, kaip tai numatyta Želdynų įstatymo 10 straipsnyje, Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 43 ir 44 punktuose. Byloje nėra pateikta duomenų, kad žalos kilimą, medžiui užvirtus ant kapavietės, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai. Taigi, Savivaldybei kyla pareiga atlyginti pareiškėjams jų patirtą turtinę žalą, atsiradusią jos teritorijoje nuvirtus medžiui ant kapavietės, nes tarp Administracijos atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjams atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kapavietės apgadinimai, atsiradę dėl 2021 m. liepos mėn. nuvirtusio ginčo medžio, yra užfiksuoti pareiškėjų Administracijai pateiktose fotonuotraukose. Pareiškėjai nurodo ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, jog atliko kapavietės tvarkymo darbus, kurių vertė yra 2 700 Eur. Darbus atliko E. G., dirbantis pagal verslo liudijimą. Leidimas kapavietės tvarkymo darbams buvo gautas. Pagal paslaugų ir prekių pirkimo-pardavimo kvito, išrašyto 2021 m. rugsėjo 24 d., buvo atlikti šie darbai ir panaudotos medžiagos: tvorelių laužymo darbai ir išvežimas, betonavimo darbai, trinkelių išėmimas, valymas, sudėjimas į kapavietės paviršių, rombo atstatymas, tvorelės apdaila, juostų priklijavimas, paminklo atstatymas – bendra suma – 2700 Eur (1 t., b. l. 8). Darbų vykdytojas visus darbus įvykdė, pareiškėjai apmokėjo sutartą sumą (1 t., b. l. 54).

Atsakovė jokių įrodymų, kad tam tikri konkretūs kapavietės apgadinimai galėjo atsirasti dėl kitų aplinkybių, teismui nepateikė. Atlikti kapavietės remonto ir tvarkymo darbai yra detalizuoti sutartyje ir teismui abejonių nekelia. Kaip jau minėta, atsakovė nenurodė nei vienos pozicijos, kurioje nurodyti apgadinimai galėjo būti nesusiję su įvykiu. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad kapavietės remonto darbų kaina yra nereali ir neteisinga. Tai, kad nėra pateiktas E. G., atlikusio kapavietės remonto darbus, verslo liudijimas, šiuo atveju nesudaro pagrindo abejoti atliktų darbų realumu. Šio asmens veiklos teisėtumas nėra reikšmingas nustatant žalos dydį ir jo nepaneigia.

Atsakovės atsiliepimo argumentas, kad medis lūžo dėl nenugalimosios jėgos, nes Vilniuje 2021 m. liepos 17 d. vėjo greitis siekė iki 21,7 m/s (1t. , b. l. 154-155), dėl ko galimai ir nuvirto medis, nesudaro pagrindo pagal CK 6.253 straipsnį netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės arba atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos). Nagrinėjamu atveju byloje nėra tiksliai nustatyta, kada konkrečiai nuvirto ginčo medis. Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių matyti, kad nuvirtusį medį jie aptiko po 2021 m. liepos 17 d. vykusios audros. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, 2021 m. liepos 17 d. vėjo greitis buvo 21,7 m/s (9 balai). Be to, teismo nuomone, vėjo greitis negali būti laikomas vienintele priežastimi, dėl kurios galėjo nulūžti medis. Byloje nustatyta, kad medžio pasvyrimas ir šaknų iškylimas į paviršių buvo konstatuoti dar 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. beveik prieš metus iki dienos, kada buvo pastebėtas nuvirtęs medis (2021 m. liepos 17 d.). Byloje nėra įrodymų, kad ginčo teritorijoje 2021 m. liepos 17 d. (tiek prieš įvykį, tiek po įvykio) būtų nulūžę kiti medžiai.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų, pavojingai pasvirusių medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad pareiga įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes tenka būtent atsakovei, tačiau šiuo atveju byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti nenugalimos jėgos faktą.

Nagrinėjamu atveju įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, pareiškėjams iš Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteistina po 1 350 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat tenkinamas pareiškėjų reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2021 m. lapkričio 23 d., todėl pareiškėjams priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-920-438/2015).

Dėl neturtinės žalos

Pareiškėjai skunde nurodo, kad jų susirašinėjimas su Administracijos atsakingais darbuotojais laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. demonstravo nepagarbą jiems ir aplinkiniams. Pareiškėjai teigia, jog Administracija nuolat buvo įspėjama, kad medis kelia grėsmę ne tik jų tėvų kapavietei, bet ir kitoms kapavietėms, taip pat ir žmonių gyvybėms. Atvažiavus į kapavietę pareiškėjai teigia patyrę šoką, įvertino situaciją kaip vandalizmą. Teigia, jog abu pareiškėjai yra pensininkai, abu vieniši. J. B. turi daug lėtinių ligų, abu pareiškėjai patyrė dvasinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, pareiškėjai prarado pasitikėjimą valdžios institucijomis, todėl patirtą moralinę žalą vertina po 1 000 Eur kiekvienam.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai, rūpindamiesi ir prižiūrėdami tėvų kapavietę, nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. informavo Administraciją apie pavojingai pasvirusį medį, keliantį grėsmę asmenų turtui ir gyvybėms, ne vieną kartą jai teikdami pareiškimus/prašymus/skundus. Administracija į juos atsakė, pateikdama iš esmės panašaus turinio formalaus pobūdžio raštus, nurodydama, kad pašalinti pavojingą medį būtina gauti gretimos kapavietės tvarkytojų prašymą. Administracija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų situacijai spręsti. Kaip matyti iš pareiškėjų pareiškimų ir skundų, jie prašė Administracijos informuoti, kokių veiksmų ji ėmėsi nustatant gretimos kapavietės tvarkytojus, taip pat prašė imtis kitų aktyvių priemonių pašalinti pavojingą medį, kadangi ginčo medžio būklė vis blogėjo. Tačiau Administracija teikė formalaus pobūdžio atsakymus ir galiausiai nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl žalos atlyginimo.

Teismo vertinimu, jei Administracija būtų tinkamai ir aktyviai reagavusi į pranešimą dėl pavojingo medžio, būtų buvę galima išvengti didesnės žalos. Tačiau Administracijos neveikimas lėmė tai, kad pareiškėjų prižiūrimai kapavietei buvo padaryta dar didesnė žala, apie kurią jie sužinojo 2021 m. liepos 18 d. nuvykę į kapines. Todėl teismas sprendžia, kad dėl Administracijos neveikimo pareiškėjai patyrė stresą, diskomfortą, nepasitikėjimą vietos savivaldos institucijomis ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jie būtų nepatyrę, jeigu Administracija būtų veikusi pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos Savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos: Administracijos neveikimas, pareiškėjų patirta neturtinė žala bei priežastinis ryšys tarp Administracijos neveikimo ir pareiškėjų patirtos žalos.

Pažymėtina, jog teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis, 56 straipsnio 5 dalis), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį ir trukmę, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 600 Eur (po 300 Eur), kuri priteistina pareiškėjams iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos. Didesnio neturtinės žalos dydžio pareiškėjams priteisti nėra pagrindo.

Dėl Sprendimo

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Viešojo administravimo įstatymas nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, – skundu (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius, 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. A51 /2l (3.3.2.26E-MTA) „Dėl žalos atlyginimo“ informavo pareiškėją J. B. apie tai, kad Administracija nesutinka kompensuoti kapavietės sutvarkymo darbų (1 tomas, b. l. 19).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.). Administraciniai teismai nenagrinėja prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.) bei informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022; kt.).

Teismas, įvertinęs skundžiamo 2021 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. A51 /2l (3.3.2.26E-MTA) „Dėl žalos atlyginimo“ turinį, daro išvadą, kad jis yra informacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia. Šis atsakymas nėra administracinės procedūros sprendimas, todėl nagrinėjamu atveju negali būti ginčo dalyku. Teismui panaikinus šį Sprendimą, jokios pareiškėjų teisės ar saugomi interesai nebūtų apginti. Skundžiamame Sprendime išreikšta Administracijos pozicija dėl nuostolių atlyginimo neužkirto pareiškėjams galimybės kreiptis į teismą su skundu dėl žalos atlyginimo ir tokiu būdu apginti savo pažeistas teises.

Todėl administracinės bylos dalis dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Administracijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. A51 /2l (3.3.2.26E-MTA) „Dėl žalos atlyginimo“ nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjai 2022 m. sausio 20 d. pateikė dokumentus – 2022 m. sausio 20 d. sąskaitą Nr. 012 ir pinigų priėmimo kvitus, pagrindžiančius, kad jie šioje byloje patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo ir rašytinių paaiškinimų parengimą teismui.

Nustatyta, kad pareiškėjus byloje atstovavo advokatė N. B. pagal 2021 m. gegužės 5 d. atstovavimo sutartį (1 t., b. l. 7). Advokatė 2021 m. rugsėjo 28 d. parengė ir pateikė teismui skundą pareiškėjų vardu. Skundas turėjo trūkumų, todėl buvo tikslinamas ir priimtas 2021 m. lapkričio 23 d. Taip pat advokatė 2022 m. sausio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus teismui. atsikirsdama į atsakovės atsiliepimo argumentus (1 t., b. l. 165-170).

Teismas, įvertinęs suteiktų paslaugų sudėtingumą apimtį, jų atlikimo laiką, sprendžia, kad prašomų atlyginti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 papunkčiuose nustatyto maksimalaus advokato užmokesčio už aptartas teisines paslaugas dydžio (taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketv. ir 2021 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), yra teisingas ir adekvatus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies (tenkinama 70 proc. reikalavimų), teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjams priteisti iš Savivaldybės 490 Eur (700 Eur x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. po 245 Eur kiekvienam.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 5 punktais, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. B. ir J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjams J. B. ir J. B. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, po 1350 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjams J. B. ir J. B. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, po 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų J. B. ir J. B. reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. A51 /21 (3.3.2.26E-MTA) „Dėl žalos atlyginimo“ nutraukti.

Kitą pareiškėjų J. B. ir J. B. skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjams J. B. ir J. B. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, po 245 (du šimtus keturiasdešimt penkis) eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė