Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-16-856/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-22
Bylos Nr.: e2A-16-856/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14353-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Atsakovas: A. Š.
Ieškovas: S. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-18-856/2025 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14353-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1604-466/2024 pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei S. A. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnametės dukters G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove S. A.; 2) priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Š. ir J. Š., mokamą periodinėmis išmokomis, po 316,50 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Paskirti nepilnamečių vaikų motiną S. A. gaunamų vaikų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti, kad išlaikymo suma pervedama iki mėnesio 10 (dešimtos) dienos į motinos S. A. banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke; 3) priteisti iš atsakovo A. Š. 19 064 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d.; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas A. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atmesti ieškovės S. A. ieškinio reikalavimus; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų G. Š. ir J. Š. gyvenamąją vietą su tėvu A. Š.; 3) nustatyti, kad motina S. A. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir J. Š. iš anksto su vaikų tėvu A. Š. suderinusi bendravimo laiką ir vietą; 4) priteisti iš S. A. nepilnametės dukros G. Š. ir nepilnamečio sūnaus J. Š. naudai kiekvienam išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant po 248 Eur iki jų pilnametystės, nurodant, kad priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) vaikams mokamų laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; 6) priteisti iš ieškovės valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečių vaikų G. Š. ir J. Š. gyvenamąją vietą su ieškove S. A.; priteisė iš atsakovo A. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Š. ir J. Š. po 317 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. rugsėjo 29 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo A. Š. 9 532 Eur išlaikymo vaikams G. Š. ir J. Š. įsiskolinimą; paskyrė ieškovę S. A. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų G. Š. ir J. Š. išlaikymui priteistas lėšas iki vaikų pilnametystės, nustatė atsakovo A. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir J. Š. tvarką; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo A. Š. S. A. 1 952 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina (ieškove). Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos pas ieškovę. Teismas pažymėjo, kad ieškovė išsikėlė kartu su vaikais iš atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), dėl objektyvaus būtinumo, nuolatinės įtampos ir konfliktų su vaikų tėvu A. Š., kurie, tikėtina, ne kartą vyko vaikų akivaizdoje. Ieškovė su atsiliepimu į priešieškinį pateikė vaizdo įrašus, iš kurių viename, esant ieškovės ir atsakovo bute vykstančiam konfliktui, bute yra šalių vaikas J. Š. (matomas vaizdo įraše), į kurį tėvas A. Š., nemėgindamas sustabdyti konflikto, nekreipia dėmesio, nors ieškovė ne kartą sako atsakovui, kad nenori, jog vaikai matytų konfliktą. To konflikto metu atsakovas į ieškovės pasakymą, jog ji nenori gyventi kartu su atsakovu, pasako ieškovei, kad vaikai visada gyvens bute, priklausančiame atsakovui, t. y. gyvens kartu su tėvu. Iš to teismas sprendė, jog atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė norėjo kartu su vaikais išsikelti iš buto, kuriame tuo metu šeima gyveno. Teismas nurodė, kad ieškovės su atsiliepimu į priešieškinį pateikti kiti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos ieškovės ir atsakovo konfliktinės situacijos, leidžia teigti, jog atsakovas negerbia savo vaikų motinos, į ją pašaipiai kreipiasi pavarde „(duomenys neskelbtini)“, į ką ieškovė jautriai reaguoja, todėl nėra pagrįstas atsakovo paaiškinimas, kad šalys nuolatos taip bendravo ir ieškovei tai buvo priimtina. Tarnyba 2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. spalio 5 d. surašė Vaikų situacijos vertinimo anketas, kurios surašytos nagrinėjant A. Š. pranešimą dėl galimo vaikų teisių pažeidimo motinai kartu vaikais išsikėlus iš vaikų gyvenamosios vietos. Anketose pateikti vaikų apklausų rezultatai (nedalyvaujant nei vienam iš tėvų) ir pvz., šalių dukra G. Š. sakė vaikų teisių apsaugos specialistei, jog tėvai daug pykdavosi, tėtis vonioj gerdavo „girą“, po ko jis „išprotėdavo“ ir tada pykdavosi su mama. Taip pat G. sakė, jog nelabai nori susitikti su tėčiu, nes jis negražiai kalba apie mamą, tėtis G. sakė, kad ji jį išdavė. Taip pat G. sakė specialistei, kad kai šeima gyveno kartu, tėtis G. mušdavo su diržu ir parodė, į kurią vietą mušdavo (parodė dešinę šlaunį). Už ką tėtis mušdavo, mergaitė negalėjo pasakyti, neatsiminė. Sakė, jog dabar su tėčiu normaliai. Tėtis jai nieko neperka, tik broliui. Su mama sutaria gerai, sakė, kad mama jos niekada neskriaudžia, padeda jai su pamokomis. Šalių sūnus J. Š. vaikų teisių apsaugos specialistei sakė, jog jam patinka ir tėtis, ir mama. Jis matė tėvų konfliktą, po ko su mama išsikraustė. Sakė, jog nori pas tėvą, nes nori pas dinozaurus, kurie jam patinka. Sako nori bendrauti su tėčiu, nes jis perka Lego, perka viską. Sakė, kad myli ir tėtį, ir mamą, su kuria gerai sutaria. Pasakė, jog tėvas jį mušdavo diržu kai padarydavo kažką blogo, bet dabar nemuša. Tarnyba pateikė byloje išvadą, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, vaikai Skyriaus atstovams taip pat išsakė nuomonę, jog yra patenkinti gyvenimo sąlygomis pas mamą (ieškovę). Tarnyba dėl galimo smurto vaikų atžvilgiu kreipėsi į policiją, tačiau Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 18 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes negauta konkrečių ir objektyvių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. 2024 m. spalio 4 d. Vaikų laikino apgyvendinimo aktuose nurodyta, kad G. Š. ir J. Š. buvo laikinai apgyvendinti pas D. A. (vaikų senelę), nes vaikų nuomonės išklausymo metu jie sakė, jog tėtis juos muša. 2024 m. spalio 11 d. Vaikų situacijos vertinimo anketose nurodyta, jog 2023 m. spalio 10 d. bendrauta su vaikų senele D., kuri nurodė, kad vaikai jos namuose jaučiasi gerai, nepastebėjo kokių nors požymių, kad vaikų atžvilgiu būtų naudotas smurtas, vaikai ilgisi mamos. Vaikų buvimo su senele metu vaikų tėtis vaikams neskambino, ryšio su vaikais nepalaiko. Taip pat G. Š. anketoje nurodyta, kad gauta charakteristika iš vaiko ugdymo įstaigos, kurioje nurodyta, jog vaikas reguliariai lanko ugdymo įstaigą, motina visada informuoja mokytoją dėl neatėjimo į mokyklą, to priežastis, pamokas pateisina. Vaikas linksmas, draugiškas, klasėje turi draugų, kartai pasielgia keistai, turi specialiųjų ugdymo poreikių. Mergaitė motyvuota, noriai atlieka visas užduotis, darbus visada baigia. Mergaitė švari, tvarkinga, pasiruošusi pamokoms, turi visas mokymosi priemones. G. mama bendrauja ir bendradarbiauja su mokytoja, domisi vaiko mokymosi rezultatais, elgesiu. Tėvas apie vaiko pasiekimus nesidomi, su mokytoja nebendrauja. Dėl mažametės pažeidžiamų teisių ir interesų ugdymo įstaiga duomenų neturi. Teismas, vertindamas Tarnybos atliktų vaikų situacijos 2023 m. rugsėjo – spalio mėn. patikrinimų rezultatus, darė išvadą, kad nors į Tarnybą dėl galimo vaikų ir atsakovo (vaikų tėvo) teisių iš vaikų motinos pažeidimo kreipėsi A. Š., tačiau labai tikėtina, jog netinkamas ir nesaugias, nenukreiptas į visapusišką lavinimą sąlygas vaikams sudarė pats tėvas A. Š., kuris savo provokuojančiu elgesiu namuose, kuriuose auga mažamečiai vaikai, sudarė sąlygas kilti nuolatiniams konfliktams vietoje to, kad iš tikro, siekdamas realiai užtikrinti vaikų gerovę, pasirūpintų visos šeimos materialinių ir kitų būtinų interesų patenkinimu. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovo susirašinėjimą su vaikais, iš kurio matyti, jog atsakovas tuo metu, kai vaikai pradėjo gyventi atskirai, skatina, kad vaikai žaistų kompiuterinius žaidimus, tokius kaip Minecfrat. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad vaikams greitai atsiranda priklausomybė nuo tokių žaidimų, kuomet jie praranda susidomėjimą kitomis veiklomis, todėl toks atsakovo bendravimo su vaikais būdas labiau vertintinas neigiamai, nei teigiamai, tuo labiau, jog šalims gyvenant kartu atsakovas buvo labiau nusiteikęs prieš tokių žaidimų skatinimą. Vaikų priklausomybės nuo žaidimų problemą atsakovas pradėjo suvokti tik po to, kai ieškovė apie tai pranešė Tarnybai. Atsakovo argumentas, kad jis turi patirties auginant vaikus, nes turi du kitus suaugusius vaikus, yra abejotinas, nes liko nepaneigtas ieškovės teiginys, jog atsakovo vaikus (kurie šiuo metu yra suaugę) augino ne jis, o tų vaikų motina, ir prie to prisidėjo net pati ieškovė. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute. Butas nuomojamas, tačiau jis yra erdvesnis (3 kambarių), nei atsakovui priklausantis vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), ir pats atsakovas 2023 m. vasario 25 d. elektroniniame laiške ieškovei išdėstė nuomonę, kad nuomotis būstą yra racionaliau, nei nusipirkti. Vaikai, vienerius metus pragyvenę naujoje gyvenamojoje vietoje, tikėtina, jau yra joje apsipratę ir, skirtingų lyčių vaikams augant, jiems vis labiau bus reikalingi atskiri kambariai. Ieškovė pajėgi sumokėti už nuomą ir paslaugas. Kadangi iš esmės ieškovė ir atsakovas negali gyventi kartu, laikytina, jog vaikams jų motina sudarė visapusiškai tinkamas gyvenimo sąlygas ir užtikrina visus būtinus jų poreikius.

5. Teismas nurodė, kad nors atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigė, jog skiria lėšų vaikų išlaikymui, tačiau vien tai, kad atsakovas nesilaiko teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nemoka vaikams laikino periodinio išlaikymo, leidžia teigti, jog nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove yra būtina priteisti iš atsakovo vaikams periodinį išlaikymą. Ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose neginčijo fakto, kad atsakovas patiria išlaidų, susijusių su vaikų poreikių tenkinimu, tačiau pažymėjo, jog atsakovas su vaikais bendrauja savaitgaliais, o ieškovei tenka didesnė vaikams skiriamų išlaidų dalis.

6. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, teismas nesutiko su bylos nagrinėjimo metu atsakovo ir jo atstovo išsakyta pozicija, kad vaikams priteisiamo išlaikymo dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į vaikų atstovams pagal įstatymą valstybės mokamų išmokų vaikams dydį.

7. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis, kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 709 Eur. Jei vadovautis šiuo dydžiu, kiekvienas iš tėvų vienam vaikui turėtų mokėti 354,50 Eur išlaikymą (709:2). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo mažesnį – 316,50 Eur, periodinį išlaikymą kiekvienam vaikui.

8. Teismas nurodė, kad įvertinus aplinkybę, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, dėl ko jai neabejotinai tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, teismas neturi pagrindo nustatant priteistino iš atsakovo išlaikymo vaikams dydį atsižvelgti į ieškovei pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamas vaikams išmokas, įvertinus dar tai, kad atsakovas geruoju nemoka ir priteisto išlaikymo.

9. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų įrodymų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu žinoma, jog ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko prieš metus laiko iki ieškinio teisme pareiškimo, t. y. maždaug nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad šalims gyvenant kartu apie išlaikymo įsiskolinimą nebuvo kalbama. Atsakovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė teikęs išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Su 2024 m. gegužės 24 d. paaiškinimu atsakovas pateikė savo paskaičiavimus apie, jo teigimu, 2023 – 2024 m. teiktą išlaikymą vaikams. 2023 m. lapkričio mėn. vaikams jis skyrė 1 022,66 Eur, gruodžio mėn. - 649,05 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 357,83 Eur, vasario mėn. - 485,68 Eur, kovo mėn. - 629,96 Eur, balandžio mėn. - 663,57 Eur, gegužės mėn. – 465,61 Eur. Nurodė, kad išlaikymą teikė vaikams tiesiogiai. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. gegužės 24 d. paaiškinime ir 2024 m. rugsėjo 18 d. paaiškinime skiriasi atsakovo nurodytos vaikams skirtos sumos už 2024 m. balandžio mėn.: 663,57 Eur ~ 877,02 Eur ir gegužės mėn. - 465,61 Eur ~ 681,85 Eur. 2023 m. atsakovo darbo užmokestis, atsakovo duomenimis, sudarė 643,62 Eur, 2024 m. - 711,48 Eur. Su priešieškiniu atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo išlaidų vaikų skiepams, pateikė kelis kvitus, kur nurodytos mokyklinės prekės, taip pat čekius apie išlaidas drabužiams 2020 - 2023 m., išlaidas anglų kalbos pamokoms ir tyrinėjimo būreliui. Atsakovo pateiktas jo sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas patvirtina, kad 2020 m. laikotarpiu atsakovas iš Vilniaus savivaldybės administracijos gaudavo piniginę socialinę paramą - nuo 177,78 Eur 2020 m. spalio mėn., kuri kiek didėjo 2021 m. - 223 Eur, 2022 m. – 246 - 447 Eur, 2022 m. gruodžio mėn. - 533 Eur, 2023 m. balandžio – birželio mėn. - 569 Eur, paskutinė iki įsidarbinimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 569 Eur suma 2023 m. rugpjūčio mėn. Iš atsakovo pateiktų 2020 – 2022 m. raštelių ir kvitų galima spręsti, kad jis turėjo tam tikras išlaidas vaikų išlaikymui, tačiau tokios išlaidos, kaip išlaidos kurui (Neste kvitai), savaime nepatvirtina, jog išlaidos yra susijusios su vaikų poreikių tenkinimu. Teismas pažymėjo, kad tarp atsakovo nurodytų pirkinių yra ir statybinių medžiagų įsigijimo kvitai, kurie nebūtinai susiję su vaikų poreikiais. Atsakovas pateikė eilę vaikų nuotraukų įvairiose situacijose. Nėra žinomos nuotraukų padarymo datos, tačiau reikia suprasti, jog atsakovas tuo įrodinėjo, kad tai yra jo bendravimo su vaikais situacijos, kuomet atsakovas turėjo išlaidų, susijusių su vaikų poreikių tenkinimu. Atsakovas, bendraudamas su vaikais, turėjo tam tikrų išlaidų, tačiau nesant situacijų fiksavimo datų, tai gali apimti 2023 m., galimai 2022 m. laikotarpį, ir neįrodo, kad ieškovės nurodomu būtent įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas teikė reikiamą išlaikymą vaikams. Ieškovė įsiskolinimo laikotarpį nurodė nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d., kuomet atsakovas iki 2023 m. liepos mėn. gaudavo tik socialinę pašalpą. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė tuo metu su vaikais ir atsakovu gyveno jam priklausančiame bute, tačiau nepaneigtas ieškovės paaiškinimas, jog visą laiką esmines sąskaitas už komunalines paslaugas apmokėdavo ieškovė (kuri iš esmės visada vykdė darbinę veiklą kai nebuvo motinystės ar vaiko priežiūros atostogose), o stipriai paaštrėjus šalių santykiams atsakovas pasirūpino, kad ieškovei nebūtų prieinama mokėjimų už paslaugas knygelė, kurioje ieškovė parašydavo savo vardą ir pavardę mokėdama už paslaugas.

10. Teismas sprendė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. iš dalies prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Teismas nurodė, kad tikėtina, jog nedirbdamas ir gaudamas neženklią socialinę pašalpą, atsakovas neretai nepamiršdavo pirmiausiai pasirūpinti savo poreikių patenkinimu, dėl ko kildavo konfliktai su ieškove, kurie galiausiai privedė prie ieškovės apsisprendimo išsikelti gyventi atskirai. Įvertinus ieškovės argumentus, kad ji nuolatos dėjo pastangas teikti reikiamą išlaikymą vaikams, jog atsakovas ginčo laikotarpiu niekur nedirbo ir kartais net skolinosi pinigų iš ieškovės mamos, dėl ko neaišku, kaip jis galėjo apmokėti visas išlaidas automobiliui, mokėti už komunalines paslaugas ir kt., kartu nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti atsakovo prisidėjimo prie vaikų išlaikymo ginčo laikotarpiu apimties, pripažintina, jog yra pagrindas priteisti pusę ieškovės nurodytos išlaikymo vaikams įsiskolinimo sumos. Dėl to kiekvienam vaikui teismas priteisė po 336 Eur (224 : 2 x 3) už 2020 m. spalio 1 d. – 2021 m. gruodžio mėn., po 1 404 Eur už 2021 m. (234 : 2 x 12 mėn.) kiekvienam vaikui; po 1 602 Eur už 2021 m (267 : 2 x 12 mėn.) kiekvienam vaikui; po 1 424,25 Eur už 2023 m. 9 mėn. (316,50 : 2 x 9 mėn.) kiekvienam vaikui. Vienam vaikui iš viso 4 766 Eur (336 + 1404 + 1602 + 1424), abiem vaikams – 9 532 Eur (4 766 x 2) išlaikymo įsiskolinimo.

11. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu pateiktą informaciją ir į tai, jog šiuo metu šalys naudojasi teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, nustatė ieškovės nurodytą kiek pakoreguotą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Šios bylos esminis ir pagrindinis ginčo dalykas yra tai, ar teisėtai šalių vaikai su pašalinių asmenų pagalba buvo išvesti iš gimtųjų namų. Pašalinių asmenų, be atsakovo sutikimo ir jo valios patekimas į atsakovo privatų būstą pažeidė Konstitucijos 22, 23 ir 24 straipsnius. Pašaliniai asmenys už tokį veiksmą galimai gavo piniginį atlygį, dingo bute buvusios atsakovo santaupos ir kiti smulkūs daiktai. Šioms aplinkybėms paaiškėjus, 2024 m. balandžio 18 d. atsakovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas nustatyti ir padėti apklausti lydytojais pašalinius asmenis, kurie prieš atsakovo valią pateko į jo privatų būstą bei galimai pasisavino šeimos pinigus ir kitus daiktus. Dėl neaiškių priežasčių atsakovo prašymas nebuvo išgirstas, taip buvo atimta atsakovo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

12.2. Vaikai savo gimtuose namuose augo turėdami augimui, vystymuisi būtinas sąlygas, galimybę mokytis, ilsėtis, žaisti, save realizuoti, laisvai reikšti savo pažiūras, gaudavo visą reikalingą dėmesį ir priežiūrą. Neigiami vaikų priežiūros faktoriai neužfiksuoti. Fiksuotas tik ieškovės smurtavimas prieš savo vaikus. Tai patvirtina Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus pranešimas 2023 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

12.3. 2024 m. rugsėjo 18 d. vykstančio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė, kad be teismo sprendimo slapta ir skubiai išvesdama vaikus iš gimtųjų namų, ji vadovavosi Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacija. Posėdyje dalyvavusi Vilniaus miesto vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovė I. K. neprieštaravo tokiam ieškovės teiginiui, todėl yra prielaida manyti, kad nesant teismo sprendimo galimai I. K., pažeisdama viešąjį interesą, veikdama priešingai šalių vaikų teisėms ir norams, iniciavo vaikų išvedimą iš gimtųjų namų. I. K., kaip valstybės tarnautoja, pažadėjusi vienodai tarnauti visiems žmonėms, būti sąžiningai ir nešališkai, pateikdama galimai klaidingą informaciją pirmosios instancijos teismui, galėjo įtakoti nepagrįstų sprendimų priėmimą.

Atsiliepimas

12.4. 2023 m. gruodžio 27 d. ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą, kuriame apkaltino atsakovą sunkiu nusikaltimu – pasikėsinimu nužudyti jos brolio sutuoktinę. Tokiais kaltinimais pažeidžiama atsakovo nekaltumo prezumpcija. Tai gali įtakoti atsakovui nepalankių sprendimų priėmimą. Atsakovas prašė teismo kviesti liudytojus, bet į prašymą buvo neatsižvelgta.

12.5. Teismui pateikta Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada yra klaidinanti. Išvadoje nėra pateikti patvirtinantis įrodymai, kurie pagrįstų ieškovės reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Buvo apsiribota formaliu šeimos aplinkos sąlygų tyrimu, vengta pateikti aiškius siūlymus dėl ginčo sprendimo būdų. Nurodoma, kad nesusisiekta su atsakovu, bet nenurodoma, kokių būtinų veiksmų imtasi tam, kad reikalinga informacija būtų surinkta. Galimai melagingas teiginys, kad atsakovas nebendrauja su specialistais ir tik vieną kartą priėmė į savo namus. Nėra jokio fakto, kad atsakovas atsisakė bendravimo su specialistais. Į atsakovo skambučius specialistės irgi neatsiliepdavo.

12.6. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas (2023 m. gruodžio 8 d.).

12.7. Atsakovo privataus būsto paslaugų ieškovė niekada neapmokėdavo, tai patvirtina klaidinantis teiginys, kad ji į mokėjimo už paslaugas knygutėje įrašydavo savo vardą, pavardę ir pasirašydavo, nors nuo 2020 metų nėra jokių mokėjimo knygučių, yra tik užrašinės, kur vardų, pavardžių, parašų nereikia rašyti, reikia tik žinoti kliento kodą, bet ieškovė to kodo nežino.

12.8. Išlaikymo įsiskolinimas niekada neegzistavo. Ieškovė neturi jokių įrodymų apie turėtas ir mokėjimams naudotas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė visas savo banko sąskaitos išlaidas ir pajamas. Bendra suvestinė už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. buvo tokia: išlaikymo mokesčiai – 3 938,78 Eur, maisto produktai – 2 443,75 Eur, kitos išlaidos 7989,21 Eur.

12.9. Teismo išvada apie ieškovės įrodymų pakankamumą ir jų vertinimą buvo grindžiama tik prielaidomis. Ieškovės parodymai yra nenuoseklus ir prieštaringi, jos parodymuose nėra neginčijamų įrodymų, reikalingų pateiktiems tikrovės neatitinkantiems teiginiams patvirtinti, šioje byloje nenustatyta teisiškai reikšmingų faktų apie atsakovo neteisėtus veiksmus.

12.10. Pirmosios instancijos teismas priėmė galimai nepagrįstą sprendimą, nes nesurinkta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių tam tikrus faktus dėl atsakovui inkriminuojamų kaltinimų.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. A. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti arba šį skundą palikti nenagrinėtu, kadangi atsakovas nesumokėjo žyminio mokesčio; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apelianto skundas yra grindžiamas subjektyviais išvedžiojimais bei postringavimais, apeliantas tik deklaratyviai ir abstrakčiai pasisako apie jo tariamai pažeistas/neapgintas teises ir teisėtus interesus, susijusias su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis klaidomis, kurių atsakovas motyvuotai ir konkrečiai savo apeliaciniame skunde neįvardino.

13.2. Atsakovas detaliai neįvardija, kuo pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra neteisingos, o teismas buvo suklaidintas, kad šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas turėtų panaikinti.

13.3. Atsakovo subjektyviai įsivaizduojamas vaikų pagrobimas niekaip nėra susijęs su šioje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis ir geriausiais vaikų interesais, kadangi ginčą sprendęs teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su atsakovo nurodomu vaikų pagrobimo faktu, kuris visiškai neegzistavo.

13.4. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su pašalinių asmenų patekimu į jo būstą ir galimu jo nedidelių santaupų bei smulkių daiktų dingimu, t. y. aplinkybes, kurios niekaip nėra susijusios su išnagrinėtoje byloje įrodinėtomis aplinkybėmis, o labiau susijusios su neteisėtu paties atsakovo materialiniu interesu ir jo siaurais tikslais.

13.5. Atsakovo apeliaciniame skunde subjektyviai nurodoma aplinkybė, kad Tarnybos skyriaus specialistė posėdžio metu nesureagavo į ieškovės duotus paaiškinimus taip, kaip norėjosi pačiam atsakovui, nesudaro pagrindo panaikinti teisingo ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

13.6. Atsakovas nesutinka su Tarnybos vyriausiosios specialistės I. K. išvada, kurią ji davė sprendžiant teismui ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tačiau pirminę išvadą dėl tarp šalių kilusio ginčo davė skyriaus vyriausioji specialistė E. M. 2024 m. vasario 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas šios išvados neginčija, o Tarnybos atstovė I. K. atsakė teismui į visus 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio metu užduotus klausimus, susijusius su Tarnybos išvada. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai ginčijant Tarnybos išvadą yra nepagrįsti.

13.7. Atsakovas A. Š. nepagrįstai neigia rašytiniais įrodymais pagrįstas bylos aplinkybes, neginčijamai patvirtinančias, kad jis nebendradarbiauja su jam taikomos atvejo vadybos specialistais.

13.8. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kurį kartu prašė laikyti ir jo atsiliepimu į ieškovės ieškinį, kuris teisme buvo gautas 2023 m. gruodžio 11 d.

13.9. Nors atsakovas skundžia visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jis visiškai nenurodo, kuo teismo sprendimas yra neteisingas ir turi būti panaikintas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo dalyje.

13.10. Skundžiamo teismo sprendimo 32-36 punktuose yra aiškiai ir konkrečiai išdėstyti teismo sprendimo motyvai dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau apeliantas skunde dėl jų nepasisako ir neargumentuoja, kuo teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisingas. Ieškovė pateikė teismui pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti išvadą, kad ji tinkamai vykdė prievolę išlaikyti vaikus ginčijamu laikotarpiu, o dauguma atsakovo pateiktų duomenų nebuvo susiję su vaikų poreikių tenkinimu. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia tik skaičius, kurie, jo teigimu, patvirtina vaikų poreikių patenkinimui patirtas išlaidas. Šiuos savo skaičiavimus jis teikė ir pirmosios instancijos teismui, tačiau jų nepagrindė tinkama rašytinių įrodymų analize.

13.11. Atsakovo teiginiai, susiję su ieškovės mokėjimais už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui teikiamas komunalines paslaugas, apeliaciniame skunde iškeliant versiją, kad nuo 2020 metų nėra jokių mokėjimų už butui teikiamas komunalines paslaugas knygučių, parodo išskirtinai nesąžiningą apelianto elgesį. Ieškovei nurodžius pirmosios instancijos teisme aplinkybes, kad ji mokėdavo už atsakovo butą, padarydama atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto mokesčių mokėjimo knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) savo ranka reikalingus įrašus, atsakovas galėjo pateikti tokias ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančius duomenis, tačiau jų nepateikė. Abstraktūs atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia objektyvių ir teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų.

13.12. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra skundžiamos atskiraisiais skundais, ne paduodant apeliacinį skundą. Šiomis nutartimis buvo laikinai sureguliuota situacija vaikų materialinio išlaikymo srityje ir skyrium gyvenančiam tėvui įgyvendinant jo teisę į bendravimą su vaikais. Tuo atveju, jeigu bus atmestas atsakovo apeliacinis skundas, šios nutartys nustos galioti be atskiro atsakovo prašymo, kadangi įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalį, ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

17. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai iki skundžiamo sprendimo priėmimo apie vienerius metus gyveno su ieškove. Byloje nėra duomenų apie galimą netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą ar vaikų teisių pažeidimus. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnamečių vaikų aplinka ir socialiniai ryšiai yra teigiami ir skatina ją vystytis be emocinių sukrėtimų ir įtampos, priešingų įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

18. Pažymėtina, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, specialistų (ekspertų, psichologų, socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų, medicinos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės, pasiūlymai, liudijimai yra vertinami kaip patikimesni įrodymai ir dėl geriausių vaiko interesų apsaugos turi esminę reikšmę. Šiuo atveju specialistai nėra nurodę aplinkybių, kurios būtų leidę manyti, jog vaikų interesams būtų geresnės ugdymo ir gyvenimo sąlygos gyvenant su jų tėvu (atsakovu), bei nėra tokių aplinkybių, kurias teismas galėtų laikyti išskirtinėmis ir turėtų pagrindą tenkinti atsakovo priešieškinį ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo motyvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nepaneigė.

19. Apeliantas nurodo, kad teismui pateikta Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada yra klaidinanti. Išvadoje nėra pateikti patvirtinantis įrodymai, kurie pagrįstų ieškovės reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apeliacinio skundo argumentu, pažymi, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ši išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas sprendimą grindė visų byloje surinktų įrodymų kompleksine analize ir įvertinimu, nesuteikdamas Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai lemiamos įrodomosios reikšmės.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog šalių nepilnamečiai vaikai nepalankiai vertintų savo dabartinę gyvenamąją vietą su ieškove, pripažįsta tai kaip geriausiu šalių nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu ir svarbiausiu kriterijumi sprendžiant klausimą dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pirmiausiai tyrė ir vertino, ar ieškovė užtikrina vaikų teises ir teisėtus interesus, ar egzistuoja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas nustatyti vaikų gyvenamą vietą su atsakovu, atsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą. Teisėjų kolegija pastebi, jog byloje duomenų, kad vaikams reikalinga išimtinai tėvo (atsakovo) globa, nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie galimą netinkamą motinos (ieškovės) valdžios įgyvendinimą ar vaikų teisių pažeidimus, kas reiškia, kad ieškovė tinkamai vykdo savo pareigas vaikų atžvilgiu, jos gyvenamajame būste vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Apeliantas neįrodė, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas tiek materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą, tiek proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

22. Kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir jų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto teiktais įrodymais bei paaiškinimais, bet ir visa bylos medžiaga. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovo teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

23. Dėl apelianto argumentų, susijusių su netinkamu Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir jų darbuotojų darbo organizavimu bei jų veikla, pažymėtina, kad teismas nevykdo šių institucijų veiklos priežiūros. Apeliantas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, savo teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl šioje apeliacinio skundo dalyje apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal bylos šalių pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio (priešieškinio) dalyko ar faktinio pagrindo. Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Taigi, šioje byloje teismas neturėjo teisės analizuoti kitų aplinkybių nei tos, kurios sudaro ieškinio ir priešieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 178 straipsnis). Šioje byloje ginčo dalyką sudarė gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimai. Priešingai nei nurodo apeliantas, šios bylos ginčo dalykas nebuvo susijęs su vaikų paėmimo iš namų teisėtumo vertinimu, taip pat nebuvo susijęs su apelianto nurodytomis aplinkybėmis dėl vagystės ir kaltinimu dėl pasikėsinimo nužudyti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo kviesti į teismą liudytojus, kurie patvirtintų ar paneigtų apelianto nurodomas aplinkybes.

25. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia taip pat tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas nebuvo pateikęs atsiliepimo į ieškinį. Nors, anot apelianto, atsiliepimas į ieškinį teismui buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 8 d., tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėta data nebuvo gautas ar registruotas joks procesinis dokumentas.

26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria, tenkinus ieškinio reikalavimą, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

27. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo skolos nepilnamečiams vaikams priteisimo

28. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo A. Š. 19 064 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams G. Š. ir J. Š., susidariusį laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. Ieškovė susidariusį išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo tokiu būdu: nuo 2020 m. spalio 1 d. - po 672 Eur (224 Eur (pusė MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo) į rankas) x 3 mėn.) kiekvienam vaikui; už 2021 m. – po 2 808 Eur (234 Eur (pusė MMA į rankas) x 12 mėn.) kiekvienam vaikui; už 2022 m. – 3 204 Eur (267 Eur (pusė MMA į rankas) x 12 mėn.) kiekvienam vaikui; iki 2023 m. spalio 1 d. – po 2 848 Eur (316,5 (pusė MMA į rankas) x 9 mėn.) kiekvienam vaikui.

29. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

30. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

31. Apeliantas apeliaciniame skunde dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, nepateikdamas jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime apelianto nurodytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas. Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai laikotarpiu, už kurį teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą, buvo mažesni nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliantui nepateikus konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu ir (ar) teisine jų kvalifikacija dėl išlaikymo įsiskolinimo, nėra aišku, kuo konkrečiai šioje dalyje yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Dėl paminėto nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo.

32. Su priešieškiniu atsakovas (apeliantas) pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas nepilnamečių vaikų skiepams (2023 m. balandžio 12 d. – 42,40 Eur, 2023 m. gegužės 15 d. – 42,40 Eur), apie patirtas išlaidas mokyklinėms ir vaikų lavinimo prekėms (2023 m. balandžio 1 d. – 58,44 Eur), apie 2020 - 2023 metais patirtas 694,45 Eur išlaidas vaikų drabužiams ir avalynei, apie 2022 - 2023 metais patirtas 271 Eur išlaidas anglų kalbos pamokoms ir 214,50 Eur išlaidas tyrinėjimo būreliui. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš atsakovo pateiktų 2020 – 2023 metų raštelių ir mokėjimo kvitų galima spręsti, jog jis turėjo tam tikras išlaidas vaikų išlaikymui (pavyzdžiui, pirko konstruktorius „Lego“, sulankstomą dviratį, sumokėjo už vaikų vasaros stovyklą), tačiau tokios išlaidos kaip išlaidos kurui (Neste kvitai), pavarų dėžės alyvai, statybinėms medžiagoms bei elektronikos prietaisams (televizoriui ir kt.), savaime nepatvirtina, jog tokios išlaidos yra susijusios su vaikų poreikių tenkinimu. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog minėtu laikotarpiu vaikų išlaikymui jis skyrė pakankamas lėšas. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad visą laiką ginčo laikotarpiu gyvendama su atsakovu esmines sąskaitas už komunalines paslaugas apmokėdavo ieškovė, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti priešingai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, kad ji mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas iki pat 2023 m. sausio mėnesio. Apelianto į bylą pateiktos banko išrašų išklotinės už ginčo laikotarpį patvirtina, kad apeliantas komunalinius mokesčius mokėjo tik 2023 metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais (2023 m. rugpjūčio 13 d. atliko mokėjimą už „Ignitis“ paslaugas – 30,42 Eur; 2023 m. rugsėjo 3 d. atliko mokėjimą už „Ignitis“ paslaugas – 25,42 Eur; 2023 m. rugsėjo 29 d. atliko mokėjimą UAB „Naujoji pilaitė“ – 14,34 Eur, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – 38,07 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ – 9,57 Eur). Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 16 d. ir 2022 m. gruodžio 27 d. siuntė ieškovei sąskaitas už vandenį elektroniniu paštu, kad ji jas apmokėtų. Įvertinus minėtus įrodymus bei tai, kad ieškovė gaudavo darbines pajamas, o atsakovas, skirtingai nei ieškovė, iki 2023 m. liepos mėnesio gaudavo tik socialinę pašalpą, yra pagrindas išvadai, jog mokesčius už komunalines paslaugas iki 2023 m. sausio mėnesio mokėjo ieškovė, nes atsakovas tą daryti buvo finansiškai nepajėgus.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ginčo laikotarpiu iki 2023 m. liepos mėnesio niekur nedirbo, iki 2023 m. liepos mėnesio gaudavo tik socialinę pašalpą, o ieškovė iš esmės visada vykdė darbinę veiklą (išskyrus kai buvo motinystės ar vaiko priežiūros atostogose), bei įvertinęs tai, jog nėra galimybės apskaičiuoti atsakovo prisidėjimo prie vaikų išlaikymo ginčo laikotarpiu apimties, pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas priteisti pusę ieškovės nurodytos išlaikymo vaikams įsiskolinimo sumos. Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui po 4 766 Eur priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d., negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis ar pažeidžiantis atsakovo teises bei neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo

34. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą sprendimą, tačiau konkrečių argumentų (prieštaravimų) dėl teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nepateikė, t. y. apeliantas nepateikė argumentų, kuri tiksliai ginčijamu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos dalis turėtų būti keičiama (papildoma), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas minėtus klausimus išsprendė netinkamai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

35. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi ir 2024 m. birželio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apeliantui išaiškintina, kad įsiteisėjusios nutartys negali būti apeliacijos objektu. Apeliantas turėjo teisę skųsti minėtas nutartis atskiraisiais skundais nutartyse nurodyta apskundimo tvarka, o ne paduodant apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriuo išnagrinėtas ginčas iš esmės.

Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą

36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. A. prašo atsakovo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu, kadangi atsakovas nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas (apeliantas), vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Šis sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi apeliantas apeliacinį skundą pateikė (teisme užregistruotas skundas) 2024 m. lapkričio 8 d., t. y. dar esant galiojančiam 2023 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimui, todėl apeliantas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir paduodant apeliacinį skundą.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

39. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliacinio skundo, turi būti atlyginamos ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė