Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, auginanti vaiką iki trejų metų, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2018 m. gruodžio 22 d. nuo 17.38 val. iki 17.41 val., (duomenys neskelbtini), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, prieš apklausą, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei G. P. melagingai įskundė, kad jos sugyventinis M. Š. 2018 m. gruodžio 22 d. apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, jai trenkė į nugaros sritį ir vėliau, einančiai, ranka sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą. Tą pačią dieną nuo 17.41 val. iki 17.44 val., prieš apklausą būdama įspėta už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip nukentėjusioji pakartojo, kad sugyventinis M. Š. naudojo prieš ją fizinį smurtą, dėl ko M. Š. buvo pradėtas persekioti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas, apklaustas įtariamuoju.

Kaltinamoji A. S. apklausta įtariamąja, kalta prisipažino ir parodė, jog M. Š. yra jos sugyventinis. 2018 m. gruodžio 22 d. apie 17.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), susipyko su sugyventiniu dėl mobilaus telefono. Ji norėjo, kad M. jai atiduotų mobilų telefoną, kurį pati jam buvo padovanojusi, bet jis nesutiko to telefono atiduoti, o telefoną numetė virtuvėje ant grindų. Tada jie apsižodžiavo ir ji labai susinervino. M. išėjo iš namų. Supykusi, paskambino 112 numeriu ir pasakė, kad sugyventinis konfliktuoja su ja ir muša. Atvažiavo policijos pareigūnai ir surašė protokolą, ją apklausė kaip liudytoją. Ji prisipažįsta, kad melagingai įskundė savo sugyventinį ir melavo, kad jis ją mušė. 2018 m. gruodžio 24 dieną, ji pati paskambino į policiją ir pasakė, kad melavo, kad sugyventinis ją mušė. Praėjus maždaug valandai pas ją į namus atvažiavo policijos pareigūnas, kuris ją apklausė, jam pasakė teisybę, kad M. Š. jos nemušė. Ji labai gailisi, kad padarė nusikalstamas veikas. Sugyventinio atsiprašė, toliau gyvena kartu (b. l. 104, 105).

Kaltinamosios kaltė be jos pačios visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad su A. S. gyvenu kartu ir veda bendrą ūkį. Augina bendrą vaiką, kuriam vieneri metai. 2018 m. gruodžio 22 d. apie 17 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir A. kilo konfliktas dėl mobilaus telefono. A. paprašė susikeisti telefonais ir pasakė, jog jei jis neatiduos jai dovanoto telefono, tai ji jam iškvies policiją ir jis vis tiek gaus atiduoti, tačiau jis nesutiko ir supykęs nuo stalo ant virtuvės grindų numetė A. jam dovanotą telefoną. Jokio fizinio smurto prieš A. nenaudojo, o iš karto, po konflikto, išėjo iš namų pas kaimyną E. G.. Maždaug po valandos parėjęs, pamatė kieme automobilio vėžias. A. pasakė, kad buvo iškvietusi policiją. 2018 m. gruodžio 23 d. apie 14 val. į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė į policijos komisariatą kur įteikė pranešimą apie įtarimą, kad jis mušęs A.. Jis su A. toliau gyvena kartu, jai pretenzijų, kad jį melagingai įskundė neturi (b. l. 45, 46).

2018 m. gruodžio 22 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 13-16).

2018 m. gruodžio 22 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. P. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas (b. l. 21, 22).

2018 m. gruodžio 22 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 25).

2018 m. gruodžio 22 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 27).

Informacinis pranešimas ROIK 0118000690184 (b. l. 40-43).

2018 m. gruodžio 23 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus įtariamojo M. Š. laikino sulaikymo protokolas (b. l. 80).

2018 m. gruodžio 24 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos B. R. pranešimas apie įtarimą M. Š. (b. l. 72).

2018 m. gruodžio 24 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos B. R. įtariamojo M. Š. apklausos protokolas (b. l. 73, 74).

2019 m. sausio 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus reikalavimas (b. l. 1, 2).

2019 m. sausio 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje įtariamojo M. Š. atžvilgiu (b. l. 7, 8).

2019 m. sausio 8 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos B. R. tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (b. l. 5).

2019 m. sausio 9 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pranešimas apie įtarimą (b. l. 102,103).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – melagingų parodymų davimas – padaroma tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir duota liudytojo priesaika. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006, 2K-353/2006, 2K-164/2010, 2K-455/2010, 2K-505/2013).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. S. pateikė policijos pareigūnei G. P. melagingą pareiškimą apie tai, kad jos sugyventinis M. Š. naudojo prieš ją fizinį smurtą ir davė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjusioji, nors ir buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis), kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma ir žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tą daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2013).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji A. S. melagingai įskundė savo sugyventinį M. Š. pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, žinodama, jog jis yra nekaltas, dėl ko M. Š. buvo pradėtas persekioti, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas ir apklaustas įtariamuoju.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininkės asmenybę. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytus nusikaltimus paskyrus prokuroro pareiškime siūlomą bausmę: pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, paskirti A. S. 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, A. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi ir 236 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. S., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. S., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 5 (penkis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, paskirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti A. S., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.