Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei V. Š., UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-23 teisme gautas antstolės V. Š. persiųstas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja nesutinka su antstolės V. Š. 2014-06-23 Patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 1-2740 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600 Lt būtinų vykdymo išlaidų, 5,00 Lt papildomų vykdymo išlaidų, už patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymo, 1800,00 Lt atlygį antstoliui, 23,00 Lt indeksavimo išlaidas, 24,00 Lt už užklausą, 4,00 Lt už pašto išlaidas, 1,00 Lt už pavedimą, iš viso 2664,00 Lt. Skunde pareiškėja nurodo, jog 2014-05-29 gavo raginimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 76050,07 Lt skolą. 2014-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš antstolės V. Š. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tačiau su juo nesutinka, nes skolą apmokėjo iki 2014-06-11, todėl sutinka atlyginti tik faktines išlaidas, susijusias su vykdymo veiksmų atlikimu, t.y. 600,00 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų ir 228,00 Lt indeksacijos išlaidų, iš viso 828,00 lt, bet atsisako sumokėti 5,00 Lt už patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymo, 24,00 Lt už 8 vnt. užklausų, 4,00 Lt už pašto išlaidas , 1,00 Lt už pavedimą, kadangi vykdomojoje byloje nėra šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėja taip pat nesutinka dėl 1800,00 Lt vykdymo išlaidų atlyginimo antstolei, nes antstolio atlyginimas už darbą nepagrįstas, t.y. 2014-06-09 pareiškėja sumokėjo didžiąją dalį skolos, t.y. 79 procentų visos skolos, o praėjus šiam nežymiai praleistam terminui antstolė V. Š. jokių vykdymo veiksmų neatliko, pareiškėja geranoriškai sumokėjo skolą, todėl antstolės reikalavimo patenkinimas reikštų atlyginimą už realiai neatliktą darbą.

Antstolė V. Š. 2014-07-22 patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą nurodė, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, t.y. tenkintina pareiškėjos skundo dalis dėl 5,00 Lt patvarkymo dėl piniginių lėšų paskirstymo, 1,00 Lt išlaidų už pavedimą panaikinimo, sumažinamas ir vykdymo išlaidų indeksavimas iki 228,00 Lt, iš viso vykdymo išlaidos sudaro 2656,00 Lt. Likusioje dalyje prašo skundo netenkinti, nes skolininkė skolą baigė mokėti 2014-06-11, todėl remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktu, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, nes tai reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Nesutinka su reikalavimu sumažinti 24,00 Lt išlaidas už užklausų atlikimą, nes buvo išsiųstos užklausos kredito įstaigoms ir 4,00 Lt pašto išlaidos, nes pati skolininkė pripažįsta, jog gavo paštu išsiųstus dokumentus, o už paslaugas AB „Lietuvos paštas“ apmokama pagal mėnesio gale pateiktą bendrą PVM sąskaitą-faktūrą.

Apie gautą pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolės V. Š. patvarkymo Nr. 1-2740 vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01426, jo nagrinėjimo vietą bei laiką, teisę pateikti atsiliepimus pranešta pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

2014-08-20 gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į antstolės 2014-07-22 patvarkymą iš dalies tenkinti skundą, kuriame nurodoma, jog atlygis antstoliui yra nepagrįstas, nes turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, prašo atsižvelgti į faktą, jog pareiškėja sutinka antstolei V. Š. sumokėti 828 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų bei likusias vykdymo išlaidas pagal vykdomojoje byloje ir Šiaulių apylinkės teismui pateiktus dokumentus, toliau atsiliepime pakartoja 2014-07-15 skunde antstolei išdėstytus argumentus bei prašo, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, panaikinti patvarkymo dalį dėl 1800 Lt atlygio antstoliui išieškojimo, o tuo atveju, jei prašymas būtų netenkintas- sumažinti atlygį antstoliui iki 500 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Teismas sutinka su 2014-07-22 antstolės patvarkymo iš dalies tenkinti skundą (21-24 b.l.) dalimi, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dalyje dėl vykdymo išlaidų sumažinimo 8,00 Lt, vykdymo išlaidas sumažinant nuo 2664,00 Lt iki 2656,00 Lt, todėl pareiškėjos skundas ir patvarkymas iš dalies tenkinti skundą nagrinėjamas tik toje dalyje, kurioje pareiškėjos skundo antstolė netenkino (dėl vykdymo išlaidų: 1800,00 Lt antstolio atlyginimo, 24,00 Lt išlaidų už užklausas, 4,00 Lt už pašto išlaidas, sumažinimo).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos (Nr. 3K-7-1/2007, 3K-7-5/2007) yra pažymėjusios, jog vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik bendrosios vykdymo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0071/14/01426 duomenų nustatyta, jog 2014-05-22 antstolei V. Š. buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl 76050,07 Lt ir 6 procentų metinių palūkanų nuo nesumokėtos vekselio sumos, skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pabaigos, išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0071/14/0126 (toliau - vykd. b.) 1 b.l.). 2014-05-26 antstolė išsiuntė pareiškėjai raginimą įvykdyti sprendimą gera valia per 10 d. nuo raginimo įteikimo dienos (vykd. b. 6). Antstolė nedelsiant patikrino ir skolininko turtinę padėtį - padarė užklausas (vykd. b. 9-10). 2014-06-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 649 „Dėl informacijos apie atliktus mokėjimus pateikimo į vykdomąją bylą Nr. 0071/14/01426 nurodė, kad sumokėjo 60 000,00 Lt skolos išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014-06-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 656 informavo antstolę, kad 2014-06-10 dieną sumokėjo išieškotojui 15794,67 Lt skolos, o 2014-06-11 – 227,00 Lt už vykdomojo įrašo išdavimą, 28,40 Lt pranešimų siuntimo išlaidas, 817,65 Lt palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014-06-05 iki 2014-06-11. 2014-06-23 antstolė išsiuntė pareiškėjai siūlymą sumokėti 2664,00 Lt būtinų, faktinių ir atlygio antstolei atlyginimo. Pareiškėja mano, kad siūlymas sumokėti antstolei 2664,00 Lt atlyginimo yra neteisėtas. Pareiškėja sutinka tik dėl siūlymo sumokėti antstolei būtinąsias ir indeksavimo išlaidas. Savo nesutikimą dėl 2664,00 Lt atlyginimo antstolei pareiškėja grindžia tuo, jog antstolė pati neieškojo ir neperdavė išieškotojui jokių piniginių lėšų ar turto, neatliko veiksmų, tiesiogiai sąlygojančių išieškojimą.

Sprendžiant šį ginčą dėl antstolės teisės į atlyginimą lemiamą reikšmę turi aplinkybė, kada skolininkė įvykdė vykdomąjį dokumentą – per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Raginimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2014-05-28, taigi raginimo terminas suėjo 2014-06-09. Pati pareiškėja pripažįsta, tą patvirtina ir vykdomosios bylos duomenys, jog 16050,07 Lt išieškotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėja sumokėjo tik 2014-06-10 – 2014-06-11 dienomis, t.y. jau neabejotinai praleidusi raginime nustatytą terminą (vykd. b. 11-15, 16-18, 19-20 b.l.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja (skolininkė) rūpinosi sprendimo įvykdymu, pati sumokėjo išieškotojui visą sumą, tačiau tai padarė po to, kai baigėsi dešimties dienų terminas, per kurį ji turėjo įvykdyti sprendimą, ir buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Pažymėtina, kad skolininkė turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 644 str.). Todėl tai, jog pareiškėja stengėsi atsiskaityti su išieškotoju, pati sumokėjo jam 76050,07 Lt sumą, yra normalus skolininkės elgesys priverstinio vykdymo procese, ir nagrinėjamu atveju tai negali būti pagrindas visiškai atleisti skolininkę, kuri įvykdė vykdomąjį dokumentą po to, kai buvo pradėtas priverstinis jo vykdymas, nuo atlyginimo antstoliui mokėjimo. Pažymėtina ir tai, kad skolininkė, įvertinusi savo galimybes atsiskaityti su išieškotoju per raginime nustatytą dešimties dienų terminą sprendimui įvykdyti, turėjo teisę kreiptis į teismą, prašydama atidėti ar išdėstyti vykdomojo dokumento vykdymą (CPK 284 straipsnis) ir tokiu būdu siekti išvengti priverstinio vykdymo proceso.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką (civ. byla Nr. 3K-7-5/2007, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 27, CPK 4 str.) šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja geruoju nevykdė įsiteisėjusio vykdomojo dokumento, nors jis yra privalomas ir turėjo būti vykdomas (įstatymų leidėjas, priimdamas teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, turėjo tikslą skatinti skolininkus vykdyti teismo sprendimus gera valia, nes priešingu atveju jų atžvilgiu atsiranda papildomi neigiami turtiniai padariniai – skolininkas turi sumokėti Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto dydžio vykdymo išlaidas (CPK 611 str.).

Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 (Teismų praktika. 2007, 27), tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Antstolės prašomas atlyginimo antstoliui dydis neviršija Sprendimo vykdymo instrukcijos 50 str. nustatyto minimalaus, t. y. 1800,00 Lt atlyginimo, už vykdomojo dokumento įvykdymą 15000-30000 Lt išieškotinai sumai, todėl pareiškėjos prašymas panaikinti patvarkymo dalį, numatančią 1800 Lt atlygį antstoliui, ar jį sumažinti iki 500 Lt netenkintinas. Sprendžiant šį ginčą dėl antstolio teisės į atlyginimą byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, prilygstančių force majore aplinkybėms, dėl kurių antstolei galėtų būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.

Aiškinimas, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats įvykdo sprendimą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats įvykdo sprendimą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 ir 52 str. įvardija atvejus, kada antstoliui atsiranda teisė į nustatyto dydžio atlyginimą ir kada tokios teisės nėra. Pagal minėtos instrukcijos 51 str., jei skolininkas įvykdo sprendimą per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos bendrosios vykdymo išlaidos, tačiau atlyginimas neimamas. 52 str. reglamentuoja, jog tuo atveju, jei skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tai reiškia, kad išieškomas ir atlyginimas antstoliui, nes tai yra viena iš vykdymo išlaidų rūšių.

Įstatymas įpareigoja ne tik antstolį, bet ir pačias vykdymo proceso šalis griežtai laikytis teismo sprendimų vykdymo tvarkos, bendradarbiauti, siekti greitesnio ir ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Pažeidus šiuos įstatymo reikalavimus bet kuris vykdymo proceso dalyvis gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja, atsiskaičiusi su išieškotoju pasibaigus raginime nustatytam 10 dienų terminui, privalo sumokėti ne tik bendrąsias bei faktines vykdymo išlaidas, bet ir atlyginimą antstoliui, todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus pareiškėjos skundas netenkintinas ( CPK 178, 197, 185, 510, 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 str. 2 d., 152 str. 2 d., 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas,

nutaria:

pareiškėjos skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo dėl 2014-06-23 patvarkymo Nr. 1-2740 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Vykdomosios bylos kopiją grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.