Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-06-11 · Civilinė byla Nr. 2S-475-227/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
2S-475-227/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
AB „Aksa“, AB „Aksa NT“
Ieškovas
UAB „Vespila“
Trečiasis asmuo
Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir UAB „Sprendimų medis“

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinės bylos Nr. e2S– 475– 227/ 2019

Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00034-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.3; 3.3.1.14; 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Aksa“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7-844/2019, kuria netenkintas atsakovės prašymas panaikinti ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagal ieškovės UAB „Vespila“ patikslintą prevencinį ieškinį atsakovėms AB „Aksa“, AB „Aksa NT“, tretiesiems asmenims Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir UAB „Sprendimų medis“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę ir dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Teisme priimtas ieškovės UAB „Vespila“ patikslintas ieškinys dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę ir dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Patikslintu ieškiniu prašoma uždrausti atsakovei AB „Aksa“ savo ūkinėje-komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu AB „Aksa NT“ nuosavybės teise priklausančiuose pastate-betono ceche ir pastate-gamybiniame pastate, (duomenys neskelbtini): patikslintame ieškinyje nurodomomis naujos gelžbetonio gamybos linijos sudėtinėmis dalimis, naujos betono gamybos linijos sudėtinėmis dalimis, kitu ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu. Taip pat prašoma išreikalauti iš atsakovės AB „Aksa“ neteisėto valdymo ieškovei priklausantį nurodytą turtą, esantį AB „Aksa NT“ nuosavybės teise priklausančiuose pastate -betono ceche ir gamybiniame pastate; įpareigoti atsakoves turto demontavimo ir išgabenimo laikotarpiu užtikrinti ieškovės darbuotojų ir/ar įgaliotų asmenų patekimą į teritoriją, pastatus, priėjimą prie ieškovei priklausančio turto su tikslu šį turtą išmontuoti ir išgabenti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Visagino miesto apylinkės teisme 2015-11-30 nutartimi (kuri įsiteisėjo 2016-03-02) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovei AB „Aksa“ savo ūkinėje - komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (nurodytomis naujos gelžbetonio gamybos linijos sudėtinėmis dalimis, naujos betono gamybos linijos sudėtinėmis dalimis, kitu ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu - vibraciniu presu su formomis, įrenginiais gelžbet. žiedu gamybai; presu su 2 formomis).

3. 2019-03-21 atsakovė AB „Aksa“ pateikė prašymą panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o tuo atveju, jei teismas netenkintų reikalavimų panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, prašoma: 1) įpareigoti AB „Aksa“ įmokėti 20 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą, kurie būtų skirti galimam įrangos nudėvėjimui / remontui atlyginti; arba 2) įpareigoti atsakovę atlikti šiuos veiksmus: a) eksploatuoti įrangą laikantis gamintojo rekomendacijų ir įprastų tokios įrangos naudojimui keliamų reikalavimų; b) kas 6 mėn. pasitelkti trečiuosius asmenis, turinčius reikiamą kompetenciją ir kvalifikaciją, kurie atliktų įrangos apžiūrą, įvertinimą ir surašytų įrangos būklės aktą; c) bet kokius įrangos defektus, gedimus, trūkumus šalinti atsakovės sąskaita. Nurodė, kad teisiškai yra ydinga ir netoleruotina, kai esant analogiškomis situacijoms, teismų sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo yra priešingi. Siūlė vadovautis suformuotais precedentais. Nurodė, kad ieškovės interesai yra apsaugoti, o teismo sprendimo įvykdymas bus galimas nepritaikius draudimo naudoti įrangą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019-04-15 nutartimi atsakovės prašymo netenkino.

5. Teismas nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2015-11-30 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikta nepakeista 2016-03-02 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-228-544/2016. Dar kartą prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui, kuris 2016-06-30 jį atmetė (civilinės bylos Nr. 2A-567-755/2016). Pakartotinai, 2017-07-20 atsakovės AB „Aksa“ prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones buvo išnagrinėtas Panevėžio apygardos teisme ir 2017-09-11 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-10-755/2017) atmestas.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148, 149 straipsnių nuostatomis, atkreipė dėmesį, kad atsakovės nurodomos laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priežastys - jų neproporcingumas, negalėjimas atskirti dalies įrangos ir su tuo susijęs veiklos trikdymas atsakovės jau buvo pateiktos anksčiau reiškiant atskirąjį skundą ir savarankišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir teismo buvo apsvarstytos.

7. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (naikinimo) klausimą, turi tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Konkretų sprendimą teismas priimą remdamasis tuo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis, o pastarųjų pasikeitimas, išnykimas ar naujų aplinkybių atsiradimas ateityje gali lemti būtinumą imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jos nebuvo taikytos, arba panaikinti šias priemones, jeigu jos buvo pritaikytos (CPK 144, 149 straipsniai). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis laikinai sureguliuojama ginčo situacija, o ne sprendžiamas ieškinys iš esmės. Pažymėjo, kad situacija dėl ginčo įrangos naudojimo ir naudojimosi ja nėra pakitusi nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme pradžios. Ieškovė nesutinka ir prieštarauja, kad atsakovė AB „Aksa“ naudojasi ginčo įranga. Sprendė, kad atsakovė nenurodė jokių naujų ar pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų išnykęs 2015-11-30 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų dėl nutartimi tariamai pažeidžiamų proporcingumo ar ekonomiškumo reikalavimų, kurie jau buvo pateikti su ankstesniais prašymais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

8. Atsakovė AB ‚Aksa“ atskiruoju skundu prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti.

9. Nurodo, kad teismas visiškai neįvertino, jog po 2015-11-30 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių faktinės aplinkybės yra visiškai pasikeitusios. Buvo priimtos net 4 teismo nutartys analogiškose bylose, kuriose teismai konstatavo, jog analogiški ribojimai yra neproporcingi ir pažeidžia atsakovės interesus. Nurodo, kad ieškovės interesai yra apsaugoti, teismo sprendimo įvykdymas bus galimas nepritaikius draudimo naudoti įrangą, kadangi ginčo įrangą ieškovė atgaus tiek taikius, tiek netaikius laikinąsias apsaugos priemones, ginčo įranga sumontuota gamykloje ir naudojama iki šiol, įrangos tarnavimo laikotarpis neapibrėžtas, grėsmės, kad bus nudėvėta nėra, ji naudojama tinkamai, dėl nudėvėjimo galima reikalauti nuostolių atlyginimo (ką ieškovė yra padariusi), bet nėra pagrindo drausti naudotis įranga atsakovei ir taip trikdyti jos veiklą, sukelti neproporcingus nuostolius. Atsakovė pateikė teismui naujus įrodymus apie tai, kad ginčo įranga nebus nudėvėta ir yra nuolat atsakovės prižiūrima, atliekami einamieji remontai, o laikinosios apsaugos priemonės taikytos būtent dėl to, kad ginčo įranga gali būti nudėvėta. Tačiau šių duomenų teismas nevertino. Atsakovės interesai yra nepagrįstai varžomi, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia ir kitas pasekmes – suteikia pranašumą ieškovei, tokiu būdu atsakovė spaudžiama įrangą nupirkti, ieškovė nereiškia reikalavimo pastatų savininkei taip vilkindama procesą. Atsakovės siūlomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas užtikrintų maksimalią įrangos priežiūrą, sudarytų galimybę ieškovei nuolatos gauti informaciją apie įrangos būklę, padėtų išsaugoti turtą ir nevaržytų atsakovės ūkinės veiklos. Teismas ignoravo faktą, kad ieškovės, UAB „Sprendimų medis“ nuosavybės teisė yra ginčijama, ieškovė ir jos vadovai bei savininkai yra įtariami dalyvavę sukeliant tyčinį bankrotą UAB „Energetikos statybos projektai“ bei per bankroto procedūras neteisėtai perėmę ginčo įrangą, taip padarydami žalą kreditoriams.

10. Nurodo, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog prašymas buvo motyvuotas dar ir precedentinėmis nutartimis analogiškose bylose - Utenos miesto apylinkės teismo Visagino rūmams ir Panevėžio apygardos teismui yra privalomi aukštesnės instancijos (Lietuvos apeliacinio teismo) išaiškinimai. Tarp ieškovės, atsakovės ir UAB „Sprendimų medis“ yra kilęs ginčas dėl įrangos išreikalavimo, į bylą pateikta profesoriaus Ž. R. 2016-02-25 išvada patvirtina, kad įranga (tam tikra dalis gelžbetonio gamybos įrangos esančios gamykloje) sudaro technologinio proceso visumą ir grandinę, kuria naudojantis gaminami betono gaminiai, yra duomenų, kad išmontuojant įrangą reikės ardyti AB „Aksa NT“ statinius. Kitose bylose, kuriose UAB „Sprendimų medis“ yra pareiškusi analogiškus reikalavimus kaip ieškovė (įrangos savininkė) dėl kitos dalies gelžbetonio gamyklos įrangos išmontavimo, o Lietuvos apeliacinis teismas keliose nutartyse pasisakė, kad draudimas atsakovei naudoti ginčo įrangą būtų neproporcingas, atsakovė patirtų didelius nuostolius, ieškovės galimi nuostoliai dėl įrangos nusidėvėjimo ar sugadinimo galėtų būti atlyginami ir kitais būdais. Teisiškai netoleruotina, kad identiškomis situacijomis, teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skiriasi. Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis suformuotais precedentais, nepagrįstai sutapatino teismo precedento taisyklę ir prejudicinę, res judicata galią.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Vespila“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išspręstas ginčas tarp šalių dėl įrangos įsigijimo sandorio teisėtumo, nustatyta, kad atsakovė, įsigydama statinius, kuriuos vėliau perleido kitai atsakovei, žinojo, jog ginčo įranga jai nepriklauso. Tačiau atsakovė toliau šia įranga naudojasi, jai yra skirtos baudos dėl 2015-11-30 teismo nutarties nevykdymo. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-01 nutartimi nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-274-464/2019 faktinės aplinkybės skiriasi nuo ginčo situacijos, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto, piniginių lėšų arešto, o šiuo atveju uždrausta atsakovės veikloje naudotis konkrečiu svetimu turtu. Atsakovė nenurodė jokių naujų ar pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų išnykęs 2015-11-30 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, tariamai pažeidžiamų proporcingumo ar ekonomiškumo reikalavimų. Atsakovės pateiktas 2019-01-02 techninės būklės vertinimo aktas savo turiniu yra analogiškas 2017-03-07 techninės būklės vertinimo aktui, kuris buvo teismo įvertintas sprendžiant dar 2017 m. viduryje atsakovės pateiktą prašymą dėl 2015-11-30 nutarties panaikinimo. Ieškovės teisėti interesai yra pažeidžiami, nes atsakovė, naudodama ieškovės įrangą, ją nudėvi, ką patvirtina ir prie prašymo pridėti techninės būklės vertinimo aktai, atsakovė nesivargina pakeisti susidėvėjusių dalių, įranga, skirta betono mišinio gamybai, kaip techninis mechanizmas iki bylos išnagrinėjimo gali visiškai susidėvėti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas sukeltų grėsmę sprendimo įvykdymui. Atsakovei neužkertamas kelias vykdyti ūkinę-komercinę veiklą naudojant kitą senesnę betono gamybos liniją, ką konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-07-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-690/2018. Interesų pusiausvyra ir proporcingumas turi būti išlaikomas tik tarp teisėtų šalių interesų, o šiuo atveju atsakovės veiksmai naudojantis ieškovės turtu yra neteisėti. Ieškovė kitoje byloje yra pareiškusi ieškinį ne dėl nuostolių atlyginimo už įrangos nudėvėjimą/sugadinimą, o dėl žalos, patirtos dėl neteisėto atsakovės naudojimosi įranga (dėl prarastos galimybės uždirbti pajamas iš savo turto). Atsakovė nesutinka, kad ieškovė išmontuotų įrangą, ieškiniu reiškiamas reikalavimas įpareigoti abi atsakoves užtikrinti asmenų patekimą į teritoriją, statinius turto išmontavimui. Sandorio, kurio pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į įrangą, teisėtumas patvirtintas teismo. Vien tai, kad atsakovė nori naudotis ieškovės turtu neteisėtai, nėra pagrindas nutarties naikinimui ar pakeitimui. Teismo, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, nevertintini nauji argumentai dėl įrangos nuosavybės teisės pakartotinio ginčijimo civilinėje byloje Nr. e2-2739-262/2019.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nesutinka, kad nagrinėjama byla bei byla pagal UAB „Sprendimų medis“ ieškinį atsakovei (2-84-601/2019) savo esme yra identiškos, o skiriasi tik ieškovai. Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi prevencinį ieškinį atsakovei, o 2018-02-12 pareiškė patikslintą ieškinį, papildomai pridėdama vindikacinį reikalavimą atsakovei. Šioje byloje 2015-11-30 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos būtent pagal pareikštą prevencinio ieškinio reikalavimą, o ne vindikacinį reikalavimą. Tuo tarpu byloje pagal UAB „Sprendimų medis“ ieškinį atsakovei nuo pat pradžių yra reiškiamas vindikacinis reikalavimas ir reikalavimas atlyginti nuostolius. Be to, skiriasi ieškovei ir UAB „Sprendimų medis“ priklausančio turto apimtis ir paskirtis. UAB „Sprendimų medis“ priklauso hidraulinės formos, skirtos gaminti konkretiems gelžbetonio produktams - plokštėms, o ieškovei priklauso betono gamybos linija, kuri yra skirta paruošti betono masei (kurią atsakovė taip pat gali gaminti su jai priklausančia senesne betono gamybos linija), iš kurios yra gaminami įvairus gelžbetoniai produktai. Savo esme ir pareikštais reikalavimais šios bylos skiriasi. Kadangi tarpinį produktą atsakovę gali pasigaminti su kita savo turima įranga, negali teigti, kad draudimas naudotis ieškovės įranga yra neproporcingas. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo precedento galios kitiems panašiems teisiniams ginčams taip pat neturi, todėl ir šiuo atveju klausimas spręstinas individualiai.

13. Trečiasis asmuo UAB „Sprendimų medis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-07-04 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-690/2018 konstatavo faktą, kad atsakovės neturi ir niekada neturėjo jokių teisių į ieškovei priklausančią įrangą. Tai, kad Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta kita civilinė byla Nr. e2-2739-262/2019, nepaneigia prejudicinio fakto egzistavimo ir jo teisinės galios. Atsakovė pripažįsta, kad įranga naudojasi, nors jokių teisę į ją neturi, piktybiškai nevykdo 2015-11-30 nutarties. Teisė negali ginti nesąžiningo asmens. Nagrinėjamoje byloje bei Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje racio decidendi skiriasi, kadangi Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje UAB „Sprendimų medis“ prašė ginčo įrangą perduoti jai saugoti, tuo tarpu šioje byloje 2015-11-30 atsakovei tiesiog uždrausta naudoti įrangą, tačiau atsakovė nėra įpareigota šios įrangos demontuoti ir perduoti ieškovei UAB „Vespila“ saugoti. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme dar bus nagrinėjamas UAB „Sprendimų medis“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2019-02-05 nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta panaikinti ar pakeisti 2015-11-30 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones motyvuojant tuo, kad atsakovė nenurodė naujų ar pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų išnykęs 2015-11-30 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų dėl nutartimi tariamai pažeidžiamų proporcingumo ar ekonomiškumo reikalavimų. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino jos nurodytų naujų aplinkybių dėl įrangos priežiūros, taip pat nepagrįstai atsisakė vadovautis suformuotais teismų precedentais.

16. CPK 148 straipsnyje numatyta, kas teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taip pat CPK 149 straipsnyje reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata ir prejudicinės galios, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pateikus pagrįstą prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, tačiau, ne pasikeitusia teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teisimo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1224-516/2018).

17. Byloje nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nutartimi buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausta atsakovei AB „Aksa“ savo ūkinėje – komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis ieškovei UAB „Vespila“ priklausančiu kilnojamuoju turtu – gelžbetonio, betono gamybos linijos sudėtinėmis dalimis bei kitu ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog ginčo daiktai jai priklauso nuosavybės teise ir kad juos gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje neteisėtai naudoja atsakovė. Atsakovė, nesutikdama su šia nutartimi, teikė atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, sustabdžius gamybinį procesą nukentėtų atsakovės reputacija, galimai būtų prarasti klientai, patirtos veiklos sąnaudos, kas galėtų sukelti apie 700000 Eur dydžio nuostolius, ieškovės elgesys yra tikslingas, piktybiškas ir neleistinas, kadangi tokiu būdu daromas spaudimas atsakovei nusipirkti ar įsigyti ieškovės turtą, kuris yra atsakovės gamykloje bei tiesiogiai naudojamas gamybinėje veikloje. Šiame skunde atsakovė akcentavo, jog praktikos, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos tuomet, kai jų taikymas neatitinka proporcingumo kriterijaus, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris, net atsakovui nesant turto savininku, netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi atsakovės turtinė padėtis buvo pakankama tam, kad jis galėtų atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl jam priklausančio turto nusidėvėjimo. Nurodė, kad atsakovė nėra suinteresuota turtą gadinti ar niokoti, turtą prižiūri ir rūpinasi juo kartu su savo turtu, ieškovė galės prisiteisti nuostolių atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

18. Panevėžio apygardos teismo 2016-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-228-544/2016 atsakovės atskirasis skundas netenkintas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, būdama turto savininke, negali laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisių, iš valdomo turto gauti naudos dėl to, kad tokią naudą gauna atsakovė, kuri be teisinio pagrindo juo naudojasi savo gamybinėje – komercinėje veikloje, o tai akivaizdžiai neleistinai suvaržo ieškovės turtines teises bei teisėtus interesus. Teismas nurodė, kad yra susiklosčiusi tokia situacija, jog atsakovė, be jokio teisinio pagrindo naudodama ieškovės turtą, gauna nemažas pajamas, tačiau ieškovei už naudojimąsi jos turtu neatlygina, nors nėra įgijusi teisėto pagrindo juo naudotis. Tokios aplinkybės nepatvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas atsakovės atžvilgiu, kadangi būtent ieškovės teisės, jai negalint naudotis savo turtu ir gauti iš jo naudos, tačiau juo naudojantis kitam ūkio subjektui, kuris iš to gauna nemažas pajamas, yra varžomos ne tik neproporcingai, tačiau ir visiškai nepagrįstai, juo labiau kad atsakovės gamybiniuose procesuose naudojamas ieškovės turtas, atsižvelgiant į gamybinės veiklos sritį bei pobūdį, neabejotinai dėvisi ir jam gali būti padarytas kitoks neigiamas poveikis. Todėl atsakovės atskirojo skundo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neproporcingumo teismas atmetė. Teismas nesutiko, kad ieškovė siekia suvaržyti atsakovės veiklą bei jai pakenkti, kadangi atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad šalys būtų siekusios susitarti bei susidariusią konfliktinę situaciją išspręsti abipusių derybų keliu, o ieškovė piktybiškai nebandytų ieškoti kompromiso ar nebe pirmą kartą nepagrįstai kreiptųsi į teismą teisminės gynybos. Atsakovės galimos didelės minėto kilnojamojo turto išmontavimo išlaidos taip pat teismui neleido spręsti, kad vien dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Teismo procesinis sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nereiškia, jog daiktai būtinai bus išmontuoti ir kad šalių interesų pusiausvyra negalės būti atstatoma kitomis priemonėmis (pvz. sudarant nuomos ar pirkimo – pardavimo sandorius).

19. Atsakovės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones jį siejant su prašymu patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu Panevėžio apygardos teismas 2016-06-30 nutartimi netenkino. Taip pat Panevėžio apygardos teismas 2017-09-11 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-10-755/2017) netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kurį atsakovė motyvavo tuo, jog yra trikdoma jos veikla, ji negalinti gaminti betono gaminių, išmontuoti senos įrangos ir sumontuoti naujos, pažeidžiami šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principai. Šioje nutartyje teismas pripažino, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priežastys (neproporcingumas, negalėjimas atskirti įrangos, su tuo susijęs veiklos trikdymas) jau buvo pateiktos atsakovės anksčiau ir teismo buvo apsvarstytos, naujų faktinių aplinkybių nenurodoma, ieškinys gali būti pagrįstas. Teismas vertino, kad atsakovei ūkinėje komercinėje veikloje naudojant turtą, jis dėvisi, kinta jo vertė, tikėtina, dėl to gali būti padaryta žalos, turto savininkė negali laisvai įgyvendinti nuosavybės teisių, gauti iš turto naudos, nes ją gauna atsakovė, kuri be teisinio pagrindo juo naudojasi savo veikloje ir suvaržo ieškovės teises, jai už naudojimąsi turtu niekaip neatlyginama. Teismas pripažino, kad ieškovės teisės varžomos ne tik neproporcingai, bet ir nepagrįstai, gamybiniuose procesuose naudojamas turtas, atsižvelgiant į gamybinės veiklos sritį bei pobūdį neabejotinai dėvisi ir jam gali būti padarytas neigiamas poveikis, atsakovė teismo nutarties nevykdo. Teismas sutiko, kad nesinaudojimas ieškovės turtu apsunkins atsakovės veiklą, gali atsirasti turtinių netekčių, sumažės atsakovės pajamos, bet įvertinus, kad tas sąlygota tik pačios atsakovės veiksmų (neveikimo), naudojimasis svetimu turtu bei teisinio pagrindo, sąmoningai ignoruojant tą uždraudusią teismo nutartį, tai negali būti priežastimi siekti draudimo panaikinimo. Teismas pastebėjo, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pasirengti ir atlikti tokius organizacinius, techninius sprendimus, kurie būtų leidę nesinaudoti ginčo daiktais be ženklios įtakos gamybos proceso efektyvumui. Teismas vertino specialisto S. R. išvadą, kad dalies įrangos nenaudojimas sutrukdys visą gamybos procesą, bei pastebėjo, kad pas atsakovę veikia nepriklausoma, senesnė neautomatizuota betono gamybos linija ir atsakovė gali gaminti betoną, jo gaminius ne tik naudojant ieškovės įrangą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-955-302/2017 tarp atsakovės ir UAB „Sprendimų medis“ spręsta dėl tikslingumo areštuoti kitą nei nagrinėjama šioje byloje turtą, todėl šios bylos išvados neaktualios.

20. Atskiruoju skundu apeliantė teigia, kad nėra pagrindo drausti naudotis įranga atsakovei ir taip trikdyti jos veiklą, sukelti neproporcingus nuostolius, tačiau pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių yra pasisakyta aukščiau nurodytose nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovei neužkertamas kelias vykdyti ūkinę-komercinę veiklą naudojant kitą, senesnę betono gamybos liniją, ką konstatavo Panevėžio apygardos teismas 2017-09-11 (civilinė byla Nr. 2A-10-755/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-07-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-690/2018, nurodė, kad nustatyta, jog gamykloje, be ginčo įrangos, yra dar vienas betono paruošimo komplektas, šis gali toliau funkcionuoti ir dėl to gamyklos veikla nenutrūktų. Aukščiau minėtose nutartyse, kuriomis buvo sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, buvo konstatuota, kad atsakovės veiksmai naudojantis ieškovės turtu yra neteisėti, atsakovė naudojasi ieškovės turtu be teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovė pozicijos, jog nėra grėsmės įrangai nusidėvėti, laikėsi dar teikdama atskirąjį skundą dėl 2015-11-30 nutarties, tačiau apeliacinės instancijos teismo buvo pripažinta, kad atsakovės gamybiniuose procesuose naudojamas ieškovės turtas, atsižvelgiant į gamybinės veiklos sritį bei pobūdį, neabejotinai dėvisi ir jam gali būti padarytas kitoks neigiamas poveikis. Tokia išvada padaryta ir Panevėžio apygardos teismo 2017-09-11 nutartimi. Nors atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui 2019-0102 techninės būklės vertinimo aktą, kuriame nurodoma, jog įrenginiai prižiūrimi, tačiau iš jo išvados taip pat matyti, jog yra nustatytas ir nežymus įrenginių nusidėvėjimas, kas yra natūralu, įvertinant, kad įrenginiai atsakovės, nepaisant jos vadovui skiriamų baudų dėl nutarties nevykdymo, toliau naudojami intensyviai ir tai tęsiasi nuo 2007 metų. Todėl negalima sutikti su apeliante, kad nėra grėsmės, jog įranga bus nudėvėta, o ieškovei atitinkamai padaryta žala, tai paneigia jos pačios pateikti įrodymai. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-99-343/2019 yra pareiškusi ieškinį ne dėl nuostolių atlyginimo už įrangos nudėvėjimą/sugadinimą, o dėl žalos, patirtos dėl atsakovės naudojimosi įranga (dėl prarastos galimybės uždirbti pajamas). Įvertinus, kad atsakovė turi galimybę naudoti savo veikloje kitą betono paruošimo komplektą, atmestini kaip nepagrįsti teiginiai, jog draudimas naudoti įrangą suteikia pranašumą ieškovei. Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo teiginys, kad galimai ieškovė sąmoningai vilkina procesą, nėra pareiškusi reikalavimo AB Aksa NT, kadangi patikslintu ieškiniu prašoma įpareigoti abi atsakoves turto demontavimo ir išgabenimo laikotarpiu užtikrinti ieškovės patekimą į teritoriją, pastatus, priėjimą prie ieškovei priklausančio turto su tikslu šį turtą išmontuoti ir išgabenti.

21. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės teiginių, susijusių su kita nagrinėjama civiline byla dėl įrangos pirkimo- pardavimo sutarties ginčijimo. Dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2739-262/2019 pirmosios instancijos teismas yra sustabdęs civilinę bylą. Kadangi šiuo metu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių įrangos pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, nevertintini argumentai, kad galimai ieškovė nėra įrangos savininkė. Taip pat nesant nuginčytam įrangos įsigijimo sandoriui, teisiškai nereikšmingi apeliantės argumentai dėl galimo ieškovės dalyvavimo tyčinio UAB „Energetikos statybos projektai“ bankroto sukėlime, galimai neteisėto įrangos perėmimo per bankroto procedūras.

22. Pripažintina, kad apeliantė, siekdama įsiteisėjusia 2015-11-30 teismo nutartimi (CPK 18 straipsnis) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jokių naujų, pasikeitusių faktinės situacijos aplinkybių, palyginus su įvertintomis Panevėžio apygardos teismo 2016-03-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-228-544/2016, bei 2017-09-11 nutartimi, priimta civilinė byla Nr. 2A-10-755/2017, nei savo prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė, savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinumo iš esmės grįsdama tik teismų išaiškinimais kitoje civilinėje byloje.

23. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino, kad analogiškoje byloje, kurioje skiriasi tik ieškovė, yra priimtos priešingos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip minėta aukščiau, pagrindas naikinti laikinąsias apsaugos priemones yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, o ne skirtinga teismų praktika. Atkreiptinas dėmesys, kad jau Panevėžio apygardos teismo 2017-09-11, priimta civilinė byla Nr. 2A-10-755/2017, pripažinta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-955-302/2017 tarp atsakovės ir UAB „Sprendimų medis“ buvo spręsta dėl tikslingumo areštuoti kitą nei nagrinėjama šioje byloje turtą ir šios bylos išvados yra neaktualios. Kaip matyti, apeliantė nesutinka su šia, įsiteisėjusia teismo nutartimi padaryta išvada ir teikia argumentus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-955-302/2017, pateiktų išaiškinimų, taip pat kitų Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-84-601/2019 priimtų nutarčių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Pažymėtina, kad CPK 149 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, negali būti aiškinimas ir taikomas kaip priemonė įsiteisėjusių procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui iš naujo nagrinėti, o šiuo atveju jau buvo pasisakyta, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiama dėl kito turto arešto, dėl ko teismo išvados šioje byloje neaktualios.

24. Be to, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

25. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-84-601/2019 pagal UAB „Sprendimų medis“ vindikacinį ieškinį atsakovei dėl UAB „Sprendimų medis" priklausančio turto išreikalavimo. Patikslintu ieškiniu prašoma iš atsakovės išreikalauti ieškovei priklausantį turtą, įpareigoti atsakovę užtikrinti ieškovės darbuotojų patekimą į teritoriją prie turto, priteisti negautas pajamas. Šioje byloje 2015-06-18 nutartimi (palikta nepakeista 2015-12-03 Lietuvos apeliacinio teismo) buvo tenkintas UAB „Sprendimų medis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovei taip pat uždrausta naudoti ieškovės įgytus ginčo kilnojamuosius daiktus, atsakovė įpareigota perduoti saugoti ieškovei ginčo kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad turtas gali nuvertėti, ar net sugesti bei suirti jo naudojimo metu, draudimo naudotis ginčo įranga kontrolė, atsižvelgiant į tai, kad turtas yra atsakovui priklausančiame pastate, yra aiškiai apsunkinta, todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atitinka tiek protingumo, tiek proporcingumo, tiek ekonomiškumo principus. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1016-943/2016 panaikino Kauno apygardos teismo 2016-02-17 nutartį, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl ieškovės prašymu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo, ir priėmė nutartį tenkinti atsakovės prašymą nurodydamas, kad nesant išspręstam ginčui dėl įrangos nuosavybės teisių, perdavus ją saugoti ieškovei, atsakovės ūkinė – komercinė veikla nutrūks, kadangi ieškovės siekiama išreikalauti įranga įeina į bendrą gelžbetonio gamybinio įrenginio sudėtį, todėl vienos ar kelių technologinio komplekso dalių demontavimas sutrikdys gelžbetonio gamyklos funkcionavimą. 2016-10-13 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ieškovei nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų bei nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą. Ieškovei pateikus prašymą įpareigoti atsakovę nenaudoti savo ūkinėje – komercinėje veikloje ieškovės turto, uždrausti atsakovei perleisti ir perduoti naudoti ginčo kilnojamuosius daiktus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, Kauno apygardos teismas 2017-03-16 nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nutartyje pasisakyta, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes apie senosios gamybos linijos egzistavimą ir jos atliekamų funkcijų našumą, nėra duomenų, kad senoji įranga yra pritaikyta plokštiems gelžbetonio elementams gaminti, sprendė, kad ginčo objektas yra gamybinės linijos dalis ir, uždraudus ja naudotis, būtų sutrikdyta įmonės veikla ir patirti galimi nuostoliai. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-07-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-955-302/2017, pažymėjo, kad proporcingumo principas šiuo atveju svarbus tuo, jog atsakovė, kurios gamykloje yra sumontuota ginčo įranga, naudoja ją savo ūkinėje-komercinėje veikloje ir gauna iš to pastovias pajamas, įranga sudaro viso atsakovės gamybos proceso dalį, yra viena iš grandžių, reikalingų pasiekti galutinį gamybos rezultatą. Teismas pažymėjo, kad draudimas atsakovei naudoti ginčo įrangą, būtų neproporcingas šioje bylos stadijoje, kadangi atsakovė dėl to patirtų ženklius nuostolius, ieškovės galimi nuostoliai dėl įrangos nusidėvėjimo ar sugadinimo galėtų būti atlyginami ir kitais būdais. Ieškovė UAB „Sprendimų medis“ pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei saugoti dalį ginčo kilnojamųjų daiktų, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas Kauno apygardos teismo 2018-07-31 nutartimi, įvertinant apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus bei sprendžiant, kad nėra grėsmės, jog ieškinio patenkinimo atveju nebus ką ieškovei grąžinti. Ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinės instancijos teismo 2018-11-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1581-516/2018. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog prašomos ieškovei atiduoti saugoti betono gamybos linijos komplekso dalys lengvai bei greitai išmontuojamos ir jų išmontavimui neprireiktų pakankamai ilgo atsakovės veiklos nutraukimo laikotarpio, o tai sukeltų atsakovės veiklos nuostolius. Teismas pažymėjo, kad nors ir buvo pripažinta, jog gamykloje be ginčo įrangos yra dar vienas betono paruošimo kompleksas, todėl gamykla iš esmės galėtų ir toliau funkcionuoti, nekonstatuota, kad atsakovės veikla, ieškovei perdavus jos prašomą įranga, apskritai nesutriktų ar jog atsakovė, netekusi šios įrangos, apskritai nepatirtų jokių nuostolių, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-702-178/2017 pripažinta, kad naudojant senąją betono gamybos liniją ir kitas gelžbetonio gamybos linijas, kiltų nepatogumų, nes jos nėra pilnai automatizuotos. Vėliau teikti ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo patenkinti, dėl neįsiteisėjusių Kauno apygardos teismo nutarčių pateikti atskirieji skundai.

26. Įvertinus Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-84-601/2019 priimtus teismų procesinius sprendimus, pažymėtina, kad civilinėse bylose sprendžiama dėl skirtingo pobūdžio įrangų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, kas yra reikšminga svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo. UAB „Sprendimų medis“ prašoma išreikalauti įranga yra skirta gaminti konkretiems gelžbetonio produktams - plokštėms, o ieškovė ieškiniu prašo išreikalauti jai priklausančią betono gamybos liniją, kai gamykloje, be ginčo įrangos, yra dar vienas betono paruošimo komplektas, galintis toliau funkcionuoti ir dėl to gamyklos veikla nenutrūktų. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje taip pat buvo svarstoma dėl įrangos demontavimo galimybių bylos nagrinėjimo metu, turto perdavimo ieškovei, kad šiuo atveju nėra aktualu. Pripažintina, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamoje byloje nustatytoms. Kadangi ieškovės nurodytos nutartys nagrinėjamai bylai neturi precedento galios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis nesivadovavo.

27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi.

28. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė panaikinti ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-04-15 nutartį palikti nepakeistą+.

Teisėja Margarita Dzelzienė