Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2023-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-377-1060/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-03-24
Bylos Nr.
e1-377-1060/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08120-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-377-1060/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08120-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.10; 2.1.16.2.12; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 24 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. J. 2023 m. kovo 5 d. apie 16 val. 00 min. kelyje prie (duomenys neskelbtini)., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, tyčia vairavo transporto priemonę - automobilį ,,R M. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kai jam 2023 m. kovo 5 d. apie 16 val. 27 min. nustatytas 2.80 promilės neblaivumas.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį už 450 eurų savo reikmėms pirko 1999 m. laidos automobilį ,,R. M. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį įregistravo savo vardu. Automobiliu naudojasi tik jis, važinėja į darbą. Turi teisę vairuoti transporto priemones. 2023 m. kovo 4 d. vakare vienas išgėrė apie 1,5 litro stipraus vyno, o 2023 m. kovo 5 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., apie 10 val. vienas išgėrė apie 2-2,5 litro stipraus, spirituoto vyno. Nuo išgerto vyno jautėsi apsvaigęs. Apie 15 val. 30 min. sugalvojo nuvažiuoti aplankyti draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tuo metu nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Iš savo namų vienas jam priklausančiu automobiliu išvažiavo į K. kaimą. Važiuojant iš V. pagrindiniu keliu į K. kaimą, esantį gal už 12-13 kilometrų, jo vairuojamą automobilį keletą kartų ,,sumėtė“. Matė, kad paskui jo vairuojamą automobilį važiavo, sekė kažkoks automobilis. Jis nuvažiavo į draugės kiemą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir sustojo kieme. Tuo metu į tą patį kiemą įvažiavo paskui važiavęs automobilis, kurio markės ir valstybinių numerių neprisimena. Šio automobilio vairuotojas, kurio nepažįsta, jam išlipus iš automobilio, pasakė, kad pranešė policijai, jog jis neblaivus vairavo, sakė, kad reikia laukti atvykstančių pareigūnų, ir liko laukti sodybos kieme. Jis nuėjo į namo vidų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, tada jis išėjo į sodybos kiemą. Policijos pareigūnams prisipažino, kad neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį ,,R.“, tada pareigūnai patikrino neblaivumą ir nustatė 2,98 promilių, o pakartotinio patikrinimo metu 2,8 promilių girtumą. Su nustatytu girtumu sutiko. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jo neturėjo pasiėmęs. Pareigūnai automobilį, kurį vairavo neblaivus, priverstinai išgabeno į saugojimo aikštelę. Dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio labai gailisi (IBPS dokumentų priedų b. l. 57 – 60).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo R. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Liudytojas G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. kovo 5 d. (liudytojo apklausos protokole nurodyta neteisinga įvykio data – 2022 m. kovo 5 d.) apie 16 val., važiuodamas keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, nuo Skriaudžių pusės pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį ,,R. M. S.“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairavo keistai, važinėjo po visą kelią, išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Matė, kad važiuojant lygiame kelio ruože, šį automobilį sumėtė. Kilo įtarimas, kad ,,R.“ vairuotojas gali vairuoti neblaivus ar apsvaigęs, todėl apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir toliau važiavo paskui šį automobilį. Automobilio ,,R.“ vairuotojas automobilyje buvo vienas. Jis sekė šį galimai neblaivų vairuotoją ir važiavo paskui jį iki K. kaimo, kur vairuotojas pasuko į vieno namo kiemą ir sustojo. Jis taip pat įvažiavo paskui šį automobilį ir stebėjo vairuotoją. Jis priėjo prie sustojusio automobilio ,,R.“, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo visiškai neblaivus jam nepažįstamas vyras. Jis ištraukė iš užvedimo spynelės automobilio raktus. Vairuotojas nesureagavo, kalbėjo nerišliai, buvo visiškai girtas. Jis pasakė, kad atvažiuoja iškviesti pareigūnai. Vyras išlipo akivaizdžiai neblaivus, šlitinėjo ir nuėjo į namo vidų, bet netrukus vėl sugrįžo į kiemą. Jis kieme laukė policijos pareigūnų ir netrukus jiems atvykus pranešė apie neblaivų vairuotoją. Matė, kad policijos pareigūnai patikrino vairuotojo girtumą ir nustatė jam 2,98 promilių girtumą. Palikęs savo asmens duomenis išvažiavo (IBPS dokumentų priedų b. l. 36 – 39).

5. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. kovo 5 d. 16.11 val. R. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alkotest 6810 (duomenys neskelbtini) metrologinės patikros Nr. 14753606, 16 val. 11 min. nustatytas 2,98 promilės neblaivumas, o pakartotinio patikrinimo metu 16 val. 27 min. nustatytas 2,80 promilės neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. J. sutiko, sutikimą patvirtindamas parašu (IBPS dokumentų priedų b. l. 21).

6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) sodybos kieme. Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, jog automobilio salone juntamas alkoholio kvapas. Prie galinės sėdynės, už vairuotojo sėdynės, ant kilimėlio automobilyje guli trys tušti buteliai nuo alkoholio (IBPS dokumentų priedų b. l. 5 – 7, 14 – 20).

III. Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

8. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. J. pasitvirtino. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo G. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. 2023 m. kovo 5 d. apie 16 val. 00 min. kelyje prie (duomenys neskelbtini)., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, tyčia vairavo transporto priemonę - automobilį ,,R. M. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai. Tokiais veiksmais kaltinamasis tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

9. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

10. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedų b. l. 73).

11. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

12. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

13. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Skiriant bausmę R. J. atsižvelgiama ne tik į baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas (IBPS dokumentų priedo b. l. 40 – 41), administracine tvarka nebaustas (IBPS dokumentų priedo b. l. 42 – 43), dirba (IBPS dokumentų priedo b. l. 44 – 45), psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų priežiūros paslaugos kaltinamajam neteiktos, dėl psichikos ligų ar sutrikimų nesikreipė (IBPS dokumentų priedo b. l. 46), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Šių aplinkybių pagrindu, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

15. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, įvertinęs šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

16. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo elgesį, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra teisiamas pirmą kartą, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti bei bus daroma teigiama įtaka kaltinamojo asmenybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas penkių mėnesių terminui paskiriant intensyvią priežiūrą – R. J. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatyti pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

17. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ ar 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vairavo neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Neteisėti R. J. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

18. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, jos termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. kovo 6 d. (IBPS dokumentų priedų b. l. 61 – 62, BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

19. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

20. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonė – automobilis ,,R. M. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi, automobilis ,,R. M. S.“, pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis ,,R. M. S.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaltinamojo R. J. vardu ir yra jo nuosavybė (IBPS dokumentų priedų b. l. 23), todėl konfiskuojamas kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė.

V. Kiti proceso klausimai

21. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2023 m. kovo 7 d. nutarimu iki 2023 m. birželio 7 d. laikinai apribota R. J. nuosavybės teisė į transporto priemonę – automobilį ,,R.M. S.“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų b. l. 32 – 35). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (transporto priemonės konfiskavimo).

22. Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, 2023 m. kovo 6 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (IBPS dokumentų priedų b. l. 61 – 62, 67 – 68).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti R. J. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – R. J. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (duomenys neskelbtini) ir nustatyti pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 6 d., ir atitinkamai, jeigu bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nuo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. J. priklausantį automobilį ,,R. M. S.“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

Palikti galioti R. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, iki bausmės vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį R. J. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam R. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam R. J., kad:

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė