Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-07 · Civilinė byla Nr. e2-13092-541/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-07
Bylos Nr.
e2-13092-541/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07769-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
AS „Plus Plus Capital“
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13092-541/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07769-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1.; (S) 2.6.8.10.; 2.6.1.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „Plus Plus Capital“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių pritesimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AS „Plus Plus Capital“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. Š. 6 450 Eur negrąžinto kredito, 1 330,29 Eur palūkanų, 580,50 Eur delspinigių, 20,92 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 6 450 Eur, skaičiuojamų nuo 2019 m. vasario 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. kovo 14 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei tinkamai remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. asmeniškai. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 22 d. „Bigbank“ AS filialas su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 6 450 Eur bendras kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2024 m. kovo 20 d. (e. b. l. 13-20). Atsakovė įsipareigojo per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant mėnesines įmokas bei kitas pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinas sumas, tačiau sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo visų mėnesinių įmokų. Ieškovo teigimu, atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis su atsakove 2018 m. liepos 3 d. buvo nutraukta (e. b. l. 24-25).

Nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi AB „Bigbank“ perleido ieškovui „Plus Plus Capital“ AS (e. b. l. 6, 9). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuotas pranešimu (e. b. l. 24-25). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą, taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), bei į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, ieškovui iš atsakovės priteistina 6 450 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarčių sąlygas, kreditų suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 330,29 Eur mokėjimo palūkanų nuo 2018 m. liepos 10 d. faktinės reikalavimo perleidimo datos iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. vasario 26 d. bei 20,92 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 450 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (visiško pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito grąžinimo).

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-42-569/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

Atsakovė prieš sudarydama vartojimo kredito sutartį turėjo galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis. Atsakovė būdama atidi, rūpestinga privalėjo prieš sudaryma sutartį įvertinti savo finansines galimybės, sutartį ir kitus rinkoje esančius pasiūlymus. Pasirašydama vartojimo kredito sutartį atsakovė susipažino, susitarė ir sutiko su sutarties sąlygomis ir numatytu palūkanų dydžiu.

Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, laikytina, kad toks ieškovo reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovui iš atsakovės priteistina 1 330,29 Eur mokėjimo palūkanų nuo 2018 m. liepos 10 d. faktinės reikalavimo perleidimo datos iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. vasario 26 d. ir 20,92 proc. metines mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 450 Eur, nuo 2019 m. vasario 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Šalys pagal bendrosios sutarties sąlygų 6.1. punktą susitarė dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių (e. b. l. 16). Atsakovė tinkamai neįvykdė piniginės prievolės, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina ieškovo paskaičiuotų 580,50 Eur delspinigių (6 450 x 0,05 proc. x 180 d.) už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo dienos 2018 m. liepos 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. vasario 26 d.

Pagal CK 6.874 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.881 straipsnio 2 dalis). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 20,92 procentus metines palūkanas nuo kredito suteikimo dienos iki kredito grąžinimo dienos. Dėl nurodyto ieškovui iš atsakovės priteistinų 20,92 procentų metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą, t. y. 6 450 Eur, nuo 2019 m. vasario 26 d. iki kredito sumos grąžinimo.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 360,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 188 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,72 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AS „Plus Plus Capital“, į. k. 11919806, iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 450 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 1 330,29 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų 29 ct) palūkanų, 580,50 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 50 ct) delspinigių, 20,92 procentus metines palūkanas nuo 6 450 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 360,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 188 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k.: 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė