Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-11 · Administracinė byla Nr. eI2-923-463/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-11
Bylos Nr.
eI2-923-463/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02549-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Administracinė byla Nr. eI2-923-463/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02549-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. ATRS-1409 „Dėl sprendimo neatidėti nuolatinės privalomos pradinės karo tarnybos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) 2021 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 12-01-1302 „Dėl 2021 m. liepos 8 d. skundo“ (toliau – ir KAM sprendimas); 3) klausimą dėl karo tarnybos atidėjimo pareiškėjo atžvilgiu pagal pareiškėjo prašymą perduoti Lietuvos kariuomenei nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovės pareiškėjo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad Lietuvos kariuomenei 2021 m. birželio 22 d. pateikė prašymą dėl karo prievolės atidėjimo individualia tvarka, kuriuo prašė atidėti karo tarnybą 2021 kalendoriniais metais. Tarnyba Sprendimu nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja tarnybos atidėjimo pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą pagrindai. Pareiškėjas Tarnybos Sprendimą apskundė KAM, tačiau KAM ministras 2021 m. liepos 28 d. sprendimu paliko galioti Tarnybos Sprendimą.

3. Pareiškėjas teigia, jog toks Tarnybos Sprendimas sukels neproporcingai didelės žalos pareiškėjo asmeniniams ir visuomenės interesams. Pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. dirba įmonėje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Virsta“ (toliau – ir UAB „Virsta“, Įmonė), (duomenys neskelbtini), medienos apdirbėjo pareigose. Įmonėje daro kryptingą karjerą, joje buvo apmokytas medienos apdirbėjo amato, dirbo Lietuvos Respublikoje, vėliau sėkmingai vykdant darbinę veiklą buvo komandiruotas darbams į Suomijos Respubliką. UAB „Virsta“ yra investavusi lėšas į darbuotojo rengimą. Įmonės pateiktais duomenimis, per pastaruosius 11 mėnesių pareiškėjas į rankas gavo 20 519,95 Eur arba vidutiniškai per mėnesį – 1 868,45 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų. Pasak pareiškėjo, neatidėjus privalomos karo tarnybos, jis minimaliai prarastų apie 16 816,05 Eur (1 868,45 Eur. x 9 mėn.) darbo užmokesčio ir dienpinigių pajamų. Taip pat sumažėtų jo karjeros galimybės, jis netektų savo profesinių įgūdžių bei prarastų konkurencingumą darbo rinkoje. Neatidėjus karo tarnybos Įmonė būtų priversta ieškoti pamainos ir pareiškėjas prarastų savo poziciją Įmonėje. Pareiškėjo vertinimu, jo patiriama žala – prarandamos 16 816,05 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių pajamos turi būti vertinama kaip didelė žala vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 1 dalyje nustatytais turtinės žalos dydžiais ir šias nuostatas aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

4. Pareiškėjo teigimu, Sprendimo motyvai yra abstraktūs ir beveik kiekvienam šauktiniui pritaikomi. Negautos pajamos iš darbo santykių karo tarnybos atlikimo laikotarpiu yra tikėtina kiekvieno kario prievolininko turinio darbo santykius žala, kuri neturi būti prilyginama neproporcingai didelei žalai pagal Karo privelės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą, laikytini nepagrįstais, kadangi, pirma, kiekvienu konkrečiu atveju šios žalos (negautinų pajamų iš darbo santykių) suma gali būti labai skirtinga ir turi būti vertinama individuliai, antra, tokia argumentacija be jokio pagrindo yra sumenkinamas didelės dalies potencialių šauktinių vienintelio pajamų šaltinio reikšmingumas, sprendžiant karo tarnybos atidėjimo ar neatidėjimo klausimą. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju asmenų lygiateisiškumo principas neabejotinai buvo pažeistas, kadangi Tarnybos Atrankos komisija savo praktikoje nusprendė atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą net tais atvejais, kai asmenys dėl karo tarnybos būtų patyrę kur kas mažesnę žalą, nei pareiškėjas. Pareiškėjo prarastinos pajamos net nebuvo individualizuotai vertintos, o tiesiog universaliai nurodoma, jog ekonominės, ūkinės veikos ir (ar) darbinių pajamų praradimas nesudaro pagrindo atidėti karo tarnybą, todėl yra akivaizdžių požymių, kad iš esmės vienodi faktai skirtingų šauktinių atžvilgiu buvo vertinti skirtingai.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia Atrankos komisijos pozicija akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. kovo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2059-968/2021 pateiktam išaiškinimui, jog „ir tokiems atvejams, kai šaukiamojo amžiaus asmuo (t. y. nuo 18 iki 23 metų) (karo prievolininkas) aktyviai dalyvauja ūkinėje veikloje (kai dėl to tokiam asmeniui atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą konkrečiu laikotarpiu būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu), ir yra numatytas KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintas atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos pagrindas.“

6. Sprendime ir KAM sprendime nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalį draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad ši Darbo kodekso nuostata draudžia darbdaviui atleisti darbuotoją, kuris yra pašauktas į privalomąją karo tarnybą, tačiau ši Darbo kodekso nuostata, neapsaugo darbuotojo nuo atleidimo, pastarajam grįžus į darbą po karo tarnybos. Be to, bet kokiu atveju darbdaviui pažeidus šį draudimą, darbuotojo pažeistų teisių Lietuvos kariuomenė įstatymais nėra įpareigota ginti, o tai reiškia, kad tokiu atveju pats pareiškėjas turės patirti išlaidas savo teisių apgynimui. Be to, ši Darbo kodekso nuostata draudžia atleisti darbuotoją, pašauktą į privalomąją karto tarnybą, tačiau ši nuostata nedraudžia darbdaviui keisti tokio darbuotojo darbinę poziciją organizacijoje. UAB „Virsta“ 2021 m. birželio 15 d. pažymoje ir nurodė, jog pareiškėjo karo tarnybos atlikimo metu nebūtinai būtų išsaugotos šiuo metu jo užimamos pareigos.

7. Pareiškėjas taip pat teigia, jog kiltų galimai neproporcingai didelė žala visuomenės interesams, nes nutraukus darbinę veiklą, valstybė nuo jo gaunamų darbo užmokesčio pajamų mokesčių forma negautų apie 7 450,38 Eur (827,82 Eur. x 9 mėn.). Reikšminga žala būtų padaryta ir pareiškėjo darbdaviui, įmonės darbas yra nepertraukimas todėl įmonė turės priimti naują darbuotoją ir jį apmokyti, taip patirdama išlaidų ir reikšmingų veiklos nepatogumų.

Remiasi ir LVAT 2020 m. vasario 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-594-575/2020 pateiktu vertinimu, kur buvo nustatyta, kad atskirais atvejais Tarnybos Atrankos komisija nusprendė atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą dėl to, kad: 1) asmuo dirba Švedijoje ir negali nutraukti darbo kontrakto; 2) asmuo yra ūkininkas ir turi 25 ha dirbamos žemės; 3) asmuo su žmona gyvena Anglijoje ir turi finansinių įsipareigojimų; 4) asmuo turi įgaliojimą rūpintis senelio ūkiu; 5) asmuo turi įmonę, kurioje įdarbintas vienas asmuo; 6) asmuo yra ūkininkas ir turi finansinių įsipareigojimų; 7) asmuo užima aukštas pareigas ir planuoja vestuves; 8) darbdavys yra investavęs į prievolininko kvalifikacijos kėlimą; 9) prievolininkas dirba ir gyvena užsienyje bei turi finansinių įsipareigojimų; 10) asmuo yra vienas iš dviejų asmenų, kurie vadovauja įmonei; 11) asmuo gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje bei turi finansinių įsipareigojimų; 12) prievolininkas moka vaikui alimentus ir turi finansinių įsipareigojimų; 13) prievolininkui ir įmonei būtų padaryta didelė moralinė žala; 14) prievolininkas turi vaiką ir privalo mokėti alimentus; 15) prievolininkas dirba ir gyvena Vokietijoje bei turi finansinių įsipareigojimų; 16) prievolininkas dirba ir gyvena užsienyje bei turi finansinių įsipareigojimų; 17) prievolininkas dirba Šveicarijoje bei turi finansinių įsipareigojimų; 18) prievolininkas dirba Ispanijoje internetinių puslapių programuotojo pareigose. Pareiškėjo nuomone, šie pavyzdžiai patvirtina, kad daugeliui šauktinių buvo atidėta karo tarnyba būtent ir dėl jų prarastinų ekonominės – ūkinės veiklos ir (ar) darbinių pajamų. Pareiškėjo atveju šios prarastinos pajamos ir jų dydis net nebuvo vertintos individualizuotai, o tiesiog visiškai nepagrįstai nurodyta, jog pats tokio pobūdžio pajamų praradimas neva nėra pagrindas atidėti karo tarnybą. Pareiškėjo teigimu, nustatant neproporcingai didelę žalą būtina atsižvelgti į individualias aplinkybes kiekvienu atveju, be to, tuo pat metu būtina iš esmės vienodus faktus vertinti vienodai ir užtikrinti asmenų lygiateisiškumą.

8. Pasisakydamas dėl Sprendime akcentuotos aplinkybės, kad pareiškėjas į šaukiamųjų sąrašus buvo patekęs ir ankščiau, tačiau tarnybos neatliko nurodo, kad vien tai, jog pareiškėjas buvo patekęs į šauktinių sąrašus ankstesniais metais, bet nebuvo pašauktas tarnauti ir (ar) tarnybos neatliko, nesudaro jokio pagrindo netenkinti jo prašymo atidėti karo tarnybą konkrečiais 2021 m. kalendoriniais metais, vertinant konkrečius jo nurodytus aktualius duomenis. Būtent tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2021 m. kovo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2059-968/2021, kur išaiškinta, jog „ir tokiems atvejams, kai šaukiamojo amžiaus asmuo (t. y. nuo 18 iki 23 metų) (karo prievolininkas) aktyviai dalyvauja ūkinėje veikloje (kai dėl to tokiam asmeniui atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą konkrečiu laikotarpiu būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu), ir yra numatytas KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintas atleidimo nuo privalomosios pradinės karo tarnybos pagrindas.“

9. Pareiškėjas prašo privalomąją pradinę karo tarnybą atidėti einamaisiais 2021 m. kalendoriniais metais, kadangi per šį laikotarpį turės laiko susidėlioti ir suderinti ateities planus su savo darbdaviu UAB „Virsta“. Per šį laikotarpį UAB „Virsta“ su prieaugiu atsipirks į pareiškėjo apmokymus ir kompetencijos kėlimą investuotos lėšos. Be to, pareiškėjo darbdavys turės laiko paruošti pareiškėjo pamainą nepertraukiamuose įmonės darbuose. Kitais 2022 metais patekęs į šauktinių sąrašą, pareiškėjas vertintų savo situaciją bei galimybės dėl karo prievolės atlikimo, tačiau šiam procesui būtų pasiruošęs labiau.

10. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, ir mano, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o juos naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo.

11. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog sutinka su pareiškėju, kad nuolatinės privalomos pradinės karo tarnybos atlikimas (toliau – ir NPPKT) sukelia tam tikrų apribojimų, bei daro žalą pareiškėjo asmeniniams interesams, tačiau ši žala vertinama atsižvelgiant į konstitucinę pareigą, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams kontekste. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o šio intereso institutas pabrėžia viešojo intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus. Pasak Atsakovo, šaukimai atlikti NPPKT atnaujinti 2015 m., todėl pareiškėjas galėjo numatyti, kad 2019, 2021 metais bus pašauktas atlikti NPPKT. Planuojant karjerą ir asmeninį gyvenimą, bei prisiimdamas darbinius įsipareigojimus pareiškėjas turėjo vertinti galimą riziką patekti į šauktinių sąrašus ir galimybę atlikti NPPKT savo noru pasirenkant tarnybos vietą ir laiką. Pareiškėjas žinojo apie savo neišvengiamą karo prievolės atlikimo pareigą. Kiekvienas karo prievolininkas prieš prisiimdamas atsakomybes, įsipareigojimus bei planuodamas savo karjerą bei asmeninį gyvenimą, turi įvertinti realią ir galimą riziką patekti į šaukiamųjų sąrašus, todėl yra suteikta galimybė savanoriškai atlikti NPPKT pasirenkant tarnybos vietą, būda ir laiką. Suprasdamas apie savo pareigą atlikti 9 mėn. trunkančią NPPKT pareiškėjas prisiėmė visą riziką prisiimant bet kokius įsipareigojimus, todėl daro išvadą, kad pareiškėjui atliekant NPPKT nebūtų padaryta neproporcingai didelė žala pareiškėjo asmeniniams, darbo arba visuomenės interesams.

Pasak atsakovės, bendro pobūdžio teiginių nepakanka išvadai, kad pareiškėjui Įmonėje nedirbant devynis mėnesius, jam bus padaryta tokio masto neproporcinga žala, kad jis po tarnybos atlikimo negalės atnaujinti turėtas (įgytas) žinias, įgūdžius ir informaciją, kuri dėl darbinių pareigų neatlikimo tam tikrą laiką nebuvo naudojama, ši aplinkybė nelaikytina neproporcingai didele žala, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas vykdytų savo konstitucinę pareigą valstybei.

12. Atsakovės teigimu, pareiškėjas argumentuodamas galimai jo interesams kilsiančią žalą atliekant NPPKT neatsižvelgė į esminius jo pateiktame LVAT 2021 m. kovo 17 d. sprendime (Nr. eA-2059-968/2021) individualiuosius subjekto ir situacijos skirtumus. Pareiškėjo minėtas teismo sprendimas jokiais aspektais negali būti taikomas pareiškėjo skundo argumentacijoje, dėl šių priežasčių: 1) pareiškėjo pateikiamoje nuorodoje asmuo, kurio prašymai bus nagrinėjami iš naujo, yra įmonių grupės savininkas Lietuvoje bei Jungtinėje Karalystėje; 2) jo veiklas reglamentuoja Jungtinės Karalystės jurisdikcija; 3) jis turi didelius finansinius įsipareigojimus, neša atsakomybę už jo įmonėse dirbančius asmenis, įmonių kreditingumą investicijas ir t.t.; 4) jo pašaukimo į NPPKT metu buvo paskeltas visuotinis Covid-19 karantinas bei jis neturėjo galimybės fiziškai išvykti iš Jungtinės Karalystės. Todėl atsakovės manymu, šių esminių bylų aplinkybių skirtumų visuma lemia tai, kad ši pareiškėjo nuoroda, į teismų praktiką šioje dalyje, turėtų būti atmesta.

13. Atkreipia teismo dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-670-596/2020, kuriame pareiškėjas teigė, kad atidėjus 2019 m. NPPKT tarnybą jis nepatirtų finansinės žalos, bei atliktų tarnybą kitu metu. Tačiau 2021 m. sausio 9 d. paskelbus šauktinių sąrašus pareiškėjas pakartotinai vengia atlikti NPPKT, pateikdamas beveik identiškus argumentus ir pakartotinai įrodinėdamas neproporcingai jam kilsiančią žalą. Todėl atsakovės nuomone, NPPKT atidėjimas pareiškėjo atžvilgiu nebeturi prasmės.

14. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Atrankos komisijos 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. ATRS-1409, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atidėti nuolatinę privalomąją karo tarnybą, ir KAM ministro 2021 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 12-01-1302, priimto išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Atrankos komisijos 2021 m. birželio 30 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pareiškėjo ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas su 2021 m. birželio 22 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono karo prievolės ir komplektavimo skyrių, prašydamas jam atidėti NPPKT einamaisiais 2021 m., kad būtų išvengta jo asmeninės ir visuomeninės žalos kilimo. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. dirba įmonėje UAB „Virsta“ medienos apdirbėjo pareigose, šioje įmonėje daro kryptingą karjerą, sėkmingai praėjo 3 mėn. bandomąjį laikotarpį, buvo apmokytas medienos apdirbėjo amato. Pirmuosius darbus vykdė Lietuvos Respublikoje, tačiau, kadangi darbai ėjosi gerai, netrukus buvo komandiruotas darbams į Suomijos Respubliką. Pareiškėjas šias aplinkybes grindžia UAB „Virsta“ pateikta 2021 m. birželio 15 d. pažyma, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas visą darbo dieną dirba Lietuvoje arba yra komandiruojamas darbams į Suomijos Respubliką. Pažymima, kad pareiškėjas buvo apmokytas ir parengtas darbui, dėl to įmonė patyrė išlaidų. Nurodoma, jog pareiškėjas yra reikalingas įmonei, nes turi patirties ir sukauptų žinių darbu atlikti, o šiam tikslui pasiekti įmonė į šį darbuotoją investavo savo lėšas. UAB „Virsta“ pateiktos 2021 m. birželio 16 d. pažymos patvirtina, kad per pastaruosius 11 mėn. laikotarpį pareiškėjas iš viso į rankas gavo 20 519,95 Eur arba vidutiniškai per mėnesį gavo po 1 868,45 Eur (20 519,95 Eur / 11 mėn.) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų. Šios aplinkybės rodo, kad neatidėjus privalomos karo tarnybos, pareiškėjas neabejotinai prarastų asmeninių apie 16 816,05 Eur (1 868,45 Eur x 9 mėn.) darbo užmokesčio ir dienpinigių pajamų. Taip pat sumažėtų jo karjeros galimybės, jis netektų savo profesinių įgūdžių bei prarastų konkurencingumą darbo rinkoje. Neatidėjus karo tarnybos taip pat kiltų reali rizika pareiškėjui prarasti dabartinę dabinę poziciją ir (ar) apskritai darbo vietą UAB „Virsta“, kadangi pastaroji įmonė neabejotinai būtu priversta ieškoti pamainos pareiškėjui, įmonė nurodė, jog jos darbas yra nepertraukiamas ir ji privalės priimti naują darbuotoją, jį iš naujo apmokyti ir paruošti pareiškėjo užimamoms pareigoms, todėl pareiškėjui nebūtinai būtų išsaugotos šiuo metu jo užimamos pareigos. Pareiškėjas teigia, kad visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjui nedelsiant pradėjus atlikti karo tarnybą, jo asmeniniams interesams būtų padaryta neabejotinai didelė žala.

17. Taip pat pareiškėjas nurodo galimai kilsiančią neproporcingai didelę žalą visuomenės interesams. Tai pagrindžia UAB „Virsta“ 2021 m. birželio 15 d. pažymose pateikti duomenys apie pareiškėjo nuo jo darbo užmokesčio mokamus mokesčius biudžetui. Nuo pareiškėjo 2020 m. birželio – spalio mėn. ir 2020 m. gruodžio – 2021 m. gegužės mėn. laikotarpiu išmokėto darbo užmokesčio pajamų kiekvieną mėnesį į valstybės biudžetą buvo sumokėta vidutiniškai apie 827,82 Eur (9 106,05 / 11 mėn.) mokesčių. Tai reiškią, kad privalomosios pradinės karo tarnybos, kuri trunka 9 mėn., atlikimo atveju valstybė mokesčių forma negautų net apie 7 450,38 Eur (827,82 Eur x 9 mėn.) pajamų.

18. Be to, reikšminga žala kiltų ir pareiškėjo darbdaviui. UAB „Virsta“ akcentavo, kad šiuo metu pareiškėjas yra reikalingas įmonei dėl jos nepertraukiamo darbo pobūdžio, pareiškėjas turi patirties ir sukauptų žinių, darbui atlikti, įmonė į jo parengimą investavo savo lėšas, ugdė jo kompetenciją daugiau nei dvejus su puse metų, todėl pareiškėjui negalint vykdyti savo darbinių funkcijų, darbdavys neabejotinai patirs neproporcingai didelę žalą savo interesams, kadangi sutriks įmonės nepertraukiamas paslaugų teikimas, įmonė bus priversta investuoti papildomas lėšas į būtino naujo darbuotojo apmokymus ir kompetencijos kėlimą.

19. Tarnybos atrankos komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. ATRS-1409 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo. Atrankos komisija pažymėjo, jog neproporcingai didelė žala nėra preziumuojama, todėl karo prievolininkas, teikdamas pašymą turi motyvuotai pagrįsti galimą neproporcingai didelę žalą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atrankos komisijos vertinimu, darbo užmokesčio praradimas PPKT atlikimo laikotarpiu yra netiesioginės žalos išraiška, dėl kurios pareiškėjas prarastų galimybę pagerinti tik jau egzistuojančią finansinę padėtį. Vertinat karo prievolininko patiriamą žalą taip pat svarbu atkreipti dėmesį į žalos pobūdį. Pareiškėjo grindžiama žala yra kildinama iš darbo santykių egzistavimo, kurie paprastai yra ilgalaikiai, todėl pareiškėjo negautos pajamos egzistuos tol, kol egzistuos darbo santykiai. Atrankos komisija pažymėjo, jog KPĮ nenumato darbo santykių egzistavimo kaip karo prievolės neatlikimo pagrindo, taipogi įstatymų leidėjas yra numatęs darbo vietos išsaugojimą (dirbantiems Lietuvoje) PPKT atlikimo metu be galimybės susigrąžinti negautas pajamas. Atrankos komisijos vertinimu negautos pajamos iš darbo santykių PPKT atlikimo laikotarpiu yra tikėtina kiekvieno karo prievolininko, turinčio darbo santykius žala, kuri neturi būti prilyginama neproporcingai didelei žalai pagal KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, jog karo prievolininkų, atliekančių PPKT, interesus saugo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalis, pagal kurią draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltes ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti PPKT, todėl PPKT atlikimas nesudarytų problemų pareiškėjui grįžti į tą pačią darbo vietą ir tęsti pradėtus darbus. Tarnyba taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas į šaukiamųjų atlikti PPKT sąrašus jau buvo patekęs 2019 m. bei 2020 m., tačiau tarnybos neatliko, todėl Atrankos komisijos vertinimu pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasiruošti atlikti PPKT.

20. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 8 d. KAM ministrui pateikė skundą kuriuo prašė panaikinti Tarnybos atrankos komisijos 2021 m. birželio 30 d. sprendimą neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos Nr. ATRS-1409 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo atžvilgiu privalomąją pradinę karo tarnybą atidėti einamaisiais 2021 m. kalendoriniais metais, kad būtų išvengta neproporcingai didelės žalos pareiškėjo asmeniniams ir visuomenės interesams.

21. KAM ministras 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 12-01-1302 „Dėl 2021 m. liepos 8 d. skundo“ nutarė ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Ministras sprendime atkreipė dėmesį, kad skundų dėl karo prievolės institucijos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo stadija apima skundžiamų sprendimų vertinimą teisėtumo (teisėtumo ir esminių procedūrų laikymosi) aspektu, o ne pareiškėjo prašymo atidėti karo tarnybą nagrinėjimą iš naujo. Skunde krašto apsaugos ministrui pareiškėjas nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir prašyme Atrankos komisijai, tik papildomai akcentuodamas (detalizuodamas) nurodytų aplinkybių reikšmę, išdėsto nesutikimo su ginčijamu sprendimu motyvus ir prašo panaikinti Atrankos komisijos priimtą sprendimą ir atidėti tarnybą einamaisiais 2021 m. Ministras sprendime pažymėjo, kad karo prievolininkas teikdamas prašymą atidėti karo tarnybą, turi įrodyti dvi aplinkybes – jog nuolatinės PPKT atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą ir kad tarnybą atliekant kitu metu žalos bus išvengta.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

23. Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. To paties straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Karo prievolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atliekama vienu iš šių būdų: atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (1 punktas); dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (3 punktas). Karo prievolės įstatymo 2 dalyje detalizuoti pagrindai, kuomet privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma. Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, trunkančią 9 mėnesius, iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai).

24. Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.

25. Pažymėtina, jog prašymai dėl PPKT atidėjimo nagrinėjami vadovaujantis KAM ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 patvirtinto „Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašas“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, kurio 5 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui prašymą atidėti tarnybą, parengtą pagal Tvarkos aprašo priede nurodytą prašymo atidėti tarnybą formą. Pagrįstas bei Tvarkos aprašo ir Taisyklių reikalavimus atitinkantis prašymas perduodamas Tarnybos Atrankos komisijai (toliau – ir Atrankos komisija) ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jo gavimo Tarnyboje dienos.

26. To paties Tvarkos aprašo 6 punktas nustato, kad karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad prašyme turi būti nurodomas karo prievolininko vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys ryšiams palaikyti ir aplinkybės, dėl kurių karo prievolininkas prašo atidėti privalomąją karo tarnybą.

27. Taigi, iš pacituotų teisės aktų nuostatų, spręstina, jog pareiškėjas teikdamas prašymą atidėti PPKT turėjo pateikti ne tik pagrįstą prašymą, tačiau žalą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas Tarnybai pateiktą prašymą argumentavo tuo, kad: jis dirba UAB ,,Virsta“ medienos apdirbėju ir bendrovėje daro kryptingą karjerą; uždirba žymiai didesnį nei vidutinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikoje, todėl neatidėjus NPPKT, jis prarastų apie 16 816,05 Eur (1 868,45 Eur. x 9 mėn.) pajamų, pareiškėjui sumažėtų karjeros galimybės, jis netektų savo profesinių įgūdžių bei prarastų konkurencingumą darbo rinkoje; pareiškėjui kiltų reali rizika prarasti dabartinę darbinę poziciją, nes bendrovė surastų kitą darbuotoją; bendrovė investavusi į pareiškėjo mokymus.

28. Pagal Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalį draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Karo prievolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog teisės aktai nedraudžia darbdaviui atleisti pareiškėjo atlikus PPKT pažymėtina, kad tokios aplinkybės negali būti pripažintos pagrindu atidėti PPKT, nes teisės aktai įtvirtina draudimą asmenį atleisti dėl PPKT, tačiau ne dėl kitų aplinkybių.

29. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo nurodyta žala – galimas darbo vietos, kvalifikacijos, konkurencingumo darbo rinkoje praradimas, karjeros galimybių sumažėjimas, būsimi darbdavio nuostoliai – yra tik menama ir nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus paties pareiškėjo nurodytus bendro pobūdžio teiginius, pagrįstus tik prielaidomis, bei abstraktaus pobūdžio teiginius, nurodytus UAB „Virsta“ pažymoje. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų (duomenų) apie jo galimai įgytą išsilavinimą medienos apdirbimo pramonės srityje, mokymų metu įgytą kvalifikaciją ir jos kėlimo išlaidas, duomenų apie Įmonėje tokį patį darbą dirbančių ir tokią pačią kvalifikaciją turinčių asmenų ir tokios pačios pareigybės skaičių, galimą pareiškėjo pareigybės, kuri pagal darbdavio pažymą yra būtina ir reikalinga dėl nepertraukiamo darbo pobūdžio, neišsaugojimą ir pan. Pažymėtina, jog bendro pobūdžio teiginių nepakanka išvadai, kad pareiškėjui Įmonėje nedirbant devynis mėnesius, jam bus padaryta tokio masto neproporcinga žala, kad jis po tarnybos atlikimo negalės atnaujinti turėtų (įgytų) žinių ir įgūdžių, kurios dėl darbinių pareigų neatlikimo tam tikrą laiką nebuvo naudojamos. Dar daugiau, pareiškėjas darbinių pareigų neatliktų 9 mėn. ir ši aplinkybė nelaikytina neproporcingai didele žala, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas vykdytų savo konstitucinę pareigą valstybei.

30. Pareiškėjo argumentai, jog valstybė jam atliekant NPPKT netektų ženklios sumos pajamų mokesčio, ką pareiškėjas įvardija kaip žalą visuomeniniams interesams, taip pat atmestini, nes skaičiavimai dėl darbo užmokesčio gavimo yra nukreipti į ateitį, todėl negali būti vertinami, kad pareiškėjas gaus jo nurodyto dydžio pajamas.

31. Skunde pareiškėjas remiasi LVAT 2021 m. kovo 17 d. sprendime (Nr. eA-2059-968/2021) nurodytomis aplinkybėmis ir teigia, jog LVAT išaiškinimai yra aktualūs ir šioje nagrinėjamojoje byloje. Atsakovės teigimu, LVAT nagrinėta situacija iš esmės skyrėsi nuo šios bylos aplinkybių, todėl netaikytina. Teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad nagrinėtos bylos aplinkybės ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės iš esmės yra skirtingos, todėl teismas minėtu išaiškinimu nesiremia. Pažymėtina, jog kiekviena situacija ir aplinkybės yra vertinamos kiekvienos bylos ir jos aplinkybių kontekste.

32. Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad prašo privalomąją pradinę karo tarnybą atidėti einamaisiais 2021 m. kalendoriniais metais, kadangi per šį laikotarpį turės laiko susidėlioti ir suderinti ateities planus su savo darbdaviu UAB „Virsta“, kad per šį laikotarpį UAB „Virsta“ su prieaugiu atsipirks į pareiškėjo apmokymus ir kompetencijos kėlimą investuotos lėšos, o pareiškėjo darbdavys turės laiko paruošti pareiškėjo pamainą nepertraukiamuose įmonės darbuose.

Pasisakant dėl šių argumentų pažymėtina, jog iš esmės analogiškus argumentus pareiškėjas buvo pateikęs, prašydamas atidėti PPKT ir 2019 m. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimas), tačiau suderintų planų su Įmone nepateikė ir vėl taip pačiais argumentais siekia atidėti PPKT.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Tarnybos Atrankos komisija, tiek Krašto apsaugos ministras visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjo prašyme ir skunde nurodytus argumentus, tinkamai taikė jų kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, ginčijami sprendimai yra pakankamai motyvuoti, iš jų turinio aiškiai suprantamos pareiškėjo prašymo ir skundo nepatenkinimo priežastys, todėl jais pagrįstai pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo pripažintos kaip galinčios sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams.

34. Administracinius aktus pripažinus teisėtais, negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas perduoti pareiškėjo prašymą Lietuvos kariuomenei nagrinėti iš naujo.

35. Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė