Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-337-657/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-06
Bylos Nr.: 2A-337-657/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-06250-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius
Ieškovas: DNSB, R. V., A. S.
Trečiasis asmuo: D. V., E. J., A. J. V., L. E. Z., M. S., S. S., A. G., V. L., V. M., Z. M., R. M., N. P., UAB „Walter enterprises“, UAB „Dekolte“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. S. K., T. A. K., A. J.
Advokatai: Diana Višinskienė, Saulius Dambrauskas

Civilinė byla Nr. 2A-337-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06250-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.5.; 32.4.; 50.8.; 121.14.; 121.18.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų DNSB (duomenys neskelbtini), R. V. ir A. S. atstovo advokato Sauliaus Dambrausko, trečiojo asmens D. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2256-435/2014 pagal ieškovų DNSB (duomenys neskelbtini), R. V. ir A. S. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. S. K., T. A. K. ir A. J., tretieji asmenys E. J., A. J. V., L. E. Z., M. S., S. S., A. G., V. L., D. V., V. M., Z. M., R. M., N. P., UAB „Walter enterprises“ ir UAB „Dekolte“ dėl individualių administracinių aktų ir nuomos sutarties panaikinimo. Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą ir patikslintame ieškinyje prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (parengtame 2004-06-25 UAB „Žemėtvarkos darbai“) 2009-10-07 nustatytus sprendinius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2009-10-09 raštu Nr. 40-2-1544 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pateiktus Kauno apskrities viršininko administracijai, kuriais nustatytos 0,0983 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti - „sklypo dalys prie savarankiškai funkcionuojančių pastatų: prie lA3p- ~ 803 kv.m; prie 7I'p - ~180 kv.m“; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2010-04-23 įsakymą Nr. 02-01-3793 kitos paskirties žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) nuomos“ ir jo pagrindu su atsakovu A. J. sudarytą 2010-04-23 Valstybinę žemės nuomos sutartį Nr. N19-163 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-17 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-159 „Dėl 2010-04-23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-163 pakeitimo (Kauno m.)“ ir jo pagrindu sudarytą 2012-02-27 „Susitarimą dėl 2010-04-23 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-163 pakeitimo“, sudarytą su atsakovais G. S. – K. ir T. A. K.; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-25 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-61 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo (Kauno m.)“. Taip pat atnaujinti praleistą terminą reikalavimams dėl administracinių aktų ginčijimo, jeigu teismas laikytų, kad jis yra praleistas (T.3, b.l. 58-64; 147-153). Nurodė, kad Kauno miesto valdybos 1995-11-14 sprendimu Nr. 498 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis Kauno apskrities viršininko 2009-08-13 įsakymu Nr. 02-01-8388 prie daugiabučio namo ir ūkinio pastato buvo suformuotas 0,0983 ha žemės sklypas. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyrius 2009-10-07 priėmė sprendinius, kuriais prie daugiabučio namo buvo nustatytos 0,0983 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, reikalingos atskiriems statiniams eksploatuoti. Kauno apskrities viršininko 2010-04-23 įsakymu Nr. 02-01-3793 atsakovui A. J. prie tuo metu nuosavybės teise jam priklausiusio ūkinio pastato buvo išnuomota 0,0180 ha žemės sklypo dalis sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. A. J. 2011-11-21 ūkinį pastatą pardavė atsakovams T.A. K. ir G. S. - K.. Tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-25 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-61 sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2012-02-17 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-159 buvo pakeista 2010-04-23 Valstybinės žemės nuomos sutarties preambulė ir 11 punkts. Šio įsakymo pagrindu šalys pasirašė 2012-02-27 susitarimą Nr. 8SŽN-35 „Dėl 2010-04-23 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-163 pakeitimo“, kuriuo nuomos teisių perėmėjais yra G. S.-K. ir T.A. K.. Kadangi apie ginčijamus sprendimus, nuomos sutartis ir susitarimą daugiabučio namo gyventojai nebuvo informuoti, o jais buvo netinkamai įvertintos ir neteisingai nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos daugiabučio namo ir ūkio pastato eksploataciniams poreikiams tenkinti, jie yra nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžiantys ieškovų interesus, todėl turėtų būti panaikinti.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai, ginčydami žemės sklypo plane 2009-10-07 nustatytas bei užbrėžtas dalis savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, nepagrįstai vadovaujasi šiuo metu galiojančia LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių redakcija. Kauno miesto valdybos 1995-11-14 sprendimu Nr. 498 buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, o vėliau atliekant kadastrinius matavimus suformuotas (duomenys neskelbtini) sklypas ir parengtas žemės sklypo planas, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Ant minėto žemės sklypo plano ir buvo nustatytos bei užbrėžtos (duomenys neskelbtini), esantiems ir savarankiškai funkcionuojantiems pastatams - gyvenamajam namui lA3p ir ūkio pastatui 71lp - eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, suderintas ir su Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2009-10-09 raštu pateiktas Kauno miesto žemėtvarkos skyriui. Nurodytiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys buvo nustatytos žemės sklypo plane. Tokie veiksmai atitiko tuo metu galiojusių Taisyklių 3 p. ir 30.10 p. reikalavimus. Bendrijos nariams buvo žinoma apie patvirtintą detalųjį planą bei kitus sprendinius. Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymėtos ir pateiktos ribos valstybinės žemės valdytojui neturi privalomojo pobūdžio, minėti sprendiniai ir raštas negali būti vertinami kaip sprendimas, tai tėra tarpinės viešojo administravimo procedūros dokumentas, prieš priimant galutinį sprendimą, todėl jų panaikinimas ieškovams nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Be to, parduodamų ar nuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. Kadangi ūkinis pastatas, bendros jungtinės nuosavybės teise valdomas atsakovų G. S.-K. ir T. A. K., ūkiniam pastatui išskirta žemės sklypo dalis nebuvo dalinama, todėl ginčo žemės sklypas ir buvo nuomojamas pagal nustatytas žemės sklypo dalis. Ginčijami administraciniai teisės aktai asmens teisėtų interesų nepažeidžia. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad išskirtos žemės sklypo funkcionavimo dalys statiniams eksploatuoti prieštarauja žemėnaudai ir trukdo racionaliai naudoti suformuotą ginčo teritoriją prie įregistruotų statinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu civilinę bylą Nr. 2-2256-435/2014 dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (parengtame 2004-06-25 UAB „Žemėtvarkos darbai“) 2009-10-07 nustatytus sprendinius nutraukė, likusioje dalyje ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas (T.6, b.l. 103-116). Teismas nustatė, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, gavęs A. J. prašymą dėl naudojamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos, 2009-09-24 raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyrių dėl žemės sklypo dalių, reikalingų atskirai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, nustatymo, o pastarasis 2009-10-07 šias dalis nustatė ir 2009-10-09 raštu Nr. 40-2-1544 pateikė Kauno apskrities viršininko administracijai. Teismas pažymėjo, kad tokia šių institucijų pareiga buvo numatyta tuo metu galiojusių LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.10 p., 32.1 p., 33 p., 34 p. Teismo nuomone minėtų sprendinių priėmimas, yra tik tarpinis valstybinės žemės sklypo nuomos procedūros veiksmas, todėl tokių sprendinių priėmimas negali būti savarankiškas šiuo atveju civilinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, ieškovas šio nesutikimo argumentus gali pareikšti, įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą valstybinės žemės sklypo nuomos procedūroje. Teismas konstatavo, kad pagal tuo metu galiojusių Taisyklių redakciją Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius, ruošdamas žemės sklypo planą, neprivalėjo jo derinti su žemės sklype esančių pastatų savininkais. Nepaisant to, kad teisės aktai nenumatė tokių reikalavimų, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. J. organizavo tuometinių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų supažindinimą su minėtais sprendiniais, todėl šie galėjo pareikšti savo nuomonę. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad byla dalyje dėl minėto reikalavimo nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypo plotai buvo nustatyti vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 8 punktu, kuriame nebuvo nustatyta tvarka, kokiu būdu ir kaip nustatomos tokios sklypo dalys, todėl rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo planą, buvo vadovautasi architektūrine-urbanistine logika, užstatymo plotu ir kitais parametrais. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad priimant 2010-04-23 įsakymą Nr. 02-01-3793, kuriuo A. J. išnuomota 0,0983 ha bendro naudojimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis – 0,0180ha buvo per didelė jam priklausančiam statiniui eksploatuoti. Kauno miesto valdybos 1995-11-14 sprendimu Nr. 498 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio pagrindu atliekant kadastrinius matavimus suformuotas (duomenys neskelbtini), sklypas ir parengtas žemės sklypo planas. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusių Taisyklių reikalavimus, teismo nuomone, savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir plotai buvo nustatyti žemės sklypo plane, o reikalavimo nustatyti žemės sklypo dalį, kuria naudotųsi statinio savininkas, teisės aktai nenumatė, kas reiškia, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka šiuo žemės sklypo planu nėra nustatoma. Teismas sutiko, jog ieškovas neteisingai taiko teisės analogiją šioje byloje, nurodydamas, kad bendraturčiai nuosavybės teise valdo turtą bendru sutarimu pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu šis analogijos taikymas ydingas, kadangi Lietuvos Respublika nėra ginčo sklypo bendraturtis su jo faktiniais valdytojais, o pagal Registrų centro duomenis yra vienintelis savininkas, kuris savo teises įgyvendina per savo patikėtinį – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Ši civilinio kodekso nuostata taikoma bendraturčiams siekiant nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau naudojimosi tvarka nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip teisės įsigyti nuosavybėn ar nuomotis žemės sklypą pagal identifikuotas naudojimosi dalis bendraturčių sutarimu, todėl toks analogijos taikymas prieštarautų specialiesiems teisės aktams, kurie reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos funkciją nustatyti žemės sklypo dalis, pagal kurias asmenys turi teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus, atsižvelgiant į kiekvienam pastatui išskirtas žemės sklypo reikalingas funkcionavimo dalis, kurias iki 2011-05-05 nustatydavo Kauno m. savivaldybės administracija, o nuo 2011-05-06 tokia funkcija priskirta kvalifikuotiems matininkams. Dėl to teismas ieškinį šioje dalyje atmetė, kaip nepagrįstą. Kadangi ieškovai nenurodė, kokiais pagrindais turėtų būti naikinami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-17 įsakymas Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-159 „Dėl 2010-04-23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-163 pakeitimo (Kauno m.)“ ir jo pagrindu sudarytas 2012-02-27 „Susitarimas dėl 2010-04-23 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-163 pakeitimo“, sudarytas su atsakovais G. S.-K. ir T.A. K., teismas sprendė, kad šie reikalavimai yra išvestiniai iš aukščiau aptartų, todėl jie taip pat atmestini, kaip nepagrįsti. Teismui nustačius, kad dar 2009-10-07 žemės sklypo plane Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius nustatė žemės sklypo dalis prie gyvenamojo namo, plane žymimu indeksu lA3p, - 0,0180 ha ir ūkinio pastato, plane žymimu indeksu 7Ilp, - 0,0180 ha ir tuo pagrindu A. J. išnuomojus 0,0180 ha dalį minėto sklypo, tik likusi 0,0180 ha žemės sklypo dalis galėjo būti paskirstyta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojams. Teismui pripažinus, kad tiek 2010-04-23 įsakymas Nr. 02-01-3793, tiek jo pagrindu 2010-04-23 sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis yra teisėti, nėra teisinio pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-25 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-6, todėl teismas ir šį ieškovų reikalavimą pripažino atmestinu. Teismas konstatavo, kad ieškovų prašomi panaikinti įsakymai yra administraciniai teisės aktai, todėl juos skųsti taikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis. Teismas sprendė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei R. V. apie tai, kad A. J. buvo sudaręs žemės sklypo nuomos sutartį jam priklausančio ūkio pastato eksploatacijai buvo žinoma dar 2011-06-03. Be to, kadangi advokatas S. Dambrauskas, 2012-03-19 pasirašęs su bendrija DNSB (duomenys neskelbtini), atstovavimo sutartį, pateikė teismui 2012-03-22 NTR CDB išrašą, iš kurio matyti ginčijamos nuomos sutarties duomenys, teismas laikė, kad ir kiti ieškovai apie nuomos sutarties sudarymą ir jos pagrindą sužinojo 2012-03-22. Byloje taip pat nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba ginčijamą 2012-01-25 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-61 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ išsiuntė 2012-01-30 visiems minėto žemės sklypo naudotojams, jame stovinčių statinių savininkams. Ieškovės A. S., kartu su lydimuoju raštu, kuriame nurodyta administracinio teisės akto apskundimo tvarka, jį gavo 2012-02-08, o R. V. – 2012-02-22. Nors ieškovai DNSB (duomenys neskelbtini) ir R. V. šį įsakymą įstatymo nustatytu terminu apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau nenurodė jokių priežasčių, kodėl po to, kai 2012-03-27 Kauno apygardos administracinis teismas nutartimi atsisakė priimti šį skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, išaiškindamas, kad ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį bendros kompetencijos teismui, tokį ieškinį pareiškė praėjus daugiau nei mėnesiui. Kadangi ieškinys Kauno apylinkės teisme gautas 2012-05-09, teismas darė išvadą, kad ieškovai yra praleidę vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos minėtam aktui ginčyti. Teismas sprendė, kad ieškovai nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl ieškinį surašė tik 2012-05-08. Nepagrindus prašymo atnaujinti terminą pažeistų teisių gynybai, teismas šį prašymą atmetė, o reikalavimus panaikinti Kauno apskrities viršininko 2010-04-23 įsakymą Nr. 02-01-3793 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) nuomos“ ir 2012-01-25 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-61 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ atmetė ir praleidus terminą šiems administraciniams aktams skųsti. Patikslintą ieškinį atmetęs, teismas iš ieškovų priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniuose skunduose ieškovų DNSB (duomenys neskelbtini), R. V. ir A. S. atstovas advokatas Saulius Dambrauskas ir trečiasis asmuo D. V. prašė Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.6, b.l. 3-22; 26-33). Apeliantų nuomone:

1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad skundžiami sprendiniai negali būti savarankišku šios bylos dalyku ir nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti sprendinius. Skundžiami sprendiniai neabejotinai sukūrė teises pasekmes, nes būtent jie tapo teisiniu pagrindu priimti skundžiamus administracinius aktus bei sudaryti ginčijamą žemės nuomos sutartį. Sprendimo pagrindimas Administracinių teismų praktika yra nepagrįstas. Skundžiamais sprendiniais ir jų sąlygotais įsakymu dėl nuomos, nuomos sutartimi, įsakymu dėl nuomos sutarties pakeitimo, susitarimu dėl nuomos sutarties pakeitimo ir 2012-01-25 įsakymu buvo netinkamai įvertintos ir neteisingai nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos daugiabučio namo ir ūkio pastato eksploataciniams poreikiams tenkinti, pažeidžiant ieškovų ir daugiabučio namo gyventojų interesus.

2. Teismas netinkamai aiškino Taisyklėse įtvirtintas nuostatas dėl žemės sklypo nuomos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į tuo metu galiojusių Taisyklių reikalavimus savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir plotai buvo nustatyti žemės sklypo plane, o reikalavimo nustatyti žemės sklypo dalį, kuria naudotųsi statinio savininkas, teisės aktai nenumatė, kas reiškia, jog naudojimosi žemės sklypų tvarka šiuo žemės sklypo planu nėra nustatoma. Kadangi atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas arba žemės sklypo planas, prilygintas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, dėl išnuomotų ir siekiamų išnuomoti atitinkamų žemės sklypo dalių įstatymų nustatyta tvarka nebuvo parengtas ir patvirtintas bei nebuvo atliktos būtinos tokio teritorijų planavimo dokumento rengimo ir tvirtinimo procedūros, tai skundžiamas įsakymas dėl nuomos ir nuomos sutartis negali būti laikomi teisėtais. Taisyklėse iš esmės įtvirtintas daiktinės teisės naudojimosi tvarkos nustatymo instituto analogas, todėl aktualiu atveju pagal analogiją taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios naudojimosi tvarkos nustatymą. Priimant skundžiamus sprendinius, įsakymą dėl nuomos, įsakymą dėl nuomos sutarties pakeitimo, taip pat 2012-01-25 įsakymą daugiabučio namo savininkų sutikimai nebuvo gauti, o ginčijami sprendiniai ir įsakymai priimti nesuderinus būsimo žemės sklypo dalių paskirstymo su daugiabučio namo savininkais.

3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-25 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-61 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo (Kauno m.)“ turėjo būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi iš esmės juo buvo paskirstyta ne visa 0,0983 ha žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) dalis, o tik jo 0,0803 ha dalis. Tai pažeidžia daugiabučio namo savininkų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas priėmė ginčijamą aktą, nesuderinęs būsimo žemės sklypo dalių paskirstymo su daugiabučio namo savininkais ir nesant jų prašymo tokiam paskirstymui. Be to, patvirtintas žemės sklypo dalių paskirstymas neatitinka daugiabučio namo savininkams tenkančių nuosavybės dalių, kurių pagrindu turėjo būti nustatytos žemės sklypo dalys.

4. Teismas netinkamai išsprendė ieškinio senaties termino klausimą. Jeigu teismas pripažins, kad įsakymui dėl nuomos ir 201-01-25 įsakymui taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai, tai terminas šiems administraciniams aktas apskųsti nėra praleistas. Tuo tarpu esant kitokiam teisės aiškinimui ir skundžiamus administracinius aktus vertinant savarankiškai, t.y. ne kaip civilinius teisius santykius sąlygojančius aktus, terminas juos apskųsti yra praleistas, tačiau šiuo atveju šis terminas turėtų būti atnaujintas, o pažeista teisė ginama. Teismas pagrįsdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi formuojama administracinių teismų praktika, kuri yra aktuali kitokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiami „išgryninti“ administraciniai ginčai.

Šalies argumentai

5. D. V. papildomai nurodo, kad atsakovas A. J. manipuliavo bendraturčių pasitikėjimu, nedarė detaliojo plano, o nukopijavo 2004 m. pradėtą rengti ir dalinai suderintą žemės sklypo planą ir jame padarė pakeitimus, tuo grubiai pažeisdamas detaliojo plano rengimo, derinimo ir supažindinimo procedūras. 2009-10-09 raštas Nr. 40-2-1544 sukėlė teisines pasekmes – buvo padalintas žemės sklypas, nesuderinus su naudotojais ir neatlikus visų procedūrų. Nustačius kitas, negu buvo anksčiau žemės sklypo naudojimosi dalys, žemės sklypo naudotojai apie tai nebuvo informuoti. Be to, gyventojai, būdami žemės sklypo naudotojai, į žemės sklypą turi įvažiuoti per atsakovams G. S.-K. ir T. A. K. išnuomotą žemę.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovai G. S. – K. ir T. A. K., Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovo A. J. atstovė advokatė Diana Višinskienė prašė skundus atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.6, b.l. 55-58; 64-70; 74-81; 84-90). Nurodė, kad teismas tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, tinkamai vadovavosi teismų praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ginčo sprendinių priėmimas negali būti savarankiškas bylos dalykas, todėl byla šioje dalyje nutraukta pagrįstai. Žemės sklypo dalys nustatytos teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą ir nepateikė jokių svarbių įrodymų, patvirtinančių, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimuose į vienas kito apeliacinius skundus ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini), R. V. ir A. S., atstovaujamos advokato Sauliaus Dambrausko ir trečiasis asmuo D. V. prašė apeliacinius skundus tenkinti ir iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.6, b.l. 60-63; 82-83). Nurodė, kad, skundžiamais sprendiniais be jokių administracinių procedūrų iš esmės buvo padaryti detaliojo plano pakeitimai, kuriais nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos atskirai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti. Iki skundžiamų sprendinių ir atitinkamų administracinių aktų priėmimo teisėtais žemės sklypo naudotojais buvo daugiabučio namo savininkai. Nepaisant to, skundžiami sprendiniai ir administraciniai aktai, kurie sumažino šių asmenų subjektinių teisių apimtį, buvo priimti be teisėtų žemės sklypo naudotojų sutikimo, jų net neinformuojant apie ginčo sprendinius, yra neaiškūs ir nekonkretūs. Be to, ieškinio senaties terminai nėra praleisti.

Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovių ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi CPK 320 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nekartoja teismo sprendimo motyvų, o tik, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, papildo juos.

Byloje nustatyta, kad DNSB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2009-11-24 (T.5, b.l. 114-123), gyvenamasis namas 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastatas 7I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 0,0983 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos (T.1, b.l. 10-12). Kauno miesto valdybos 1995-11-14 sprendimu Nr. 498 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) nuomos“, buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas (T.1, b.l. 153-154; T.3, b.l. 180). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius 2009-10-07 nustatė 0,0983 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, reikalingas atskirai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti (T.1, b.l. 92, 94, 141). Kauno apskrities viršininko 2010-04-23 įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) nuomos“ Nr. 02-01-3793 buvo nuspręsta 58 metams A. J. išnuomoti 0,0180 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 147), kurio pagrindu sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-163. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-01-25 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-61 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo (Kauno m.)“ buvo nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis (0,0803 ha) gyvenamojo namo patalpų savininkams (T.1, b.l. 146). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2012-02-17 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-159 „Dėl 2010-04-23 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-163 pakeitimo (Kauno m.)“ pakeitė 2010-04-23 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-163, sudarytos su A. J. preambulę ir 11 punktą dėl nuomos teisių perėmimo (T.1, b.l. 151-152).

Dėl teismų praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį ir vertindamas įrodymus pagrįstai rėmėsi ne tik bendrosios kompetencijos teismų, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose suformuota praktika ir įstatymų reikalavimų nepažeidė.

Dėl bylos dalies nutraukimo. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, jog byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (parengtame 2004-06-25 UAB „Žemėtvarkos darbai“) 2009-10-07 nustatytus sprendinius nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1d. 1p.).

Byloje nustatyta, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengė 983 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų planą pagal Kauno miesto valdybos 1995-11-14 sprendimu Nr. 498 patvirtintą detalųjį planą (T.1, b.l. 94). 2009 m. plane pažymėti privalomieji teritorijos režimo reikalavimai (sklypo naudojimo būdas: 80 proc. gyvenamosios paskirties ir 20 proc. komercinės paskirties objekto teritorijos dalis) bei sklypo dalys prie savarankiškai funkcionuojančių pastatų 7I1p (apie 180 kv.m) ir 1A3p (apie 803 kv.m), t.y. pateikiami projektiniai sprendiniai. Suderintas žemės sklypo planas ir žemės sklypo plano rengimo byla yra pateikiama įgaliotai institucijai dėl jo patvirtinimo. Tik nustatyta tvarka patvirtintas žemės sklypo planas (sprendinių brėžinys), prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktika bei tuo metu galiojusiomis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, pagrįstai konstatavo, jog tam tikrų sprendinių išreiškimas plane yra tik atskiras tarpinis (procedūrinis) veiksmas, priimant galutinį sprendimą, sukeliančio konkrečias materialines teisines pasekmes (įsakymą dėl ribų patvirtinimo, dalių nustatymo ir pan.), ir todėl negali būti savarankišku civilinės bylos dalyku ir bylą šioje dalyje nutraukė.

Dėl įsakymų ir nuomos sutarties panaikinimo. Ginčijamas Kauno apskrities viršininko 2010-04-23 įsakymas Nr. 02-01-3793 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) nuomos“ buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (redakcija nuo 2010-04-01) 7 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalimi, LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos apskrities valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (redakcija 2009-07-01), LR aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, bei atsižvelgiant į Kauno miesto valdybos 1995-11-14 sprendimą Nr. 498 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) nuomos“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2009-10-09 raštą Nr. 40-2-1544 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš bylos duomenų plano korekcijos buvo atliekamos remiantis Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A-4489 bei 2009-01-08 sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 40-11-2 pagrindu (T.1, b.l. 147-150). Įsakymo pagrindu su atsakovu A. J. sudaryta 2010-04-23 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-163) (T.3, b.l. 183-184).

Teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno apskrities 2010-04-23 įsakymu Nr. 02-01-3793 buvo nutarta išnuomoti suformuoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) dalį – 180 kv.m prie A. J. nuosavybės teise priklausančio pastato. Šie veiksmai buvo atlikti pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2004-06-25 parengtame plane 2009-10-07 atliktas korekcijas bei 2009-08-13 kadastro duomenis. Remiantis aukščiau nurodytu teisniu reglamentavimu reikalavimas parduodamo žemės sklypo plane išskirti kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis ir nustatyti šių dalių plotą, įsigaliojo nuo 2011-05-05 Taisyklėse, kuriose nebuvo nurodyta, kad pradėtos procedūros turėjo būti pabaigtos pagal naujo nutarimo reikalavimus.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-01-25 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-61 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo (Kauno m.)“ buvo nustatytos 0,0986 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (0,0803 ha) konkrečios dalys patalpų savininkams (T.1, b.l. 146), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės 32 punkto nuostatomis, kur nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma valstybinės žemės nuomotojo sprendimu atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys (Taisyklių 7 p.). Ieškovių argumentai (kad nėra patalpų savininkų prašymo, dalių neatitikimas nuosavybės dalims, kt.) dėl šio įsakymo neteisėtumo yra deklaratyvūs, nes ieškovės nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei prie apeliacinio skundo (nors tokią galimybę turėjo) nepateikė jokių įrodymų, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimdama šį sprendimą nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų ir nepagrįstai nustatė konkretaus dydžio dalis atskiriems patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkams. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūros buvo pradėtos galiojant senai 1999-03-09 Vyriausybės nutarimo Nr. 260 redakcijai, yra visiškai pagrįsta ir įrodyta, todėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai taikė tuo metu galiojusių teisės aktų normas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-17 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-159 „Dėl 2010-04-23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-163 pakeitimo (Kauno m.)“ buvo pakeista nuomos sutarties šalis ir jo pagrindu su atsakovais G. S. – K. ir T. A. K. 2012-02-27 buvo sudarytas Susitarimas dėl 2010-04-23 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-163 pakeitimo (T.1, b.l. 151-152). Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovės nenurodo jokių argumentų, kuo pasireiškia šio administracinio akto ir jo pagrindu sudaryto susitarimo neteisėtumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai G. S. – K. ir T. A. K. po ūkinio pastato pagal pirkimo – pardavimo sutartį įsigijimo, tapo jau atsiradusių sutartinių teisinių žemės nuomos santykių viena šalių – nuomininko teisių ir pareigų perėmėjais pagal CK 6.551 straipsnio bei pagal analogiją CK 6.558 straipsnio nuostatas. Atsakovai G. S. – K. ir T. A. K. neatsisakė nuomos sutarties, todėl darytina išvada, kad jie negali būti vertinami kaip nauji ir visiškai nesaistomi sudarytos žemės nuomos sutarties sąlygų asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str.) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.), ką šiuo nagrinėjamu atveju sutarties šalys ir padarė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bei faktinį ieškinio pagrindą bei aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Dėl senaties termino. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl senaties termino. Pažymėtina, kad apeliančių argumentai dėl to, kad taikytinas bendras ieškinio senaties terminas administraciniams aktams dėl nuomos sutarties ginčijimo ir jis nėra praleistas, bei yra pagrindas atnaujinti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio termino administraciniams aktams ginčyti, pripažintini nepagrįstais. Pirmiausiai, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; kt.), todėl akivaizdu, jog 2012 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismui atsisakius priimti skundą dėl aukščiau paminėto administracinio akto teisėtumo, nėra galimybių, nepažeidžiant bendrosios kompetencijos teismų ir administracinės teisenos tvarka priimtų teismo sprendimų prejudicijos, nuspręsti kitaip (CPK 182 str. 2 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t.y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010). Taigi pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t.y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Į Kauno apylinkės teismą ieškovės kreipėsi 2012-05-09, t.y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po Kauno apygardos administracinio teismo nutarties. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent dėl to, kad teisminio ginčo tarp šalių pradžios metu (T.1, b.l. 3-8) jau buvo įregistruotos nuomos teisės į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (T.1, b.l. 111-114), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei R. V. apie sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį buvo žinoma dar 2011-06-03, kitoms ieškovėms – 2012-03-22; apie ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos 2012-01-25 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-61 ieškovei A. S. tapo žinoma 2012-02-08, R. V. ir DNSB (duomenys neskelbtini), – 2012-02-22. Įsakymas buvo apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau 2012-03-27 nutartimi skundas buvo atsisakytas priimti. Kadangi ieškovės dar iki minėtų administracinių aktų priėmimo žinojo apie žemės sklypo dalių nustatymo, ir šiuos faktus patvirtina Siuntų registras (T.1, b.l. 144-145; T.3, b.l. 186), asmenų, atvykusių į 2009-11-27 susirinkimą susipažinti su minėtu planu sąrašas (T.1, b.l. 143), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas CPK 185 straipsnio nuostatų nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą šiam įsakymui apskųsti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, kt.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti ieškinyje ir į kuriuos išsamiai atsakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų teisinių išvadų ir nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas A. J. prašė iš apeliančių priteisti 1.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (T.7, b.l. 101-103). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinius skundus atmetus, atsakovui iš apeliančių DNSB (duomenys neskelbtini), R. V., A. S. ir D. V. priteistina po 72,41 Eur (po 250,00 Lt) advokato atstovavimo išlaidų, parengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliančių DNSB (duomenys neskelbtini), į.k. 302460395, R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurus 21 ct) iš kiekvienos atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Žibutė BudžienėRaimondas BuzelisLeonas Jachimavičius