- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2-80-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- B. R. B.
- Ieškovas
- E. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4035-577/2019, kuria tenkintas ieškovo E. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalies dėl rašymo apsirikimo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje ištaisymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų B. R. B. ir L. B. (toliau – ir atsakovai) 159 291 Eur skolą, 10 035,33 Eur delspinigių, 34 495,88 Eur mokėjimo palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines teises ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.
2. Ieškovas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo ateityje gali būti neįmanoma įvykdyti. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo suma (203 822,21 Eur) atsakovams laikytina didele ir reikšminga. Be to, pasak ieškovo, nekyla abejonių, jog atsakovų elgesys yra nesąžiningas, o jų veiksmai prieštarauja geros moralės principams bei teisės aktams, taip pat vengiama atsakomybės. Dovanojimo sutartimi perleidę žemės sklypą, atsakovai siekė apriboti galimybę ieškovui patenkinti iš paskolos sutarties kylančius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo solidariems atsakovams nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 203 822,21 Eur sumos, leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, bei atsiskaityti su ieškovu.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo įrodymus (paskolos sutartį, elektroninio susirašinėjimo duomenis ir kt.). Teismas vertino, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-559-186/2017).
6. Įvertinęs tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir pareikštas fiziniams asmenims, o prašoma priteisti suma (203 822,21 Eur) yra didelė, taip pat atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes apie atsakovų nesąžiningą elgesį perleidžiant už gautą paskolą įsigytą turtą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga iki teisme bus išnagrinėtas ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovų turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų areštą.
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, be kita ko, ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje esantį rašymo apsirikimą ir vietoje klaidingai nurodyto atsakovo B. R. B. asmens kodo nurodė teisingą (duomenys neskelbtini) Teismas nurodė, kad ši nutartis yra sudedamoji 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskirajame skunde atsakovas B. R. B. (toliau – ir atsakovas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo E. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
9. Atsakovas pažymi, kad reikšmingai suvaržant atsakovo teises ir teisėtus interesus, negali būti remiamasi deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais ieškovo samprotavimais apie tariamą būsimo teismo sprendimo įvykdymo neužtikrinimą – visi ieškovo reikalavimai privalo būti tinkamai įrodyti ir pagrįsti, ieškovo prašymą grindžiančios aplinkybės ar argumentai negali būti deklaratyviai nurodomi ar tiesiog preziumuojami. Pasak atsakovo, ieškovas nepateikė objektyvių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ieškovo prašymas turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovo nurodyti samprotavimai neva atsakovas yra nesąžiningas, nes 2019 m. kovo mėnesį dovanojimo sutarties pagrindu perleido nekilnojamąjį turtą savo dukrai, yra visiškai nepagrįsti. Šių samprotavimų pagrindu atsakovo turtui areštas negalėjo būti pritaikytas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad dovanojimo sutartis sudaryta pusę metų iki ieškinio šioje byloje pareiškimo, todėl neturi jokio ryšio su šia byla, juo nebuvo siekiama slėpti turtą ar mažinti galimybes įvykdyti būsimą teismo sprendimą, jei toks sprendimas būtų atsakovui nepalankus. Atsakovas pastebi, kad ieškovas tik 2019 m. gegužės 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijo reikalavimą į atsakovą, todėl 2019 m. kovo 7 d. sudarant dovanojimo sutartį, atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad 2019 m. gegužės 2 d. bus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Atitinkamai, atsakovas, sudarydamas dovanojimo sutartį, negalėjo būti nesąžiningas ieškovo atžvilgiu. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad taikaus susitarimo sudarymo atveju pats atsakovas siūlė ieškovui užtikrinti tinkamą savo įsipareigojimų vykdymą, todėl nesuprantama, kaip tokie veiksmai galėtų būti laikomi atsakovo nesąžiningumu ar turto slėpimu.
11. Dėl didelės ieškinio sumos (203 822,21 Eur) atsakovas nurodo, kad teismas privalo įvertinti reikalaujamos sumos dydį, atsižvelgdamas į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškinio suma yra didelė, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma ūkine veikla, turimu turtu ir kitomis aplinkybėmis. Atsakovas nurodo, kad jam priklauso nekilnojamasis turtas, kurio reali rinkos vertė yra pakankama, kad atsakovas iš šio turto galėtų padengti visą ieškovo pareikštą reikalavimą. Be to, ieškovo pareikštas ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovas reikalavimo teisę įgijo nepagrįstos, neteisėtos sutarties pagrindu (nėra preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygos). Minėtą sutartį atsakovas ketina ginčyti.
12. 2020 m. vasario 5 d. atsakovas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimą, yra niekinė ir negalioja, nes prieštarauja imperatyviai teisės normai (CK 6.101 straipsnio 1 daliai). Atsakovai nėra davę sutikimo pradiniam paskolos davėjui perleisti savo teises pagal paskolos sutartį.
Atsiliepimas
13. Ieškovas E. K. atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nepakeistas.
Šalies argumentai
14. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, konstatavęs ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, toks sprendimas (net ir neįsiteisėjęs) papildomai kelia abejones dėl atsakovui palankaus teismo sprendimo priėmimo. Tai, kad atsakovas B. R. B. ketina ginčyti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, negali būti laikoma pagrindu atsisakyti užtikrinti sprendimo įvykdymą.
15. Ieškovas pastebi, kad atsakovų nesąžiningumas yra įrodytas minėtame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. preliminariame sprendime. Be to, atskirojo skundo argumentas, kad atsakovų turimo turto pakaktų ieškovo reikalavimams patenkinti yra aiškiai nepagrįstas. Atsakovų nurodytas turtas yra areštuotas (AB Swedbank naudai pritaikyto turto arešto mastas 15 552,33 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pritaikyto turto arešto mastas 78 928,50 Eur, o Vilniaus miesto savivaldybės naudai areštuoto turto mastas 482 934,96 Eur). Minėto turto neužtektų patenkinti ne tik ieškovo, bet ir kitų kreditorių reikalavimams. Atsakovai sąmoningai ir neteisėtai vengia atsiskaityti su ieškovu, o prieš tai vengė atsiskaityti su pirminiu kreditoriumi. Turto perleidimu dukrai atsakovai ženkliai sumažino turto masę ir apsaugojo jį nuo priverstinio išieškojimo. Palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jokios papildomos žalos nebūtų sukelta, nes atsakovų turtas jau yra suvaržytas pagal kitų kreditorių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva; pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
Dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo
13. Atsakovas atskirajame skunde ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškinys preliminariai yra nepagrįstas, nes reikalavimo teisių perleidimo sutartis, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, yra niekinė ir negaliojanti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nebuvo davę sutikimo paskolos davėjui perleisti savo teises pagal paskolos sutartį.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant, ar ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, atliekamas tik preliminarus ieškinio įvertinimas, kuris leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškinyje reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą ir pan.). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas neturi ir negali virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuotus reikalavimus atsakovams bei ieškovo pasirinktą teisių gynybos būdą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovo reiškiami reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs tai, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir pareikštas fiziniams asmenims, o prašoma priteisti suma (203 822,21 Eur) yra didelė, taip pat atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes apie atsakovų nesąžiningą elgesį perleidžiant už gautą paskolą įsigytą turtą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą).
17. Naujausioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto (turto arešto) taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti kito asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-378-370/2019; 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019 ir kt.). Reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistuoja tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Taigi, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų turtui pritaikytas areštas, teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar teismo nurodyta aplinkybė (už gautą paskolą įsigyto turto perleidimas) galėjo būti vertinama kaip tikėtini duomenys apie galimą atsakovų nesąžiningumą. Atsakovas atskirajame skunde pažymi, kad nurodyta aplinkybė negali būti vertinama, kaip atsakovų nesąžiningumas, nes minėtas turto perleidimo sandoris buvo sudarytas pusė metų iki ieškinio pareiškimo.
19. Kaip minėta, byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąžiningumo aspektu reikšmingas ne tik atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo metu, bet taip pat ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo. Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad 2014 m. liepos 1 d. atsakovai sudarė paskolos sutartį dėl 550 000 Lt paskolos iš V. K. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimui (toliau – Paskolos sutartis). Iš į bylą pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad 2019 m. kovo 7 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3365 žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perleistas trečiajam asmeniui – N. K. (toliau – Dovanojimo sutartis). Nors V. K. reikalavimo teises į atsakovus pagal Paskolos sutartį ieškovui perleido tik 2019 m. gegužės 2 d., t. y. jau po minėtos Dovanojimo sutarties sudarymo, tačiau Dovanojimo sutartimi buvo sumažinta atsakovų turto masė, tikėtinai siekiant apriboti paskolos davėjo, kurio teises vėliau perėmė ieškovas, galimybę patenkinti iš Paskolos sutarties kylančius reikalavimus bei galimybę išsiieškoti skolą, užtikrinant įsipareigojimų vykdymą realiu turimu turtu (minėtu žemės sklypu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai leidžia teigti, kad yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą.
20. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškinio sumos dydį konkrečiam atsakovui, tačiau to nepadarė. Pasak atsakovo, jo turimo nekilnojamojo turto, t. y. 0,062 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei šiame sklype esančių statinių, rinkos vertė yra tokia, kad iš šio turto būtų galima padengti visą ieškovo reikalavimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodytam turtui yra pritaikytas areštas (apribotas disponavimas). Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, pagal teismų sprendimus minėtam turtui pritaikytas turto arešto mastas yra didelis (minėto turto arešto mastas vien pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3P-416/2018 siekia 482 934,96 Eur). Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje teisingai įvertino faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visumą bei teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl šių priemonių taikymo tikslingumo.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atitinkamai, nėra pagrindo naikinti ir šios nutarties sudedamąja dalimi esančią 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje ištaisymo. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinti, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiamos teismo nutartys paliekamos nepakeistos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje ištaisymo palikti nepakeistas.