- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- ATP-598-332/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02679-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Šiaulių AVPK KPB) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-26 nutarimo, kuriuo D. M. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 str. 1 d. – 140 litų bauda;
pagal ATPK 124 str. 6 d. – 2300 litų bauda;
pagal ATPK 130² str. – 28 parų administracinis areštas be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė nuobauda D. M. paskirta 28 parų administracinis areštas be transporto priemonės konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. nubaustas už tai, kad 2013-09-01, apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytam maksimaliam leistinam važiavimo greičiui 90 kilometrų per valandą, važiavo 142 kilometrų per valandą greičiu, nustatytą leistiną greitį viršijo 52 kilometrais per valandą. Vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, teisė vairuoti atimta, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,75 promilių), baustas administracine nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį. Vairavo transporto priemonę, kurios priekinių durelių pakeliamų šoninių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis nei leistinas, nustatytas 2,6 procento, kai leistinas 70 procento, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) 14, 136.1, 235 punktus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK KPB prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-26 nutarimo dalį, kurioje taikytas ATPK 30¹ str. bei nekonfiskuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl šios administracinio teisės pažeidimo bylos dalies priimti naują nutarimą, t. y. skirti ATPK 130² str. sankcijoje numatytą transporto konfiskavimą.
Skunde nurodo, kad teismas priimdamas nutarimą šioje byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių taikė ATPK 30¹ str. nuostatas. Teigia, kad teismas nutarime pažymėjo, jog D. M. vairuotos transporto priemonės savininkas yra V. M., kuris perdavė automobilį D. M. ne naudotis juo, o tik nupoliruoti, t. y. nesuteikė jam teisės vairuoti minėto automobilio. Apelianto nuomone, automobilis nebuvo paimtas prieš savininko V. M. valią, V. M. būdamas automobilio savininku privalėjo užtikrinti, kad kitas asmuo nepasinaudotų jo transporto priemone darant teisės pažeidimą. Nurodo, jog teisės pažeidėjas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK normas ir tai darė tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas suprato, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus, darydamas šį pažeidimą sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Teigia, kad teisės pareiškėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo įrankis konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios numatytos įstatyme: turto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas. Nurodo, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti D. M. kalte padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 124 str. 6 d. ir 130² str. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo, t. y. nepagrįsto ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo klausimas, nekonfiskuojant transporto priemonės, kuri buvo ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymo įrankis.
Pažymima, jog ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.
Taigi, asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – yra privaloma, o ne alternatyvi.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4264/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011).
Įvertinęs tai, aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas nepagrįstai nustatė išskirtinę situaciją, leidžiančią netaikyti teisės pažeidimo priemonės – automobilio, kurio savininkas nesusijęs su pažeidimu, konfiskavimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso V. M. (3 b. l.). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų matyti, jog automobilio savininką jis matė pirmą kartą, jog jam automobilį atvarė, kad jį nupoliruotų, be savininko leidimo pasiėmė automobilį ir važiavo į Šiaulius pas draugus, t. y. D. M. pripažino, jog automobilį jis pasiėmė savavališkai (31 b. l.). V. M. apklaustas teisme parodė, jog automobilį D. M. davė, kad šis jį nupoliruotų, tačiau tai, ar D. M. turi vairuotojo pažymėjimą, nežinojo (32 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog V. M. būtų žinojęs, kad D. M. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, o be to, jis nebuvo davęs leidimo D. M. šiuo automobiliu naudotis.
Savo sprendimą nekonfiskuoti V. M. priklausančio automobilio ir taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo nustatytomis išskirtinėmis aplinkybėmis, jog D. M. neatsiklausęs savavališkai pasiėmė transporto priemonę, nesant automobilio savininko V. M. sutikimo ir be jo žinios, ją valdė ir naudojo būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nėra atsakingas už jam priklausančio daikto panaudojimą administracinio teisės pažeidimui padaryti, todėl siekiant apginti jo teisėtus interesus, vadovaujantis aptarta Konstitucinio Teismo doktrina, teisingumo, protingumo kriterijais bei Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, susiklosčiusia teismų praktika (LVAT administracinės bylos Nr. N575-1742/2008, Nr. N575-7068/2010, Nr. N575-3213/2010) darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nekonfiskuoti A. B. priklausančią transporto priemonę nutarė teisėtai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-26 nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.