Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2019-12-09 ieškovas atliko automobilio remonto paslaugas atsakovui priklausančiam automobiliui O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėb. (duomenys neskelbtini). Už suteiktas remonto paslaugas ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti, siuntė pranešimus dėl atsiskaitymo, tačiau atsakovas į šiuos pranešimus nereaguoja bei vengia atsiskaityti. Šiai dienai atsakovo skola ieškovui sudaro 193,32 Eur sumą.

3. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas, nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovas paskaičiavo iš atsakovo priteistinas 13,26 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo 2020-12-09 už pradelstų 313 dienų. Taip pat to paties įstatymo nuostatų pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-19 preliminariu sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 193,32 Eur skolos, 13,26 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (246,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-12-31 gauti atsakovo (duomenys neskelbtini) prieštaravimai, kuriuose atsakovas nesutikdamas su ieškovu nurodė, kad ieškinyje atsakovui 2019 m. gruodžio mėn. pas ieškovą buvo suteiktos automobilio O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto paslaugas dėl eismo įvykyje patirtų pažeidimų. Eismo įvykio kaltininko draudikas AAS „BTA B. I. Company“ Lietuvos filialas turėjo apmokėti visas remonto išlaidas. Taip pat nurodė, kad atsakovas, pagal 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 31 straipsnį, vykdo mišrią ekonominę veiklą, negali susigrąžinti V. T. patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2020-12-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad ieškovas konsultavosi dėl 193,32 Eur sumos apmokėjimo žalos atlyginimo bylą (duomenys neskelbtini) kuruojančiu draudiko darbuotoju ir jo nurodymu paruošė 2020-12-06 raštą Nr. 002, pateikdamas jį ieškovui ir kuris pretenzijų dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo nereiškė.

6. Kaip nurodė atsakovas, ieškovo pateiktų su ieškiniu įspėjimų, tarpusavio akto suderinimo negavo, kadangi kaip matyti, minėti dokumentai buvo siunčiami neteisingu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kai teisingas adresas yra (duomenys neskelbtini).

11. Teismo posėdžio metu ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovė direktorė K. M. patikslino ieškinio reikalavimus juos sumažindama ir prašė priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 53,26 Eur skolos, kurią sudaro 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidos ir 13,26 Eur palūkanos. Paaiškino, kad minėta skola susidarė dėl atsakovo remontuojamo pas ieškovą automobilio po eismo įvykio, kuomet atsakovas nesusimokėjo. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad ieškovui nebuvo žinoma apie atsakovo vykdomą mišrią veiklą, taip pat nebuvo žinoma, kodėl atsakovui buvo siųsti dokumentai kitu el. paštu ir buvo manyta, kad adresas buvo teisingas; be to ieškovas ne kartą bendravo su atsakovu telefonu.

12. Teismo posėdžio metu atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas vadovas A. M. paraiškino, kad atsakovas eismo įvykio metu patyrė žalą ir draudimo bendrovėje pasakę, jog jie žalą atlygins kai bus suremontuotas automobilis. Atsakovas dėl remonto kreipėsi į ten, kur buvo pirktas automobilis, t. y. pas ieškovą (duomenys neskelbtini), kurie pasakė, jog remonto sąskaita bus pateikta pačiam draudikui. Sąskaitos bendra suma 1113,86 Eur, kurioje PVM – 193,32 Eur, remonto paslaugos – 920,55 Eur. Nurodė, kad draudimas pilnai atsiskaitė už remonto paslaugas 920,55 Eur sumai. Vėliau paaiškėjo, kad pats ieškovas neteisingai suformino dokumentus, todėl jam ir buvo sumokėta tik 920,55 Eur. Parodė, kad atsakovas vykdo mišrią veiklą, t. y. susigrąžina ne visą PVM, ir atsakovas pareiškė, kad nemokės V. D. ieškovui sumokėjo 2021-01-15 likusią 193,32 Eur sumą. Atsakovas pažymėjo, kad siųsti dokumentai buvo ne į atsakovo el. paštą, ieškovas nebendravo su draudimu, su draudimu bendravęs pats atsakovas. Taip pat papildomai paaiškino, kad atsakovas draudikui parašęs 2019-12-06 raštą todėl, kad jam taip patarė paties draudiko atstovas (duomenys neskelbtini) ir jokių raštų iš VMI nereikia. Kadangi reikėjo įrodymų į nagrinėjamą bylą apie tai, jog atsakovas vykdo mišrią veiklą, todėl atsakovas 2020-12-17 kreipėsi ir į VMI ir tokį įrodymą gavo ir pateikė į bylą.

13. (duomenys neskelbtini) teisme paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), yra buhalterė ir pažymą apie atsakovo vykdomą mišrią veiklą gavo tik 2020 metų pabaigoje iš bylos medžiagos; atsakovas dėl pažymos kreipėsi 2020-12-17 į VMI, o PVM sumą iš draudiko gavo 2021-01-15. Papildomai parodė, kad 2020 m. balandį žinojo, kad atsakovas vykdo mišrią veiklą, tačiau reikėjo, kad atsakovas tokią pažymą pateiktų iš M. P. kad ji pati dar 2020 metų pavasarį susisiekė su atsakovu dėl pažymos, tačiau atsakovas pažymos vis neteikė. Atsakovui buvo siunčiami dokumentai el. paštu, kuris buvo rastas per 1551, buvo išsiųsti du laiškai.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

14. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. 2019-12-09 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovui (duomenys neskelbtini) automobilio O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto paslaugas 1113,86 Eur (su PVM) sumai, nurodant suteiktų paslaugų apmokėjimo terminą iki 2020-01-09.

15. Pateiktu atsakovo (duomenys neskelbtini) 2019-12-06 raštu Nr. 002 Dėl žalos atlyginimo byloje (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas informavo draudimo bendrovę AAS „BTA B. I. Company“ Lietuvos filialą ir (duomenys neskelbtini) apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pagal 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 31 straipsnį vykdo mišrią ekonominę veiklą, negali susigrąžinti PVM bei prašo autoįvykyje patirtą žalą atlyginti ir kartu su PVM.

16. Byloje esantis 2019-12-20 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad AAS BTA „B. I. Company“ filialas Lietuvoje sumokėjo (duomenys neskelbtini) pagal 2019-12-09 PVM sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini)) 920,55 Eur sumą (t. y. suteiktų paslaugų sumą be PVM).

17. Pateiktu ieškovo į bylą 2019-12-31 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skola (duomenys neskelbtini) sudaro 193,32 Eur; dokumentas atsakovui išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini).

18. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2020-01-28 ir 2020-08-19 (duomenys neskelbtini) el. paštu siųstais Įspėjimais atsakovui nurodęs, kad (duomenys neskelbtini)193,32 Eur skola yra susidariusi 2019-12-09 išrašytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kurioje bendra suma 1113,87 Eur, apmokėjimo terminas - 2020-01-09 bei nurodant skolos apmokėjimo terminus (atitinkamai) iki 2020-01-31 ir 2020-08-31. Minėti įspėjimai atsakovui išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini).

19. Iš pateiktų 2020 m. balandžio mėn. el. susirašinėjimo duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo informuotas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vykdo mišrią veiklą ir susigrąžina ne visą PVM, kad yra reikalinga pažyma iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM draudikui dėl PVM mokėjimo apskaičiavimo.

20. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teikia PVM neapmokestinamas ir PVM apmokestinamas nekilnojamųjų daiktų (patalpų) nuomos paslaugas ir PVM apmokestinamas lengvojo automobilio nuomos paslaugas, tai laikoma, kad jis vykdo mišrią veiklą.

21. Iš byloje esančio 2021 m. sausio mėn. el. laiškų susirašinėjimo matyti, kad AAS BTA „B. I. Company“ filialas Lietuvoje patvirtino (duomenys neskelbtini) apie tai, kad draudimo bendrovėje nebuvo gauti iš (duomenys neskelbtini) duomenys apie PVM sumos apmokėjimą, apie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštą dėl PVM atskaitos procento taikymo.

22. 2021-01-15 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad AAS BTA „B. I. Company“ filialas Lietuvoje sumokėjo 193,32 Eur sumą ieškovui (duomenys neskelbtini).

23. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ikiteisminių išlaidų priteisimo. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovui laiku nepateikus (ieškovui, draudimo bendrovei) duomenų apie atsakovo vykdomą mišrią veiklą, ieškovas patyrė prašomas priteisti išlaidas: 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 13,26 Eur palūkanų.

24. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, teigė, kad jis bendravo su draudimo bendrove ir pateikė visus reikiamus dokumentus apie vykdomą mišrią veiklą kaip jam nurodė draudimo bendrovės atstovas. Už tai, kad ieškovas nebendravo su draudimo bendrove ir neteisingai įformino dokumentus, atsakovas negali būti atsakingas. Atsakovo teigimu, draudikas ieškovui už remonto paslaugas apmokėjo pilnai.

25. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

26. Teismų formuojamoje praktikoje aiškinama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-98/2008, Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-561-378/2016).

27. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp šalių dėl aplinkybės, kad atsakovas kaip PVM mokėtojas vykdo ne tik PVM apmokestinamą veiklą, bet ir PVM neapmokestinamą veiklą, kuriai PVM atskaita negalima, t. y. vykdo mišrią veiklą.

28. Kaip minėta, ieškovas (duomenys neskelbtini) ieškinio pagrindinį ir išvestinius reikalavimus dėl skolos priteisimo grindė atsakovui išrašyta 2019-12-09 PVM sąskaita faktūra už suteiktas atsakovo automobiliui remonto paslaugas, kurios sumą be PVM (920,55 Eur) apmokėjo draudimo bendrovė AAS „BTA B. I. Company“ Lietuvos filialas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kadangi atsakovas yra PVM mokėtojas, todėl jis privalo sumokėti ieškovui likusią neapmokėtą PVM sumą - 193,32 Eur, tačiau atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu. Be to, ieškovas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu prašo priteisti iš atsakovo 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir paskaičiavo 13,26 Eur palūkanas, taip pat priteistinas iš atsakovo.

29. Šio ginčo atveju nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu minėta draudimo bendrovė AAS „BTA B. I. Company“ Lietuvos filialas ieškovui sumokėjo pagal 2019-12-09 PVM sąskaitą faktūrą neapmokėtą PVM sumą -193,32 Eur, tačiau ieškovas 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 13,26 Eur palūkanų priteisimą ir toliau grindė tuo pačiu pagrindu - 2019-12-09 PVM sąskaita faktūra.

30. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojos (ieškovo pusėje) parodymus duotus teismo posėdžio metu, negali sutikti su ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikšta pozicija dėl žemiau nurodomų motyvų.

31. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo-pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-15/2008; Nr. 3K-3-256/2009; Nr. 3K-3-484/2009). PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje. Kaip matyti iš PVMĮ 79 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą asmuo gali užtikrinti bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis sudaroma galimybė patikimai patikrinti PVM sąskaitos faktūros ir ja įforminto prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sąryšį. Iš šio įstatyme įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad egzistuoja prekių (paslaugų) tiekėjo pareiga užtikrinti, jog jo vardu ir jo naudai yra išrašyta PVM sąskaita faktūra, taip pat prekių (paslaugų) pirkėjo pareiga užtikrinti, kad PVM sąskaita faktūra yra gauta būtent iš to tiekėjo ar PVM sąskaitos faktūros rengėjo ir kad jis tas prekes (paslaugas) patiekė (pateikė).

32. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrąja taisykle, reglamentuojančia PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, išskyrus ilgalaikių paslaugų teikimą, taip pat ilgalaikį elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimą, kai PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-484/2009; Nr. e3K-3-110-916/2020).

33. Taigi atsižvelgiant į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, į tai, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių/paslaugų tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes/paslaugas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju būtent ieškovas buvo atsakingas už tinkamą remonto paslaugos gavėjo (atsakovo) duomenų įforminimą, kas reiškia ir duomenų apie atsakovo vykdomą mišrią veiklą pareikalavimą iš atsakovo, pastarajam atsiimant po remonto automobilį iš ieškovo.

34. Byloje ieškovas teigė, kad atsakovas apie jo vykdomą mišrią veiklą duomenų neteikė, tačiau atsakovas atsikirsdamas nurodė, kad ieškovas pats neteisingai įformino suteiktos paslaugos dokumentus ir į bylą pateikė 2019-12-06 raštą Nr. 002 Dėl žalos atlyginimo byloje (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atsakovas informavo AAS „BTA B. I. Company“ Lietuvos filialą ir (duomenys neskelbtini) apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pagal 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 31 straipsnį vykdo mišrią ekonominę veiklą, negali susigrąžinti PVM bei prašo autoįvykyje patirtą žalą atlyginti kartu su V. T. pat atsakovas paaiškino, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštą dėl PVM atskaitos procento taikymo pateikė todėl, kad to reikėjo bylos nagrinėjimo teisme metu, atsikertant į ieškinio reikalavimus. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais atsakovo paaiškinimais bei juos patvirtinančiais įrodymais, kadangi tokios nurodomos atsakovo aplinkybės realiai galėjo būti.

35. Kadangi ieškovas laikėsi pozicijos, kad iš atsakovo 2019-12-06 rašto apie mišrios ekonominės veiklos vykdymą negavęs, minėtą aplinkybę įrodinėjo pateiktu ieškovo susirašinėjimu su draudimo bendrove, kuri taip pat nurodžiusi, jog negavusi iš atsakovo tokio rašto, tačiau svarbu pažymėti tai, kad pats ieškovas ir liudytoja (ieškovo pusėje) teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakovu buvo bendrauta telefonu 2020 m. balandžio mėnesį ir tuo metu buvo sužinota, kad atsakovas vykdo mišrią ekonominę veiklą. Ši faktinė aplinkybė patvirtinta ir pateiktu rašytiniu įrodymu - ieškovo ir atsakovo el. pašto susirašinėjimu. Taigi darytina išvada, kad net jei pavėluotai (tik 2020 m. balandžio mėn.) ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas yra vykdantis mišrią ekonominę veiklą juridinis asmuo, ieškovas turėjo pareigą pareikalauti tai pagrindžiančius duomenis iš atsakovo. Byloje įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų dėjęs pastangas kreiptis į atsakovą dėl duomenų pateikimo apie jo vykdomą veiklą, nėra pateikta. Priešingai, į bylą ieškovo pateikti 2020-01-28 ir 2020-08-19 el. paštu siųsti Įspėjimai (duomenys neskelbtini) dėl 193,32 Eur sumos apmokėjimo 2019-12-09 išrašytos sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagrindu (kurioje bendra suma 1113,87 Eur), nurodant skolos apmokėjimo terminus (atitinkamai) iki 2020-01-31 ir 2020-08-31, patvirtina, kad net ieškovui žinant informaciją, jog atsakovas yra vykdantis mišrią ekonominę veiklą juridinis asmuo, šiuos duomenis ieškovas ignoravo ir toliau nepagrįstu 2020-08-19 įspėjimu, kaip pats nurodė, reikalavo iš atsakovo 193,32 Eur nesumokėtos PVM sumos apmokėjimo iki 2020-08-31.

36. Taip pat kritiškai vertintina ir ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovui buvo siunčiami įspėjimai tokiu elektroninio pašto adresu, kuris buvo rastas internete viešai prieinamoje erdvėje. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu abi ginčo šalys patvirtinusios, jog yra bendravusios telefonu, taigi spręstina, kad buvo realios galimybės abiem šalims patikslinti savo kontaktinius duomenis bei kitus rekvizitus, įskaitant ir elektroninio pašto adresus. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, kaip ir ieškovas, yra juridinis asmuo, kuris yra privalomai įregistravęs savo buveinės adresą viešuose registruose, kai tuo tarpu elektroninio pašto adresas nėra privalomas rekvizitas registruojant juridinį asmenį. Pažymėtina ir tai, kad elektroninis laiškas nepatvirtina aplinkybės, kad, šiuo atveju atsakovas, tikrai buvo informuotas apie ieškovo įspėjimus (nes nėra aišku, ar nurodytas elektroninio pašto adresas tikrai priklauso atsakovui, ar atsakovas perskaitė siųstą laišką, ar įspėjimai buvo įteikti gavėjui ir pan.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas siuntė atsakovui įspėjimus elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu atsakovas nurodė, kad jo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) ir jis ieškovo siųstų dokumentų negavęs. Taigi, tikėtina, kad ieškovui išsiuntus dokumentus netiksliu atsakovo elektroninio pašto adresu, atsakovas dokumentų negavo, su jais nesusipažino ir atitinkamai dėl jų pareikšti pretenzijos negalėjo.

37. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad šiuo ginčo atveju atsakovui neturint pareigos ieškovui apmokėti remonto paslaugų sumos tiek be PVM, tiek PVM sumos, atsakovui taip pat nekyla pareiga sumokėti tuo pagrindu ieškovo reikalaujamų ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir paskaičiuotų palūkanų.

38. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad ieškovui neįrodžius pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo, yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-19 preliminarų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-19 priėmė preliminarų sprendimą, kuris šiuo nagrinėjamu atveju panaikintas ir ieškovo ieškinys atmestas, todėl yra pagrindas šiuo galutiniu teismo sprendimu paskirstyti bei nustatyti galutinį ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas neteikė duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl teismas dėl šiuo klausimu nepasisako.

40. Byloje iš viso patirta 14,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

41. Taigi, kaip minėta, ieškovui įstatymo nustatyta tvarka neįrodžius ieškinio reikalavimų, teismas, vadovaujantis CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, konstatuoja, kad yra pagrindas 2020-11-19 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7-8 dalimis,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-19 preliminarų sprendimą panaikinti.

Ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 14,93 Eur (keturiolika eurų 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.