Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Bigbank AS, Lietuvoje veikiančios per Bigbank AS filialą, ieškinį atsakovei E. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovė savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėja tuo, kad atsakovė netinkamai vykdė Vartojimo kredito sutartimi Nr. CL­LTC­22028056 prisiimtus įsipareigojimus ir dėl to susidarė įsiskolinimas.

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis). Apie teismo posėdį proceso šalys yra informuotos tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-22028056 (toliau – ir Sutartis). Bendra kredito suma – 2 375,54 Eur, fiksuotos metinės palūkanos – 22,00 proc., bendra kredito gavėjo mokama suma – 4 655,43 Eur, mėnesinis administravimo mokestis – 9,50 Eur, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 35,31 proc., sutarties sudarymo mokestis – 130,65 Eur. 2022 m. lapkričio 8 d. ieškovė pervedė atsakovei 2 375,54 Eur sumą.

6. Remiantis sutartimi, atsakovė įsipareigojo Sutarties mokėjimo grafike nurodyta tvarka ir terminais įsipareigojo ieškovei, kaip kredito davėjai, grąžinti bendrą kredito sumą, sutarties sudarymo mokestį, palūkanas ir mėnesinį administravimo mokestį (Bendrųjų Sutarties sąlygų 2.1 punktas).

7. Teismas, įvertinęs tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, daro išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito teisinius santykius atitinkanti sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnis).

8. Ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Iš pateiktos ieškovės įsiskolinimo apskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovė atliko tokio dydžio mokėjimus: 2023-01-10 50 Eur, 2023-01-31 25 Eur, 2023-02-20 70 Eur, 2023-03-07 50 Eur, 2023-03-16 60 Eur, 2023-03-24 60,94 Eur, 2023-07-28 70 Eur, 2024-01-03 65 Eur, 2024-01-11 105 Eur, 2024-02-19 135 Eur. Įmokėtos įmokos buvo paskirstytos tokia tvarka: 26,52 Eur sutarties administravimo mokesčiui, 107,76 Eur administravimo mokesčiui, 430,93 Eur palūkanoms, 95,04 Eur kredito grąžinimui, 30,69 Eur delspinigiams.

9. Iš ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų bei duomenų taipogi nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 20 d. atsakovei buvo išsiųstas įspėjimas dėl sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovė buvo įspėta apie tai, kad jeigu per dvi savaites nuo perspėjimo ir grafiko pabaigos gavimo dienos finansinis įsipareigojimas nebus padengtas, ieškovė bus priversta nutraukti su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovei nevykdant Sutarties, Sutartis buvo nutraukta 2024 m. gegužės 8 d. Atsakovė byloje neginčijo Sutarties nutraukimo teisėtumo.

Dėl negrąžinto kredito ir mokėjimo (pelno) palūkanų

10. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

11. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

12. Bendrosiose sutarties sąlygose numatyta, kad nutraukus Sutartį prieš terminą, kredito gavėjas įsipareigoja nedelsiant grąžinti visą negrąžintą bendrą kredito sumą, negrąžintą sutarties sudarymo mokestį, sumokėti priskaičiuotas palūkanas, mėnesinį administravimo mokestį bei kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas.

13. Ieškovės rašytiniai paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir laiku nemokėjo sutartyje (konkrečiai grafike) numatytais terminais nustatyto dydžio kredito grąžinimo ir mokėjimo (pelno) palūkanas. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės apskaičiuotą negrąžinto kredito ir mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų įsiskolinimą, atsakovė nepateikė nesutikimo su ieškovės įsiskolinimo apskaičiavimu argumentų. Įvertinus tai, taip pat tai, kad ieškovė yra vienašališkai nutraukusi sutartį ir sutarties nutraukimo teisėtumas nėra nuginčytas, yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 2 280,50 Eur negrąžinto kredito ir 328,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 8 d.) (CK 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl 28,05 Eur sutarties administravimo mokesčio

14. Remiantis jau minėta Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktu, kredito gavėjas Sutarties mokėjimo grafike nurodyta tvarka ir terminais įsipareigoja mokėti mėnesinį administravimo mokestį.

15. Mėnesinis administravimo mokestis pagal Bendrąsias sutarties sąlygas, yra Sutarties pagrindinėse sąlygose nurodytas mokestis (jeigu taikomas), kurį kredito gavėjas kas mėnesį privalo mokėti kredito davėjui už Sutarties administravimą.

16. Nagrinėjamu atveju su atsakove sudarytos Sutarties sudedamoji dalis yra mokėjimo grafikas, kuriame yra išdėstytas sutarties administravimo mokesčio mokėjimas, kiekvieną mėnesį mokant po 9,50 Eur dydžio įmoką iki 2027 m. lapkričio 5 d. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 28,05 Eur sutarties administravimo mokesčio, kurie apskaičiuoti iki sutarties nutraukimo (2024 m. gegužės 8 d.).

17. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 28,05 Eur administracinio mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl 104,13 Eur sutarties sudarymo mokesčio

18. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktu, kredito gavėjas Sutarties mokėjimo grafike nurodyta tvarka ir terminais įsipareigoja sumokėti Sutarties sudarymo mokestį.

19. Sutarties sudarymo mokestis pagal Bendrąsias sutarties sąlygas, yra Sutarties pagrindinėse sąlygose nurodytas mokestis (jeigu taikomas), kurį kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui už Sutarties sudarymą. Šio mokesčio mokėjimas Sutarties sudarymo metu atidedamas ir jis yra grąžinamas mokėjimo grafike nustatytomis dalimis ir terminais (žr. 1 dalį „Sąvokos“).

20. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis – 130,65 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateikto mokėjimų grafiko matyti, kad kas mėnesį atsakovė privalėjo mokėti 2,18 Eur paskaičiuoto sutarties sudarymo mokesčio įmoką. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei yra sumokėta 26,52 Eur sutarties sudarymo mokesčio (už dvylika mėnesių ir už 13 mėnesį 0,36 Eur). Ieškovė prašo priteisti likusią sutarties sudarymo mokesčio dalį – 104,13 Eur. Taigi, ieškovė prašo priteisti ir tą sutarties mokesčio dalį, kuri yra nustatyta pagal mokėjimo grafiką iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.

21. Ieškovė ieškinyje atkreipia teismo dėmesį į tai, kad šis mokestis nėra skaičiuojamas po sutarties nutraukimo, tik jo mokėjimas buvo išdėstytas per visą sutarties laikotarpį.

22. Teismas, įvertinęs sandorio sudarymo mokesčio sampratą bei byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sandorio sudarymo mokesčio priteisimo visa apimtimi. Iš sandorio sudarymo mokesčio sąvokos galima spręsti apie tai, kad šis mokestis yra siejamas su išlaidomis, susijusiomis su sutarties sudarymu. Sutarties specialiosiose sąlygose buvo nustatytas sandorio sudarymo mokestis. Apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl tokio mokesčio priteisimo, turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, reikalinga nustatyti, kokia jos paskirtis, už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-595-432/2023).

23. Pagal ieškovės pateiktus duomenis teismas negali nustatyti, kokio dydžio išlaidas ieškovė faktiškai patyrė dėl Sutarties sudarymo su atsakove, t. y. kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo visoje apimtyje. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad atsakovės kreditingumą vertino pagal Sodros duomenis ir kitais registrų duomenis apie atsakovės turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, tačiau teismas, juos įvertinęs, taipogi nemato pagrindo spręsti, kad ieškovė galėjo faktiškai patirti 130,65 Eur dydžio išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad sandorio sudarymo mokestis turėjo būti mokamas periodiškai kiekvieną mėnesį, todėl, teismo vertinimu, šis mokestis iš esmės buvo skirtas sutarties administravimui visu šalių sutartu Sutarties galiojimo laikotarpiu.

24. Teismas pažymi, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, todėl yra pagrindas sandorio sudarymo mokestį priteisti iš atsakovės ieškovei tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022 ir kt.).

25. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti sutarties sudarymo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo (2024 m. gegužės 8 d.) – iš viso 12,87 Eur (1,82 Eur (už 13 mėnesį likutis) + (5 * 2,18) + (2,18 / 30 * 2)).

Dėl negautų pajamų

26. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 1 003,87 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų sudėjus mokėjimo grafike nurodytas kas mėnesį mokėtinas pelno palūkanas nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 8 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. lapkričio 5 d.).

27. Teismas pažymi, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

28. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

29. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

30. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovei tinkamai vykdant Sutartį (mokant palūkanas pagal grafiką), ieškovė palūkanas būtų gavusi ne iš karto, o dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Kita vertus, pelno palūkanos – tai atlyginimas už naudojimąsi kredito suma, todėl jos negali būti skaičiuojamos kredito grąžinimo atveju. Atsakovei grąžinus kreditą anksčiau Sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį. Todėl sprendžiant ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo klausimą, šios aplinkybės turi būti įvertintos.

32. Ieškovė nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki ginčo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. lapkričio 5 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal grafiką apskaičiuotas pelno palūkanas (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakove 2024 m. gegužės 8 d. nutraukta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Vartojimo kredito sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė ieškovei iš viso sumokės 2 375,54 Eur palūkanų, kurių metinė norma 22,00 proc. Atsakovei, tinkamai vykdant sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas tokiu būdu, kai yra taikoma metinė palūkanų norma ir yra skaičiuojama nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos, ieškovas gali nepagrįstai praturtėti, kadangi jei atsakovė tinkamai vykdytų sutartinius įsipareigojimus, kredito likutis ir suma, nuo kurios kas mėnesį yra skaičiuojamos pelno palūkanos, mažėtų. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 22,00 proc. metinių pajamų, apskaičiuotų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gegužės 8 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2024 m. birželio 4 d.), kurių suma 31,51 Eur, taip pat 22,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. lapkričio 5 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus terminui (2027 m. lapkričio 5 d.), negali viršyti 972,36 Eur sumos (1 003,87 Eur – 31,51 Eur).

Dėl procesinių palūkanų

34. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje numatytoms procesinėms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatyminis metinis 5 procentų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė pareikštame ieškinyje prašo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

35. Teismas sprendžia, kad ieškovė šiuo atveju turi teisę reikalauti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, todėl iš dalies patenkinus ieškinį dėl skolos priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą bendrą 2 681,89 Eur (2 280,50 Eur + 328,96 Eur + 28,05 Eur + 12,87 Eur + 31,51 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Iš esmės patenkinus 98 proc. ieškinio reikalavimų (ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų laikomas iš esmės patenkintu), iš atsakovės ieškovei priteistina 82,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (84,00 Eur * 98 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

37. Byloje patirta 8,64 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinti 98 proc. ieškinio reikalavimų, taigi, didžioji dalis reikalavimų, darytina išvada, kad šios išlaidos patirtos dėl atsakovės kaltės, todėl jos priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424-428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Bigbank AS, Lietuvoje veikiančios per Bigbank AS filialą, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Bigbank AS, juridinio asmens kodas 10183757, Lietuvoje veikiančiai per Bigbank AS filialą, juridinio asmens kodas 301048563, iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 280,50 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 50 ct) negrąžinto kredito, 328,96 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 96 ct) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (2024 m. gegužės 8 d.), 28,05 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 5 ct) sutarties administravimo mokesčio, 12,87 Eur (dvylika eurų ir 87 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 31,51 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 51 ct) negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo datos (2024 m. gegužės 8 d.) iki 2024 m. birželio 4 d., 22,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. lapkričio 5 d.) nuo pagal 2022 m. lapkričio 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-22028056 konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus terminui (2027 m. lapkričio 5 d.) negali viršyti 972,69 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 69 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 681,89 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 89 ct) sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 82,32 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisi valstybei iš atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,64 Eur (aštuonis eurus ir 64 ct) teismo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.