- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-76-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00193-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pran.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- M. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Regimantas Špelveris, Aleksandras Jokūbauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Tilvikienės ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas),
juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. J. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augalijai ir atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, o būtent: M. J., atstovaudamas juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šios įmonės vardu, naudai ir interesais, vykdydamas vadybininko pareigas, turėdamas teisę atstovauti įmonei ir priimti sprendimus, organizuojant žemės sklypų tvarkymo paslaugų – nelikvidinės medienos iškirtimo ar kitokio pašalinimo, išvežimo iš sklypų – teikimą, laikotarpiu nuo 2017-02-08 iki 2017-02-13, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, negavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu duodamas nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neteisėtai iškirto želdinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.1, 3.5, 3.6, 3.9 punktus (galiojo iki 2018-05-30 nutarimu Nr. 521 patvirtintos naujos redakcijos) ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 2 punktu (galiojo iki 2018-07-19 sprendimo Nr. T2-134 priėmimo) patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.1, 3.4, 3.5, 3.8 punktus yra priskirti saugotiniems želdiniams, kadangi auga kurorto apsaugos, aerodromų apsaugos, gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonose, privačiose žemės valdose miestuose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, 2008-01-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, kuriame nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime, reikalavimus. Tokiu būdu buvo neteisėtai sunaikinti saugotiniems priskirti želdiniai: 443 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, kurių bendras skersmuo 6751 cm, 1 nepatenkinamos būklės paprastoji pušis, kurios skersmuo 14 cm, 315 vnt. geros būklės karpotojų beržų, kurių bendras skersmuo 6401,5 cm, 3 vnt. nepatenkinamos būklės karpotojų beržų, kurių bendras skersmuo 52 cm, 11 vnt. geros būklės drebulių, kurių bendras skersmuo 215 cm, bendros 159 516 Eur vertės (skaičiuojant pagal 2014-03-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos V skyriaus nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. DI-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius), ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui).
2. Be to, M. J. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augalijai ir atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, t. y. M. J., atstovaudamas juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės vardu, naudai ir interesais, vykdydamas vadybininko pareigas, turėdamas teisę atstovauti įmonei ir priimti sprendimus, organizuojant žemės sklypų želdinių valymo darbus, iškertant ar kitaip pašalinant, išvežant iš sklypų nelikvidinę medieną, tam laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017-06-02, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17 ir tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje, ir negavęs:
D. A. ir D. A. sutikimo, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 15, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
R. Z. sutikimo, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 17, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
N. P. ir J. P. sutikimo, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 19, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
R. B. sutikimo, jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 21, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
R. B. sutikimo, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 22, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
G. P., G. P., A. P., J. S. sutikimų, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 23, Palanga (kadastrinis (duomenys neskelbtini),
D. S., mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, G. P., A. P., J. S. sutikimo, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 24, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
G. P., J. S., G. P., A. P. sutikimo, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 25, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
G. P., A. P., J. S., J. G. sutikimo, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 11, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
D. S., G. P., A. P., J. S. sutikimo, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 20, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
G. M. ir L. M. sutikimo, jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
ir valstybinės žemės sklype, esančiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17, Palangoje, ir valstybinės žemės sklype, esančiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje,
veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu duodamas nurodymus, neteisėtai iškirto želdinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ patvirtintų Kriterijų 3.1, 3.2, 3.5, 3.7, 3.9 punktus ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 2 punktu (galiojo iki 2018-07-19 sprendimo Nr. T2-134 priėmimo) patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.1, 3.2, 3.4, 3.6, 3.8 punktus yra priskirtini saugotiniems želdiniams, kadangi auga kurorto apsaugos zonoje, kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, aerodromų apsaugos zonoje, miestų bendrojo naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1–3.6 punktuose, privačiose žemės valdose miestuose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, 2008-01-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, kuriame nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime, reikalavimus. Tokiu būdu buvo neteisėtai sunaikinti saugotiniems priskirti želdiniai:
70 vnt. geros būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 1272 cm, 137 vnt. patenkinamos būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 2982,50 cm, 181 vnt. nepatenkinamos būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 3283,5 cm, 4 vnt. geros būklės drebulių, kurių bendras skersmuo 88 cm, 1 geros būklės karpotasis beržas, kurio skersmuo 12 cm, 4 vnt. patenkinamos būklės karpotojų beržų, kurių bendras skersmuo 30 cm, 1 nepatenkinamos būklės karpotojas beržas, kurio skersmuo 20 cm, 1 patenkinamos būklės trapusis gluosnis, kurio skersmuo 12 cm, 5 vnt. nepatenkinamos būklės trapiųjų gluosnių, kurių bendras skersmuo 37 cm, 5 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, kurių bendras skersmuo 110 cm, 1 patenkinamos būklės paprastoji pušis, kurios skersmuo 20 cm, ir savavališkai nugenėti saugotiniems priskirti medžiai: 17 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, kurių kamienų skersmenų suma 596 cm, 1 nepatenkinamos būklės paprastoji pušis, kurios kamieno skersmuo 20 cm, bendros 37 150 Eur vertės (skaičiuojant pagal 2014-03-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos V skyriaus nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. DI-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius), dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui).
3. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas tuo, jog pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augalijai ir atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, o būtent: UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atstovaujantis vadybininkas M. J., kuris jos vardu, naudai ir interesais, vykdydamas vadybininko pareigas, turėjo teisę atstovauti įmonei ir priimti sprendimus, organizuojant žemės sklypų tvarkymo – nelikvidinės medienos iškirtimo ar kitokio pašalinimo, išvežimo iš sklypų – paslaugų teikimą ir kuris tuo tikslu laikotarpiu nuo 2017-02-08 iki 2017-02-13, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, negavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu duodamas nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 75, Palangoje (kadastro Nr. 2501/0002:10), neteisėtai iškirto želdinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.1, 3.5, 3.6, 3.9 punktus (galiojo iki 2018-05-30 nutarimu Nr. 521 patvirtintos naujos redakcijos) ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 2 punktu (galiojo iki 2018-07-19 sprendimo Nr. T2-134 priėmimo) patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.1, 3.4, 3.5, 3.8 punktus yra priskirti saugotiniems želdiniams, kadangi auga kurorto apsaugos, aerodromų apsaugos, gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonose, privačiose žemės valdose miestuose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, 2008-01-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, kuriame nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Tokiu būdu buvo neteisėtai sunaikinti saugotiniems priskirti želdiniai: 443 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, kurių bendras skersmuo 6751 cm, 1 nepatenkinamos būklės paprastoji pušis, kurios skersmuo 14 cm, 315 vnt. geros būklės karpotojų beržų, kurių bendras skersmuo 6401,5 cm, 3 vnt. nepatenkinamos būklės karpotojų beržų, kurių bendras skersmuo 52 cm, 11 vnt. geros būklės drebulių, kurių bendras skersmuo 215 cm, bendros 159 516 Eur vertės (skaičiuojant pagal 2014-03-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos V skyriaus nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. DI-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius), ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui).
4. Be to, juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augalijai ir atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, t. y. juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atstovaujantis vadybininkas M. J., kuris jos vardu, naudai ir interesais, vykdydamas vadybininko pareigas, turėjo teisę atstovauti įmonei ir priimti sprendimus, organizuojant žemės sklypų želdinių valymo darbus, iškertant ar kitaip pašalinant, išvežant iš sklypų nelikvidinę medieną, ir kuris tuo tikslu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017-06-02, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17 ir tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje, ir negavęs:
D. A. ir D. A. sutikimo, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 15, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
R. Z. sutikimo, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 17, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
N. P. ir J. P. sutikimo, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 19, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);
R. B. sutikimo, jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 21, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
R. B. sutikimo, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 22, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
G. P., G. P., A. P., J. S. sutikimų, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 23, Palanga (kadastrinis (duomenys neskelbtini),
D. S., MB „(duomenys neskelbtini)“, G. P., A. P., J. S. sutikimo, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 24, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
G. P., J. S., G. P., A. P. sutikimo, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 25, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
G. P., A. P., J. S., J. G. sutikimo, jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 11, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
D. S., G. P., A. P., J. S. sutikimo, jiems bendros nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 20, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
G. M. ir L. M. sutikimo, jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, Palanga (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),
ir valstybinės žemės sklype, esančiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17, Palangoje, ir valstybinės žemės sklype, esančiame tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje,
veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu duodamas nurodymus, neteisėtai iškirto želdinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ patvirtintų Kriterijų 3.1, 3.2, 3.5, 3.7, 3.9 punktus ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 2 punktu (galiojo iki 2018-07-19 sprendimo Nr. T2-134 priėmimo) patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.1, 3.2, 3.4, 3.6, 3.8 punktus yra priskirtini saugotiniems želdiniams, kadangi auga kurorto apsaugos zonoje, kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, aerodromų apsaugos zonoje, miestų bendrojo naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1–3.6 punktuose, privačiose žemės valdose miestuose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, 2008-01-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, kuriame nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.
Tokiu būdu buvo neteisėtai sunaikinti saugotiniems priskirti želdiniai: 70 vnt. geros būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 1272 cm, 137 vnt. patenkinamos būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 2982,50 cm, 181 vnt. nepatenkinamos būklės blindžių, kurių bendras skersmuo 3283,5 cm, 4 vnt. geros būklės drebulių, kurių bendras skersmuo 88 cm, 1 geros būklės karpotasis beržas, skersmuo 12 cm, 4 vnt. patenkinamos būklės karpotojų beržų, kurių bendras skersmuo 30 cm, 1 nepatenkinamos būklės karpotasis beržas, skersmuo 20 cm, 1 patenkinamos būklės trapusis gluosnis, skersmuo 12 cm, 5 vnt. nepatenkinamos būklės trapiųjų gluosnių, kurių bendras skersmuo 37 cm, 5 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, kurių bendras skersmuo 110 cm, 1 patenkinamos būklės paprastoji pušis, skersmuo 20 cm, ir savavališkai nugenėti saugotiniems priskirti medžiai: 17 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, kurių kamienų skersmenų suma 596 cm, 1 nepatenkinamos būklės paprastoji pušis, kurios kamieno skersmuo 20 cm, bendros 37 150 Eur vertės (skaičiuojant pagal 2014-03-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos V skyriaus nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. DI-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius), ir dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui).
II. Apeliacinių skundų prašymai ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Tilvikienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021-11-29 nuosprendį dėl M. J. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo ir priimti naują nuosprendį: pripažinti M. J. kaltu pagal BK 270 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) g. 75, Palangoje, saugotinų želdinių iškirtimo) ir skirti 150 MGL baudą, pagal BK 270 straipsnio 1 dalį (dėl (duomenys neskelbtini)e, Palangoje, saugotinų želdinių iškirtimo) skirti 150 MGL baudą. Vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir paskirti M. J. 200 MGL (l MGL – 37,66 Eur) – 7 532 Eur baudą. Juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu pagal BK 270 straipsnio l dalį (dėl (duomenys neskelbtini) g. 75, Palangoje, saugotinų želdinių iškirtimo) ir skirti 250 MGL baudą, pagal BK 270 straipsnio l dalį (dėl (duomenys neskelbtini)e, Palangoje, saugotinų želdinių iškirtimo) skirti 250 MGL baudą. Vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 MGL (l MGL – 37,66 Eur) – 11 298 Eur baudą. Pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų. Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
5.1. Teigia, jog teismas padarė esminių BPK pažeidimų, nes išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevertino jų kaip įrodymų visumos, byloje esančių faktinių duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atsietai vienus nuo kitų, neteisingai atskleidė jų turinį, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas teikė pirmenybę kaltinamųjų parodymams, sumenkino liudytojų parodymus. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Atsiliepimas
5.2. Nesutinka su teismo argumentais ir išvadomis, jog didelės vertės kriterijaus, kuris kaltinamajame akte įvardytas kaip žala augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui) ir išreikštas materialine išraiška, valstybinis kaltintojas neįrodinėjo aplinkybėmis, kurios būtų siejamos ne tik su materialine išraiška, bet ir su žalos ekosistemai pobūdžiu ir dydžiu, gamtos objektų, kuriems buvo padalyta žala, vertingumu, žalos mastu, galimybe atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota. Nors teismas teigia, jog teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, kad vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio turinys įvertinamas ad hoc, t. y. vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes, o teismas, nagrinėdamas bylą su vertinamuoju požymiu, visų pirma turi išaiškinti tokio požymio turinį, po to įvertinti jį konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste, tačiau nuosprendyje tokių išvadų neparėmė visapusišku, ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių viseto vertinimu.
5.3. Šiuo atveju, kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, pažeidžiant kaltinamajame akte nurodytas aplinkos apsaugos naudojimo taisykles ir neturint leidimo kirsti saugotinus želdinius ne miško žemėje, adresu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palanga, buvo sunaikinta (sužalota) 751 vnt. saugotinų medžių, krūmų, dėl to, vadovaujantis aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. DI-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus skaičiavimo metodika ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. DI-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, nustatyta, kad gamtai, kraštovaizdžiui padaryta didelė žala – 159 516 Eur. Taip pat ne miško žemėje, žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17 ir tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje, buvo sunaikinta (sužalota) – 428 vnt. saugotinų želdinių, vadovaujantis aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. DI-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kompleksus ir objektus skaičiavimo metodika ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-06 įsakymu Nr. DI-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais nustatyta, kad gamtai, kraštovaizdžiui padaryta didelė žala – 37 978 Eur. Tai, kad ši žala didelė, vertintina ne tik pagal padarytų žalų piniginę išraišką (kuri yra gerokai didesnė nei BK 190 straipsnyje ,,Turto vertės išaiškinimas“ nurodyta), bet ir atsižvelgiant į tai, jog šiuose ne miško žemės sklypuose buvo neteisėtai iškirsta iš viso 1 179 vnt. saugotinų želdinių, o tai yra didelis kiekis.
5.4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė L. V. nurodė, jog tyrimo metu specialistės nustatė, kiek neteisėtai iškirsta medžių, nes šie medžiai patenka į saugotinų želdinių sąrašą, norint atlikti jų genėjimo ar kirtimo darbus, būtina gauti savivaldybės leidimą, o leidimo nebuvo. Išduodant leidimą, asmuo įpareigojamas padaryti piniginį įnašą ar atsodinti nurodytose vietose želdinius. Teisės akte nėra numatyta, kokio dydžio žala yra didelė. Žala nustatoma remiantis piniginiu vienetu. Želdiniai atlieka savo didžiąją paskirtį, suteikia pavėsį ir kt. Be to, kaip parodė liudytojas E. J., iškirsta teritorija (adresu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palanga) – pamiškė ir tą sklypą apleisti mišku būtų naudinga; šalia yra valymo įrenginiai ir kvapas; prie kanalo pastebėtas juodasis gandras, tulžys, ten pilna laukinių paukščių, yra juodojo gandro lizdas, ten teritorija link jūros labai vertinga. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. J. nurodė, jog valymo darbų sklype, adresu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palanga, nebuvo, buvo iškirsti geri medžiai, kur buvo iškirsti medžiai, krūmų neišvalė, kirto gerus medžius; saugotini medžiai atlieka dvigubą funkciją, jie reikalingi visuomenės reikmėms, ekosistemai. Liudytojas P. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala – iškirsti medžiai, mediena, sugadintas kraštovaizdis, iškirstos pušys.
5.5. BK 270 straipsnio l dalyje įtvirtinta aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra apibūdinama pavojaus ir didelės žalos ar kitų sunkių padarinių grėsmės požymiais, o šio straipsnio 2 dalyje nurodoma apie realiai padarytą žalą. Pažymi, kad ir grėsmės, ir realios žalos padarymo atvejais žalos dydis apskaičiuojamas pinigine išraiška. Todėl teismas turi įvertinti, ar apskaičiuota suma susijusi su grėsme, ar su jau padaryta žala (kasacinė nutartis Nr. 2K-155-693/2015). Šiuo atveju, įvertinus minėtų liudytojų parodymus, matyti, jog, neteisėtai iškirtus iš viso 1 179 vnt. saugotinų želdinių ne miško žemės sklypuose, kilo didelės žalos aplinkai (kraštovaizdžiui) grėsmė. Teismas nuosprendyje, vertindamas didelės žalos požymį, nepagrįstai akcentavo, jog kirtimai yra padaryti privačiuose sklypuose, iš kurių antrajame epizode iškirsta žemės sklypuose, kurių paskirtis yra gyvenamoji, ir nė vienas sklypo savininkas nėra pareiškęs, kad turi kokių nors turtinių ir (ar) neturtinių pretenzijų, o nurodytos šių medžių rūšys: paprastoji pušis, karpotasis beržas, drebulė, blindės, trapusis gluosnis, nėra itin reti ir (ar) unikalūs. Teigia, jog šiuo atveju neteisėtai nukirsti (sužaloti) želdiniai yra priskirtini saugotiniems želdiniams ne pagal jų rūšies retumą ir (ar) unikalumą, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintą Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą (galiojusį iki 2018-05-30 nutarimu Nr. 521 patvirtintos naujos redakcijos) ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 2 punktu (galiojo iki 2018-07-19 sprendimo Nr. T2-134 priėmimo) patvirtintą Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą, kuriame nurodyta, jog Palangos miesto savivaldybės teritorijoje privačioje žemėje augantys ekologiškai vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kt. vietinės bei nevietinės kilmės medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12 cm, ir krūmai yra priskirtini saugotiniems.
5.6. Taigi, ne miško paskirties žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palanga, neteisėtai nukirsti želdiniai priskirtini saugotiniems, kadangi auga kurorto apsaugos, aerodromų apsaugos, gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonose, privačiose žemės valdose miestuose, o ne miško paskirties žemės sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17 ir tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palanga, neteisėtai nukirsti želdiniai priskirtini saugotiniems, kadangi auga kurorto apsaugos zonoje, aerodromų apsaugos zonoje, miestų bendrojo naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, privačiose žemės valdose miestuose. Kadangi požymis „didelės žalos gamtai, aplinkai, kraštovaizdžiui, gyvūnams ar augalams ar kiti sunkūs padariniai aplinkai“ yra vertinamasis, jo nustatymas yra tiesiogiai susijęs su aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo šiurkštumu. Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, jog juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. J., veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpiu nuo 2017-02-08 iki 2017-02-13, negavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, neturėdami Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus, neteisėtai iškirto 751 vnt. saugotinų želdinių, nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017-06-02 žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17 ir tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje, negavę šių žemės sklypų savininkų sutikimo, neturėdami Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo atlikti saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus, neteisėtai iškirto dar 428 vnt. saugotinų želdinių, pažeisdami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 2008-01-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą. Kaltinamieji, žinodami, jog dėl (duomenys neskelbtini) g. 75, Palangoje, neteisėtai iškirstų želdinių vyksta tyrimas, vis tiek toliau vykdė neteisėtus saugotinų želdinių kirtimus, o tai rodo ne tik tai, kad jie sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėjo aplinkos apsaugos taisykles, bet ir tai, kad jas ignoravo. Atsižvelgiant į šių taisyklių pažeidimo pobūdį, dydį, apskaičiuotą žalos mastą, kraštovaizdžio struktūros ir visos teritorijos ekologinio stabilumo palaikymo pažeidimą, teigiamo poveikio aplinkai sumažėjimą ir aplinkos sąlygų pakitimą, reikalingą laiką atkurti neteisėtai sunaikintus saugotinus želdinius, kaltinamajame akte nurodyta žala vertintina kaip didelė.
5.7. Teismas, vertindamas didelės žalos požymį, visiškai nepagrįstai remiamasi vien tik byloje esančiais duomenimis apie susmulkintos (prieš tai nupjautos) medienos tūrinį kiekį: pirmame epizode – dėl želdinių iškirtimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palanga, – 726 erdmetriai (erdm), antrame epizode – dėl želdinių iškirtimo žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. l 7 ir tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje, – 270 erdmetriai (erdm), ir teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato R. Špelverio pateiktu skaičiavimu, kuriame erdmetriai konvertuoti į kietmetrius. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą šiam skaičiavimui, kuris naudojamas konvertuojant medieną į kietmetrius, skaičiuojant miško kirtimus, o ne neteisėtai iškirstų ne miško žemės sklypuose saugotinų želdinių kiekį ir taip nepagrįstai sumenkino padarytos žalos mastą. Akivaizdu, jog kaltinamieji, neteisėtai iškirsdami saugotinus želdinius, siekė neatlygintinai gauti žaliavos biokuro gamybai. Iš byloje esančių krovinių važtaraščių matyti, kad neteisėtai iškirsti saugotini medžiai ir krūmai įvardijami kaip kirtimo atliekos, skiedra iš šakų, nors teismo posėdžiuose kaip liudytojai apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai teigė, jog atvažiavę į išvežti medienos ir susmulkinti nukirstų medžių ir krūmų, matė, kad buvo iškirstos pušys ir kiti medžiai su kamienais, tačiau dokumentuose tai jie turėjo nurodyti kaip kirtimo atliekas.
5.8. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad nėra kaltinamųjų kaltės. BK 270 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčinės, tiek neatsargios kaltės forma. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis vien M. J. parodymais, jog, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašydamas su V. T. nelikvidžios medienos kirtimo sutartį, jis įsipareigojo nekirsti saugotinų medžių, o kiekvieną žingsnį, susijusį su sklypų valymu, derino su atitinkamos srities specialistais, valstybės institucijomis, veikė atvirai ir sąžiningai. M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiekė tyčia padaryti žalos. Tačiau teismo posėdžio metu apklaustas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. J., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės L. V., S. M., R. L., S. P., Palangos savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė R. K. paneigė aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. J. derino sąlygas dėl saugotinų medžių kirtimo. Be to, teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. T. taip pat paneigė, jog atliko pagal nelikvidžios medienos kirtimo sutartį Nr. 2016/01/02-1 kirtimus žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palanga, žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17 ir tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje.
5.9. Teismas nuosprendyje nurodydamas, jog aptartais įrodymais neginčijamai įrodytas nusikalstamo įvykio buvimo faktas, t. y. kad be leidimo buvo iškirsti saugotini medžiai, kuriuos kirsti leidimas reikalingas, kartu teigia, kad nėra paneigtas kaltinamųjų aiškinimas, jog medžių kirtimo jie ar kiti UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojai nevykdė. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nurodė, kad medienos kirtimo darbams samdo rangovus. Taigi nors tiesiogiai pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neatlieka medžių ir krūmų kirtimų, tačiau savo žinioje turi samdomas kirtėjų brigadas, teikia kirtimo paslaugą. Iš byloje pateiktų sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. ir D. A., J. Ž. ir kt. projektų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė atsakomybę kaip kirtimo paslaugų vykdytoja. Be to, nors teismas nurodo, jog nėra duomenų, kad M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedė iškirsti kaltinime nurodytus medžius, tačiau M. J. tiek tyrimo metu, tiek teisme pats neneigė, jog kaltinime nurodytuose sklypuose nurodė atlikti kirtimus, teigdamas, kad tam pasamdė V. T., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Svarbu ir tai, jog liudytojas K. M., kuris tuo metu dirbo vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tvarkė medienos prekybos apskaitą, ją suvesdamas į duomenų bazę, teismo posėdžio metu parodė, jog atsimena šį atvejį, kadangi šis objektas jam buvo kaip darbinis krikštas, o jam kaip kirtėją įrašyti V. T. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ar vadybininkas; informacija 2017-03-07 darbų atlikimo akte buvo pakeista, jame V. T. nepasirašė; kada ir kokiomis aplinkybėmis šie dokumentai buvo pasirašyti, nežino, o V. T. jis nėra matęs. Kaip liudytojai apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai taip pat nurodė, jog V. T. nepažinojo ir jo nematė, bet kaip kirtėją šį asmenį nurodyti dokumentuose jiems nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas M. J.. Teisme kaip liudytojas apklaustas V. T. nurodė, jog kaltinime nurodytuose sklypuose kirtimų neatliko ir kad po įvykusio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo konflikto dėl apmokėjimo ir skolų jis jokių kirtimų UAB „(duomenys neskelbtini)" neatliko ir negalėjo paaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado jo parašas 2016-01-02 nelikvidžios medienos kirtimo sutartyje, 2017-03-07 nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų akte ir 2017-03-07 sąskaitoje faktūroje. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. T. mokėjimo pagal šią sąskaitą faktūrą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, kaip ir negavo mokėjimo pagal 2017-06-05 nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų aktą (šiame dokumente V. T. parašo nėra). Taip pat ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registro „Mokėjimo dokumentai“ duomenų matyti, jog V. T. už krūmų kirtimą apskaičiuotos pajamos pagal 2016-02-01 važtaraštį, o tai patvirtina V. T. teiginius, jog jis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebendradarbiavo. 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai direktorius P. S. ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. J. taip pat teigia, jog jokių duomenų, jog kirtimo darbus atliks V. T., jiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Advokato A. J. teigimu, 2017 m. sausio mėn. pradžioje į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, būtent M. J. dėl sklype esančių krūmų iškirtimo ir išvežimo ir atsiuntė paruoštos sutarties projektą, jį patikrinęs, pateikė korekcijas, kurias išsiuntė 2017-01-18 elektroniniu paštu rengėjui M. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštoje 2017-01-18 žemės sklypų tvarkymo paslaugų teikimo sutartyje Nr. MJ103 nurodyta, jog M. J. suteikti įgaliojimai atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vardu sudaryti šią sutartį ir jis kaip vykdytojas yra susipažinęs su žemės sklypu, jo būkle ir charakteristikomis, kad jam buvo sudarytos visos sąlygos apžiūrėti žemės sklypą vietoje ir kad vykdytojas yra asmuo, turintis teisę žemės sklypuose atlikti visus medžių ir krūmų kirtimo ir išvežimo darbus ir šia sutartimi numatytiems medžių ir krūmų kirtimo ir išvežimo darbams atlikti būtinų žinių bei patirties, taip pat reikalingų resursų. Šios sutarties l.1 punkte nustatyta, kad šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis vykdytoja (UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadybininko M. J.) savo jėgomis ir rizika įsipareigoja atlikti medžių ir krūmų kirtimo ir išvežimo darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Taigi, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. J. yra atsakingi dėl neteisėtai iškirstų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiame sklype saugotinų medžių ir krūmų, neturint tam būtino leidimo, jie davė nurodymus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui (kirtėjui) atlikti kirtimo darbus. Be to, teismas nuosprendyje padarė nepagrįstas išvadas, jog pakoreguotas sutarties tekstas, kuriame yra padaryti pakeitimai, susiję su pareigos gauti leidimus, jei tokie reikalingi, ir atsakomybės sąlygų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei sugriežtinimu, kaip galimas sklypo savininko apsidraudimas nesusipratimų atveju, padarė jau tuomet, kai buvo pradėtas tyrimas dėl saugotinų želdinių sunaikinimo minimame žemės sklype. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. J. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) M. J. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) pakoreguotą sutartį išsiuntė 2017-01-18 10.41 val., t. y. dar iki neteisėtai atliktų kirtimų šiame žemės sklype. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. J. buvo žinoma dėl būtinų leidimų kirsti saugotinus medžius bei atsakomybės už neteisėtą kirtimą be leidimo.
5.10. Teismas nuosprendyje nurodo, jog medžius pjovę asmenys nenustatyti, tačiau vėliau teigia priešingai, jog, vertinant V. T. bei kitų liudytojų parodymus, galima būtų konstatuoti, kad kaltinamasis apie kažką bendravo su teisėtą kirtimą vykdžiusiais asmenimis ir kad galbūt tik pabaigus teisėtą kirtimą buvo pradėtas neteisėtas be leidimo aplinkos apsaugos specialistų nurodytų medžių kirtimas. Šiuo atveju, vertinant neteisėtus kirtimus žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. 15,17, 19, 21, 23, 25, 22, 24, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, Palangoje, ir valstybinėje žemėje, esančioje tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17 ir tarp (duomenys neskelbtini) g. 5 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje, būtina įvertinti liudytojų M. M., J. Ž., G. P., A. R. parodymus.
5.11. Liudytojas M. M. paaiškino, jog M. J. buvo davęs J. Ž. telefono numerį, kad galėtų susitarti dėl želdinių iškirtimo žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. 23, 25, Palangoje. Liudytojas J. Ž. nurodė, jog telefonu bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku M. J. dėl menkaverčių krūmų iškirtimo (duomenys neskelbtini) g. 23, 25, Palangoje, dukrai G. P. priklausančiose sklypuose; apie 2017 m. birželio mėn. M. J. jam pranešė, jog sklypuose jau atliko valymo darbus, nors galutinio susitarimo nebuvo ir jokios sutarties pasirašęs nei jis, nei jo dukra G. P. nebuvo ir negavo jokio atlygio. Liudytoja G. P. patvirtino, jog jokios sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudariusi nebuvo. Žemės sklypų savininkų D. A. ir D. A. atstovas A. R., parodė, jog jam paskambinęs kaltinamasis M. J. įtikinamai nurodė, jog išvalys žemės sklypą, pašalins nudžiūvusius krūmus, ir pateikė sutartį, kurią pakoregavęs išsiuntė atgal, tačiau patvirtintos negavo, jis domėjosi dėl leidimų išvalyti sklypą gavimo ir jam buvo nurodyta, jog, atliekant sklypo įsisavinimo darbus, leidimas nereikalingas, reikėtų turėti nuotraukas, kad sklype medžių nėra, jei kiltų neaiškumų. 2017-06-05 nelikvidinės medienos kirtimo ir neatlygintinio perleidimo sutartimi Nr. 143 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadybininko M. J., su sutuoktiniais Danieliumi ir D. A. neva sutarė ir įsipareigojo iškirsti ar kitaip pašalinti nudžiūvusius, nulūžusius medžius, krūmus, šakas, t. y. nelikvidžią medieną, sklypuose (duomenys neskelbtini) g. 13 ir 15, Palangoje. Šios sutarties sudarymo data yra jau po šiuose sklypuose atlikto saugotinų medžių ir krūmų iškirtimo, sutartis nepasirašyta. Sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip paslaugos teikėja, įsipareigojo įstatymų nustatyta tvarka iškirsti ar kitaip pašalinti ir išsivežti iš sklypų nelikvidžią medieną, gauti reikiamus leidimus kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugomus medžius ir krūmus paslaugų gavėjo žemės sklypuose. Šią paslaugą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įvykdyti dviem etapais, t. y.: 1) nelikvidinės medienos iškirtimas ir išvežimas į tarpinius sandėlius; 2) medienos smulkinimas ir išvežimas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-06-23, t. y. jau po įvykusio neteisėto kirtimo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g. 13 ir 15, Palangoje, savininkams D. ir D. A. pateikė nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MR169, kuria UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. J., įsipareigojo nukirsti ir išsivežti nelikvidinę medieną. Šios sutarties 6 punkte nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus vykdo 3 etapais: 1) medienos iškirtimas; 2) medienos išvežimas į tarpinius sandėlius; 3) medienos smulkinimas ir išvežimas. Šie duomenys patvirtina, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas M. J. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu darbus nurodytais etapais ir būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už neteisėtai iškirstus želdinius ne miško paskirties žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 23, 25, 22, 24, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, Palangoje, ir valstybinėje žemėje, esančioje tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17 ir tarp (duomenys neskelbtini) g. 5 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje.
5.12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo realią naudą – neteisėtai iškirtus saugotinus medžius ir krūmus kaltinime nurodytuose žemės sklypuose, juos susmulkinus buvo gauta biokuro žaliava, kuria disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme patikrintų duomenų visuma patvirtina, jog M. J. ir juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini)“ pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles. Neteisėtai, neturint leidimo ir savininkų sutikimo buvo iškirsti kaltinime nurodyti saugotiniems priskirti želdiniai, dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augalijai ar kitų sunkių padarinių aplinkai. Jų veikoje yra visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 270 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Todėl teismas, išteisindamas M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, priėmė neteisėtą, nepagrįstą nuosprendį.
Šalies argumentai
6. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021-11-29 išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti ir atmestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas civilinis ieškinys, ir priimti naują nuosprendį – M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą patikslintą civilinį ieškinį. Nusprendus nenaikinti išteisinamojo nuosprendžio, prašo jį pakeisti apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu.
6.1. Teigia, jog nuosprendyje klaidingai išdėstyti įrodymų įvertinimo motyvai, o teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas nepagrįstai. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teigiama apie baudžiamosios atsakomybės nebuvimą, nes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe buvusių želdinių sunaikinimo neva nekilo aplinkai sunkių padarinių ir neiškirsta 500 ar daugiau kietmetrių medienos. Tačiau taip teigdamas teismas privalėjo išlikti nuoseklus ir padaryti išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies l punktas), o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, taip palikdamas civilinei ieškovei teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje yra įrodytas nusikalstamo įvykio buvimo faktas, tačiau, teismo vertinimu, M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikaltimo nepadarė. Todėl teismas apie tokią nusikalstamą veiką, kurią, jo manymu, gali būti padarę kiti asmenys, motyvuota nutartimi turėjo pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnis).
6.2. Nurodo, kad teismas nuosprendyje klaidingai įvertino aplinkybę, jog neva į M. J. 2017-01-18 elektroniniu laišku atsiųstą sutarties projektą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas su pataisymais atsakė tik 2017-05-12, kada buvo pradėtas tyrimas dėl medžių iškirtimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo 2017-05-12 elektroninio laiško turinys patvirtina, kad dar 2017-01-18 M. J. buvo atsakyta ir pateiktas pataisytas sutarties projektas, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo nesulaukė ir neužilgo buvo piktybiškai iškirsti medžiai. M. J. pateikė į bylą 2017 m. gegužės mėnesį vykusio telefoninio pokalbio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu garso įrašą. Apie įrašo darymą pokalbio metu atstovas nebuvo įspėtas, o tai patvirtina faktinę aplinkybę, kad M. J. turėjo tikslą falsifikuoti įvykius jam palankia linkme.
6.3. Paaiškina, kad dėl žemės sklypo išvalymo pašalinant sausuolius ir krūmus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys kontaktavo tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais. Ši bendrovė tiesiogiai atsakinga už neteisėtą medžių iškirtimą, nes būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė aktyviai nuo kreipimosi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ momento iki medienos išvežimo iš sklypo bei jos perdirbimo į biokurą. Medžiai iškirsti be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra padaryta didelė žala, kurią patvirtina byloje pateikti faktiniai duomenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypas yra ne miško žemė, jame augo kurortinės vietovės želdynai, o jie neteisėtai iškirsti ir tuo padaryta didelė žala pajūrio ekosistemai bei konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtiems interesams. Nesutinka su prokurorės teiginiais, kad teismas nepagrįstai prioritetą suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ir gynėjo iškirstos medienos kietmetrių skaičiavimams ir netinkamai pritaikė analogiją. Advokato R. Špelverio skaičiavimus pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti medienos kiekio dydžiai ir jų konvertavimas į kietmetrius pagal teisės aktais nustatytą metodiką. Šiuos skaičiavimus paneigiančių duomenų byloje nėra. Kadangi kaltinimuose inkriminuota tik kvalifikuojanti BK 270 straipsnio 1 dalies žalos požymio dalis, dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui), o inkriminuojama augmenija yra saugotini medžiai, kurie sudaro kraštovaizdį, loginis lyginimas su BK 273 straipsnio sudėties elementais yra pagrįstas ir pateisinamas. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti faktiniai duomenys apie biokuro masės kiekius, o dabar prokurorė nesutinka su šio kiekio įvertinimu. Šios informacijos buvimas ne tik leido teismui objektyviai įvertinti mastą medienos kietmetrių išraiška, bet ir neginčijamai įrodymų visuma pagrindė, kad nė vienu inkriminuojamų veikų atveju nebuvo realizuota tretiesiems asmenims mediena kaip medienos rąstai. Tai rodo, kad iškirsta augalija buvo tinkama tik biokurui, o tai papildomai pagrindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslą ir užsakymo turinį rangovui – kirtėjui V. T..
Atsiliepimas
7. Išteisintojo M. J. gynėjas advokatas R. Girevičius atsiliepimu su apeliantų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo
7.1. Teigia, jog, priešingai, nei nurodo apeliaciniame skunde prokurorė, nuosprendyje yra atskleistas ir įvertintas visų bylos liudytojų parodymų turinys, įvertintas jų ryšys su kaltinimais. Nuosprendyje teismas įvertino liudytojų parodymus ir aiškiai konstatavo, jog jie nepatvirtino fakto, kad M. J. ar kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kirto medžius padarydami teisės pažeidimą. Liudytojo V. T. parodymų prieštaringumas ir galimas suinteresuotumas vengti tiesioginės atsakomybės neleido teismui besąlygiškai vadovautis jo parodymais. Kita vertus, šio liudytojo teiginių, kad jis medžių nepjovė, nepatvirtino objektyvūs bylos įrodymai, o prokurorė užsiėmė poziciją, kad medžius išpjovė tyrimo metu nenustatytas asmuo. Tačiau to „kito asmens“ tyrėjai net neieškojo ir nenustatinėjo, tarsi pripažindami, kad nenori kaltinti V. T.. Kito asmens nustatyti neįmanoma, nes jis paprasčiausiai neegzistuoja.
7.2. Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus. Byloje, priešingai, nei teigia prokurorė, nėra nustatyta galimybė kilti didelei žalai augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui) ir juolab tokia didelė žala nėra padaryta. Prokurorė remiasi BK 190 straipsnio nuostatomis, tačiau ši norma pateikia ne žalos, o turto vertės išaiškinimą, kuris aktualus tik šio skyriaus reguliavimo sričiai – nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms. Todėl prokurorės argumentaciją vertina kaip atitolusią nuo inkriminuojamų veikų dalyko. Be to, didelės žalos kriterijų prokurorė bando pagrįsti subendrindama dviejų veikų (epizodų) augalų kiekį ir suskaičiuodama, kad iš viso neteisėtai iškirstas didelis kiekis – 1179 vnt. saugotinų želdinių. Su tokiu žalos skaičiavimu nesutinka ir pažymi, kad teismas pagrįstai įvertino iškirstų, taip pat ir apgenėtų, medžių kiekinę išraišką pagal kiekvieną inkriminuotąją veiką atskirai ir padarė teisingą išvadą, kad sklype (duomenys neskelbtini) g. 75, Palangoje, buvo iškirsta 304,92 kietmetrio medienos, o (duomenys neskelbtini) sklypuose – 113,40 Eur kietmetrio medienos. Teismas pagrįstai nurodė, kad tame pačiame, kaip ir BK 270 straipsnio l dalyje, skyriuje apibrėžtoje veikoje dėl neteisėto miško iškirtimo (BK 273 straipsnyje) baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik neteisėtai iškirtus virš 500 kietmetrių medienos, o tai rodo objektyvųjį kriterijų, jog inkriminuotomis veikomis net nebuvo priartėta prie kiekio (500 kietmetrių), kuris miško žemės paskirties žemėje sąlygoja baudžiamosios atsakomybės kilimą. Nesutinka su prokurorės skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai prioritetą suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ir gynėjo iškirstos medienos kietmetrių skaičiavimams ir netinkamai pritaikė analogiją. Advokato R. Špelverio skaičiavimus pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti medienos kiekio dydžiai ir jų konvertavimas į kietmetrius pagal teisės aktais nustatytą metodiką. Faktiniai duomenys apie biokuro masės kiekius ne tik leido teismui objektyviai įvertinti mastą medienos kietmetrių išraiška, bet ir padaryti pagrįstą išvadą, jog tretiesiems asmenims mediena nebuvo realizuota kaip medienos rąstai. Iškirsta augalija buvo tinkama tik biokurui, o tai papildomai pagrindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslą ir užsakymo turinį rangovui – kirtėjui V. T..
7.3. Pažymi, kad tik baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas atsisakė kaltinimo dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos žemės sklypuose augančių medžių priskyrimo saugotiniems pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 206 3.1 ir 3.2 punktų reikalavimus ir pripažino, kad nors medžiai augo kurortų apsaugos zonoje, tačiau jie nepriskirtini saugotiniems, nes taikytina išimtis – išskyrus privačias namų valdas (3.1 punktas), ir nors medžiai augo kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, jiems taikytina išimtis – išskyrus natūraliai išaugusius medžius (3.2 punktas). Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o šiuo atveju inkriminuojami medžiai nepriskirtini prie saugotinų. Teigia, jog rangovas V. T. suklydo, nes žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 75, Palangoje, saugotinais medžiais laikė didesnio kaip 20 cm skersmens (1,3 metro aukštyje) medžius. Todėl rangovui V. T. suklydus tiek pagal sutartį, tiek pagal bendrąsias atsakomybės taisykles, M. J. negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, žemės sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, Palanga, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) g. 2, Palanga, nustatytas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Todėl šiuose žemės sklypuose, t. y. privačiose namų valdose, augę medžiai nėra priskiriami saugotiniems. Byloje neginčijamai nustatyta, jog inkriminuojami iškirsti medžiai buvo išaugę natūraliai, todėl, net žemės sklypus priskiriant kultūros paveldo objektų ar jų apsaugos zonoms (nors ne visuose sklypuose NTR šios zonos yra registruotos ir taip išviešintos), pagal minėtas nuostatas jie nėra priskiriami saugotiniems, todėl juos kirsti savivaldybės išduotas leidimas nereikalingas. Medžių augimo natūralumą patvirtino liudytojai – žemės sklypų savininkai, aplinkosaugininkė – inspektorė S. P. ir duomenų apie medžių sodinimą, veisimą, priežiūrą ar pan. byloje nėra. Iš žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 20, Palanga, fiksuotų 45 medžių net 35 vnt. sudaro blindės, daugumos jų būklė nepatenkinama, o pagal šiuo metu galiojančio Vyriausybės nutarimo Nr. 206 reglamentavimą blindė net nepriskiriama prie saugotinų medžių. Akte fiksuotas tik 4 pušų nukirtimas ir 4 pušų apgenėjimas bei 2 drebulių nukirtimas.
7.4. Kaltinime nebuvo nurodyta visiškai jokių duomenų apie valstybei priklausančius žemės sklypus, nepateikti jų duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, neaišku, ar jiems yra nustatytos kokios nors specialiosios žemės naudojimo sąlygos, apsaugos zonos, dėl kurių medžiai minėtose teritorijose negali augti, net neaišku, ar šie sklypai riboženkliais yra pažymėti vietoje, ar juos galima atskirti nuo privačių namų valdų. Todėl nėra pagrindo teigti, jog medžiai minėtuose sklypuose buvo iškirsti pažeidžiant kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Šiuo atveju nėra duomenų, jog M. J. inkriminuotuose žemės sklypuose esantys želdiniai yra inventorizuoti, t. y. kokiu nors būdu užfiksuoti kaip saugotini želdiniai.
7.5. Prokurorė žalą grindžia Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovės L. V. paaiškinimus, jog teisės aktai nenumato, kokio dydžio žala yra didelė. Žala nustatoma remiantis piniginiu vienetu, želdiniai atlieka savo didžiąją paskirtį, suteikia pavėsį ir kt. Cituoja liudytoją E. J., jog sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palanga, apželdinti mišku būtų naudinga, kad šioje teritorijoje yra pastebėta retų paukščių. Remiamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų teiginiais, kad buvo iškirsti geri medžiai, mediena, sugadintas kraštovaizdis. Su tokiais žalos ir jos dydžio skaičiavimais nesutinka, minėtų asmenų paaiškinimus vertina kaip subjektyvius pasvarstymus apie grožį, patogumą ar pavėsį. Minėtoji L. V. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir neturi specialaus su gamtosauga ar jos valdymu susijusio išsilavinimo, o pasvarstymai apie augalų naudą, kraštovaizdį nėra informatyvūs. E. J. turi viziją visą sklypą (duomenys neskelbtini) g. 75, Palangoje, apželdinti mišku, nes tai, jo manymu, yra gėris, tačiau tame sklype yra naftotiekio apsauginė zona, kur medžiai iš viso negali augti. Galiausiai teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog, vertinant žalos faktą ir dydį, reikšminga ir tai, jog nė vienas iš antrajame epizode (duomenys neskelbtini) kvartale esačių žemės sklypų savininkų jokių pretenzijų dėl medžių iškirtimo niekam nereiškė, priešingai, reiškė dėkingumą dėl teritorijos sutvarkymo iškertant savaime išaugusius menkaverčius ir neestetiškai atrodančius augalus. Tai patvirtinta, jog žala augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui) nepadaryta.
7.6. Prokurorė nepagrįstai teigia, kad vien išteisintojo M. J. parodymų apie su rangovu V. T. sudarytą ir vykdomą nelikvidžios medienos kirtimo sutartį Nr. 2016/01/02-1 pagrindu teismas padarė išvadą apie M. J. kaltų veiksmų nebuvimą. Akivaizdus faktas, kad inkriminuotose žemės sklypuose M. J. jokių teisės aktais ar jo darbo funkcijas reglamentuojančiais norminiais aktais nustatytų reikalavimų nepažeidė, o medžių kirtimo darbus atliko rangovas V. T.. Tai liudija ne tik M. J. nuoseklūs parodymai, liudytojo G. J. parodymai (inkriminuojamu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi), bet ir rašytiniai įrodymai: nelikvidžios medienos kirtimo sutartis Nr. 2016/01/02-1, 2017-03-07 rangovo V. T. išrašyta ir pasirašyta sąskaita faktūra Nr. 01/001, 2017-03-07 nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų aktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės Ž. G. parengta ūkinių operacijų su V. T. nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 suvestinė. Be to, prokurorė visiškai nevertina fakto, jog šie rašytiniai dokumentai yra patikrinti specialistų ekspertiniais tyrimais: 2018-01-19 ekspertizės Nr. 1 lK-309(17) išvada, jog 2016-01-02 sutartį ir rankraštinius įrašus „V. T.“, 2017-03-07 atliktų darbų aktą ir 2017-03-07 sąskaitą faktūrą pasirašė V. T.. Pažymi, jog tyrimo metu net buvo patikrinta versija, ar suinteresuoti asmenys nepasinaudojo V. T. turimais parašais ant tuščių lapų. Visa tai kategoriškai paneigia liudytojo V. T. paaiškinimus, kad sutarties ir kitų dokumentų jis nepasirašė ir rangos darbų inkriminuojamuose sklypuose neatliko.
7.7. Nepagrįstai apeliantė teigia, jog liudytojai ir civilinių ieškovių atstovai A. J., L. V., S. M., R. L. S. P., R. K. neva paneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. J. derino su atsakingomis institucijomis inkriminuojamų medžių kirtimo sąlygas. M. J. tokių veiksmų neprivalėjo atlikti ir neatliko, todėl jų atlikimo net neįrodinėjo. Byloje nustatytas tik faktinis M. J. pirminis susitarimas su žemės sklypų savininkais ir (ar) jų atstovais dėl sutikimo atlikti žemės sklypuose menkaverčių medžių iškirtimo – sklypų išvalymo biokuro žaliavai gauti darbus. Tokie duomenys nepaneigti. M. J. žodžiu susitarus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu dėl menkaverčių medžių sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palanga, kirtimo, toliau pagal žodinį susitarimą M. J. pateikus 2017-01-18 sutarties projektą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. J. tokį projektą suderinus su padarytais pakeitimais, šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Sutarties preambulės (B) punkte nurodoma, jog užsakovas pageidauja pavesti vykdytojui atlikti toliau nurodytus ir šioje sutartyje detaliau apibrėžtus natūraliai išaugusius krūmus, vaismedžius, vaiskrūmius, kitus minėto nutarimo Nr. 206 1.1–1.3 punktuose išvardytus medžius ir krūmus. Sutartimi šalys aiškiai apibrėžė sutarties dalyką – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti medžių ir krūmų kirtimo ir išvežimo darbus, aiškiai detalizuodama, kad tai yra nelikvidinės medienos (krūmai, žabai, šakos, suanglėję medelynai) iškirtimas ir pašalinimas išvežant iš žemės sklypų (sutarties l. l. punktas). Taigi šalys susitarė tik dėl nesaugotinų augalų šalinimo. Galiausiai, šalių susitarimas, kad sutartinės paslaugos bus suteiktos neatlygintinai, aiškiai parodo šalių susitarimą dėl nelikvidžios medienos pašalinimo, nebuvimą tikslo įsigyti saugotinus medžius, medieną ar pan. Pabrėžtinai tokio tikslo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei M. J. neturėjo ir tokių veiksmų neatliko. Analogiškos sąlygos numatytos ir kitose M. J. parengtose sutartyse. Taigi M. J. neturėjo tikslo ir nesitarė dėl medžių ir krūmų, kurie priskirtini saugotiniems, kuriuos kirsti būtų reikalingi leidimai, iškirtimo. Kadangi pats M. J. susitarė su žemės sklypų savininkais tik dėl nesaugotinų medžių kirtimo, tokį pat tikslą ir užduotį perdavė ir rangovui V. T.. Akivaizdu, kad pareiga V. T. pašalinti tik nesaugotinus medžius kilo ne vien iš M. J. žodinio pavedimo, bet ir iš nelikvidžios medienos kirtimo sutarties Nr. 2016/01/02-1 2.2 punkto reikalavimų „nekirsti saugotinų medžių“. Šios aiškios sutartinės sąlygos nėra paneigtos.
7.8. Nepagrįstos apeliantės išvados, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo žinioje turėjo samdomas kirtėjų brigadas, teikė kirtimo paslaugas, o iš byloje pateiktų sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. ir D. A., J. Ž. ir pan. projektų matyti, kad prisiėmė atsakomybę kaip kirtimo paslaugos vykdytoja. Bylos įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei techninių, nei žmogiškųjų resursų vykdyti kirtimus, todėl samdydavo savarankiškus juridinius ir fizinius asmenis, kurie suteikdavo medžių kirtimo darbų paslaugas. Būtent, kaip ir V. T. atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys su rangovais perkėlė rangovams pareigą, vykdant konkrečius užsakymus ir konkrečius darbus, įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, žinoti, kokie augalai ir kur yra laikomi saugotinais. Beje, V. T. teisme nurodė gerai išmanantis, kurie medžiai yra priskirtini prie saugotinų, teismui įvardijo norminiuose aktuose apibrėžtus dydžius. Dėl to negalima reikalauti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip darbų užsakovė turėtų savo atstovą ir kontroliuotų rangovo darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienu metu samdė ne vieną ir ne kelis medžių kirtimo rangovus. Deja, jie tyrimo metu liko visai be dėmesio, ydingai teisinant V. T. ir kaltinime paprasčiausiai nurodant, kad M. J. veikė su tyrimo nenustatytu asmeniu. Byloje net nėra jokių įrodymų apie M. J. buvimą inkriminuojamuose žemės sklypuose medžių kirtimo laikotarpiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys su užsakovais gali sudaryti pagrindą vykdytojo civilinei atsakomybei prieš užsakovą kilti, tačiau automatiškai nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės jai taikymo, juolab už trečiojo asmens – rangovo galimus nusikalstamus veiksmus. Kitaip tariant, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovė, savo civilinėms pareigoms įgyvendinti pasitelkė subrangovą, šiuo atveju V. T., rangovas negali būti baudžiamosios teisės subjektu, atsakančiu už subrangovo sutartinių įsipareigojimų ir teisės aktų pažeidimus, kuriuos darant galbūt įvykdomos nusikalstamos veikos.
7.9. Apeliantė nepagrįstai iš konteksto ištraukia sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3.4.5 punkto sąlygas ir daro apibendrinančią išvadą, jog M. J. žinojo, jog būtina gauti leidimus kirsti saugotinus medžius. Tačiau šioms išvadoms prieštarauja šios sutarties preambulės B punkto ir 1.1 punkto nuostatos dėl sutarties dalyko. Apeliantė sąmoningai nutyli, jog 3.4.5 punkto sąlygos įtrauktos į sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, kaip papildomas saugiklis, jei paaiškėtų, kad darbams reikalingas leidimas. Šios sąlygos taip pat neįrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. J. susitarė dėl saugotinų medžių kirtimo, neįrodo ir tariamai M. J. prisiimtos baudžiamosios atsakomybės. Teismas patį medžių iškirtimo faktą nustatė, tačiau tai nėra nusikalstama veika. Todėl motyvuotos išvados dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties nebuvimo yra teisingos. Taip pat teismas nepaneigė gynybos teiginių dėl medžių nepriskyrimo saugotiniems.
7.10. Apeliantė visiškai nepagrįstai skunde prioritetą suteikia liudytojo K. M. parodymams, kuriais atsietai nuo kitų bylos įrodymų besąlygiškai vadovautis negalima dėl šių priežasčių: 1) K. M. yra nutraukęs darbo teisinius santykius su darbdave UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavės iniciatyva; 2) dėl po darbo teisinių santykių nutraukimo K. M. pasisavinto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto 2018-06-05 buvo teikiamas skundas prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo, tačiau prokurorė V. Tilvikienė atsisakė panaikinti policijos nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą; 3) K. M. buvo atsakovu civilinėje byloje Nr. e2-307-1067/2019 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. J. garbės ir orumo pažeidimo. Teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo ieškovės teisių pažeidimus ir priteisė iš K. M. neturtinės žalos atlyginimą; 4) K. M. teiginių dėl galimo rangovo duomenų sukeitimo nepatvirtina jokie bylos duomenys. K. M. net nenurodo, kokie rangovo duomenys buvo, kuriuos neva jis sukeitė su V. T. duomenimis; 5) K. M. teiginius dėl darbų atlikimo akto sukeitimo paneigia sutarties su V. T. galiojimo faktas, o ekspertų išvadomis patvirtinti V. T. sąskaitos faktūros ir atliktų darbų akto pasirašymo faktai. Nepagrįstos apeliantės prielaidos, jog neva rangovo V. T. nepažinojo kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nes jį galėjo pažinoti tik tie darbuotojai, kurie su juo turėjo kontaktą, pavyzdžiui, buhalterė Ž. G. ar M. J.. Tačiau kartu su V. T. nedirbę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimių darbuotojai objektyviai neturėjo galimybės pažinti kirtėjus. Todėl kaltinamojo M. J. veiksmuose nėra jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos – nėra neteisėtų veiksmų, kaltės ir žalos.
Dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo
7.11. Mano, kad ši apeliantė pernelyg sureikšmina teismo nuosprendyje aptartas aplinkybes dėl M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. J. susirašinėjimo elektroniniu paštu, nes svarbiau yra tai, kad M. J. parengė paslaugų sutartį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ją priėmė su pataisymais, todėl: 1) šalys susitarė dėl sutarties dalyko; 2) dėl sutarties neatlygintinumo; 3) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo, kad jos sklype būtų pašalinti menkaverčiai medžiai. Šie faktai pagrindžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne savavališkai ir ne be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios užsakė, kad rangovas V. T. iškirstų nesaugotinus medžius, tačiau šiam rangovui iš esmės suklydus, išteisintieji atsakomybės už V. T. veiksmus prisiimti negali.
Šalies argumentai
7.12. Apeliantė neįrodė ir nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Pažymi, kad ieškinyje apeliantė kaip pagrindą nurodė neteisėtai iškirstus medžius ir sodinukų kainą, nors jokių atsodinimo darbų nuo 2017 m. sausio mėnesio neatliko, jokių sodinukų neįsigijo, jais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip preke neprekiavo. Priešingai, nei teigiama patikslintame civiliniame ieškinyje, apeliantės direktorius P. S. teismui nurodė, kad ieškinį grindžia statybinės medienos kainos apskaičiavimu. Tuo tarpu byloje nustatytas brandžių ir statybinei medienai priskirtinų medžių iškirtimas. Medžių ir (ar) medienos, kaip turto, įmonė buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo, kaip ir prašomo priteisti žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, jog apeliantei padaryta didelės žalos, nes sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palanga, augo kurortinės vietovės želdiniai, o jų iškirtimas padarė didelę žalą pajūrio ekosistemai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtiems interesams. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina, kad sklypo kraštovaizdis išliko nepakitęs (,,Regia“ duomenys).
Atsiliepimas
8. Išteisintosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas advokatas R. Špelveris atsiliepimu su apeliantų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti.
8.1. Nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kaip vieną iš pagrindinių motyvų ir argumentų nurodė tai, kad bylos duomenimis yra neįrodytas „didelės žalos ar sunkių padarinių“ kriterijus, kuris yra privalomas nusikalstamos veikos sudėties elementas. Apeliantės su šiuo teismo argumentu nepagrįstai nesutinka. BK 270 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra kiek neįprasta, nes padariniais šiuo atveju laikoma ne nusikalstamos veikos nulemta žala, o būtent tokios žalos grėsmė, kuri BK 270 straipsnio l dalies prasme yra laikoma padariniu, kurį reikia įrodinėti. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi įvertinti konkrečios žalos (ar sunkių padarinių) pasireiškimo formą ir dydį ir nuspręsti, ar ši orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams padaryta žala (ar jos grėsmė) yra didelė, ar padariniai aplinkai sunkūs, ar aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ar padaryta žala ir padariniai verti tik administracinės atsakomybės. Be to, sprendžiant, ar padaryta žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams yra didelė, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. Apskaičiuotas materialinių nuostolių dydis negali būti vienintelis ir didelę žalą lemiantis kriterijus, o didelė žala padaroma tuomet, kai valstybės specialiai saugomas objektas visiškai sunaikinamas arba smarkiai apgadinamas, arba jam padaroma didelių materialinių nuostolių. Tai yra vertinamasis nusikaltimo požymis, kurio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes.
8.1.1. Kaltinamajame akte kaip didelės vertės kriterijus nurodyta „žala augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui)“ ir ji išreikšta vien tik materialine išraiška. Nei prokurorė, nei civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė duomenų, kurie pagrįstų inkriminuotos žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota ir pan. Pažymi, kad šiuo atveju kirtimai yra padaryti privačiuose sklypuose ir šių sklypų savininkai nėra pareiškę jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų ir ten esančią augmeniją laikė nereikalingais brūzgynais, krūmynais. Nė vienas iš sklypų savininkų nepareiškė jokių pretenzijų, jog kirtimais sunaikintas unikalus kraštovaizdis ir (ar) augmenija. Visos šios aplinkybės atskleidžia, kad atlikti kirtimai nebuvo tokio pavojingo pobūdžio, jog jie sąlygotų baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), taikymą. (duomenys neskelbtini) girininkas E. J., be kita ko, parodė, kad vieta, kurioje iškirsti medžiai, niekuo neypatinga ir joje vykdoma žmogaus veikla, šalia valymo įrengimai, yra kvapas. Šiuo atveju buvo iškirsti ne šimtamečiai ar istorinę, kultūrinę vertę turintys išskirtiniai medžiai, o įprasti medžiai, kurie neturi jokios didesnės vertės, medžiai nebuvo nei ypatingos ekosistemos dalis, nei ypatingas gamtos objektas.
8.1.2. Todėl baudžiamoji atsakomybė negali atsirasti už jaunų krūmų, medžių iškirtimą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų nustatyti didelės žalos kriterijų. Jei BK 270 straipsnio 1 dalies dispozicijoje būtų nurodyta žalos padarymo gamtai materialinė išraiška, tai įstatymo leidėjas tai būtų aiškiai įtvirtinęs ir aprašęs tokios žalos dydį, kaip pavyzdžiui, pateikia (ne)didelės vertės turto, didelės turtinės žalos sąvokų išaiškinimus, remdamasis atitinkamais MGL dydžiais (BK 190, 212 straipsniai).
8.2. Be BK 270 straipsnio, yra dar vienas straipsnis, kuris susijęs su medžių kirtimu, – BK 273 straipsnis, kuriame įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo iškirto, sunaikino ar sužalojo miško žemėje daugiau negu 500 kietmetrių medžių arba nusausino pelkę, už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šioje normoje tvirtintas specialus nusikaltimo dalykas – miško žemėje augantys medžiai ir specialus nusikaltimo padarymo būdas – medžių iškirtimas be leidimo, jų sunaikinimas ar sužalojimas. Kitaip tariant, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iškerta mišką be leidimo (daugiau negu 500 kietmetrių), ir už tokią veiką yra numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kietmetriai sąlygoja baudžiamosios ir administracinės atsakomybės ribas, t. y. kvalifikuoti pagal BK 273 straipsnį ar pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 272, 273 straipsnius (priklauso nuo miško statuso – privatus ar valstybinis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo įstatymo saugomas teisinis gėris yra miškas. Nagrinėjamu atveju medžiai ir krūmai kirsti ne miškuose, o privačiuose žemės sklypuose. Įstatymo leidėjas miško „saugojimo“ ribą yra nustatęs nuo 500 kietmetrių. Taigi siekiant atskleisti kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pavojingumą, mastą, apimtį reikia suskaičiuoti, kiek nagrinėjamu atveju yra iškirsta kietmetrių. Šis duomuo leis sulyginti BK 273 straipsnyje numatytos baudžiamosios atsakomybės „atsiradimo“ ribą su kaltinime iškirstos medienos skaičiumi.
8.2.1. Kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl susmulkintos (prieš tai nupjautos) medienos tūrinio kiekio yra teisingos, o konkrečiau: 1) pirmame epizode – dėl želdinių iškirtimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palanga, – 726 erdmetriai (erdm), 2) antrame epizode – dėl želdinių iškirtimo žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17 ir tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje, – 270 erdmetriai (erdm). Erdmetrius konvertavus į kietmetrius išeina, kad pirmajame epizode iškirsta 304,92 kietmetrio (726 x 0,42) medienos, o antrajame epizode – 113,40 kietmetrio medienos (270x0,42). Ši skaitinė medienos tūrio išraiška atskleidžia, kad baudžiamoji atsakomybė dėl baudžiamojo įstatymo saugomo gėrio – miško sunaikinimo (taip pat ir iškirtimo) atsiranda tik nuo 500 kietmetrių medienos kiekio. Jei visus kaltinime nurodytus medžius pakeisime į du atskirus miško sklypus (neturi teisinės reikšmės, ar tai valstybinis, ar privatus), tai pagal du atskirus epizodus matysime, kad baudžiamoji atsakomybė net neatsirastų, o būtų taikytina administracinė atsakomybė. ANK 272 straipsnis taikomas, kai miškas priklauso valstybei, o ANK 273 straipsnis – kai miškas priklauso privačiam subjektui. Taigi, keltinas klausimas, ar iš tiesų kaltinime nurodytos veikos, kurios atliktos ne miške, o privačiuose sklypuose, yra pavojingesnės, nei jos būtų įvykdytos miške, kur poveikis gamtai, augmenijai yra daug didesnis. Akivaizdu, kad taip būti negali. Būtent BK 270 straipsnio dispozicijoje ir yra išskirtas esminis kriterijus, kuris privalomai turi būti nustatytas, – „padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai“. Šis kriterijus nagrinėjamos bylos aspektu negali būti taikomas eiliniam, paprastam medžių ir (ar) krūmų iškirtimui. Saugomiems gėriams – oras, žemė, vanduo, gyvūnai, augalai, aplinka, turi būti padaryta žala ar atsirasti padariniai, kurie siejami su tiesioginiu poveikiu jiems. Vien tik medžio nukirtimas nėra siejamas su padaryta žala, nuo kurios saugo šis baudžiamasis įstatymas, o konkrečiau BK 270 straipsnio l dalis. Žalos elementas šioje dispozicijoje yra platesnės reikšmės nei sunaikintas / nukirstas medis. Turi būti nustatyta, kad, pavyzdžiui, iškirtus medžius, buvo sunaikinta retų paukščių perėjimo vietovė, šie paukščiai reguliavo kenkėjiškų vabzdžių paplitimą, dėl to aplinkiniai medžiai pradėjo sirgti, nykti, arba iškirtus medžius, kurie stovėjo ant kalno, buvo sunaikintas rišantis paviršinis sluoksnis ir dėl to atsirado nuošliaužų ir t. t. Vien tik medžio nukirtimas ir jo atkuriamosios vertės apskaičiavimas pagal nustatytą tvarką nėra sąlyga atsirasti baudžiamajai atsakomybei, numatytai BK 270 straipsnio l dalyje. ANK 281 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir želdynų, želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių kitų teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. Įvertinus aukščiau aptartas faktines aplinkybes bei argumentus, galima daryti išvadą, kad padarytas teisės pažeidimas – be leidimo iškirsti medžiai – užtraukia administracinę, civilinę atsakomybę, bet ne baudžiamąją.
8.2.2. Sistemiškai įvertinus teisės aktus, kurie numato atsakomybę už medžių / krūmų sunaikinimą (ir iškirtimą), būtina atkreipti dėmesį į dar vieną BK 270 straipsnio dispozicijos aplinkybę, kuri numato saugomų teisinių gėrių objektus, o konkrečiau: ,, < ... > sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai.“ Kaip matyti, vienas iš saugomų objektų yra žmogaus gyvybė, sveikata. Būtent ši aplinkybė netiesiogiai atskleidžia, kad atsiradę padariniai (ar grėsmė, kad jų atsiras ateityje) yra siejami su daug didesnio pavojingumo veika nei medžių / krūmų iškirtimas. Akivaizdu, kad baudžiamojo įstatymo leidėjas šia norma apėmė tokias aplinkybes, kaip užteršimas (pvz., naftos produktais, cheminėmis medžiagomis ar pan.), atitinkamos gamtos terpės sunaikinimas (pvz., pelkės nusausinimas, sunaikinimas), gamtos išteklių sunaikinimas (pvz., užteršiamas vandens telkinys ir žūva ne tik vandens fauna, bet ir apsinuodija gyvūnai) ir pan. Keltinas klausimas, ar tikrai įstatymo leidėjas sukūrė tokią plačią ir universalią dispoziciją, kuri gali būti pritaikyta eilinio ir niekuo neišsiskiriančio medžio nukirtimui, visa tai vertinant tik materialine pinigine išraiška. Mano, kad tokios alternatyvios veikos buvimas, kuris siejamas su pavojingomis medžiagomis, įrenginiais, žmogaus gyvybe ar sveikata, atskleidžia, kad nagrinėjama situacija negali būti kvalifikuojama pagal BK 270 straipsnį, nes tiesiog neatitinka pavojingumo laipsnio ir pobūdžio, kuris sietinas su baudžiamąja atsakomybe, kaip ultima ratio priemone. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima.
8.3. Apibendrindamas išdėstytus nesutikimo su apeliantų skundais argumentus, daro tokias išvadas: 1) byloje nėra nustatytas BK 270 straipsnio l dalies didelės žalos kriterijus; 2) didelės žalos kriterijus nėra siejamas vien tik su materialine vertės išraiška; 3) ,,eilinis“ ir profesionalus medžio / krūmo nukirtimas savo pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu negali būti siejamas su baudžiamosios atsakomybės atsiradimu; 4) padaryta žala augmenijai privačiuose sklypuose, kurių tik vienas savininkas yra pareiškęs turtines pretenzijas – civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“; 5) padarytos dvi atskiros veikos privačiuose sklypuose; 6) sunaikintos, iškirstos medienos tūrinis kiekis kiekvienu atskiru atveju nesiekia 500 kietmetrių. Pritaria teismo motyvams ir nuosprendį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą.
9. Teismo posėdyje apygardos teisme prokurorė ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, išteisintasis M. J. ir jo gynėjas, išteisintosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatos, nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados, kuriais grindžiamas M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimas. Priešingai apeliantų argumentams, pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje išsamiai išanalizavo bylos įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, įvertino jų patikimumą, nurodė konkrečius motyvus, kuriais bylos įrodymais remiasi darydamas savo išvadas, o kuriuos atmeta. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra motyvuotas, jo aprašomojoje dalyje yra pateikta įrodymų analizė dėl sprendimo išteisinti M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis atitinka tokiam procesiniam dokumentui BPK keliamus formos ir turinio reikalavimus. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Dėl veikos ir kaltės požymių
11. Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį (2005-06-23 įstatymo redakcija) atsako tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 270 straipsnį klausimą, svarbu nustatyti ne tik žalos dydį, bet ir tai, ar žala galima (BK 270 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-156/2009). Kadangi BK 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga – šiame straipsnyje numatytų padarinių atsiradimas. Pagal BK 270 straipsnio 1 dalį padariniai gali pasireikšti: 1) pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai sukėlimu; 2) didelės žalos gyvūnijai, augmenijai padarymo ar kitų sunkių padarinių aplinkai atsiradimo grėsme. Pažymėtina, kad BK 270 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra kiek neįprasta, nes padariniais šiuo atveju laikoma ne nusikalstamos veikos nulemta žala, o būtent tokios žalos grėsmė, kuri BK 270 straipsnio 1 dalies prasme yra laikoma padariniu, kurį reikia įrodinėti. Jeigu tokios grėsmės neatsiranda, tai asmeniui už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus gali kilti administracinė atsakomybė. Svarbu ir tai, kad kiekvienas aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas iš esmės gali sukelti pavojų (tačiau realiai nesukelia) tam tikroms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-155-693/2015).
12. Šiuo atveju užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ krūmų ir menkaverčių medžių pašalinimo darbus užsakė iš rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, o M. J., kaip šios bendrovės vadybininkas, šiems darbams atlikti kaip subrangovą pasitelkė dar ir V. T.. Atlikus šiuos darbus paaiškėjo, kad buvo iškirsti medžiai ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačiame žemės sklype, bet ir kitų fizinių asmenų privačiuose žemės sklypuose, kurie sutikimo tokiems darbams nedavė, tačiau neginčijo ir dabar neginčija atliktų darbų rezultato ir jokių pretenzijų niekam nereiškė ir nereiškia. Tokį aktualios medžių, krūmynų kirtimo, pašalinimo situacijos mechanizmą atskleidžia toliau aptariami apylinkės teismo posėdyje ištirti įrodymai ir jų visuma.
12.1. Liudytojas (duomenys neskelbtini) girininkas E. J. apylinkės teismo posėdyje, be kita ko, parodė, kad jam apie kertamą mišką (duomenys neskelbtini) g. pranešė gyventojas, o jis informavo aplinkos apsaugą; valstybinio miško kirtimas nepalietė, o kai aplinkosauga atvyko, jis parodė, kur kirtimas, pastebėjo, kad medžiai storesni nei 8 cm krūtinės aukštyje, todėl pagal taisykles jų pjauti nebuvo galima; nuo pranešimo apie pjovimą iki jo atvykimo vienas žmogus tiek nebūtų padaręs, turėjo pjauti brigada. Liudytojas A. T. teismo posėdyje apylinkės teisme parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo savo individualią veiklą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pervesdavo mokėjimus už jo atliktus darbus pagal jo pateiktas sąskaitas faktūras; UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam tikrai nepervedė pinigų už V. T. atliktus darbus; nežino, ar buvo sutarčių tarp V. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; V. T. turėjo darbuotojų, keturis ir daugiau.
12.2. Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu apylinkės teisme paaiškino, kad pažįsta M. J., teko kartu dirbti, jo pavedimu pjaudavo medžius; prie Palangos nėra pjovęs, o arčiausiai prie Klaipėdos yra pjovęs (duomenys neskelbtini), turėjo brigadą; su M. J. paskutinį kartą buvo susitikęs gal kokiais 2016 metais, nepamena, nes jie susitikdavo tik miškuose darbo reikalais, ten jam jis rodydavo kirtimo vietas, o jei girininkijose kirsdavo, girininkas pažymėdavo medžius ir ką galima kirsti, o jei būdavo nepažymėta, kirsdavo tik krūmus, lazdynus; tekdavo susitikti su sklypų savininkais, jei neparodydavo kirtimo vietų M.; adresu (duomenys neskelbtini) g. 75 kirtimų neatliko, o 2016 m. galėjo būti paskutiniai kirtimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)e kritimų neatliko; medienos ištraukimas jau ne jo sritis; jis išpjauna ir palieka, toliau ne jo problemos, o tada M. organizuoja traukimą; su M. nėra kirtęs storesnių kaip 8 cm medžių, jei medis storesnis kaip 8 cm, turi būti gaunamas leidimas kirsti medį; pjaudavo tik krūmus, juos kirsti leidimo nereikia, pats dėl leidimų nesikreipė, net neturi tokios praktikos; vienintelę sutartį sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet neigia, kad pasirašė 2016 m. sutartį, jos jis asmeniškai nepasirašė, gal kas pakišo tarp kitų popierių; nelabai skaito dokumentų ir nesupranta, iš kur yra tų metų sutartis, anksčiau jam duodavo vieną sutarties egzempliorių.
12.3. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-01-19 specialisto išvadoje Nr. 11K-309 (17) nurodyta, kad 2016-01-02 nelikvidžios medienos kirtimo sutarties apačioje, 2017-03-07 nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų akto apačioje ir 2017-03-07 sąskaitoje faktūroje pasirašė V. T..
13. Aptarti liudytojų parodymai, ekspertizės išvados duomenys ir kiti išsamiai apylinkės teismo nuosprendyje aprašyti (todėl nekartojami) liudytojų J. Ž., M. Š., I. B., R. Z., E. V., P. S., D. S., J. S., A. R., G. P., R. K., A. K., R. K., M. K., A. K., R. L., K. M., G. M., S. M., M. M., S. P., A. P., G. P., N. P., M. B., R. B., J. G., A. G., Ž. G., A. J., E. J. parodymai leidžia pagrįstai teigti, jog tiek M. J., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo aktualių kirtimų procesuose, t. y. pasirūpino želdinių kirtėjais. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad asmeniškai, fiziškai jie patys kirto kaltinime nurodytus medžius, kuriems kirsti buvo reikalingas leidimas. Tai, kad kaltinamieji (ar kuris iš jų) nekontroliavo pasitelkto subrangovo (kirtėjų brigados) veiksmų, nereiškia, kad jie nusikalstamai dalyvavo šiame želdinių kirtimo procese.
14. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada dėl kaltinamųjų kaltės nebuvimo jiems inkriminuotoje veikoje. Kaip pagrįstai nustatė ir įvertino apylinkės teismas, iš nurodytų liudytojų parodymų, taip pat, pačių kaltinamųjų M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo parodymų matyti, kad M. J. neneigė buvęs įvykio vietoje ir iki medžių pjovimo, kur susitarė su V. T. (subrangovu) dėl krūmų ir sausų medžių išvalymo darbų atlikimo. Tačiau vien šios aplinkybės, priešingai nei teigia prokurorė, nepakanka daryti kategorišką ir neabejotiną išvadą, jog būtent M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles. Pritartina apylinkės teismo motyvams, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patys iškirto arba pavedė iškirsti kaltinime nurodytus medžius kitiems asmenims. Byloje nėra nustatyti ir kaltinime nenurodyti, jokie kiti M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai, kurie būtų reikšmingi nusikalstamam rezultatui, ar kokie nors jų veiksmai, kurie turėjo įtakos būtent aktualiai nusikalstamai veikai atlikti. Medžius pjovę asmenys byloje yra nenustatyti. Kas kirtėjams davė nurodymus ar skatino atlikti kirtimo darbus susitarimų pagrindu, kada bei kaip tai padarė, byloje nėra nustatyta taip pat.
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš liudytojo V. T. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir įrodymų tyrimo teisme metu, jis tiksliai laiko, kada buvo pjaunami medžiai įvardinti negalėjo, nurodydamas gal prieš 5-6 metus, tačiau nurodė, kad 2017 m. jis negalėjo, tačiau parodymu metu atsiėmė žodžius, kad prieš 5 metus pjovė. Be to, šis liudytojas parodė, kad nematė, kada bei kaip buvo pjaunami kaltinime nurodyti medžiai (pušys, beržai, drebulės), įvykio vietoje tuo metu nebuvo. Taip pat V. T. neigė pasirašęs sutartį dėl nelikvidžios medienos kirtimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-01-19 specialisto išvadoje Nr. 11K-309 (17) nurodyta, kad 2016-01-02 nelikvidžios medienos kirtimo sutarties apačioje, 2017-03-07 nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų akto apačioje ir 2017-03-07 sąskaitoje-faktūroje pasirašė V. T. (5 t., b. l. 76-80). Iš šių aplinkybių apylinkės teismas padarė teisingas išvadas, jog vertinant liudytojo V. T. bei kitų liudytojų parodymus, galima būtų tiktai konstatuoti, kad M. J. apie kažką bendravo su teisėtą kirtimą vykdžiusiais asmenimis ir neatmestina, kad kirtimą vykdę asmenys nesilaikė galimo susitarimo ribų bei patys įvykdė nusikaltimą. Surinktų įrodymų pagrindu, kaip pagrįstai vertino apylinkės teismas, galima daryti tiktai prielaidą, o ne neabejotiną išvadą, kad neteisėtiems kirtimams duodami nurodymus nenustatytiems asmenims arba sudarydami susitarimus vykdė M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
16. Pažymėtina, kad dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palangoje, išvalymo suinteresuotumą turėjo ne tik M. J., bet ir šio sklypo savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir kreipėsi į M. J. dėl leidimo išvalyti sklypą. M. J. 2017-01-18, 08.57 val., iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. J. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė 2017-01-18 žemės sklypų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį Nr. MJ 103. M. J. apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad dar iki šios sutarties parengimo jis telefonu susitarė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu dėl sutikimo šiame žemės sklype. Į šį elektroninį laišką advokatas A. J. atsakė 2017-05-12: „Laba diena, persiunčiu iš Jūsų gautą ir mano pataisytą sutarties projektą, kurį sausio 18 d. jau buvau išsiuntęs ir į jūsų elektroninį adresą. Pagarbiai advokatas A. J.“. Šiame pakoreguotame sutarties tekste yra padaryti akivaizdūs pakeitimai, susiję su pareigos gauti leidimus, jei tokie reikalingi, ir atsakomybės sąlygų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sugriežtinimu. Tokiu būdu, sklypo savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ galbūt apsidraudė nuo nesusipratimų, nes tada jau buvo pradėtas tyrimas dėl saugotinų želdinių sunaikinimo šiame žemės sklype. M. J. apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad prieš sklypo išvalymą buvo aptarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudaryta sutartis, be to aiškino, kad kaltinamieji jokio intereso, susijusio tiek su sklypu (duomenys neskelbtini) g. 75, Palangoje, tiek su sklypais (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17 bei tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje, ar motyvo kirsti saugotinus medžius neturėjo.
17. Galiausiai nei kaltinamieji, nei liudytojai byloje niekada tiesiogiai nepatvirtino, kad kaltinamieji iškirto ar davė nurodymus iškirsti saugotinus medžius. Todėl, kaip motyvavo apylinkės teismas, nėra paneigti kaltinamųjų aiškinimai ir kartu neatmestina galimybė, kad saugotini medžiai buvo iškirsti jau po to, kai nenustatyto asmens buvo sudaryti susitarimai su saugotinų medžių kirtimą vykdžiusiais asmenimis. Todėl byloje surinkti ir apylinkės teismo posėdyje ištirti įrodymai ir jų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti tiktai prielaidą, o ne neabejotiną išvadą, kad neteisėtiems kirtimams duodami nurodymus nenustatytiems asmenims arba sudarydami susitarimus vykdė kaltinamasis M. J. atstovaudamas juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“.
18. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo nustatytų ir teismo posėdyje ištirtų ginčo situacijos aplinkybių. Prokurorė byloje neįrodė kaltinamųjų kaltės ir jiems inkriminuotos neteisėtos, pavojingos veikos požymių BK 270 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. Dar kartą kolegija akcentuoja, kad niekas nematė, kad kirtimuose darbavosi būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šį bendrovė, beje, verčiasi net ne medžių kirtimu, o medienos smulkinimu. Todėl natūralu, kad UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ samdėsi subrangovus, tarp jų ir V. T. (pastarasis nurodė turėjęs kirtėjų brigadą). Liudytojas girininkas E. J. pastebėjo ir pranešė tik jau apie iškirtimo faktą, t. y. po to, kai medžiai buvo iškirsti. Prokurorės skundo argumentai, jog liudytojai ir civilinių ieškovių atstovai A. J., L. V., S. M., R. L. S. P., R. K. neva paneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. J. derino su atsakingomis institucijomis inkriminuojamų medžių kirtimo sąlygas, yra nepagrįsti. M. J. tokių veiksmų neprivalėjo atlikti, nes su žemės sklypų savininkais tarėsi tik dėl nesaugotinų medžių kirtimo ir būtent tokį želdinių pašalinimo tikslą perdavė rangovui V. T.. Pastarojo pateikta versija dėl tokio susitarimo nebuvimo yra nepatikima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-01-19 specialisto išvadoje Nr. 11K-309 (17) nurodyta, kad 2016-01-02 nelikvidžios medienos kirtimo sutarties apačioje, 2017-03-07 nelikvidžios medienos kirtimo atliktų darbų akto apačioje ir 2017-03-07 sąskaitoje faktūroje pasirašė būtent V. T.. Pareiga V. T. pašalinti tik nesaugotinus medžius kilo ne vien iš M. J. žodinio jam pavedimo, bet ir iš nelikvidžios medienos kirtimo sutarties Nr. 2016/01/02-1 2.2 punkto reikalavimų „nekirsti saugotinų medžių“. M. J. susitarimai su žemės sklypų savininkais ir (ar) jų atstovais dėl sutikimo atlikti žemės sklypuose menkaverčių medžių iškirtimo – sklypų išvalymo biokuro žaliavai gauti darbus, dera su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pobūdžiu.
Dėl didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui) grėsmės požymio
19. BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių, t. y. kartu ir aplinkos teršimo, pažeidimo sudėtis apibūdinama pavojaus ir didelės žalos ar kitų sunkių padarinių grėsmės požymiais. Šio straipsnio 2 dalyje kalbama apie realiai padarytą žalą. Tiek grėsmės (BK 270 straipsnio 1 dalis), tiek realios žalos padarymo (BK 270 straipsnio 2 dalis) atvejais žalos dydis apskaičiuojamas pinigine išraiška. Todėl teismas turi įvertinti, ar apskaičiuota suma susijusi su grėsme ar su jau padaryta žala. Tokio vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio turinys įvertinamas ad hoc (konkrečiai situacijai), t. y. atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas bylą su vertinamuoju požymiu, visų pirma turi išaiškinti tokio požymio turinį, po to įvertinti jį konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2006). Tokiu atveju teismas turi įvertinti, kokiai gyvūnijos ar augmenijos rūšiai ir daliai atsirado grėsmė, gresiančios žalos aplinkai pobūdį, mastą ir pavojingumą, nukentėjusiojo gamtos ištekliaus atkūrimo galimybes, žalos dydžio piniginę išraišką ir kitas aplinkybes. Galėjęs kilti pavojus aplinkai turi būti užfiksuotas baudžiamojoje byloje.
20. BK 270 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga – šiame straipsnyje numatytų padarinių atsiradimas. Pagal M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus kaltinimus, jų veikos, atitinkančios nusikaltimo, įtvirtinto BK 270 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius (teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas), pasireiškė neteisėtu (neturint užsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinime nurodytų privačių žemės sklypų savininkų sutikimų, neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo dėl saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų) saugotinų želdinių iškirtimu, veikiant bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinių asmenų žemės sklypai, kuriuose iškirsti želdiniai, yra privatūs, gyvenamosios paskirties ir nepriskirtini miško paskirties ir pan. žemės sklypams. M. J. ir „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje inkriminuota:
pirmajame epizode: „<...> pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko galėjo būti padalyta didelės žalos augalijai ir atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, t. y.: <...> įvykdė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) g. 75, Palangoje, (kadastro Nr. 2501/0002:10), želdinių, <...> neteisėtus kirtimo darbus, <...> dėl ko buvo sunaikinta: 443 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, <...>, 1 vnt. nepatenkinamos būklės paprastoji pušis, <...>, 315 vnt. geros būklės karpotojų beržų, <...>, 3 vnt. nepatenkinamos būklės karpotojų beržų, <...>, 11 vnt. geros būklės drebulių, <...>, taip padarant didelę 159 516 Eur žalą augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui)“;
antrajame epizode: „<...> žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g. 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24, 25, (duomenys neskelbtini) g. 11, 20, (duomenys neskelbtini) g. 2, tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 15 ir (duomenys neskelbtini) g. 17 bei tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 25 ir (duomenys neskelbtini) g. 11, Palangoje, <...>, įvykdė, <...> neteisėtus kirtimo darbus, <...> dėl ko buvo sunaikinta: 70 vnt. geros būklės blindžių, <...>, 138 vnt. patenkinamos būklės blindžių, <...>, 180 vnt. nepatenkinamos būklės blindžių, <...>, 4 vnt. geros būklės drebulių, <...>, 1 vnt. geros būklės beržų karpotojų, <...>, 4 vnt. patenkinamos būklės beržų karpotojų, <...>, 1 vnt. nepatenkinamos būklės beržų karpotojų, <...>, 1 vnt. patenkinamos būklės trapiojo gluosnio, <...>, 5 vnt. nepatenkinamos būklės trapiojo gluosnio, <...>, 22 vnt. geros būklės paprastųjų pušų, <...>, 1 vnt. patenkinamos būklės paprastųjų pušų, <...>, taip padarant didelę 37 978 Eur žalą augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui).“
21. Prokurorė apeliaciniame skunde didelę žalą augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui), kuri kaltinamajam akte išreikšta materialine išraiška, grindžia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės L. V., girininko liudytojo E. J. parodymais, civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. J. paaiškinimais, liudytojo P. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parodymais ir kartu teigia, jog neteisėtai nukirsti (sužaloti) želdiniai yra priskirtini saugotiniems želdiniams ne pagal jų rūšies retumą ir (ar) unikalumą, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintą Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą (galiojusį iki 2018-05-30 nutarimu Nr. 521 patvirtintos naujos redakcijos) ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 2 punktu (galiojusio iki 2018-07-19 sprendimo Nr. T2-134 priėmimo) patvirtintą Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą, kuriame nurodyta, jog Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, privačioje žemėje, augantys ekologiškai vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kt. vietinės bei nevietinės kilmės medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12 cm, ir krūmai, yra priskirtini saugotiniems.
22. Tačiau prokurorės nurodytų asmenų paaiškinimai apie, jų manymu, šiuo atveju padarytą didelę žalą, kurią, be piniginio jos įvertinimo, rodo tai, kad želdiniai suteikia pavėsį, iškirsta teritorija ((duomenys neskelbtini) g. 75, Palanga) yra pamiškė ir šį sklypą būtų naudinga apleisti mišku, jog prie kanalo pastebėti paukščiai – juodasis gandras, tulžys, kiti laukiniai paukščiai, teritorija link jūros labai vertinga, ten iškirsti geri medžiai, jie reikalingi visuomenės reikmėms, ekosistemai, sugadintas kraštovaizdis, o kartu ir nurodytų teisės aktų nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, neįtikina ir neįrodo kaltinimui aktualaus būtent didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui) grėsmės požymio buvimo kaltinamųjų veiksmuose.
23. Minėta, kad šiuo atveju svarbu nustatyti ne tik žalos dydį, bet ir tai, ar žala apskritai galima, ir koks žalos turinys. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie, pavyzdžiui, leistų spręsti, jog dėl kaltinamųjų veiksmų kilo grėsmė (išnykti, sumenkti) kokiai nors gyvūnijos ar augmenijos rūšiai ar kokiems nors konkretiems vertingiems gamtos objektams, o iškirsti želdiniai yra tiek vertingi, jog jų nelikus kyla grėsmė ekosistemai, ar iškirstų želdinių mastas, jų vertingumas yra tokie, jog želdinių atkūrimas ateityje neįmanomas ir tai kelia grėsmę aplinkai ir pan. Tokių grėsmę, pavojų aplinkai galinčių sukelti įrodymų byloje nėra. Apylinkės teismas, priešingai, nei teigia prokurorė apeliaciniame skunde, teisingai įvertino nustatytų faktinių duomenų visetą, želdinių kirtimo organizavimo, vykdymo mechanizmą ir joje dalyvavusių kaltinamųjų veiksmų turinį ir padarė teisingą išvadą, jog valstybinis kaltintojas neįrodė aplinkybių, jog kaltinimuose nurodyta materialinė žalos dėl želdynų iškirtimo išraiška atskleidžia žalos grėsmę ekosistemai, konkretiems vertingiems gamtos objektams, o galimybės atkurti tai, kas suniokota, sužalota, nėra. Želdiniai iškirsti ir privačiuose, ir gyvenamosios paskirties žemės sklypuose, tačiau nė iš vieno sklypo savininko nėra gauta pretenzijų dėl atliktų kirtimo darbų. Kaltinime nurodytos iškirstų medžių rūšys: paprastoji pušis, karpotasis beržas, drebulė, blindės, trapusis gluosnis, nėra priskirtinos itin retos ir (ar) unikalioms.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo 3 punkte numatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš 13 nurodytų kriterijų, tarp jų – auga kurortų apsaugos zonoje, išskyrus privačius namų valdos žemės sklypus bei individualius sodo sklypus ir deklaruotus laukus (3.1 punktas); auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius (3.2 punktas); auga aerodromų apsaugos zonoje (išskyrus aerodromo teritoriją), išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui (3.5 punktas); auga gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje, išskyrus augančius deklaruotuose laukuose (3.6 punktas); auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1–3.6 punktuose, išskyrus Neringos savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų išnuomotą valstybinę žemę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (3.7 punktas); auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose (3.9 punktas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-03-21 iki 2018-07-01). Kaltinamieji kaltinti pažeidę šiuos kriterijus, tačiau byloje neįrodyti tokių nuostatų pažeidimai ir jie pagrįstai paneigti apylinkės teismo nuosprendyje ištirtais įrodymais ir jų visuma.
25. Papildydama apylinkės teismo motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 punkte želdiniai apibrėžiami kaip – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai (žr. akto redakciją, galiojusią nuo 2014-10-01 iki 2017-11-01). Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad inkriminuotose žemės sklypuose esantys želdiniai buvo inventorizuoti, t. y. kokiu nors būdu užfiksuoti kaip saugotini želdiniai. Duomenų apie saugotinų augalų ir (ar) gyvūnų buvimą šių žemės sklypų Nekilnojamo turto registro išrašuose taip pat nėra.
26. Kompleksiškai įvertinusi aptartų faktinių aplinkybių visetą ir sistemiškai analizuodama kaltinime nurodytų konkrečių teisės normų turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog nukirsti medžiai buvo priskirtini saugotiniems, o juos nukirtus, kilo tokio dydžio, masto ar apimties žalos grėsmė augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui), jog pasiekė baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą pavojingumo laipsnį BK 270 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. Todėl, kaltintojai neįrodžius materialiajai BK 270 straipsnio 1 dalies sudėčiai taikyti teisiškai reikšmingo padarinių požymio, nė vienam iš kaltinamųjų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį negalima. Visuose žemės sklypuose iškirsti medžiai nebuvo (ir nėra) valstybės saugotini ar tokie, kurių pašalinimas sukėlė augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui) grėsmę ir pasiekė nusikaltimo, numatyto BK 270 straipsnio 1 dalyje, padariniams būdingą pavojingumą.
27. Beje, atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą, taip pat už neteisėtą želdynuose esančių saugotiniems nepriskirtų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą arba naikinimą nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 ir 2 dalyse (žr. akto redakciją, galiojusią nuo 2017-01-01 iki 2021-11-01). Kartu pažymėtina, kad BK XXXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai“ yra BK 273 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo iškirto, sunaikino ar sužalojo miško žemėje daugiau negu 500 kietmetrių medžių. Toks medžių sunaikinimo ar sužalojimo miško žemėje mastas, priešingai, nei teigia prokurorė, šiuo atveju apylinkės teismo pagrįstai vertintas kaip teisingas, konvertuojant aktualiu atveju nukirstą medieną, apskaičiuotą erdmetriais, į kietmetrius. Kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, erdmetrius (vieno kubinio metro erdvinės apimties medienos masė, įskaitant tarp medienos esančius taipus) konvertavus į kietmetrius (medienos tūrio vienetas, naudojamas apskaičiuoti medienos kiekiui, be tarpų užpildančiam 1 kub. m erdvę), gaunama (perskaičiuojant tūrį iš erdmetrių į kietmetrius, naudojami glaudumo koeficientai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymą Nr. 631 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-10 įsakymo Nr. Dl-747 redakcija), kurio 6.8 punkte nustatyti skiedrų glaudumo koeficientai, tarp jų ir koeficientai skiedroms, pagamintoms iš įvairios medienos, taigi skaičiavimams pasitelkiamas didžiausias koeficientas – „0,42“ (mažiausias „0,35“), kad pirmuoju epizodu iškirsta 304,92 kietmetrio (726 x 0,42), o antruoju epizodu – 113,40 kietmetrio medienos (270 x 0,42). Tokia skaitinė medienos tūrio išraiška leidžia spręsti, kad dėl baudžiamojo įstatymo saugomo gėrio – miško sunaikinimo (iškirtimo) baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik nuo 500 kietmetrių medienos kiekio, o aktualiu atveju iškirstos medienos kiekis tokio dydžio nesiekia. Todėl M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotos veikos – neteisėtas želdinių iškirtimas – pirmuoju epizodu iškirsta 304,92 kietmetrio, o antruoju epizodu – 113,40 kietmetrio medienos, labiau artimos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1, 2 dalyje, požymiams. Nors kaltinamųjų veikos nepatenka į BK 273 straipsnio 1 dalies reguliavimą, tačiau leidžia sistemiškai analizuoti minėto skyriaus nuostatas ir kartu įvertinti BK 270 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams grėsmės požymio (ne)buvimą aktualiose veikose. Iškirstų želdinių kiekis (tiek bendras, tiek atskirais epizodais) aktualiu atveju nesiekia 500 kietmetrių medienos kiekio. Ši aplinkybė ir kartu anksčiau aptartos paneigia prokurorės argumentus, jog kaltinamiesiems inkriminuotas didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui) grėsmės požymis yra byloje įrodytas.
Dėl civilinio ieškinio
28. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 70 380 Eur turtinės žalos atlyginimo, o Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos – dėl 196 666 Eur žalos gamtai atlyginimo. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
29. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų ir išvadų matyti, kad teismas nustatė, jog byloje nepakanka įrodymų konstatuoti objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 straipsnio 1 dalyje, požymių: pačios veikos, t. y. to, kad kaltinamieji M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kirto mišką, pasekmių – neįrodyta, kad iškertant želdinius galėjo būti padaryta didelės žalos augmenijai ir aplinkai (kraštovaizdžiui), subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltinamųjų tyčinės ar neatsargios kaltės. Tačiau, nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Tokiu atveju, kai trūksta įrodymų, patvirtinančių, jog konkretus asmuo (-ys) padarė nusikalstamą veiką, tačiau joks kitas asmuo tos veikos padaryti negalėjo, asmuo turėtų būti išteisinamas, kaip nepadaręs tos veikos, kuria buvo kaltinamas.
30. Šiuo atveju, apylinkės teismas pagrįstai išteisindamas kaltinamuosius, neteisingai nurodė, kad civilinis ieškinys atmetamas, todėl nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Kadangi M. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisintini, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Tilvikienės apeliacinį skundą atmesti.
Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.